Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-166-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-166-117/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00861-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“, R. V., Z. V., N. V.
Ieškovas
akcinės bendrovės DNB, AB DNB lizingas
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-166-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00861-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 35.4; 36.2; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurifeka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. dėl įpareigojimo grąžinti turtą ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: įpareigoti atsakovus UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. grąžinti ieškovui pagal Lizingo sutartį Nr. 200808F-5268 perduotą kosmetologinę įrangą su susijusiais dokumentais per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Eurifeka“, R. V., Z. V. ir N. V. ieškovo naudai 146 940,65 Lt skolos ir 8,06% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Eurifeka“ buvo sudarytos 4 sutartys: 2008 m. rugpjūčio 5 d. Lizingo sutartis Nr. 200808F-5269 dėl kosmetologinęs įrangos (toliau – Lizingo sutartis dėl kosmetologinės įrangos); 2010 m. liepos 9 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL1472, kuria atsakovas įsipareigojo padengti 4 392,66 Lt įsiskolinimą, mokėti palūkanas ir delspinigius; 2008 m. rugpjūčio 26 d. Lizingo sutartis Nr. 200808F-5514 dėl sveikatingumo įrangos (toliau – Lizingo sutartis dėl sveikatingumo įrangos) ir 2010 m. liepos 9 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr. SKL1473, kuria lizingo gavėjas UAB „Eurifeka“ įsipareigojo padengti 7 385,37 Lt įsiskolinimą, mokėti palūkanas ir delspinigius. Prievolių pagal minėtas lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos 2008 m. rugpjūčio 5 d. Laidavimo sutartys Nr. 200808F-5268-G1, Nr. 200808F-5268-G2, Nr. 200808F-5268-G3 ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. Laidavimo sutartys Nr. 200808F-5514-G1, Nr. 200808F-5514-G2, Nr. 200808F-5514-G3, kuriomis atitinkamai laiduotojai R. V., Z. V. ir N. V. įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Lizingo sutartis. Lizingo gavėjui netinkami vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal abi nurodytas lizingo sutartis, 2011 m. rugsėjo 7 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo, o lizingo gavėjui po įspėjimo nepadengus susidariusio įsiskolinimo, 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimu vienašališkai nutraukė abi lizingo sutartis, 2012 m. vasario 17 d. pranešimu apie tai informavo laiduotojus ir paragino padengti įsiskolinimą. Laiduotojai įsiskolinimo nepadengė. Prašomą priteisti 146 940,65 Lt sumą sudaro: pagal Lizingo sutartį dėl sveikatingumo įrango: 26 889,14 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 67 062,50 Lt visų likusių lizingo mokėjimų, 6 398,06 Lt delspinigių, viso 100 349,70 Lt; pagal Lizingo sutartį dėl kosmetologinės įrangos: 18 379,02 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 13 745,16 Lt bauda, 2 863,78 Lt delspinigių, viso 34 987,96 Lt; pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL1472: 3 876,25 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 404,33 Lt delspinigių, viso 4 280,58 Lt; pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. SKL1473: 6 509,86 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 812,55 Lt delspinigių, viso 7 322,41 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovai Z. V. ir R. V. su pareikštu ieškiniu ir jo patikslinimais nesutiko, atsiliepimuose nurodė, kad UAB „Eurifeka“ vardu Lizingo sutartis dėl kosmetologinės įrangos ir dėl sveikatingumo įrangos pasirašiusi direktorė N. V. nebuvo įgaliota pasirašyti tokias sutartis, ji 2008 m. gegužės 15 d. akcininkų susirinkimo nutarimu buvo įgaliota pasirašyti tik kreditavimo sutartį su AB DNB NORD banku. Nurodė, kad ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad AB DNB lizingo vardu pasirašę lizingo sutartis asmenys buvo įgalioti tai atlikti, todėl abi lizingo sutartys ir visos laidavimo sutartys yra negaliojančios. Sudarytos lizingo sutartys neatitinka reikalavimų, nes ne ant visų jų lapų yra šalių parašai. Atsakovų teigimu, ieškovo teikiamuose dokumentuose nesilaikoma skaičių rašymo taisyklių, nėra pateiktų įrodymų, kokio turto savininkas yra ieškovas, ieškovo pažymos apie skolos dydį nėra pagrįsto paskaičiavimais ir pirminiais dokumentais. Nurodė, kad lizingo sutartys ieškovui nepagrįstai suteikė perdėtą pranašumą, sutarčių projektus ruošė ieškovas ir atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos teikti pastabas ir pasiūlymus, ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, ieškovas sutiko sutarties sąlygas keisti tik su papildomais atsakovų įsipareigojimais, vykdyti įsipareigojimų pagal lizingo sutartis atsakovas UAB „Eurifeka“ prarado galimybę dėl ekonominės krizės, sutartyse buvo nustatytos aiškiai per didelės netesybos, prasidėjus ekonominei krizei, ieškovas nesiėmė jokių aktyvių priemonių sudarytoms sutartims išsaugoti.

