- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1332-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02036-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalijimo, ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei J. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovės ir atsakovo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes „G.“, „G.“; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą vaikams: N. G. (N. G.) po 275 Eur ir J. G. (J. G.) po 240 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais bendru sutarimu; ieškovės nuosavybėn priteisti 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/480 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/480 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
2. Atsakovas byloje pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) atsakovo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nuraukimo palikti atsakovui jo turėtą pavardę „G.“, o ieškovei – „G.“; nustatyti nepilnamečio N. G. gyvenamąją vietą su jo tėvu A. G. jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnametės J. G. gyvenamąją vietą su jos motina J. G. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečių vaikų N. G. ir J. G. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus N. G. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. vasario 9 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos į atsakovo banko sąskaitą ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko tėvas atsakovas; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters J. G. išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. vasario 9 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį dėl laikinojo išlaikymo ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina ieškovė; pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai „Swedbank“, AB, pagal 2007 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. 07111626FA, kuri 2008 m. birželio 20 d. susitarimu Nr.07111626FA1 dėl 2007 m. spalio 5 d. kredito sutarties Nr. 07111626FA pakeitimo buvo pakeista, yra asmeninė atsakovo prievolė? priteisti iš ieškovės atsakovo naudai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. vasario 1 d. iš J. A. gautą 1/2 dalį nuompinigių sumos už nuomotą 68,29 kv. m butą / patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 100 procentų šiam butui už tą patį laikotarpį suteiktų komunalinių patarnavimų išlaidų; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini); 11) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su dukra tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką:
3.1. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį nuo 18 val. iki 20 val., dukrą į tėvų iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą bendravimo vietą pristato mergaitės motina ir dukros ir tėvo bendravimas vyksta vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant).
3.2. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val., dukrą į tėvų iš anksto, be ne vėliau kaip prieš dieną raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą bendravimo vietą pristato mergaitės motina ir dukros ir tėvo bendravimas vyksta vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant).
3.3. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo apie tai informuoti raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) dukros motiną nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1–2 dienas iki grafike numatyto laiko.
3.4. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus tėvo ir dukros bendravimui pagal nustatytą tvarką, bendravimas kompensuojamas (perkeliamas) kitą tėvų raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą dieną ir valandą.
3.5. Tėvams aiškiai raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su dukra ir pagal kitokią nei anksčiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
3.6. Ryšio priemonėmis tėvas bendrauja su dukra neribotai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė J. G. pateikė atskirąjį skundą, juo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, pasinaikino skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir atsakovo ir ieškovės prašymus dėl siūlomų laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka; nustatė atsakovui ir Tarnybai terminą iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai) pateikti atsiliepimą / išvadą į ieškovės siūlomą skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarką; nustatė Tarnybai terminą iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai) pateikti naujausią nepilnametės dukros nuomonę ginčo aktualiais klausimais; nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai) patikslinti pateiktus duomenis dėl savo darbinio užimtumo (darbo valandų ir dienų), pateikti įrodymus dėl dukros užimtumo (būreliai, korepetitoriai, psichologo konsultacijos ir kt.); nustatė atsakovui terminą iki 2024 m. rugsėjo 12 d. (įskaitytinai) pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su savo užimtumu darbe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsakovo ir ieškovės prašymus tenkino iš dalies. Nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:
6.1. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris trunka 3 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos, tėvas bendrauja su dukra kiekvieną sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. sutartoje su vaiko motina viešoje vietoje, į kurią dukrą pristato motina (ieškovė). Tėvo ir dukros bendravimas vyksta vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant). Dėl dukros grįžimo (grąžinimo) į gyvenamąją vietą tėvai sprendžia bendru sutarimu, o nesutarus dukrą į gyvenamąją vietą grąžina tėvas.
6.2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvas bendrauja su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., paimdamas mergaitę iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos. Dėl dukros grįžimo į gyvenamąją vietą tėvai sprendžia bendru sutarimu, o nesutarus dukrą į gyvenamąją vietą grąžina tėvas.
6.3. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo apie tai informuoti raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) dukros motiną nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1–2 dienas iki grafike numatyto laiko.
