Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus MB (duomenys neskelbtini) atstovui N. J.,

atsakovams V. Ž., E. C., G. R., P. B. (vaizdo ryšio konferencijos būdu iš BĮ (duomenys neskelbtini)), atsakovo G. R. atstovei advokato padėjėjai G. G., atsakovo E. C. atstovui advokato padėjėjui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams P. B., G. R., V. Ž. ir E. C. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos informavo bankroto administratorių, kad 2013-12-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00099-13 dėl sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimo, mokesčių nesumokėjimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-09, kuriame viena tiriamų įmonių yra UAB (duomenys neskelbtini). Šiame ikiteisminiame tyrime atsakovams G. R., V. Ž. ir P. B. įteikti įtarimai dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, atsakovui E. C. skirtas specialaus liudytojo statusas. Bankroto administratoriaus vertinimu, sprendžiant iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir šių asmenų parodymų ikiteisminiame tyrime, šiuo atveju 2013-12-04 ir 2013-12-17 sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti laikomos fiktyviomis. Pažymėjo, jog vietoje to, kad sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais, atsakovai G. R. ir E. C. pasirinko „paprastesnį“ būdą baigti įmonės veiklą – sudarė fiktyvų akcijų pirkimo-pardavimo sandorį su atsakovu V. Ž., kuris vertėsi šia nelegalia veikla, tokiu būdu nuslepiant blogą įmonės finansinę padėtį, įmonės dokumentus, turtą ir išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Nė vienas iš atsakovų neįvykdė teisės aktais ir 2015-10-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jiems nustatytų pareigų, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitų su įmonės veikla susijusių dokumentų. Dėl šių priežasčių ieškovas šiuo metu nevaldo ir neatgauna turto, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaityti su kreditoriais. Todėl, ieškovo manymu, bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dienai ir finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą, mano, kad šiuo atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atžvilgiu. Pažymėjo, jog kadangi ieškovo bankroto administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovų kaltų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, kad įmonė turi turto, kurį būtų galima perduoti ar debitorių skolų, kurias būtų galima išieškoti, kreditorių reikalavimai liks nepasikeitę. Dėl šio, atsakovų padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (5262,76 Eur) ir kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų suma (3000 Eur). Ieškovas mano, kad šią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, kadangi atsakovai G. R. ir E. C. buvo ieškovo akcininkais, turinčiais po 50 proc. akcijų. Nors šių atsakovų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais – atsakovo G. R. kaip įmonės vadovo, atsakovo E. C. – kaip dalyvio, tačiau laikytina, kad šie asmenys bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui ir privalo atsakyti kaip solidarūs skolininkai, kartu su tariamais akcijų pirkėjais V. Ž. ir P. B.. Visus atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu – fiktyvių akcijų pirkimo-pardavimo sandorių dėl įmonėje atsiradusių skolų sudarinėjimu, kuriais buvo siekiama išvengti civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