Atsakovas UAB „Eurifeka“ atsiliepimu ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad minėtos lizingo sutartys yra negaliojančios, nes UAB „Eurifeka“ direktorė N. V. neturėjo įgaliojimų jų pasirašyti, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo vardu pasirašę lizingo sutartis asmenys turėjo tokius įgaliojimus. Be to, lizingo sutartys neatitinka reikalavimų, nes ne ant visų sutarties lapų yra šalių parašai. Pažymėjo, kad lizingo sutarčių sudarymo metu ieškovas turėjo perdėtą pranašumą, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovas yra ekonomiškai silpnesnis; be to, ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus, kilus ekonominei krizei nesiėmė jokių priemonių sudarytoms sutartims išsaugoti. Taip pat negaliojančios yra ir laidavimo sutartys. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo pažymos apie skolos dydį nepagrįstos dokumentais, todėl nelaikytinos įrodymais, pagrindžiančiais ieškinio pagrindą ir dalyką. Be to, lizingo sutartyse nustatytas aiškiai per didelis delspinigių dydis – 0,1 % nuo laiku nesumokėtos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovui pagal Lizingo sutartį Nr. 2008-08F-5268 perduotą kosmetologinę įrangą, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 146 940,65 Lt, priteisė iš atsakovo UAB „Eurifeka“ ieškovo naudai 8,06 % dydžio metines palūkanas, o solidariai iš atsakovų R. V., Z. V. ir N. V. 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad lizingo gavėjas UAB „Eurifeka“ pagal nurodytas lizingo sutartis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė (nemokėjo įmokų), todėl ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis. Atsakovai nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad lizingo gavėjas UAB „Eurifeka“ grąžino ieškovui lizinguojamą turtą ar, kad laiduotojai įvykdė įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis ir lizingo sutarčių nutraukimo neginčijo. Ieškovas, siekdamas pagrįsti priteistiną sumą, pateikė 2013 m. kovo 4 d. pažymą apie skolos dydį ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai išdėstė įsiskolinimo paskaičiavimo tvarką, nurodydamas konkrečias pradelstų mokėjimų sumas, PVM sąskaitas faktūras už draudimo įmokos kompensavimą ir sumas, delspinigių apskaičiavimo tvarką, pagrįsdamas šiuos duomenis pridedamais rašytiniais įrodymais. Atsakovai, nors ir nurodė, kad nesutinka su skolos dydžiu, jos apskaičiavimo pagrįstumo nepaneigė ir jokių įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad jie yra sumokėję daugiau nei apskaityta ieškovo kompiuterinėje duomenų tvarkymo sistemoje, teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nors nei lizingo, nei laidavimo sutarčių atsakovai neginčijo, pripažinti jas negaliojančiais tais pagrindais, kokius atsiliepimuose nurodė atsakovai, nebūtų jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovų prašymas sumažinti priteistinus delspinigius iki 0,02 % dydžio yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad abi lizingo sutartys buvo sudarytos verslo tikslais, todėl sutarčių šalys privalėjo atsakingai įvertinti galimų neginčijamų nuostolių dydį, o prisiėmę įsipareigojimus, privalo juos vykdyti. Teismas vertino ir tai, kad ieškovas delspinigius apskaičiavo už mažesnį nei 180 dienų terminą, o reikalaujamų priteisti netesybų suma santykinai yra nedidelė – lyginant su pagrindinio įsiskolinimo suma ji nesiekia 10 %.