6.4. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus tėvo ir dukros bendravimui pagal nustatytą tvarką, bendravimas kompensuojamas (perkeliamas) kitą tėvų raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą dieną ir valandą.
6.5. Tėvams aiškiai raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su dukra ir pagal kitokią nei anksčiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7.1. Nurodė, jog šalių nepilnametė dukra yra 11 metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 5 klasėje. Ji nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena su motina (ieškove). Pažymėjo, kad skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir dukros bendravimas nevyksta jau apie 17 mėnesių, nenustatyta, jog bet koks tėvo ir dukros bendravimas būtų žalingas vaikui ar iš esmės pažeistų mergaitės interesus, todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką bei laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tikslus, pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas.
7.2. Nurodė, kad įvertino tai, jog, kaip ir nurodo atsakovas, su dukra nebendrauja jau apie 17 mėn., dėl ko pripažino, kad tėvo ir dukros ryšys yra nutrūkęs arba labai susilpnėjęs. Atkreipė dėmesį į tai, jog tai iš esmės patvirtina ir naujausia vaiko nuomonė (2024 m. rugsėjo 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas). Teismas įvertinęs, kad mergaitė šiuo metu yra 11 metų, t. y. paauglė, kad abiejų tėvų santykiai yra priešiški, pagal bylos duomenis, abu tėvai nenori vienas su kitu bendrauti, padarė išvadą, jog tai iš dalies gali atsiliepti ir vaikų nuomonei bei požiūriui kito iš tėvų atžvilgiu.
7.3. Spręsdamas dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės 2 d. nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose (2023 m. gegužės 2 d. pagalbos planas; 2023 m. spalio 5 d. pagalbos planas; 2024 m. gegužės 16 d. pagalbos planas). Individualių psichologo konsultacijų (kurios buvo siūlytos socialinės darbuotojos) nelanko (nelankė), teigia, kad nėra poreikio. Pozityvios tėvystės įgūdžių kursuose nedalyvavo, nurodė, kad yra užimtas. Pasak socialinės darbuotojos G. Č., susisiekus su paslaugų gavėju, dažnai pokalbio metu jis yra susierzinęs, sudirgęs, bendrauja pakėlęs balso toną (2023 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai pasitarimo protokolas). Pokalbių metu atsakovas nepagarbiai apibūdina vaikų mamą. Padarė išvadą, kad išdėstytos aplinkybės neigiamai apibūdina atsakovą, o byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų stiprinti savo emocinę būseną, gerinti pozityvios tėvystės įgūdžius. Šiuo konkrečiu atveju labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitiktų minimali laikina skyrium gyvenančio tėvo ir dukros bendravimo tvarka, nustatant 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvų yra konfliktiški santykiai, tėvo ir dukros bendravimas turėtų vykti vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant). Taip pat, įvertinęs abiejų tėvų darbinį užimtumą, mergaitės dienos režimą (pamokų tvarkaraštį ir jų trukmę, kitus užsiėmimus bei būrelius, korepetitorius), nusprendė, kad pereinamuoju laikotarpiu nustatytinas bendravimas sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. sutartoje su vaiko motina viešoje vietoje, į kurią dukrą pristato motina.
7.4. Nurodė, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tėvo ir dukros ryšys turėtų būti iš esmės pagerėjęs, todėl nusprendė, kad turi būti nustatytas intensyvesnis bendravimas. Įvertinęs pateiktus duomenis apie abiejų tėvų užimtumą darbe, mergaitės dienos režimą (pamokų tvarkaraštį ir jų trukmę, kitus užsiėmimus bei būrelius, korepetitorius), nusprendė, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų papildomas tėvo ir dukros bendravimas trečiadieniais nuo 17.30 val. iki 19.30 val., atsakovui paimant mergaitę iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės argumentus, kad ieškovė ir abu vaikai su motina nori praleisti kartu bent vieną savaitgalį, ir pati ieškovė turi teisę bendrauti su dukra bent vieną savaitgalį (sekmadienį), tik sekmadienis yra ta diena, kai ieškovė nedirba, todėl konstatavo, kad po pereinamojo laikotarpio tėvas su dukra bendrauja kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos.