A. P. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai teismui paaiškino ir mano, kad ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą visų atsakovų atžvilgiu, tai patvirtina tiek bylos įrodymai, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga. Visi įmonės darbuotojai buvo atleisti dar iki 2013-12-04 akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Pats akcijų pirkimo-pardavimas buvo sudarytas su vienu tikslu – išvengti prievolių kreditoriams. Byloje apklaustas P. B. taip pat teismui nurodė, kad neketino tęsti įmonės veiklos. Naujų įsipareigojimų kreditoriams, nusipirkus įmonę atsakovams V. Ž. ir P. B., neatsirado. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasta dalies svarbių įmonės dokumentų, dėl ko negalima nustatyti įmonės finansinės padėties, tikrosios kreditorinių reikalavimų apimties ir įmonės turto. Ieškovo atstovo teigimu, šioje byloje buvo įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. nesutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad jokios fiktyvios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šiuo atveju nebuvo, įmonės dokumentai taip pat realiai buvo perduoti. Patvirtino, kad jis užsiima įmonių pirkimu ir dėl to ne kartą teko dalyvauti įvairiuose teisminiuose procesuose, duoti paaiškinimus teisėsaugos institucijoms, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Įstatymas nedraudžia parduoti įmonės akcijas, jeigu yra įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. B. nesutiko su ieškiniu ir mano, kad ieškinys jo ir V. Ž. atžvilgiu nepagrįstas. Paaiškino, kad niekas neatiduoda įmonės šiaip sau, ypač su skolomis. Šiuo atveju akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai, norint atsikratyti įmonės su skolomis, o tai patvirtina ir tie faktai, kad ikiteisminio tyrimo metu pusė įmonės dokumentų buvo rasta pas buvusį įmonės vadovą. Už šią paslaugą (perimant įmonę) pats atsakovas gavo kelis šimtus litų, V. Ž. už tai gavo daugiau, apie 2000-3000 Lt sumą. Atsakovas turėjo šią įmonę perduoti dar kitam asmeniui, tačiau jau nebespėjo. Apie šias aplinkybes atsakovas informavo bankroto administratorių, taip pat šias aplinkybes paaiškino FNTT pareigūnams. Jokia įmonės veikla jis nesiruošė užsiimti ir jam tai buvo neaktualu. Taip pat šios įmonės nereikėjo ir atsakovui V. Ž., dėl tokių fiktyvių įmonių pirkimo jiems tai nebuvo pirmas kartas, jie bendradarbiavo nebe pirmą kartą, todėl atsakovo teigimu, šiuo atveju buvo sudarytas tiesiog fiktyvus sandoris.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Nr. eB2-5913-866/2015 buvo iškelta ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas“, taip pat skirtas įpareigojimas įmonės valdymo organams – per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ši nutartis įsiteisėjo (1 t., e. b. l. 19-20). 2016 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai. 2016 m. kovo 1 d. atliktas kreditorių sąrašo patikslinimas, kuriuo iš viso buvo patvirtinta bendra 5262,76 Eur kreditorinių reikalavimų suma (1t., e. b. l. 8-9). BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų sąmata yra 1500 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1500 Eur + PVM kitos administravimo išlaidos (1 t., e. b. l. 45).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovas G. R. įmonės vadovu buvo nuo 2012-01-17 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-04 iki 2013-12-17 įmonės vadovu buvo atsakovas V. Ž., o nuo 2013-12-18 iki bankroto bylos iškėlimo –atsakovas P. B.. 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini)akcijų (1 t., e. b. l. 10-11). Tą pačią dieną, 2013 m. gruodžio 4 d., tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 43-44). 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kokius dokumentus G. R. perduoda V. Ž. (1 t., e. b. l. 92). 2013-12-04 atsakovo V. Ž. kaip vienintelio akcininku sprendimu atsakovas G. R. buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų (1 t., e. b. l. 93). 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. Ž. pardavė P. B. jam priklausančias 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 40). Taigi nuo 2013-12-09 iki 2013-12-18 atsakovas V. Ž. taip pat buvo registruotas įmonės akcininku, o nuo 2013-12-18 įmonės akcininku buvo registruotas atsakovas P. B. (1 t., e. b. l. 24-30). 2013-12-17 tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kokius dokumentus V. Ž. perduoda P. B. (2 t., e. b. l. 37).

Iš Sodros duomenų matyti, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo atleisti iki minėtų Akcijų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, paskutiniai darbuotojai atleisti 2013-12-02 (1 t., e. b. l. 12). Dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) veikla ir įmonės pardavimu, 2014-06-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo apklaustas atsakovas G. R. (1 t., e. b. l. 16-18), jam yra pareikštas įtarimas dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas LR baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2 t., e. b. l. 4-6). 2014-06-10 apklaustas atsakovas V. Ž. (1 t., e. b. l. 38-41), kuriam taip pat pareikštas įtarimas dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas LR baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2 t., e. b. l. 10). 2017-07-03 atsakovas V. Ž. buvo apklaustas papildomai (2 t., e. b. l. 18). Taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2014-06-09 buvo apklaustas atsakovas P. B., kuris paaiškino aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini)įsigijimą (1t., e. b. l. 31, 2 t., e. b. l. 21-25), 2014-08-07 apklaustas papildomai (2 t., e. b. l. 26-29), jam taip pat pareikštas įtarimas dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas LR baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2 t., e. b. l. 19-20). 2014-06-09 surašytas kratos protokolas dėl pas atsakovą V. Ž. rastų daiktų (1 t., e. b. l. 74-77). 2016-02-23 Finansinių Nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyrius pateikė specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos (1 t., e. b. l. 32-37). 2016 m. gegužės 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius MB „Nemokumas“ kreipėsi dėl 8262,76 Eur žalos atlyginimo į atsakovą G. R. (1 t., e. b. l. 22-23). 2016-05-24 atsakovas G. R. pateikė bankroto administratoriui atsiliepimą į pretenziją, kuriuo nesutiko su bankroto administratoriaus reikalavimais (1 t., e. b. l. 13-15). 2017-01-11 specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo apklaustas atsakovas E. C. (2 t., e. b. l. 70-72).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) buvusių valdymo organų narių (vadovų) ir dalyvių civilinės atsakomybės už bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui (LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), dėl ko teismas pasisako.

