- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-232-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02036-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.1.16Priešieškinis
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-79-1018/2026 pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo, ir atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovei J. G., tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė SEB bankas, L. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama – 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; 2)po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes – G., G.; 3) nustatyti nepilnametės J. G. (toliau – nepilnametė dukra) gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti nepilnamečio N. G. (toliau – nepilnametis sūnus) gyvenamąją vietą su atsakovu; 5) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 300,00 Eur iki vaiko pilnametystės; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 380,00 Eur iki vaiko pilnametystės; 7) nustatyti, kad ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi bendru susitarimu; 8) nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; 9) priteisti ieškovei asmeninėn nuosavybėn ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/480 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 10) priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/480 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 11) priteisti atsakovo nuosavybėn automobilį Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3 200,00 Eur vertės, o ieškovei priteisti 1 600,00 Eur piniginę kompensaciją; 12) pripažinti kreditorinį įsipareigojimą pagal 2007 m. spalio 5 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariu ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu; 13) priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. 2 000,0
2. Atsakovas 2025 m. spalio 16 d. pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nuraukimo palikti atsakovui jo turėtą pavardę „G.“, o ieškovei „G.“? 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su jo atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su jos ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui 350,00 Eur dydžio suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. vasario 9 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos į atsakovo banko sąskaitą ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko tėvas; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui 280,00 Eur dydžio sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. vasario 9 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį dėl laikino išlaikymo ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina? 7) pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai „Swedbank“, AB, pagal 2007 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2008 m. birželio 20 d. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2007 m. spalio 15 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo buvo pakeista yra asmeninė atsakovo prievolė? 8) 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančios 1/480 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalies, pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 24 notarų biuro (notarinis registras Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią vienasmeniškai pasirašė atsakovas, jo ir ieškovės vardu, pripažinti negaliojančia dėl neatitikimo atsakovo valiai, ir įpareigoti Vilniaus m. 24 notaro biurą sudaryti naują buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei butui priklausančios 1/480 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį kaip asmeninę atsakovo nuosavybę; 9) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį Hyundai Santa FE, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. vasario 1 d. iš J. A. gautą ½ nuompinigių sumą už nuomotą butą/patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 100 % šiam butui už tą patį laikotarpį suteiktų komunalinių patarnavimų išlaidas? 11) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nepilnamečio sūnaus įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo vaiko pradėjimo gyventi su tėvu dienos (nuo 2023 gruodžio 1 d.); 12) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas nurodė, kad patikslinto priešieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas reikalavimas dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, todėl turi būti patikslinta, ar atsakovas iš viso nereiškia šio reikalavimo, art sutinka su ieškovės siūloma tėvo ir dukros bendravimo tvarka.
5. Teismas pasisakydamas dėl naujai atsakovo reiškiamo reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo, prašant 2008 m. gegužės 30 d. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančios 1/480 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 24 notarų biuro, kurią vienasmeniškai pasirašė atsakovas, jo ir ieškovės vardu, pripažinti negaliojančia dėl neatitikimo atsakovo valiai, ir įpareigoti Vilniaus m. 24 notaro biurą sudaryti naują buto bei butui priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kaip asmeninę atsakovo nuosavybę, pažymėjo, kad visų pirma, reikalavimas dėl įpareigojimo Vilniaus m. 24 notaro biurą sudaryti naują buto bei butui priklausančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį yra neaiškus nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu nei jo įgyvendinimu. Visų antra, reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo nėra aiškus savo faktiniu pagrindu, t. y. nors rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad sandorį ginčijama kaip neatitinkantį atsakovo valios, nedetalizuojant (ieškinio turinyje), tai kokia jo (atsakovo) buvo valia sandorio sudarymo metu, tačiau priešieškinyje (turinyje) teigiama apie notaro klaidą, forminant sutartį, todėl atsakovas turi aiškiai nurodyti (patikslinti) sandorio ginčijimo faktinį pagrindą, atitinkamai pagal pareikštą reikalavimą ir faktinį pagrindą spręsti dėl įtraukimo į bylą kitų proceso dalyvių.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo yra turtinis reikalavimas ir apmokestinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes šiuo reikalavimu atsakovas siekia konkrečių turtinių pasekmių, t. y. įgyti visą turtą asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenis ginčo 1/480 žemės sklypo dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aktuali vidutinė rinkos vertė yra 1 304,16 Eur (626 000,00 Eur : 480), o buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 117 000,00 Eur. Patikslintą priešieškinį teikiant el. ryšių priemonėmis, žyminis mokestis už pastarąjį reikalavimą lygus 1 862,00 Eur. Atsakovui sumokėjus 109,00 Eur, likusi žyminio mokesčio nepriemoka lygi 1 753,00 Eur.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškė dar vieną naują reikalavimą, t. y. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nepilnamečio sūnaus įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo vaiko pradėjimo gyventi su atsakovu dienos, tačiau teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas turi būti patikslintas faktiniu pagrindu bei laikotarpiu, patikslintas reikalavimas, nurodant konkrečia sumą, kurią prašoma priteisti ir pagal pareikštą sumą sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties dalį dėl reikalavimo atsakovui sumokėti 1 862,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinyje iškeltą reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo panaikinti ir priimti naują sprendimą – konstatuoti, kad atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinyje iškeltą reikalavimą nekilnojamojo turto atžvilgiu sudaro 1 112,00 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas privalo sumokėti 1 862,00 Eur žyminį mokestį, kadangi nurodoma suma yra apskaičiuota nuo viso nekilnojamojo turto rinkos vertės, tačiau minėtas butas kartu su žemės sklypo laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau teikdamas priešieškinį atsakovas pretenduoja tik į ½ dalį buto, todėl žyminis mokestis turi būti mokamas ne nuo visos buto su žemės sklypo rinkos kainos, o nuo ½ dalies priklausančio ieškovei, nes atsakovas reikalauja grąžinti jam nuosavybės teisę būtent į minėtą dalį.
