- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-26-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01912-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- N. B. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5020-980/2020 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei N. B. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės N. B. K. 21 034,18 Eur skolą, 6,78 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki paskolos sumos grąžinimo, kurios ieškinio teikimo dieną sudaro 13 737,46 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paskolos sumos grąžinimo, kurios ieškinio teikimo dieną sudaro 2,88 Eur; 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos, nes paskolinta pinigų suma buvo 21 034,18 Eur. Šiuo atveju įprastos formos rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, bet banko sąskaitos išrašas su nurodyta pavedimo paskirtimi „paskolos pinigai“ atitinka rašytinei paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus ir įrodo pinigų perdavimo faktą. Paskolos grąžinimo termino šalys neaptarė, tačiau ieškovė 2020 m. vasario 14 d. išsiuntė atsakovei reikalavimą grąžinti paskolą ir nurodė tai padaryti per 30 dienų. Atsakovė nurodė, jog paskolos neketina grąžinti.
3. Ieškovė nurodė, kad dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi paskolos pinigais su atsakove nesitarė, tačiau paskolos sutartis yra atlygintinė, todėl preziumuojama, jog atsakovė privalo mokėti palūkanas. Nesant susitarimo dėl palūkanų dydžio, jis nustatomas pagal vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu, t. y. 6,78 procento dydžio metinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. Z. atsakovei N. B. K. 1517 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai neįrodyti, nes ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas, kurio paskirtyje buvo nurodyta „paskolos pinigai“, ir ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, nėra pakankami pašalinti prieštaravimus ir kilusius neaiškumus, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp ieškovės ir atsakovės iš tiesų buvo sudaryta paskolos sutartis, turinti visus paskolos sutarties sudarymo elementus, – paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą.
4.2. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje metu ieškovė negalėjo vienareikšmiai ir nuosekliai paaiškinti paskolos sutarties sudarymo su atsakove aplinkybių – kokiu tikslu, kokiam terminui ir kokiomis sąlygomis ji skolino pinigus atsakovei; kodėl beveik dešimt metų neprašė grąžinti paskolos ir šio kreditinio reikalavimo neįtraukė į su atsakovės sūnumi dalytino turto balansą. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių formavimosi specifiką, ieškovės ir liudytojo R. K. (atsakovės sūnaus) ankstesnį ginčą dėl bendro turto padalijimo būtent šios bylos ginčo laikotarpiu, teismas ieškovės parodymus vertino kritiškai.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes apie paskolos sutarties sudarymui panaudotų pinigų kilmę. Į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašai patvirtina atsakovės poziciją ir argumentus dėl ieškovės sąskaitoje buvusių piniginių lėšų – 21 034,18 Eur kilmės, t. y. kad tai – nuo bendros ieškovei su atsakovės sūnumi suteiktos banko paskolos likę ir namo statybai nepanaudoti pinigai, kuriuos buvo nutarta investuoti ir taip uždirbti palūkanų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė J. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovė įrodė pinigų perdavimo atsakovei faktą, o atsakovė pripažino, kad būtent ieškovei pinigų ji negrąžino, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas.
5.2. Teismas, konstatavęs, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, turėjo pareigą nustatyti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir taikyti CK 6.237 straipsnio normas. Teismas nenustatė, kokiu pagrindu atsakovė gavo pinigus iš ieškovės ir kodėl jai nekyla pareiga pasiskolintus pinigus grąžinti.
Atsiliepimas
5.3. Atsakovė teigė, kad pinigus grąžino, tačiau neįrodė prievolės ieškovei pasibaigimo pagrindo, o teismas konstatavęs, kad atsakovė ieškovės jai pervestas lėšas grąžino į sūnaus, su kuriuo ieškovė vedė bendrą ūkį, sąskaitą, nevertino, ar atsakovės sūnus buvo įgaliotas priimti prievolės įvykdymą.
5.4. Nesuprantami teismo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovė nereiškė kreditinio reikalavimo atsakovei byloje tarp ieškovės ir R. K. dėl turto dalybų ir kompensacijos priteisimo, nes šios dvi bylos nėra tarpusavyje susijusios ir pinigų perdavimo atsakovei faktas nebuvo turto dalybų bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Atsakovė N. B. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovei, kuri jai nėra skolinga. Pagrindiniai argumentai:
6.1. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo tik bankinį pavedimą, tačiau nutylėjo pinigų kilmę, nepateikė jokių duomenų apie tai, ar atsakovei buvo būtina paskola, ar ji pati turėjusi tiek lėšų, kad galėtų skolinti atsakovei.