7.5. Nurodė, jog įvertino atsakovo pateiktą darbo grafiką, iš kurio matyti, kad jo slankusis darbo grafikas: dirba 4 dienas ir po to būna dvi poilsio dienos, darbo pradžia būna arba nuo po pietų (nuo 13 val. iki 15 val. išvykimai) ir darbo pabaiga vėlai vakare (nuo 22.40 val. iki 24.25 val.), arba nuo ankstyvo ryto (nuo 4.40 val. iki 5.05 val. išvykimas iš aikštelės) ir darbo pabaiga po pietų (13.24–14.26 val.). Padarė išvadą, kad atsakovui gali kiltų sunkumų, įgyvendinant bendravimo tvarką tiek darbo dieną, tiek savaitgalį, todėl į bendravimo tvarką įtraukė nuostatas, kad, negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo apie tai informuoti raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) dukros motiną nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1–2 dienas iki grafike numatyto laiko, tokia diena (dienos) kompensuojama kitu laiku, o tėvams aiškiai raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su dukra ir pagal kitokią nei anksčiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
7.6. Netenkino atsakovo prašymo į laikiną bendravimo tvarką įtraukti nuostatą, įpareigojančią vaiko motiną paruošti dukrą bendrauti su tėvu, ir nustatyti laiką privalomai perduoti dukrą tėvui nustatytam bendravimui, nes, visų pirma, tokios nuostatos (įpareigojimas vaiko motiną paruošti vaiką) vykdymo užtikrinimas nebūtų įmanomas. Antra, nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu vaiką bendrauti pristato motina. Praėjus pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgiant į mergaitės amžių (11 metų), motinos įpareigojimas perduoti vaiką atsakovui yra objektyviai nepagrįstas. Akcentavo, kad tam, kad bendravimas įvyktų, būtinas abiejų tėvų pozityvus požiūris į vaiko bendravimą su kitu iš tėvų ir vaiko psichologinis paruošimas, tačiau ne mažiau svarbus ir paties atsakovo elgesys su vaiku ir jo bendravimas. Teigia, jog įvertinus tai, kad byloje yra duomenų, jog tėvas (atsakovas) negražiai atsiliepė apie motiną, duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį motinos atžvilgiu vaiko akivaizdoje ir paties vaiko atžvilgiu (šaukimą ant jo), pirmiausia atsakovas turi keisti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę už savo santykio su dukra kūrimą (atkūrimą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti tokį vaiko ir tėvo bendravimą:
8.1. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį nuo 18 val. iki 20 val. Dukrą į tėvų iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą bendravimo vietą pristato mergaitės motina ir dukros ir tėvo bendravimas vyksta vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant).
8.2. Tėvas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 13 val. Dukrą į tėvų iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dieną raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą bendravimo vietą pristato mergaitės motina ir dukros ir tėvo bendravimas vyksta vaiko motinai nedalyvaujant (pasišalinant).
8.3. Dėl objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo apie tai informuoti raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) dukros motiną nedelsiant, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, arba ne vėliau kaip prieš 1–2 dienas iki grafike numatyto laiko.
8.4. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus tėvo ir dukros bendravimui pagal nustatytą tvarką, bendravimas kompensuojamas (perkeliamas) į kitą tėvų raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą dieną ir valandą.