Dėl nemokios bendrovės vadovo pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas G. R. BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo nuo 2012-01-17 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-04 iki 2013-12-17 įmonės vadovu buvo atsakovas V. Ž., o nuo 2013-12-18 iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas P. B.. Nuo 2013-12-09 iki 2013-12-18 atsakovas V. Ž. taip pat buvo registruotas įmonės akcininku, o nuo 2013-12-18 įmonės akcininku buvo atsakovas P. B.. A. E. C. niekuomet BUAB (duomenys neskelbtini) vadovu nebuvo, bet buvo šios bendrovės 50 proc. akcijų savininku iki 2013-12-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo bankroto administratoriui nebuvo perduoti BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir turtas. 2014 m. birželio 9 d. FNTT pareigūnai atliko kratą patalpose, esančiose Žarijų g. 2A, Vilniuje, dalyvaujant atsakovui V. Ž. (1 t., e. b. l. 74-77); kratos metu, be kita ko, rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (1 dėžė). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-00099-13 buvo rasti ir surinkti šie ieškovo dokumentai (EPP priedas, l. 61): (i) duomenų pažymos ir dokumentai iš duomenų saugyklų (61 l.); (ii) dokumentai iš banko (23 l.); (iii) duomenys ir dokumentai dėl ieškovo mokestinių ir kreditorinių įsipareigojimų (46 l.); (iv) ikiteisminio tyrimo veiksmų dokumentų, susijusių su ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais, kopijos (12 l.); (v) ieškovo apskaitos ir kiti dokumentai, paimti pas atsakovą V. Ž., segtuvuose („Pardavimai, avansinė apyskaita, EKA 2012 m.“ (419 l.); „2012 m. DU, grafikas, tabeliai“ (61 l.); „Kasa 2012 m. 01-06 mėn.“ (472 l.); „Pirkimai 2012 m.“ (331 l.); „Kasa 2012 m. 07-12 mėn.“ (405 l.); „Pirkimai, bankas 2012 m.“ (284 l.); „Kasos knyga“, sunumeruoti užpildyti 27 l.; ieškovo kasos aparato juostos); (vi) ieškovo apskaitos ir kiti dokumentai, paimti pas atsakovą G. R., segtuve 116 l.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės atsakovams taikymo, turi pareigą įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovų veiksmus (neveikimą); žalos faktą ir dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovų kaltė dėl atsiradusios žalos preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės taikymo, turi pateikti įrodymų, kurie paneigtų jų kaltės prezumpciją. Atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovai, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovais ir akcininkais, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo pareigas, be to, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje pažymi, kad tik ieškovas gali pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą ir, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė (jos administratorius), naudodamasi šia teise, nurodė, kad dėl bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų bendrovei buvo padaryta žala, t. y. pasirinko pažeistos teisės gynimo pagrindą, nustatytą CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, ir prašė ją priteisti iš vadovų.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu) įtvirtinta įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organų pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44.). Tačiau ir anksčiau vadovavę asmenys taip pat gali būti atsakingi už dokumentų neperdavimą savarankiškais pagrindais, pvz. tokia pareiga gali kilti bendrovės akcininkui, jei vadovo ligos metu vadovavo įmonei ir rūpinosi dokumentų ir turto perdavimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Nr. eB2-5913-866/2015 buvo iškelta ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas“, taip pat skirtas įpareigojimas įmonės valdymo organams – per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., e. b. l. 19-20).

Pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje, kad atsakovas E. C., o ne G. R., buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas iki 2013-12-04, nes atsakovas E. C. buvo ieškovo kasininkas. A. E. C. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini)akcininkas bei darbuotojas, su kuriuo tuometinis bendrovės vadovas – atsakovas G. R., tardavosi dėl tam tikrų kasdienės veiklos sprendimų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais akcininkas nėra paskirtas bendrovės vadovu, bet faktiškai jai vadovauja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kvalifikuojant tokio asmens teisinį atsakomybės pagrindą civilinės atsakomybės bylose, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012. Teismų praktika. 2012, Nr. 37 ).

