Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rožinis šuo“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, pareiškimą atsakovei D. P. dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rožinis šuo“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

14. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).

15. Ieškovės atstovė nemokumo administratorė prašo pripažinti LUAB „Rožinis šuo“ bankrotą tyčiniu, kadangi atsakovė neperdavė ieškovei esminių įmonės buhalterinių duomenų, dėl ko ieškovės nemokumo administratorė negali įvertinti įmonės nemokumo priežasčių, jos sudarytų sandorių, nustatyti įmonės kreditorius/debitorius, kasos likutį, atskaitingiems asmenims perduotų lėšų likutį ir efektyviai ginti ieškovės bei jos kreditorių interesus. Nemokumo administratorės vertinimu, atsakovė taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi nevykdydama įsipareigojimų savo darbuotojams ir turėdama didelių skolų buvusiam nuomotojui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams bei be pagrindo ir nuostolingai sudarė naują nuomos sutartį dėl kitų patalpų, tokiu būdu ieškovės vardu prisiėmė prievoles naujam nuomotojui tuomet, kai jų nebegalėjo vykdyti dėl įmonės faktinio nemokumo.

Dėl LUAB „Rožinis šuo“ faktinio nemokumo momento

25. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. gegužės 30 d. duomenys patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai aštuoniose vykdomosiose bylose. Minėtas išrašas patvirtina, kad išieškojimai atliekami pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4275 – išieškotojui M. K. dėl 2 839,06 Eur skolos; pagal 2022 m. lapkričio 5 d. Utenos apylinkės teismo įsakymą – išieškotojai UAB „Juris“ dėl 369,03 Eur skolos; pagal 2022 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5372 – išieškotojai E. G. dėl 1 359,86 Eur skolos; pagal 2022 m. lapkričio 28 d. Utenos apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą – išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl 2,98 Eur skolos; pagal 2022 m. lapkričio 30 d. Utenos apylinkės teismo įsakymą – išieškotojai UAB „Verslo centras 32“ dėl 21 895,49 Eur skolos; pagal 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą – išieškotojai VMI dėl 17,76 Eur skolos; pagal 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą – išieškotojai UAB „Circle K Lietuva“ dėl 609,55 Eur skolos; pagal 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą – išieškotojai UAB „REMI INVEST“ dėl 355,39 Eur skolos (el., b. l. 151-162, 2 t.)

26. Ieškovės pateiktas 2022 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-4275 (toliau – komisija) patvirtina, kad buvęs įmonės darbuotojas M. K. į komisiją kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nagrinėdama M. K. skundą komisija nustatė, kad šalis darbo santykiai siejo laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., neišmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 2 839,06 Eur (el., b. l. 164-165, 2 t.).

33. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas įmonės nemokumas susiformavo 2022 m. rugpjūčio, vėliausiai spalio mėnesį, kai įmonė nebedirbo ir buvusiai atsakovės vadovei D. P. atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Priešingų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Dėl LUAB „Rožinis šuo“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už tyčinio bankroto sukėlimą asmens nustatymo

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

38. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan. Tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas). Taigi, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

39. Nemokumo administratorė pateikė dokumentų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1, iš kurio matyti, kad jai iš esmės buvo perduotos tik ieškovės PVM sąskaitos faktūros ir darbo sutartys (iš viso 396 vnt.), o kiti dokumentai, nurodyti nemokumo administratorės (nutarties 3 punktas), perduoti nebuvo. Administratorė pažymėjo, kad ji inicijavo civilinę bylą Nr. e2-16694-959/2025 dėl žalos atlyginimo, kurioje atsakovė teikia tik selektyviai atrinktus, jai naudingus įmonės dokumentus. Nemokumo administratorės vertinimu, atsakovė realiai vis dar disponuoja įmonės dokumentais, tačiau jų sąmoningai neteikia, nors, vykdydama teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, privalėjo perduoti visus įmonės dokumentus. Šią prielaidą pagrindžia ir aplinkybė, kad tik su atsiliepimu į ieškinį (2025 m. gegužės 20 d., DOK-61001) civilinėje byloje Nr. e2-16694-959/2025 atsakovė pateikė su UAB „Verslo centras 32“ 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytą ir 2022 m. spalio 5 d. papildytą patalpų nuomos sutartį. Duomenų, kurie paneigtų šį faktą ar pagrįstų dokumentų nepateikimo priežastis, atsakovė nepateikė.

40. Pagal įstatymą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl šios pareigos netinkamo vykdymo buvusiai atsakovės vadovei D. P. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta 300 Eur bauda, tačiau dokumentai nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti. Buvusi atsakovės vadovė nėra pateikusi teismui duomenų, kurie objektyviai pagrįstų priežastis, dėl kurių ji nėra iki šiol įvykdžiusi įstatymo jai nustatytos pareigos (CPK 178 straipsnis).

41. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nuostatas, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis) ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) turi būti pateiktas VĮ Registrų centrui per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 58 straipsnio 3 dalis; CK 2.66 straipsnio 4 dalis). Taigi, buvusi atsakovės vadovė taip pat turėjo pareigą Juridinių asmenų tvarkytojui pateikti atsakovės finansinę atskaitomybę už 2022– 2023 metus, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Buvusi atsakovės vadovė tokių duomenų nepateikė ir teismui, iškėlusiam atsakovės bankroto bylą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie buvusiai atsakovės vadovei kilusias kliūtis pateikti įstatymo nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovės finansinę atskaitomybę už 2022–2023 m.