6.2. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kad ieškovės jai pervesti pinigai buvo banko paskolos, suteiktos atsakovės sūnui ir ieškovei, lėšos, kurios, kaip nepanaudotos bendro namo statyboms, buvo investuojamos.
6.3. Ieškovė įrodinėjo, kad ji turėjo asmeninių santaupų ir būtent jas paskolino atsakovei, tačiau byloje buvo įrodyta, kad atsakovei ieškovė pervedė tas lėšas, kurias per du kartus gavo iš R. K., t. y. būtent prašomą priteisti sumą.
6.4. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos santykiai tarp šalių nesusiklostė, o lėšos buvo pervedinėjamos tik investavimo tikslais ir galiausiai grąžintos R. K.. Byloje teismas tinkamai įvertino banko sąskaitos išrašus, kuriuose pateikiama informacija, kada ir iš kur ieškovės sąskaitoje atsirado pinigai, vėliau pervesti atsakovei.
Šalies argumentai
6.5. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo jau naują reikalavimo pagrindą ir teigia, kad teismas turėjo priteisti jai lėšas iš atsakovės kaip be pagrindo įgytą turtą, tačiau tokiu atveju ji turėjo įrodyti buvusi teisėta lėšų savininkė, tačiau šiuo atveju pinigai buvo R. K., jam ir buvo grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš savo vardu UAB Medicinos banke atidarytos sąskaitos 2010 m. liepos 29 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 72 626,82 Lt (21 034,18 Eur), o šio pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos pinigai“. Pervestą pinigų sumą sudarė 70 525,80 Lt indėlio suma ir 2 104,02 Lt palūkanos. Byloje nėra ginčo, kad nurodytus pinigus atsakovė gavo, tačiau atsakovė teigė, kad tai nebuvo paskolos jai pinigai, o tik jos sūnaus pinigai, kuriais ieškovė laikinai disponavo ir kurie buvo grąžinti atsakovės sūnui. Atsakovė savo teiginius įrodinėjo savo ir sūnaus, kuris vedė bendrą ūkį su ieškove, sąskaitų išrašais, mokėjimo nurodymais, teigė, kad pervesti pinigai buvo naudojami investavimo tikslais ir grąžinti sūnui, kaip tikrajam savininkui.
Dėl pinigų pagal paskolos sutartį grąžinimo
11. Vienas iš paskolos gavėjo prievolių pagal paskolos sutartį pasibaigimo būdų yra pareigos grąžinti paskolos dalyką įvykdymas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis)). CK 6.873 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). CK 6.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2016).
12. Ieškovė paskolos suteikimo ir pinigų pervedimo atsakovei faktą įrodinėjo bankiniu išrašu, o atsakovė neigė aplinkybę, kad ieškovės jai pervesti pinigai yra paskola, ir teigė, kad ieškovės į jos sąskaitą pervesti pinigai yra atsakovės sūnaus pinigai, gauti iš banko kaip paskola, ir panaudoti investavimui, kuriuos ji ir grąžino savo sūnui.
13. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nes atsakovė neįrodė prievolės pabaigos jos įvykdymu savo sūnui, o teismas nesiaiškino, ar atsakovės sūnus buvo įgaliotas priimti prievolės įvykdymą, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog tarp šalių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai, turėjo tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir patenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo pagal CK 6.237 straipsnį.
14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės keliama įrodymų vertinimo problema teigiant, jog byloje teismas netinkamai įvertino įrodymus, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad paskola nebuvo grąžinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2016; ir kt.).