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Eurifeka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas rėmėsi iš esmės tik ieškovo pateiktais įrodymais, o apelianto argumentų iš esmės nevertino, neatsižvelgė į baigiamojoje kalboje pateiktus paaiškinimus. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė tendencingą sprendimą. Teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį, nes negalėjo priimti ieškovo 2013 m. balandžio 15 d. pareiškimo dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, nes pareiškimas buvo pateiktas po nutarties konstatuoti pasirengimą bylos nagrinėjimui iš esmės ir skirti teismo posėdį priėmimo. Atsakovas vėlesniam ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo sutikimo nebuvo davęs. UAB „Eurifeka“ pasirašė 2009 m. rugsėjo 8 d. Susitarimą Nr. 1 prie Lizingo sutarties dėl kosmetologinės įrangos ir 2010 m. liepos 9 d. Susitarimą prie Lizingo sutartiesdėl sveikatingumo įrangos, kuriais pakeista lizingo sutartyse nurodyta palūkanų normą sudaranti marža, todėl ženkliai padidinta atsakovo prievolė ieškovui, tačiau atsakovai R. V., Z. V. ir N. V. buvo supažindinti tik su 2010 m. liepos 9 d. Susitarimo nuostatomis, todėl jie kaip laiduotojai negali atsakyti pagal Lizingo sutartį dėl kosmetologinės įrangos ta apimtimi, kuria buvo padidinta atsakovo prievolė, nes jie su šiais pakeitimais nebuvo supažindinti. Be to, Įsiskolinimų mokėjimo sutartimis UAB „Eurifeka“ buvo sukurtos papildomos prievolės sumokėti atitinkamas sumas ieškovui, tačiau atsakovai kaip laiduotojai nebuvo laidavę ieškovui, kad UAB „Eurifeka“ tinkamai įvykdys šias Įsiskolinimų sutartis ir neturi pareigos atsakyti už šių sutarčių vykdymą.Ieškovas padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2011 m. kovo mėnesio tinkamai nemokėjo lizingo įmokų, tačiau pretenziją pareiškė tik 2011 m. rugsėjo 7 d., o pranešimą dėl lizingo sutarčių nutraukimo tik 2011 m. lapkričio 25 d., vadinasi ieškovas delsė imtis veiksmų dėl įsiskolinimo sureguliavimo, veikė nesąžiningai ir siekė, kad atsakovo nenaudai būtų priskaičiuota kuo didesnė delspinigių suma. Ieškovas savo veiksmais yra prisidėjęs prie delspinigių atsiradimo, todėl teismas privalėjo atitinkamai sumažinti ieškovo apskaičiuotus delspinigius.Teismas pažeidė CPK 29 straipsnio reikalavimus. Tiek Lizingo sutartyse, tiek Laidavimo sutartyse ginčo sprendimo vieta nurodyta Vilnius, tačiau ginčai, kylantys pagal Įsiskolinimų mokėjimo sutartis turėjo būti sprendžiami pagal atsakovo juridinio asmens buveinę, t. y. Mažeikiuose.