8.2. Žyminio mokesčio dydis gali būti tikslinamas tikslinant atsakovo reikalavimą, todėl teismas, konstatuojant priešieškinio trūkumus turėtų įpareigoti atsakovą tikslinti keliamą reikalavimą dalyje dėl ginčytino nekilnojamojo turto, sprendžiant ar bus reikalaujama panaikinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją sumokant atitinkamą dalį žyminio mokesčio, ar atsakovas siekia modifikuoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdu sumokėti žyminį mokestį už sutarties modifikavimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas siekia pripažinti, kad butą jis įsigijo asmeninės nuosavybės teisės pagrindu ir, kad neva tokia buvo atsakovo tikroji valia, todėl akivaizdu, kad atsakovas nesiekia santuokinio turtą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, o reikalauja pripažinti, kad turtą įsigijo tik jis vienas, t. y. kelia reikalavimą dėl viso turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo žyminį mokestį nuo visos turto vertės.
9.2. Atsakovas pats nežino, ar jis siekia pripažinti buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, ar teikia reikalavimą modifikuoti pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, vertinant, kad atsakovas kelia reikalavimą dėl žyminio mokesčio skaičiavimo nuo turto ½ dalies, o ne nuo viso turto vertės gali daryti išvadą, kad atsakovas siekia pripažinti turtą jo asmenine nuosavybe, dėl to privalo sumokėti žyminį mokestį nuo visos turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 862,00 Eur už priešieškinio reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro buto pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. birželio 20 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2007 m. spalio 5 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, apeliantas pateiktų įrodymų neprašo priimti, visų antra, šie įrodymai jau yra byloje, todėl pakartotinai jų priimti į bylą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.
16. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).
17. Žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
18. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį kaip vieną iš teisminio proceso iniciavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
20. Esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-111/2012; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019), t. y. žyminis mokestis bylose dėl turtinių ginčų yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame išreiškė naują reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, prašant 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančio 1/480 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 24 notarų biuro, kurią vienasmeniškai pasirašė atsakovas, savo ir ieškovės vardu, pripažinti negaliojančia dėl neatitikimo atsakovo valiai, ir įpareigoti Vilniaus m. 24 notaro biurą sudaryti naują buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančios 1/480 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį kaip asmeninę atsakovo nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovo pareikštas reikalavimas dėl sandorio nuginčijimo yra turtinis reikalavimas ir apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nes šiuo reikalavimu atsakovas siekia konkrečių turtinių pasekmių, t. y. įgyti visą turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į VĮ Registrų centras duomenis, nustatė, kad 1/480 žemės sklypo dalies aktuali rinkos vertė yra 1 304,16 Eur, o buto – 117 000,00 Eur, todėl atitinkamai nurodė, kad patikslintą priešieškinį pateikiant el. ryšių priemonėmis, žyminis mokestis už reikalavimą lygus 1 862,00 Eur.
22. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad žyminis mokestis turi būti mokamas ne nuo visos buto su žemės sklypo rinkos kainos, o nuo ½ dalies priklausančios ieškovei, nes atsakovas reikalauja grąžinti jam nuosavybės teisę būtent į minėtą dalį, todėl turi būti mokamas 1 112,00 Eur žyminis mokestis, o ne 1 862,00 Eur.
23. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas apginti jo manymu pažeistas jo teises ir interesus, pats pasirinko ir suformavo savo teisių gynimo būdą nagrinėjamoje byloje, išreikšdamas reikalavimą pripažinti notarine forma sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią ir įpareigoti notaro biurą sudaryti naują nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantis 1/480 dalies žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų įgytas kaip asmeninės atsakovo nuosavybė. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas patikslintu priešieškinio reikalavimo nekelia sutuoktinių turto padalijimo klausimo, neprašo nustatyti ar priteisti jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies, todėl apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad žyminis mokestis turi būti mokamas ne nuo visos buto su žemės sklypo rinkos kainos, o nuo ½ dalies priklausančios ieškovei, neatitinka patikslintame priešieškinyje suformuoto reikalavimo turinio ir jo siekiamų teisinių pasekmių – nuginčyti sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį ir pakeisti viso nekilnojamojo turto teisinį režimą, t. y. pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei butui priklausantį 1/480 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo visos ginčo turto vertės, o ne nuo ½ nekilnojamojo turto rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui terminą sumokėti žyminį mokestį nuo visos ginčo turto vertės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.