Vien tai, kad atsakovas E. C. dalyvavo bendrovės veikloje, su juo tarėsi vadovas, negali būti vertinama kaip įrodymas, jog ne G. R., bet E. C. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad E. C. nuolat ir sistemingai atliko valdymo organo veiksmus vietoje paskirto vadovo – atsakovo G. R.. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei dalyvių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas E. C., o ne G. R., buvo ieškovo faktinis vadovas iki 2013-12-04 (CPK 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas E. C. turėjo iš įstatymo kylančią ar teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, nustatytą teisinę pareigą perduoti ieškovo dokumentus ir turtą bankroto administratoriui. Dėl to šio atsakovo (E. C.) atžvilgiu ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, ieškovui neįrodžius, kokią teisinę pareigą pažeidė šis ieškovas, t. y. nenustačius šio atsakovo neteisėtų veiksmų.

Dėl bankrutuojančios bendrovės dalyvių civilinės atsakomybės.

Ieškovas patikslintame ieškinyje vieną iš ieškinio teisinių pagrindų taip pat nurodo CK 2.50 straipsnio 3 d., motyvuodamas tuo, kad atsakovai, sudarinėdami fiktyvius akcijų perleidimo sandorius, užkirto galimybę bankroto administratoriui patikrinti ieškovo sandorius, sudarytus per 36 mėn. laikotarpį, išsiaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą. Ieškovas įrodinėja, kad 2013-12-04 ir 2013-12-17 akcijų pirkimo pardavimo sutartys yra fiktyvios.

2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 10-11). Tą pačią dieną, 2013 m. gruodžio 4 d., tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 43-44). 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. Ž. pardavė P. B. jam priklausančias 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų (1 t., e. b. l. 40).

Ieškovas patikslintame ieškinyje, grįsdamas atsakovų, kaip UAB (duomenys neskelbtini) dalyvių (akcininkų) civilinę atsakomybę už žalą, nurodo, jog aukščiau minėtos akcijų perleidimo sutartys yra fiktyvūs sandoriai, nes jais šalys nesiekė teisinių pasekmių. Taigi ieškovo ieškinio pagrindas šia prasme yra CK 1.86 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tariamieji sandoriai taip pat dar vadinami fiktyviais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-684/2017 43, 44 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vertinant 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. C. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 10-11), bei 2013 m. gruodžio 4 d., tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria G. R. pardavė V. Ž. jam priklausančias 50 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 43-44), pažymėtina, kad atsakovai G. R., E. C. ir V. Ž. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad G. R. ir E. C. per skelbimą surado V. Ž., kuriam pardavė savo turimas akcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja I. G., buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė (2017-10-30 teismo posėdžio garso įrašas), kuri ir surado akcijų pirkėją V. Ž. per skelbimą bei el. paštu derino akcijų perleidimo sutartis. Minėta, kad 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kokius dokumentus G. R. perduoda V. Ž. (1 t., e. b. l. 92). 2013-12-04 atsakovo V. Ž., kaip vienintelio akcininko, sprendimu atsakovas G. R. buvo atleistas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų (1 t., e. b. l. 93). Iš UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registro išrašo (1 t., e. b. l. 24-28) matyti, jog bendrovės vadovo pasikeitimo faktas registruotas 2013-12-09, taip pat nuo 2013-12-09 atsakovas V. Ž. registruotas kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nustatyta, kad atsakovų G. R. ir E. C. turimos akcijos perleidžiamos atsakovui V. Ž. po 50 Lt (iš viso 100 Lt) (sutarčių 2.1 punktai), o nuosavybės teisė į parduodamas akcijas pereina po visiško atsiskaitymo už parduodamas akcijas (sutarčių 1.4 punktai). 2017-10-30 teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. pripažino, kad jis mokėjo tiek atsakovui G. R., tiek atsakovui E. C. po 50 Lt už įsigyjamas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Teismo vertinimu, tai, kad viešajame registre nuo 2013-12-09 atsakovas V. Ž. buvo registruotas kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas taip pat patvirtina, kad nuosavybės teisė į akcijas buvo perleista.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai G. R. ir E. C. paaiškino, kad 2013 m. pabaigoje nusprendė parduoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas todėl, kad patalpose, kuriose vykdė autoserviso veiklą, nebegalėjo tęsti veiklos, tinkančių patalpų greitai nesusirado, bendrovė nebuvo nemoki, todėl nusprendė perleisti akcijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytoja I. G., buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė (2017-10-30 teismo posėdžio garso įrašas), kuri parodė, kad nors akcijų pardavimo metu bendrovė turėjo skolų, tačiau jos buvo einamosios ir nedidelės. Minėta, kad 2014 m. birželio 9 d. FNTT pareigūnai atliko kratą patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovui V. Ž., kur kratos metu, be kita ko, rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (1 dėžė), dokumentai, paimti pas atsakovą V. Ž., segtuvuose („Pardavimai, avansinė apyskaita, EKA 2012 m.“ (419 l.); „2012 m. DU, grafikas, tabeliai“ (61 l.); „Kasa 2012 m. 01-06 mėn.“ (472 l.); „Pirkimai 2012 m.“ (331 l.); „Kasa 2012 m. 07-12 mėn.“ (405 l.); „Pirkimai, bankas 2012 m.“ (284 l.); „Kasos knyga“, sunumeruoti užpildyti 27 l.; ieškovo kasos aparato juostos). Šie pas atsakovą V. Ž. kratos metu rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai iš esmės sutampa su 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. sudarytame perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodytais dokumentais (1 t., e. b. l. 92): „Pirkimai 2012 m. 03.01- 2013.12.01“; „Pardavimai 2012 m.- 2013.12.01“, „EKA 2012 m.- 2013.12.01“; „Avansinės apyskaitos 2012-03.01- 2013.12.01“; „Darbo užmokestis 2012-03.01- 2013.12.01“; „Bankas 2012-03.01- 2013.12.01“; „Tiekėjų, pirkėjų skolos žiniaraščiai“; „Kasa 2012-03.01- 2013.12.01“; „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai“; „Didžioji knyga už 2013 m. ir visi kiti buhalteriniai dokumentai“; „Balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita už 2013 m. 12.01“; antspaudas, steigimo dokumentai. Liudytoja I. G., buvusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė (2017-10-30 teismo posėdžio garso įrašas), patvirtino, kad ji parengė UAB (duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kurie buvo perduoti atsakovui V. Ž., nurodė, jog dokumentai buvo susegti į segtuvus (papkes), lapai nesunumeruoti. Taigi šie byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojos paaiškinimai patvirtina atsakovo G. R. ir atsakovo V. Ž. paaiškinimus, kad 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti dokumentai (1 t., e. b. l. 92) buvo perduoti atsakovui V. Ž..