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovai dalį procesinių veiksmų atliko neturėdami tam įgaliojimų. Po 2011 m. gruodžio 14 d. atstovavimo sutarties pasibaigimo ieškovo atstovų atlikti veiksmai neatitinka tikrosios ieškovo valios ir neturėjo būti vertinami.Apeliantas nesutinka su teismo priteista skolos suma. Ieškovas skolos dydį grindė pažyma ir pateiktais paaiškinimais, tačiau tokie dokumentai laikytini išvestiniais ir negali būti vertinami kaip absoliučiai teisingi. Atsakovas pateikė visus savo banko sąskaitos išrašus, sąskaitų – faktūrų sąrašą, kuris parodo, kiek ir kada atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui pagal kiekvieną sutartį, mokėjimo grafikus – sąskaitas, tarpfiskalinius kasos pajamų orderius ir šių dokumentų pilnai užtenka nustatyti tikslią skolos dydžio sumą, tačiau teismas šių įrodymų neanalizavo ir jais nesirėmė. Be to, pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujant rungimosi principui, atsakovas negali už ieškovą įrodinėti skolos dydžio. Lizingo sutarčių sudarymui atsakovo direktorė neturėjo įgaliojimų. Iš bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai buvo nutarę imti kreditą iš banko, o ne pirkti atitinkamą įrangą per lizingo bendrovę. Ieškovo argumentas, kad pagal lizingo sutartimi įgyjamas turtas nėra laikytinas bendrovės ilgalaikiu turtu ir dėl to nėra reikalingas akcininkų sprendimas, yra neteisingas ir prieštaraujantis Verslo apskaitos standartui, pagal kurį lizingo sutartimi įsigyjamas turtas lizingo gavėjo įmonėje apskaitomas kaip ilgalaikis turtas.Teismas nepagrįstai nesumažino lizingo sutartyse numatyto 0,1 % delspinigių dydžio iki protingumo ir teisingumo reikalavimus atitinkančio bei teismų praktikoje įtvirtinto dydžio.Teismo įpareigojimas atsakovams grąžinti lizingo sutartimi perduotą kosmetologinę įrangą laikytinas neteisėtu, nes jis faktiškai neįvykdomas. Minėtas turtas buvo perduotas tik UAB „Eurifeka“, bet ne visiems atsakovams, todėl likusieji atsakovai tokio įpareigojimo įvykdyti negalėtų.Metinės palūkanos yra priteistos nepagrįstai. Ieškovas prašė priteisti iš visų atsakovų solidariai 8,06 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tačiau teismas priteisė solidariai iš atsakovų R. V., Z. V. ir N. V. 5 % dydžio metines palūkanas, ko ieškovas net neprašė, dėl to darytina išvada, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Teismas iš visų atsakovų bendrai priteisė ne jo prašytas 8,06 % dydžio metines palūkanas, o net 13,06 % metines palūkanas. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovo naudai 4 083 Lt žyminio mokesčio, nors ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog jis patyrė šias išlaidas, nes žyminį mokestį sumokėjo ne ieškovas, o kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliantas, tiek kiti atsakovai nesutiko su prašomos priteisti sumos dydžiu, laikytina, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovams taikomos neproporcingos atsakomybės. Todėl teismas turėjo nustatyti grąžintino turto (kosmetologinės įrangos) vertę ir atitinkamai sumažinti ieškovo naudai priteistų sumų dydį, grąžintino turto ir sumokėtų įmokų dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