42. Teismo vertinimu, tokie buvusios įmonės vadovės veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų neperdavimo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat – išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Kaip minėta anksčiau, viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Atsakovė jokių įrodymų paneigiančių šią išvadą, į bylą nepateikė. Tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

43. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai ir ieškovei nuostolingai 2022 m. spalio 5 d. sudarė kitų patalpų nuomos sutartį, kuri buvo visiškai ekonomiškai nenaudinga ieškovei.

44. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46. Teismo vertinimu, vien faktas, jog buvo sudaryta minima nuomos sutartis, šiuo atveju savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiu veiksmu atsakovė sudarė neprivalomą sandorį ar tyčia blogino įmonės finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomos sutartis su ankstesniu nuomotoju UAB „Verslo centras 32“ galiojo nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 1 d., o nauja negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su UAB „Simaka“ sudaryta 2022 m. spalio 5 d., t. y. pasibaigus ankstesnei nuomos sutarčiai. Kaip pažymėjo pati nemokumo administratorė, tą pačią dieną atsakovė atliko 2 420 Eur mokėjimą UAB „Simaka“ už patalpų nuomą. Nors ši sutartis sudaryta po faktinio ieškovės nemokumo momento, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog atsakovė tokiu sandoriu siekė įmonės nemokumo ar pasisavinti įmonės lėšas. Priešingai, tai greičiau atspindi netinkamai paskaičiuotas atsakovės pastangas bandyti tęsti jau faktiškai nemokios įmonės veiklą, todėl teismas neturi pagrindo nurodyto nuomos sandorio vertinti kaip neprivalomo ar itin bloginančio įmonės finansinę padėtį.

47. Ieškovė mano, kad atsakovė taip pat pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi nevykdydama įsipareigojimų savo darbuotojams ir turėdama didelių skolų buvusiam nuomotojui, 2022 m. spalio 5 d. atliko 2 420 Eur mokėjimą UAB „Simaka“, o 2022 m. spalio 11 d. – 100 Eur mokėjimą UAB „Straujos prekybos sistemos“ naudai.

48. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

50. Iš bankroto bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės kreditorė UAB „Straujos prekybos sistemos“ ir ieškovė, atstovaujama atsakovės, 2022 m. kovo 2 d., t. y. iki faktinio ieškovės nemokumo momento, buvo sudariusios taikos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo kreditorei 2 078,18 Eur įsiskolinimą sumokėti dalimis – 100 Eur įmokomis – laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. sausio 2 d (el., b. l. 9-11, 1 t.). Minėta šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi (el., b. l. 12-14, 1 t.). Viena iš įmokų, kurią privalėjo atlikti ieškovė, buvo iki 2022 m. spalio 10 d. Pažymėtina, kad kreditorė UAB „Straujos prekybos sistemos“ savo pareiškime dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažymėjo, jog remiantis minėta šalių sudaryta taikos sutartimi įmonės kreditorei mokėjimus atliko iki 2022 m. spalio 10 d. imtinai, iš viso sumokėjo kreditorei 1 500 Eur sumą, tačiau vėlesnių mokėjimų, t. y. nuo 2022 m. spalio 24 d., įmonė neatliko, todėl kreditorė kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios 878,18 Eur skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad nemokumo administratorės nurodytas komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimas buvo priimtas jau galiojant šalių sudarytai taikos sutarčiai. Mokėjimas UAB „Simaka“ jau buvo aptartas nutarties 45 punkte, todėl teismas motyvų nekartoja.

51. Įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė sąmoningai siekė sumažinti įmonės lėšas ar nesąžiningai teikti pirmenybę vėlesniems kreditoriams, pažeisdama ankstesniųjų kreditorių interesus. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad iki 2022 m. spalio 10 d. pagal taikos sutartį su UAB „Straujos prekybos sistemos“ ieškovė vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sumokėjo 1 500 Eur įsiskolinimą, o vėliau mokėjimų nebeatliko dėl faktiškai susiklosčiusios nemokumo situacijos. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės veiksmai labiau sietini su ne visai tinkamai įvertintomis, tačiau realiomis pastangomis tęsti įmonės veiklą ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o ne su sąmoningu siekiu bloginti įmonės finansinę padėtį ar vengti kreditorių interesų tenkinimo. Byloje nėra pakankamai duomenų bei teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimu buvo sąmoningai ir kryptingai siekiama sukelti įmonės nemokumą ar pabloginti jos finansinę būklę. Dėl to teismas sprendžia, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas.

52. Įvertinęs aptartų faktinių aplinkybių visumą dėl ieškovės nemokumo momento, dėl įmonės valdymo organų įstatymu nustatytų pareigų nevykdymo, savalaikiai neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, neperduodant nemokumo administratorei įmonės dokumentų, teismas konstatuoja, jog dėl to nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

53. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į byloje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad LUAB „Rožinis šuo“ tyčinis bankrotas yra sukeltas dėl D. P. veiksmų (neveikimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

55. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą (DOK-16153).

56. Bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte patvirtintų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovės D. P. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, 293 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rožinis šuo“, juridinio asmens kodas 305735537, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad ieškovės likviduojamos dėl bankroto dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rožinis šuo“, juridinio asmens kodas 305735537, tyčinis bankrotas yra sukeltas D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais (neveikimu).

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Rožinis šuo“, juridinio asmens kodas 305735537, iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ per 3 (tris) dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rožinis šuo“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.