Įvertinus šias aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų E. C. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., e. b. l. 10-11), bei 2013 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., e. b. l. 43-44), tariamaisiais sandoriais (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai E. C. ir G. R. siekė akcijų perleidimo, perleido nuosavybės teisę į šias akcijas, registravo šį faktą viešajame registre, atsakovas G. R. perdavė V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentus, nurodytus 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti dokumentai (1 t., e. b. l. 92). Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė patikslintame ieškinyje nurodyto teisinio pagrindo (CK 2.50 straipsnio 3 d.) atsakovų G. R. ir E. C. kaip UAB (duomenys neskelbtini) dalyvių civilinei atsakomybei už žalą kilti (CPK 178 straipsnis).

Vertinant 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. sudarytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. Ž. pardavė P. B. jam priklausančias 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 40), pažymėtina, kad atsakovų V. Ž. ir P. B. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, šiuos atsakovus sieja asmeniniai santykiai, kurie bylos nagrinėjimo metu gali būti vertinami kaip priešiški, todėl teismas, vertindamas 2013 m. gruodžio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį vadovaujasi kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, bet ne šių atsakovų paaiškinimais. 2013 m. gruodžio 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkte nustatyta, kad akcijų pardavimo kaina yra 300,00 Lt, o nuosavybės teisė į akcijas pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento (6 punktas). Byloje nėra rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas P. B. sumokėjo atsakovui V. Ž. 300,00 Lt už akcijas. Atsakovas V. Ž. perleido ieškovo akcijas P. B. po 13 dienų nuo sutarčių su atsakovais G. R. ir E. C. sudarymo. Byloje yra pateiktas 2013-12-17 perdavimo-priėmimo aktas tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. (2 t., e. b. l. 37), kuriame nurodytų perduodamų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų sąrašas yra identiškas 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodytiems dokumentams (1 t., e. b. l. 92). Minėta, kad 2014 m. birželio 9 d. FNTT pareigūnai atliko kratą patalpose, esančiose Žarijų g. 2A, Vilniuje, dalyvaujant atsakovui V. Ž., kur kratos metu, be kita ko, rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (1 dėžė), dokumentai, paimti pas atsakovą V. Ž., o ne pas atsakovą P. B..