15. Byloje esantis 2010 m. liepos 29 d. ieškovės banko sąskaitos UAB Medicinos banke išrašas patvirtina, kad ieškovė atsakovei pervedė 72 626,82 Lt (21 034,18 Eur) (ieškinio 1 priedas). Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl palūkanų dydžio, jų mokėjimo, paskolos grąžinimo termino, yra tik ieškovės 2020 m. vasario 14 d. reikalavimas atsakovei grąžinti skolą (ieškinio 2 priedas). Atsakovė savo atsikirtimams dėl pinigų kilmės ir apskritai dėl paskolos santykių tarp šalių nebuvimo pagrįsti pateikė savo ir savo sūnaus, su ieškove vedusio bendrą ūkį ir byloje apklausto kaip liudytojo, R. K. banko sąskaitos išrašus, sūnui ir ieškovei suteiktos paskolos sutartį, mokėjimo nurodymus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei ir jos sūnui buvo suteikta banko paskola namo statyboms ir abu jie buvo bendraskoliai. Atsakovė teigė, kad jai pervesti pinigai buvo jos sūnui su ieškove suteiktos banko paskolos likutis, kurį nuspręsta investuoti. Iš byloje esančio 2008 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė kartu su R. K. į jo sąskaitą pervedė 70 000 Lt (atsakovės prieštaravimų 10 priedas). Iš 2009 m. liepos 9 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė su R. K. į jo sąskaitą AB SEB banke perveda iš litų į eurus konvertuotus 19 743,33 Eur. Iš AB SEB banko 2009 m. liepos 10 d. R. K. sąskaitos išrašo nustatyta, kad jis į savo sąskaitą pervedė 68 053,65 Lt, po to šią sumą per du kartus 2009 m. spalio 23 d. ir 2009 m. spalio 26 d. R. K. pervedė į ieškovės sąskaitą. Atsakovė įrodinėjo, kad būtent šias R. K. priklausančias sumas ieškovė ir padėjo į indėlio sąskaitą, po to pervedė atsakovei, o ji – pinigus grąžino R. K..
16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų numatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą).
17. Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
18. Kasacinio teismo pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 71 punktas).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nepakanka duomenų išvadai, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad ieškovė neįrodė atsakovei pervestų pinigų kilmės, tačiau pirmos instancijos teismas nenustatė, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės, kokiu pagrindu atsakovė gavo iš ieškovės ginčo pinigines lėšas. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tiek atsakovė, tiek liudytojas R. K. teigė, kad tai buvo banko paskolos, kuri buvo suteikta ieškovei ir R. K., pinigai, tačiau byloje nebuvo nustatinėjama, kokia dalis atsakovei pervestų piniginių lėšų priklausė ieškovei, o kokia – R. K., ar tarp ieškovės ir R. K. buvo susitarimas dėl piniginių lėšų pervedimo atsakovei, o vėliau grąžinimo R. K.. Šių aplinkybių teismas nevertino ir nenustatinėjo.
20. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis ginčo piniginių lėšų kilmę ir priklausomybę, taip pat ir tai ar buvo susitarimas tarp šalių ir R. K. dėl pinigų lėšų pervedinėjimo iš vienos sąskaitos į kitą ir grąžinimo R. K., nustatinėjant ginčo piniginių lėšų priklausomybę, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos R. K. teisėms ir pareigoms, todėl spręstinas klausimas dėl R. K. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnis). R. K. nedalyvaujant bylos nagrinėjime nėra tikslinga virš išvardintas aplinkybes nustatinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla būtų nagrinėjama naujais aspektais, galimai būtų pasisakoma dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.
21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimu, teisėjų kolegija nepasisako, nes konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, jie apeliacinėje instancijoje tampa teisiškai nereikšmingi.
Dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
22. Atsakovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu, t. y. už tai, kad ji pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. CPK 95 straispnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą. Baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ieškovė, teikdama ieškinį, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovės teisinę padėtį. Todėl atsakovės atstovo prašymas skirti ieškovei baudą netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neatskleistos esmės yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti nustatinėjama, kokia buvo atsakovei pervestų pinigų kilmė, kokios sumos ir kam priklausė jų pervedimo metu, ar tarp byloje dalyvaujančių asmenų buvo susitarimas dėl piniginių lėšų pervedimo iš vienos sąskaitos į kitą, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė turėjo pagrindą ieškovės jai pervestus pinigus grąžinti į savo sūnaus, su kuriuo ieškovė ilgą laiką vedė bendrą ūkį ir tvarkė finansus, sąskaitą, turi būti įvertinta, ar toks pervedimas gali būti tinkamas atsakovės prievolės ieškovei įvykdymas, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Panaikinusi sprendimą ir bylą grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovės N. B. K. atstovo advokato R. N. prašymo dėl baudos ieškovei J. Z. už piktnaudžiavimą procesu skyrimo netenkinti.