Atsiliepimas

Atsakovai R. V., Z. V. ir N. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Ieškovas AB DNB lizingas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus.2013 m. balandžio 15 d. pareiškimu buvo patikslinta ieškinio reikalavimų apimtis, tačiau nebuvo keičiamas patikslinto ieškinio dalykas ar pagrindas. Net jei ir būtų keistas ieškinio pagrindas, teismas turėjo teisę šį ieškovo dokumentą priimti ir pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės.Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, todėl argumentai, kad laiduotojai nebuvo supažindinti su visais lizingo sutarčių pakeitimais, nenagrinėtini. Be to, Laidavimo sutartimis laiduotojai įsipareigojo atsakyti ir už prievoles pagal visus lizingo sutarčių priedus ir vėlesnius lizingo sutarčių pakeitimus. Įsiskolinimo mokėjimo sutartys yra lizingo sutarčių dalys. Taigi laidavimo sutartys apima ir tinkamą įsipareigojimų pagal Įsiskolinimų mokėjimo sutartis įvykdymo užtikrinimą. Taip pat atsakovai pirmosios instancijos teisme nesirėmė teiginiais, kad ieškovas neva delsė imtis veiksmų ir taip prisidėjo prie delspinigių susidarymo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, delspinigiai buvo priskaičiuoti dėl apelianto kaltės, t. y., jam netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Taip pat nenagrinėtini apelianto argumentai, kad teismas nenustatė grąžintino turto vertės ir atitinkamai nesumažino priteistinų sumų dydžio, nes tokie reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiami.Teismas nepažeidė teismingumo taisyklių, nes įsiskolinimų mokėjimo sutartys yra atitinkamų Lizingo sutarčių neatskiriamos dalys, o lizingo sutartyse nustatyta ginčų sprendimo vieta – Vilnius. Visi ieškovo atstovai buvo tinkamai įgalioti atstovauti ieškovo interesus teisme, ką patvirtina 2012 m. gruodžio 14 d. atstovavimo sutartis.Teismas pagrįstai nusprendė, kad prašoma priteisti 146 940,65 Lt dydžio skola yra įrodyta.Apelianto argumentai, kad lizingo sutarčių sudarymui buvo būtinas įmonės akcininkų sprendimas, tačiau toks sprendimas nepriimtas, yra formalūs ir nesudaro pagrindo lizingo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl lizingo sutartimis sulygtų netesybų mažinimo.Atsakovai R. V., Z. V. ir N. V. yra apelianto akcininkai, o Z. V. direktorė, taigi teismo įpareigojimas visiems atsakovams perduoti ieškovui kosmetologinę įrangą yra pagrįstas ir įvykdomas.Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą iš visų atsakovų priteisti procesines palūkanas, taigi teismas ieškinio ribų neperžengė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo AB DNB lizingas ir atsakovo UAB „Eurifeka“ sudarytos dvi lizingo sutartys: 2008 m. rugpjūčio 5 d. Lizingo sutartis dėl kosmetologinės įrangos ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. Lizingo sutartis Nr. dėl sveikatingumo įrangos bei dvi 2010 m. liepos 9 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartys Nr. SKL1472 ir Nr. SKL1473. Prievolės pagal minėtas lizingo sutartis buvo užtikrintos ieškovo ir atsakovų R. V., Z. V. ir N. V. laidavimo sutartimis. Lizingo gavėjui (UAB „Eurifeka“) tinkamai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtas lizingo sutartis, ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir apie tai pranešė lizingo gavėjui UAB „Eurifeka“ 2011 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. 30.58.37/1385, o 2012 m. vasario 17 d. pranešimu Nr. 30.58.37/278 ieškovas kreipėsi į laiduotojus, prašydamas įvykdyti laidavimo sutartimis prisiimtas prievoles. Laiduotojams nepadengus įsiskolinimo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė įpareigoti atsakovus grąžinti Lizingo sutartimi Nr. 200808F-5268 perduotą kosmetologinę įrangą ir priteisti solidariai iš visų atsakovų 146 940,65 Lt ir 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovui pagal Lizingo sutartį Nr. 200808F-5268 perduotą kosmetologinę įrangą, priteisė solidariai iš atsakovų 146 940,65 Lt, iš atsakovo UAB “Eurifeka” 8,06 proc. dydžio metines palūkanas, o iš likusių atsakovų solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas „Eurifeka“ padavė apeliacinį skundą, kuriame jis nurodo, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, vadovaujantis tik ieškovo įrodymais ir argumentais, netinamai nustačius skolos dydį, taip pat sprendimas priimtas pažeidžiant proceso teisės normas. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, o apelianto argumentų, išdėstytų baigiamojoje kalboje ir anksčiau bylos nagrinėjimo metu, nevertino, dėl to nevisapusiškai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas įvertinus įrodymų visetą, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, o tai, kad teismas apelianto reikalavimus atmetė ar kad skundžiamame sprendime atskirai tam tikrų įrodymų neaptarė, dar nereiškia, kad jų nevertino ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino visų proceso dalyvių išsakytus argumentus. Vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi bylos šalis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl CPK 141 straipsnio reikalavimų pažeidimo