8.5. Tėvams aiškiai raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su dukra ir pagal kitokią nei anksčiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
8.6. Ryšio priemonėmis tėvas bendrauja su dukra neribotai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Nurodė, kad ieškovė ir jos atstovė, o paskui ir teismas, neturėdami jokio teisinio pagrindo, nustatė „pereinamąjį laikotarpį bendrauti su dukra“, skirtumas yra tik tas, kad ieškovė savo valia prašė nustatyti 6 mėn. pereinamąjį laikotarpį bendrauti, o teismas minėtą laikotarpį sumažino iki 3 mėnesių. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei teismui, nei vaikų teisių apsaugos tarnybai, teikiant savo atsiliepimą į atsakovo prašymą nustatyti bendravimo tvarką kaip laikinąją priemonę, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nekilo klausimų ar abejonės dėl susiklosčiusios padėties – kaip ir kodėl, kieno sprendimu ir valia nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo pradėjimo dienos nei vaikui, nei tėvui nebuvo užtikrintos teisės nepertraukiamai bendrauti. Mano, kad yra akivaizdu, jog ieškovė sąmoningai kūrė padėtį norėdama atskirti dukrą nuo tėvo. Teigia, kad jau rašė teismui apie tai, jog procesiniuose dokumentuose, kuriais vaikų teisių apsaugos tarnyba vertino padėtį buvusioje šeimoje, nepagrįstai teigiama teismui apie tai, kad „vaiko tėvas žemino dukrą savo pasisakymais jos atžvilgiu, mušė sutuoktinę vaikui matant ir t. t.“, t. y. šie teiginiai, pateikti teismui, tampa atsakovo asmenybę charakterizuojančia medžiaga, sudaro neigiamą jo įvaizdį šeimoje, tačiau niekas, t. y. nei teismas, nei vaikų teisių apsaugos tarnyba, net nebandė išaiškinti tikros padėties šeimoje ir padaryti išvadą apie tai, dėl kokių priežasčių ir kieno veikiamas mažametis vaikas (dukra) tariamai taip apkalba savo tėvą, kieno įtaka padaryta ir kieno žodžiai yra įteigti vaikui.
9.2. Nurodė, kad atsakovas ne kartą siekė bendrauti su vaikų teisių apsaugos tarnyba, tačiau girdėdamas pasisakymus iš tarnybos darbuotojų atsakovo atžvilgiu, kad jis yra niekas ir kad tarnyba visiškai pasitiki ieškovės pasisakymais dėl visų aplinkybių santuokos nutraukimo byloje, ir „tėvo“, t. y. atsakovo, pasisakymai nieko neverti, todėl mano, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos argumentai teismui apie tai, jog atsakovas nebendrauja su tarnyba, turi būti vertinami ir kritiškai, ir kaip nepasitikėjimas šia tarnyba, kuri užsiima „nuskriaustos moters gynyba“ ir neatlieka savo tiesioginės funkcijos – užtikrinti vaikų teisių realizavimą ir gynybą.
9.3. Nurodė, kad teismas prašė pateikti atsakovo darbo grafiką – atsakovas įvykdė teismo reikalavimą, tačiau, spręsdamas dėl tėvo ir dukros bendravimo, teismas nustatė, kad tėvas bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos, nors žinojo, kad būtent šis laikas vaiko tėvui yra nepriimtinas, nes būtent tokiu laiku atsakovas dirba. Mano, kad toks sprendimas, kuris negali būti realizuojamas, yra nereikalingas ir klaidinantis atsakovą, sukuriant jam teisę, kuri negali būti realizuojama. Pažymi, kad formuluotė ,,<...> paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos <...>“ visiškai nepriimtina, nes sukuria padėtį, kai tėvas niekada nepaims vaiko iš gyvenamosios vietos, nes visada turės atsakymą, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti galioti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. Nurodė, kad teismo nutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis yra būtinas tėvo ir dukros santykių atkūrimui ir ryšio atnaujinimui. Teigia, kad atsakovas su dukra nesimatė ir nebendravo, net neskambino dukrai faktiškai jau 1,5 metų. Pažymėjo, jog teismui yra pateikti duomenys, kad dukra neigiamai nusiteikusi tėvo atžvilgiu, todėl tėvas turi suprasti, kad iš pradžių reikia atkurti dukros su tėvu ryšį.
11.2. Nurodė, kad tėvas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas atnaujinti santykius ir ryšį su dukra nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 9 d.). Tėvas iki šiol dukrai nepaskambino, neperdavė dovanos, nepasveikino su gimtadieniu, su šventėmis. Teigia, kad tėvas buvo atvykęs į vaiko gyvenamąją vietą ir iškėlęs konfliktą, reiškė dukrai pretenzijas dėl tariamai gyvūno apgadinto buto. Tėvas šaukė ant dukros dalyvaujant ir dukros draugei. Dukra jautėsi nesaugiai ir pažeminta. Vaiko tėvas dukros neatsiprašė. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu vaiko tėvas buvo suinteresuotas perkraustyti sūnų į savo namus, kas jam ir pavyko, nes šiuo metu sūnus nakvoja pas tėvą. Pažymi, kad dukra nekėlė atsakovui jokio susidomėjimo. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinosios bendravimo su dukra tvarkos nustatymo 2024 m. liepos 30 d., tačiau derėtis dėl dukros paėmimo laiko pradėjo su ieškove tik 2024 m. spalio 14 d., tai yra paaiškino, kad dėl darbo grafiko negali vykdyti teismo nutarties, ir pasiūlė kitokias datas. Pabrėžė, kad tėvas vaikui nė karto nepaskambino.