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis po jos sudarymo nebuvo realiai vykdoma nei vienos iš sandorio šalių, nes 2013-12-17 dokumentų perdavimo aktas savaime nepatvirtina turto ir dokumentų perdavimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad kratos metu šie dokumentai rasti pas V. Ž.; byloje nėra neabejotinų duomenų apie kainos (300,00 Lt) už akcijas sumokėjimą. Dėl to teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais atsakovas V. Ž. siekė ne to, kaip tokių sandorių atveju įprasta, kad atsakovas P. B. perimtų bendrovės akcijas, ketindamas tęsti jos veiklą, o sudaryti sąlygas išvengti bendrovės savininkui ir vadovui (V. Ž.) tenkančių pareigų bei galinčios kilti civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismas ex officio konstatuoja, kad 2013 m. gruodžio 17 d. tarp atsakovų V. Ž. ir P. B. sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. Ž. pardavė P. B. jam priklausančias 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų (1 t., e. b. l. 40) yra tariamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.86 straipsnio 2 dalis). Kadangi tariamojo sandorio atveju šalys tik sudaro sandorio regimybę, o teisinių pasekmių nesiekia ir nesukuria, tai šiuo atveju pripažinus 2013 m. gruodžio 17 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tariama, restitucija kaip sandorių negaliojimo pasekmė, netaikytina, nes šalys šio sandorio nevykdė. Teisinė pasekmė šiuo atveju yra tokia, kad atsakovas V. Ž. yra laikomas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu nuo 2013-12-04 iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Dėl to ieškovo ieškinys atsakovo P. B. atžvilgiu yra atmestinas kaip neįrodytas ir teisiškai nepagrįstas, nes P. B. negali būti laikomas UAB (duomenys neskelbtini) paskutiniu vadovu ir akcininku.

Dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atsakomybės ir solidariosios atsakovų atsakomybės.

Ieškovas reikalauja žalos ne tik iš paskutinio ieškovo vadovo – atsakovo P. B., bet ir bendrovei anksčiau vadovavusių asmenų – atsakovo V. Ž. ir atsakovo G. R.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas P. B. tariamo akcijų pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu netapo ieškovo akcininku, todėl negalėjo būti ieškovo vadovu. Dėl to nagrinėjamoje byloje gali būti keliamas klausimas tik dėl atsakovų V. Ž. ir G. R. solidariosios civilinės atsakomybės.

Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpciją. Dėl to minėtoms situacijoms kasacinis teismas yra įtvirtinęs dalinę vadovų atsakomybės taisyklę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44.).

Sprendžiant bylas dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atsakomybės būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kiekvienam iš vadovų. Kai nenustatomas priežastinis ryšys tarp vieno iš vadovų neteisėtų veiksmų ir žalos, jam civilinė atsakomybė netaikoma. 2013-12-04 tarp atsakovų G. R. ir V. Ž. buvo sudarytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 01, kuriame nurodyta, kokius dokumentus G. R. perduoda V. Ž. (1 t., e. b. l. 92). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti atsakovui V. Ž., todėl teisinę pareigą perduoti ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, dokumentus ir turtą bankroto administratoriui turėjo atsakovas V. Ž., kaip paskutinis realus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratoriaus argumentai, kad atsakovas G. R. faktiškai neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų V. Ž., nes 2014 m. ikiteisminio tyrimo metu pas G. R. buvo rasta dalis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, yra atmestini kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pas atsakovą G. R. buvo rasta dalis UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų po akcijų perleidimo ir vadovui esant atsakovui V. Ž. savaime nereiškia, kad akcijų perleidimo sandoris ir dokumentų perdavimo aktas tarp G. R. ir V. Ž. buvo fiktyvūs. Kiekviena iš šalių privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kokie konkrečiai dokumentai buvo rasti pas atsakovą G. R., išskyrus VĮ Registrų centro sąskaitas už duomenų registravimą (2 t., e. b. l. 160; 164-165) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas už mobiliuosius telefonus (2 t., e. b. l. 161-163). Atsakovas G. R. paaiškino, kad ir po akcijų perleidimo V. Ž. rūpinosi, kad viešajame registre būtų pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) duomenys apie vadovą, akcininkus ir buveinės adresas, todėl pas jį liko VĮ Registro centro sąskaitos. 2017-09-15 teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus atsakovas G. R. (garso įrašas po pertraukos nuo 00:02:00 iki 00:24:40) nurodė, kad V. Ž. perdavė mobiliuosius telefonus, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl šis faktas nebuvo atspindėtas 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas bylos dalyvis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, teismas konstatuoja, jog atsakovas G. R. neįrodė, kad perdavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) įsigytus mobiliuosius telefonus V. Ž..