Apelianto manymu, teismas pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus, nes po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo teismas priėmė 2013 m. balandžio 15 d. ieškovo pareiškimą, kuriuo jis pakeitė ieškinio dalyką.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovui pagal lizingo sutartį Nr. 200808F-5269 perduotą kosmetologinę įrangą bei pagal lizingo sutartį Nr. 200808F-5514 perduotą sveikatingumo įrangą ir priteisti solidariai iš atsakovų 103 203,58 Lt skolos, o 2013 m. balandžio 15 d. pareiškimu ieškovas, įvertinęs, kad pagal lizingo sutartį Nr. 200808F-5514 perduotos sveikatingumo įrangos neįmanoma susigrąžinti jos iš dalies ar visiškai nesunaikinus, atsisakė reikalavimo sugrąžinti sveikatingumo įrangą, ir patikslino reikalavimą dėl skolos dydžio priteisimo. Ieškinio dalykas, t. y. atsakovams pareikštas materialusis teisinis reikalavimams priteisti tam tikrą pinigų sumą ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, šiuo atveju liko nepakitęs. Dėl to atmestini apelianto argumentai dėl CPK 141 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

Kita vertus, pažymėtina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas keisti ieškinio dalyką ar pagrindą tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, laiko atžvilgiu nėra absoliutus. Įstatymo leidžiamas ir vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovui nustačius, kad sveikatingumo įrangos negalima susigrąžinti jos nesugadinus, iškilo būtinumas reikalavimą grąžinti sveikatingumo įrangą pakeisti reikalavimu sumokėti visus likusius lizingo mokėjimus pagal lizingo sutartį Nr. 200808F-5514.

Dėl skundo argumentų, kad lizingo sutarčių sudarymui apelianto direktorė neturėjo įgaliojimų ir dėl to lizingo sutartys yra negaliojančios

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovai nereiškė reikalavimo dėl lizingo ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o akivaizdžių aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais ex officio, nenustatyta.

Dėl apelianto skundo argumento, kad lizingo sutarčių sudarymui buvo būtinas įmonės akcininkų sprendimas, o toks nebuvo priimtas ir dėl to apelianto direktorė neturėjo įgaliojimų sudaryti lizingo sutartis, teisėjų kolegija pažymi, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovo UAB „Eurifeka“ akcininkai R. V., Z. V. ir N. V. (kuri buvo ir atsakovo direktorė) laidavo už UAB „Eurifeka“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, t. y. prisiėmė asmeninę atsakomybę už prievoles pagal šias sutartis ir taip patvirtino, kad pritaria lizingo sutarčių sudarymui. Be to, sudarytos lizingo sutartys buvo vykdomos, t. y. ieškovas perdavė lizingo objektus lizingo gavėjui valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas mokėjo lizingo mokėjimus, taip pat buvo keičiamos jų sąlygos. Pagal CK 1.79 straipsnio 1 dalį šalis, turinti teisę sandorį ginčyti, gali jį patvirtinti, o patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti, sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė (CK 1.79 str. 2 d.).