11.3. Nurodė, kad iš atsakovo pateikto 2024 m. rugsėjo mėnesio grafiko matyti, jog atsakovas dirba 4 dienas iš eilės ir po to turi dvi dienas poilsio. Atsakovas dirba pakaitinį laiką nuo 14.00 iki 22.40 val. arba nuo 5.00 iki 14.30 val. Pažymi, kad atsakovo grafikas yra slankusis, todėl situacija, kada gali dirbti sekmadieniais, galima, tačiau atsakovas turės ir laisvų nuo darbo sekmadienių. Atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį atsakovas turėjo du laisvus nuo darbo sekmadienius. Akcentavo, kad atsakovo prašymas nustatyti bendravimą su vaiku būtent šeštadieniais jo ir vaiko teisėms ir interesams jokios įtakos neturi, nes rugsėjo mėnesį atsakovas du šeštadienius taip pat turėjo dirbti.
11.4. Ieškovė pažymėjo, kad aktyviai dalyvauja derybose su vaiko tėvu dėl kompensavimo laiko. Teigia, kad iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovas kaltina ieškovę, kelia pretenzijas, nenori atsižvelgti į dukros pageidavimus, pvz., vaikas su tėvu norėtų susitikti prekybos centre, tačiau tėvas reikalauja vežti vaiką jo nurodyti adresu. Nurodo, jog iš atsakovo pozicijos galima manyti, kad jis nelinkęs ieškoti kompromiso, ir jo noras iš tikrųjų pagerinti su vaiku santykius yra labai abejotinas. Akcentavo, kad vaiko motina deda labai daug pastangų norėdama paruošti vaiką bendrauti su tėvu, siūlo tėvui susitikimo vietą, kurios prašė vaikas, tačiau atsakovas neatsižvelgia į jokius argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ir atsakovo prašymas dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo ryšio priemonėmis kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu ieškovė nenurodė argumentų, kodėl naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti, tačiau susipažinus su pateikto susirašinėjimo turiniu nustatyta, kad susirašinėjimas tarp šalių vyko 2024 m. spalio 24 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtinybė pateikti šalių susirašinėjimo kopiją kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi pridėti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas naujai pateiktą įrodymą prie bylos pridėti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę santuoką. Santuokos metu šalims gimė du vaikai – N. G. (N. G.) ir J. G.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios nutarties priėmimo metu N. G. gyvena kartu su atsakovu, J. G. gyvena su ieškove. Akcentuotina, kad šalių nepilnametė dukra yra 11 metų amžiaus, mokosi 5 klasėje. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo klausimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog atskiruoju skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendravimo su dukra pereinamuoju laikotarpiu ir, atsakovo nuomone, skundžiama nutartimi teismo pateiktos formuluotės nustatytą bendravimo tvarką daro neįgyvendinamą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
19. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
20. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Atsakovo nuomone, teismas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, nustatė „pereinamąjį laikotarpį bendrauti su dukra“, tačiau nei teismas, nei vaikų teisių apsaugos tarnyba nesiaiškino aplinkybių dėl susiklosčiusios padėties – kaip ir kodėl, kieno sprendimu ir valia nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo pradėjimo dienos nei vaikui, nei tėvui nebuvo užtikrintos teisės nepertraukiamai bendrauti. Mano, kad yra akivaizdu, jog ieškovė sąmoningai kūrė padėtį norėdama atskirti dukrą nuo tėvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad atsakovas su dukra nebendrauja nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos (2023 m. vasario 24 d.), t. y. 1,5 metų, kas patvirtina šalių teiginius, jog tėvo ir dukros tarpusavio ryšys yra ypač susilpnėjęs.