Ieškovas teigia, kad žalą atsakovai turi atlyginti solidariai, kadangi atsakovai G. R. ir E. C. buvo ieškovo akcininkais, turinčiais po 50 proc. akcijų. Nors šių atsakovų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais – atsakovo G. R. kaip įmonės vadovo, atsakovo E. C. – kaip dalyvio, tačiau laikytina, kad šie asmenys bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui ir privalo atsakyti kaip solidarūs skolininkai, kartu su tariamais akcijų pirkėjais V. Ž. ir P. B.. Visus atsakovus sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu – fiktyvių akcijų pirkimo-pardavimo sandorių dėl įmonėje atsiradusių skolų sudarinėjimu, kuriais buvo siekiama išvengti civilinės atsakomybės prieš įmonės kreditorius.

Tam tikrais atvejais dėl skirtingais laikotarpiais dirbusių vadovų neteisėtų veiksmų – netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo – negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš jų (alternatyviųjų priežasčių atvejis). Tokiu atveju kasacinis teismas nustatė išimtį iš bendrosios ieškovo įrodinėjimo pareigos taisyklės, nurodančios, kad ieškovas turi įrodyti teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos, ir preziumavo prievolės solidarumą – jei dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad dėl atsakovų G. R. ir V. Ž. neteisėtų veiksmų (dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavimas) atsiradusi žala gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, todėl šiuo atveju atsakovams negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Dėl to ieškovo ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų solidariai negali būti tenkinamas.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti žalą, kurią sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (5262,76 Eur) ir kreditorių susirinkimo metu patvirtinta administravimo išlaidų suma (3000 Eur). Ieškovo teigimu, atsakovai turi šią žalą atlyginti solidariai. Kaip minėta, dėl atsakovų G. R. ir V. Ž. neteisėtų veiksmų (dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavimas) atsiradusi žala gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, todėl šiuo atveju atsakovams negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė. Dėl to šiuo atveju teismas vertina kiekvieno iš atsakovų (V. Ž. ir G. R.) neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį.

Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalos dydį įrodinėja visų ieškovo kreditorių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje, dydžiu bei administravimo išlaidomis. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio žala nagrinėjamu atveju negali būti susieta priežastiniu ryšiu su atsakovų V. Ž. ir G. R. neteisėtais veiksmais, t. y. bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir turto neperdavimu. Ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje faktinis pagrindas yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) buvusių valdymo organų narių (vadovų) ir dalyvių civilinė atsakomybė už bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Visų bankrutuojančios bendrovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir administravimo išlaidos kaip žala teismų praktikoje gali būti priteisiamos, kai ieškovo ieškinio pagrindas yra bendrovės vadovų (dalyvių) pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą nevykdymas (netinkamas vykdymas), ir tik išimtiniais atvejais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovo bankroto administratorius aiškiai nurodė savo ieškinio faktinį pagrindą ir teismo posėdžių metu patvirtino, kad nesieja reikalaujamos žalos su bendrovės vadovų (dalyvių) pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą nevykdymu (netinkamu vykdymu), todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalaujama žala yra pernelyg nutolusi priežastiniu ryšiu nuo atsakovų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-12-04 perdavimo-priėmimo akte Nr. 01 nurodyti dokumentai iš tikrųjų buvo perduoti atsakovui V. Ž., todėl teisinę pareigą perduoti ieškovo, kaip bankrutuojančios bendrovės, dokumentus ir turtą bankroto administratoriui turėjo atsakovas V. Ž., kaip paskutinis realus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) balansas už 2012 m. (2 t., e. b. l. 81), kurio duomenimis 2012-12-31 datai ieškovas iš viso turėjo turto už 12 791,00 Lt (3 704,53 Eur). 2016-02-23 Finansinių Nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos (1 t., e. b. l. 32-37) nustatyta, kad 2012 m. bendrovės turtas sudarė 12 791,00 Lt (3 704,53 Eur), o iš kitų surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti kaip kito šios bendrovės turto vertė po 2012-12-31. Atsakovas V. Ž. nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio turtas buvo bendrovėje 2013-12-04 ar vėliau (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus atsakovas V. Ž., kaip paskutinis realus ieškovo vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisinę pareigą perduoti bankroto administratoriui ieškovo turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarytą bendrovės balansą. Atsakovui V. Ž. nevykdant šios pareigos nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vėliausi patikimi duomenys apie ieškovo turėtą turtą ir jo vertę atsispindi 2012 m. balanse, todėl atsakovas V. Ž. laikytinas atsakingu už 12 791,00 Lt (3 704,53 Eur) vertės ieškovo turto neperdavimą ieškovo bankroto administratoriui. Dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies iš V. Ž. priteisiant 3 704,53 Eur žalos atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas G. R. neginčija, jog 2013 m. spalio mėn. iš UAB (duomenys neskelbtini) ieškovo vardu įsigijo 2 mobiliuosius telefonus. Minėta, kad atsakovas G. R. neįrodė, kad perdavė UAB (duomenys neskelbtini) pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) įsigytus mobiliuosius telefonus V. Ž. (CPK 178 straipsnis). Ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje Nr. eB2-1511-866/2017 yra patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorinis reikalavimas, kurio faktinis pagrindas, be kita ko, yra ir kompensacija už parduotą įrangą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-1511-866/2017, DOK-1642) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė 2013-10-11 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą serija H Nr. 269848 (2 t., e. b. l. 161), kurioje nurodyta ieškovo įsigyjamų mobiliųjų telefono aparatų kaina yra 841,32 Lt (243,66 Eur). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mažiau nei po dviejų mėnesių nuo šių telefono aparatų įsigijimo pasikeitė ieškovo vadovas, kuriam G. R. privalėjo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) turtą, iš atsakovo G. R. priteistina šio turto vertė 243,66 Eur kaip žalos atlyginimas už neperduotą turtą. Kadangi telefono aparatai turėjo būti perleisti naujam vadovui mažiau nei po dviejų mėnesių nuo jų įsigijimo, šio turto nusidėvėjimas buvo minimalus, neturėjęs esminės reikšmės nuostolių dydžiui, todėl nustatant nuostolių dydį teismas vadovaujasi ieškovo pateikta sąskaita (2 t., e. b. l. 161). Dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies iš G. R. priteisiant 243,66 Eur žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkinta ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 47,78 procentų. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus (3 t., e. b. l. 35-36), kad nagrinėjamoje byloje patyrė 700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, rengiant procesinius dokumentus, todėl turi teisę į šių išlaidų dalies, proporcingos tenkintiniems reikalavimams atlyginimą (334,46 Eur). Iš atsakovo V. Ž. priteistos žalos dydis sudaro 44,83 proc. ieškinio sumos, todėl iš V. Ž. ieškovo naudai priteistina 313,81 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo G. R. priteistos žalos dydis sudaro 2,95 proc. ieškinio sumos, todėl iš G. R. ieškovo naudai priteistina 20,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovų E. C. ir P. B. atžvilgiu ieškinys atmestas visiškai, todėl šie atsakovai turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai P. B. ir V. Ž. bylos nagrinėjimo metu nesinaudojo advokato pagalba ir nereiškė byloje prašymų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas E. C. prašė priteisti 1000,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2 t., e. b. l. 53-58; 61). Atsakovas G. R. prašė priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie šių išlaidų patyrimą, todėl atsakovui G. R. šios išlaidos nepriteistinos.

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovų E. C. prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą yra protingo dydžio ir pagrįstos (1000,00 Eur), todėl priteistinos iš ieškovo.

Iš ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) atsakovo E. C. turėtos bylinėjimosi išlaidos (1000,00 Eur) priteistinos iš administravimo lėšų pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-28 nutartyje Nr. 3K-3-384/2013 pateiktą išaiškinimą, kuris taikytinas ir atmetus bankrutuojančios įmonės ieškinį ar jo dalį. Priešingu atveju atsakovas E. C. turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovo E. C. turėtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla. CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 186,00 Eur.; iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą priteistina 83,38 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo G. R. į valstybės biudžetą priteistina 5,49 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 96 str.).

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir sudaro 23,92 Eur, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, kurios priteistinos proporcingai iš atsakovo V. Ž. (10,72 Eur) ir iš atsakovo G. R. priteistina suma (0,71 Eur) į valstybės biudžetą už procesinių dokumentų siuntimą. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo V. Ž. priteistina 94,10 Eur (10,72 + 83,38 ), o iš atsakovo G. R. – 6,20 Eur (5,49 + 0,71).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui BUAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 704,53 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturis eurus ir 53 ct.) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 704,53 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313,81 Eur (tris šimtus trylika eurų ir 81 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui BUAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 243,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 66 ct.) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (243,66 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,65 Eur (dvidešimt eurų ir 65 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš BUAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), administravimui skirtų lėšų atsakovo E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 94,10 Eur (devyniasdešimt keturi eurai ir 10 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,20 Eur (šešis eurus ir 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.