Dėl skolos dydžio

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. ieškovo 2013 m. kovo 4 d. pažymą apie skolos dydį, kurioje pagal kiekvieną sutartį yra nurodytos pradelstų mokėjimų, likusių mokėjimų ir delspinigių dydžiai, taip pat ieškovo rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstyta įsiskolinimo paskaičiavimo tvarka, nurodomos konkrečios pradelstų lizingo mokėjimų sumos, PVM sąskaitos faktūros už draudimo įmokos kompensavimą ir sumos, delspinigių apskaičiavimo tvarka ir juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 146 940,65 Lt skolos suma yra įrodyta. Nesutikdamas su teismo priteista skolos suma, apeliantas skunde nurodo, kad jis yra pateikęs į bylą visus savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kiek atsakovas buvo sumokėjęs pagal lizingo ir kitas sutartis, taip pat sąskaitų faktūrų sąrašą, mokėjimo grafikus-sąskaitas ir tarpfiskalinius kasos pajamų orderius ir šių dokumentų, apelianto manymu, pilnai užtenka nustatyti tikslią sumą, tačiau teismas jų nevertino. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė tikslios skolos dydžio sumos, kurią, jo manymu, jis yra skolingas ieškovui. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliantas teisus, nurodydamas, kad jis neprivalo pagrįsti ieškovo prašomos priteisti sumos, tačiau jis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Apeliantas, teigdamas, kad ieškovas pateikė klaidingus skolos apskaičiavimus, kaip pavyzdį nurodo, 2011 m. gegužės 17 d. Tarpfiskalinį kasos pajamų orderį Nr. 811975, kuris patvirtina, jog UAB „Eurifeka“ 2011 m. gegužės 17 d. sumokėjo 5000 Lt. Kaip matyti iš bylos, ieškovas neneigė, kad apeliantas yra atlikęs mokėjimus pagal lizingo sutartis. Tiek apelianto nurodomu tarpfiskaliniu kasos pajamų orderiu Nr. 811975, tiek kitais apelianto pirmosios instancijos teisme į bylą pateiktais tarfiskaliniais kasos pajamų orderiais (2 t., 44-46 b. l.) ieškovui pervestos sumos buvo panaudotos tai dienai buvusių pradelstų mokėjimų pagal lizingo ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartis padengimui (2 t., 130 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pirmosios instancijos teismui pateikti banko sąskaitų išrašai, sąskaitų faktūrų sąrašas, mokėjimų grafikai ir tarpfiskaliniai kasos pajamų orderiai nepaneigia ieškovo pateikto skolos paskaičiavimo teisingumo. Atsakovui neįrodžius savo atsikirtimų pagrįstumo, atmestini jo argumentai dėl skolos dydžio (CPK 178 str.).

Dėl priteistų delspinigių mažinimo

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių iki protingumo ir teisingumo reikalavimus atitinkančio bei teismų praktikoje įtvirtinto dydžio. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, tame tarpe dėl netesybų taikymo.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-401/2008).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, t. y. jog lizingo sutarys buvo sudarytos verslo tikslais, abi sutarties šalys – verslininkai, susitardamos dėl netesybų dydžio, privalėjo įvertinti galimų nuostolių dydį, be to, atsakovai prievolių nevykdo ilgą laiką, nėra grąžinę lizinguoto turto. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas delspinigius paskaičiavo už mažesnį nei 180 dienų terminą, o reikalaujamų priteisti netesybų suma santykinai nėra didelė – lyginant su pagrindinio įsiskolinimo suma ji nesiekia 10 proc. Teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl netesybų mažinimo.