22. Dar daugiau, į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad atsakovo ir dukros tarpusavio santykis yra prastas, bendravimas praktiškai nutrūkęs, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo ir dukros bendravimui nustatė pereinamąjį laikotarpį. Akcentuotina, kad pokalbio su šalių nepilnamete dukra metu pokalbį vykdžiusi psichologė pažymėjo: „<...> Į daugelį klausimų atsakinėjo noriai, plačiai. Emocinės reakcijos atitinka išsakomą turinį. J. palaikė prasmingą akių kontaktą. Pokalbio eigoje stebėta, kad tema apie tėtį, santykius su juo, svarstomą bendravimo tvarką J. kelia daugiau nerimo. Kalbantis apie tai kito balso intonacija, kalbėjo dar tyliau (bendravo tyliai), veidas atrodė rimtas, kūnas fotelyje nejudėjo.“ Pokalbio su psichologe metu mergaitė taip pat paaiškino, kad su tėčiu šiuo metu visai nebendrauja, tiksliai negali pasakyti, kiek laiko, maždaug nuo praėjusių metų, jai sunku prisiminti susitikimų datas. Mergaitė nurodė, kad nesusitinka su tėčiu greičiausiai dėl to, kad ji mieliau būna namie ir kažkuo užsiima, nei eina į susitikimą su tėčiu. Tėtis jai nei rašo, nei skambina, tai ir neina į susitikimus. Pažymėjo, kad tėtis jai skambindavo vakarais prieš miegą ar ruošiantis miegoti, kalbėdavo nesąmones, kažkokie ginčai būdavo, pavyzdžiui, ką mes darome, kas kur eina, mergaitės nuomone, greičiausiai, norėjo pyktis. Taip pat nurodė, kad tėvo tonas būdavo lyg priekaištautų, o tie pokalbiai vykdavo maždaug tuo metu, kai mama padavė skyryboms, o tėtis išvažiavo gyventi pas savo mamą. Paklausus, ar mergaitė norėtų, kad tėtis paskambintų, ji atsakė: „Nėra skirtumo, ar jis paskambins man, ar ne. Greičiausiai, kai aš užaugsiu ir gyvensiu savarankiškai, su juo nebendrausiu. Dabar jei nenorėsiu bendrauti, abejoju, kad kas nors manęs paklausys.“ Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog dukros nuomonei įtaką gali būti padariusi ieškovė, tačiau byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Minėta, kad šalių nepilnametė dukra yra 11 metų amžiaus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikas geba išreikšti savo nuomonę jam svarbiais klausimais. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai, todėl konstatuotina, jog šalių nepilnametės dukros išsakyta nuomonė dėl bendravimo su tėvu galimybės suponuoja išvadą, kad tėvo ir dukros tarpusavio ryšys iš esmės yra nutrūkęs ir siekiant užtikrinti prioritetiniais laikomus vaiko interesus šiuo konkrečiu atveju buvo būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, siekiant atkurti tėvo ir dukros ryšį.
23. Atskiruoju skundu, be kita ko, labai plačiai pasisakoma dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos darbo ir šališkumo. Atsakovas kelia klausimą, kodėl nei teismas, nei vaikų teisių apsaugos tarnyba nesiaiškino priežasčių, kaip ir kodėl, kieno sprendimu ir valia nuo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo pradėjimo dienos nei vaikui, nei tėvui nebuvo užtikrintos teisės nepertraukiamai bendrauti, tačiau tokių savo teiginių atsakovas nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į vaikų teisių apsaugos tarnybą siekdamas įgyvendinti savo kaip tėvo teises ir jam būtų atsisakyta padėti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai būtų netinkamai vykdę savo pareigas ar būtų pažeidę atsakovo ir (ar) šalių vaikų teises. Šiuo atveju atsakovas vien deklaratyviais teiginiais iš esmės kaltina vaikų teisių apsaugos tarnybą esant šališką jo atžvilgiu, tačiau nenurodo, kokius konkrečius veiksmus jis atliko siekdamas bendrauti su dukra, o vaikų teisių apsaugos tarnyba arba ieškovė jam būtų draudusios tai daryti, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo vaikų teisių apsaugos tarnybos darbo ar šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
24. Atsakovo teiginiai, kad jis negali bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, kadangi neturi jos telefono numerio, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su atsakovu. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų (brolio ir sesers) tarpusavio ryšys yra geras, jie bendrauja, todėl jei atsakovas nežino dukros telefono numerio, jis turi galimybę jį gauti ne tik susitikęs su dukra, bet taip pat ir iš savo sūnaus, su kuriuo gyvena. Atsakovas nenurodo jokių argumentų, kad jis būtų bandęs gauti dukros telefono numerį, tačiau jam būtų buvę atsakyta, todėl, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, atsakovo teiginiai, kad nuo pat ieškinio pateikimo dienos iki šiol jam yra trukdoma bendrauti su dukra, atmestini kaip nepagrįsti.
25. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad formuluotė ,,<...> paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos <...>“ visiškai nepriimtina, nes sukuria padėtį, kai tėvas niekada nepaims vaiko iš gyvenamosios vietos, nes visada turės atsakymą, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Akcentuotina, kad šia formuluotė yra nustatoma tik vaiko pasiėmimo vieta, kuri neturi nieko bendra su vaiko noru ar nenoru bendrauti su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui siekiant atkurti tarpusavio ryšį, visų pirma būtent jam kyla pareiga užmegzti ryšį su dukra ir prisitaikyti prie vaiko norų ir poreikių. Tai reiškia, kad būtent atsakovas turi keisti savo elgesį ir prisiimti atsakomybę už savo santykio su dukra kūrimą (atkūrimą), todėl darytina išvada, kad formuluotės, kurioje nustatoma tik fizinė vaiko pasiėmimo vieta, nesuponuoja galimybės atsisakyti vykdyti teismo priimtą nutartį.
26. Atskiruoju skundu nurodoma, kad teismas prašė pateikti atsakovo darbo grafiką – atsakovas įvykdė teismo reikalavimą, tačiau spręsdamas dėl tėvo ir dukros bendravimo, teismas nustatė, kad tėvas bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį nuo 12.00 val. iki 16.00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba kitos su vaiko motina sutartos vietos, nors žinojo, kad būtent šis laikas vaiko tėvui yra nepriimtinas, nes būtent tokiu laiku atsakovas dirba. Mano, kad toks sprendimas, kuris negali būti realizuojamas, yra nereikalingas ir yra klaidinantis atsakovą, sukuriant jam teisę, kuri negali būti realizuojama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais.
27. Iš į bylą pateikto atsakovo darbo grafiko matyti, kad 2024 m. rugsėjo mėnesį atsakovas turėjo du laisvus sekmadienius (rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 15 d.). Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi, be kita ko, nustatyta, jog, dėl objektyvių priežasčių neįvykus tėvo ir dukros bendravimui pagal nustatytą tvarką, bendravimas kompensuojamas (perkeliamas) kitą tėvų raštu (SMS, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą dieną ir valandą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tai reiškia, kad, esant iš anksto turimai informacijai apie atsakovo užimtumą darbe, šalys gali susitarti, jog nepaisant to, kad numatytas atsakovo bendravimas su dukra kas antrą sekmadienį, tą konkretų kartą atsakovui gali būti sudaroma galimybė bendrauti ir kitomis datomis.
28. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo darbo laikas rugsėjo 1 d. baigėsi 15.13 val., rugsėjo 22 d. darbo laikas baigėsi 14.04 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamą atsakovo bendravimą su dukra ir siekiant atkurti tarpusavio ryšį, šalys, įgyvendindamos bendradarbiavimo pareigą, turi galimybę susitarti ne tik dėl kitos bendravimo dienos, tačiau taip pat turi galimybę susitarti ir dėl kito bendravimo laiko (pvz., jei bendravimas su dukra atsakovui būtų numatytas rugsėjo 22 d., šalys turi galimybę susitarti, kad atsakovas su dukra bendraus ne nuo 12.00 val. iki 16.00 val., bet, pvz., nuo 15.00 val. iki 19.00 val., atsižvelgiant į dukros užimtumą ir dienos rėžimą).
29. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovo teiginių, susijusių su vaikų teisių apsaugos tarnybos darbu, ieškovės veiksmų (ne)leidžiant bendrauti su dukra ir kitų aplinkybių pasisakys bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tačiau, susipažinęs bei preliminariai įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais ir tuo pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų, taip pat užtikrina ir atsakovo teisę įgyvendinti savo kaip tėvo teises, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.