Dėl kitų apelianto skundo argumentų

Dėl apelianto argumentų, kad atsakovai R. V., Z. V. ir N. V. kaip laiduotojai nebuvo supažindinti su lizingo sutarčių pakeitimais, kuriais buvo padidinta palūkanų normą sudaranti marža, taip pat, kad jie nelaidavo už Įsiskolinimo sutarčių Nr. SKL1472 ir SKL1473 tinkamą vykdymą, ir dėl to laiduotojai, apelianto manymu, negali atsakyti už šių lizingo gavėjo įsipareigojimų vykdymą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo atsakovai R. V., Z. V. ir N. V. nereiškė, todėl dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija nepasisako ir dėl skundo argumentų, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus R. V., Z. V. ir N. V. grąžinti kosmetologinę įrangą bei, kad teismas, priteisdamas iš šių atsakovų 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, peržengė ieškinio ribas.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas pažeidė teismingumo taisykles. Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Tiek Lizingo sutartyse Nr. 200808F-5268 ir Nr. 200808F-5514 (bendrųjų dalių 9.6 p.), tiek Laidavimo sutartyse numatyta ginčo sprendimo vieta – Vilnius. Įsiskolinimo mokėjimo sutartys Nr. SKL 1472 ir Nr. SKL 1473 yra neatskiriamos lizingo sutarčių dalys (sutarčių 6.4 p.), taigi ginčai dėl šių sutarčių taip pat sprendžiami Vilniaus mieste. Pradinė ieškinio suma buvo didesnė kaip 150 000 Lt, vadinasi byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Taigi sutartinio teismingumo pagrindu iškelta civilinė byla pagrįstai buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme.

Apelianto argumentus, kad ieškovo atstovai dalį procesinių veiksmų atliko neturėdami tam įgaliojimų, paneigia ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2012 m. gruodžio 14 d. atstovavimo sutartis (3 t., 189 b. l.).

Dėl skundo argumento, kad teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėjo nustatyti grąžintino turto (kosmetologinės įrangos) vertę ir atitinkamai sumažinti lizingo naudai priteistų sumų dydį, grąžintino turto ir sumokėtų įmokų dydžiu, pažymėtina, kad toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo pareikštas. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, pažymėtina, kad kasacinio teismo byloje, kuria remiasi apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012), daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip) nenustatyta kaip vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (lizingo gavėjo sumokėtų įmokų grąžinimo arba lizingo davėjo nuostolių atlyginimo). Priešingai, kasacinio teismo išaiškinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (pvz., sprendžiant klausimą dėl lizingo davėjo sąžiningumo ir jo kaltės realizuojant susigrąžintą lizingo sutarties dalyką, mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo momentai nesutampa (kaip yra nagrinėjamu atveju), reikšminga tampa daikto vertė jo susigrąžinimo momentu, nes tik nuo sugrąžinimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas. Tokią vertę nustatyti turėtų rūpestingos ir atidžios lizingo sutarties šalys, siekdamos išvengti dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių galinčių kilti ginčų arba palengvinti jų išsprendimą. Be to, pažymėtina, kad lizingo sutarties dalyko nustatymas nėra būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą dėl lizingo sutarties dalyko išreikalavimo, kai, lizingo davėjui nutraukus sutartį, lizingo gavėjas geruoju jo negrąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Šiuo atveju, lizingo gavėjui nesugrąžinus lizingo dalyko, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą dėl lizingo sutarties dalyko išreikalavimo ir nenustatęs lizingo dalyko vertės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 4 083 Lt žyminio mokesčio, nes minėtų išlaidų ieškovas nepatyrė, t. y. žyminį mokestį sumokėjo kitas asmuo. Byloje pateikti įrodymai, kad 4 800 Lt dydžio žyminis mokestis sumokėtas (1 t., 47, 103 b. l.), o aplinkybė, jog dalį žyminio mokesčio už ieškovą sumokėjo kitas asmuo, nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo teigti, jog sumokėtas žyminis mokestis negalėjo būti priteistas ieškovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, kad, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovas turėjo 968 Lt (280,35 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių atlyginimą prašo priteisti iš apelianto (3 t., 192-193 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovui AB DNB lizingas atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, kurios yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eurifeka“ (į.k. 167367912) ieškovui AB DNB lizingas (į.k. 124385737) 280,35 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 35 ct ) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanutė MilašienėNijolė Piškinaitė