Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-772-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
II-772-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00179-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Galina Korabliova
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-772-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00179-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 6 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,pareiškėjo atstovei advokatei Galinai Korabliovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1669-2021 (ROIK: 21141835351).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1669-2021 (ROIK: 21141835351) V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. birželio 18 d., 15:41 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dirvupių kaimo ribose, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinėje pusėje), vairavo transporto priemonę remontuojamame kelio ruože ir priekyje susidariusioje transporto priemonių spūstyje, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje, dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje. Nutarimu V. J. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę nusižengimo teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. jo užrašytas paaiškinimas nėra išsamus ir teisingas. Jis dirba autobuso vairuotoju ir tą dieną vairavo maršrutinį autobusiuką-taksi maršrutu Gargždai – Klaipėda. Veždamas keleivius privalo sustoti tos vietose kur keleivis prašo arba stabdo, taip pat ir autobusų stotelėse. Tą dieną, nebe pirmą kartą, važiuojant link Klaipėdos, netoli įvažiavimo kur stovi ženklas „Transporto kontrolė“, Dirvupių k., vienas iš keleivių paprašė sustoti ir jį išleisti. Šioje vietoje kiekvieną kartą keleiviai prašo sustoti ir išlipa. Išleido keleivį, kadangi išvažiuoti į šalikelę nedraudžiama, toje vietoje nėra jokių draudžiančių ženklų. Tuomet pradėjo važiuoti, tačiau buvo daug transporto priemonių. Priekyje buvo nuvažiavimas į transporto kontrolės punktą. Kadangi matė, jog niekas net nebando jo įleisti į pirmą eismo juostą, jis iš lėto, rodydamas dešinį posūkio signalą, nuvažiavo į transporto kontrolės punktą, jį pervažiavo ir, nieko nepažeisdamas ir niekam nesukeldamas jokio pavojaus, ramiai išvažiavo į pirmą automagistralės eismo juostą ir pasuko į kelią link Klaipėdos miesto. Jis buvo pakviestas į policiją, praėjus mėnesiui ar dviems po šio įvykio, ten tyrėjas pats užrašė neva jo paaiškinimą, sakė, kad taip bus geriau, o V. J. pasirašė jį neperskaitęs, nes niekada nėra turėjęs jokio įvykio ar padaręs administracinį nusižengimą ir nežinojo, kaip elgtis. Išsianalizavęs situaciją, nuvažiavo dar kartą į tą vietą ir jam tapo akivaizdu, kad nieko nepažeidė. Į šalikelę nuvažiuoti gali bet kas esant reikalui ir sustoti, pasikeisti ratą, išleisti žmogų. Tačiau stovėti negalima, nors tenai jau autostrados nebėra, jos pabaigos ženklas yra kur kas toliau. Dėl ilgo laikotarpio, praėjusio po to įvykio, ir sutrikimo negalėjo įvertinti buvusios situacijos, prisiminti įvykio aplinkybių, tačiau nesutinka, kad padarė nusižengimą. Jis dirba vairuotoju daugelį metų ir niekada nėra padaręs pažeidimų, nepažeidinėjo taisyklių, gerbia kitus vairuotojus; tą dieną jo sustojimas buvo darbinis, privalėjo sustoti ir išleisti keleivį kur jis prašo, jeigu tai nekliudo kitoms transporto priemonėms. Išleisdamas keleivį niekam nekliudė, o neišleisti jo negalėjo, nes manė, kad garbaus amžiaus žmogui važiuojant pasidarė negera.

2. Tyrėjas neobjektyviai surašė paaiškinimą protokole, todėl ir paskirta bauda bei teisių atėmimas 12 mėnesių visiškai nepagrįstas. Institucija skirdama nuobaudą pažeidė ANK reikalavimus, neatsižvelgė į tai, kad V. J. turi išsilaikyti pats ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, paskolų, remia sunkiai sergančią mamą, kuri tapo našle ir iki šiol negali visiškai atsigauti po sutuoktinio mirties, pats dirba trijose darbovietėse, tame tarpe ir Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, kur irgi būtina turėti teisę vairuoti. Dėl neobjektyvaus požiūrio į jo neva padarytą pažeidimą neteks darbo, taps našta visuomenei, mokesčių mokėtojams.

3. Nutarime yra konstatuojama, kad jo veiksmai sukėlė eismo dalyvių nepasitenkinimą, tačiau koks tas nepasitenkinimas, kuo jis pasireiškė, policijos pareigūnai nenurodė. Visiškai nepagrįstai, remiantis tik tarnybinio pranešimu ir filmuota medžiaga, kuri nieko neįrodo, konstatuojama, kad į kelkraštį pareiškėjas įvažiavo ne siekdamas sustoti, o siekdamas juo važiuoti ir tokiu būdu apvažiuoti kitas transporto priemones. Tai neįrodyta jokiais duomenimis. Neneigia, kad važiavo kelkraščiu, nes jam nebuvo kaip įvažiuoti po sustojimo į savo eismo juostą, tėdėl vėliau jis įsijungė dešinį žibintą ir nuvažiuoju kitu keliu niekam nesukeldamas pavojaus ar avarinės situacijos, nes kelio kraštas buvo asfaltuotas, pėsčiųjų jame nebuvo. Pareigūnai nefiksavo momento, kuomet jis stovėjo kelkraštyje ir prašėsi įleidžiamas atgal. Transporto priemonių buvo daug, nes remontuojamas kelias, buvo susidaręs kamštis.

4. Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo asmenybei, jo neva padarytam pažeidimui. Mano, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes jeigu nusižengimas ir buvo padarytas, jis nebuvo pavojingas. Nors jis išvažiavo už siauros linijos, žyminčios kelio kraštą, tačiau toks jo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, šioje juostoje nebuvo transporto priemonių, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažeidimas buvo atsitiktinis. Dėl jo neva padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, nepažeisti kiti KET reikalavimai..

5. Šioje byloje neįrodyta, kad jo veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį Institucijai pranešta tinkamai (b. l. 44), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. gale jis sužinojo, kad yra kviečiamas rugsėjo mėnesį atvykti į policiją. Nuvyko į policiją, tyrėja pasiūlė pateikti paaiškinimus apie birželio mėn. užfiksuoto neva KET pažeidimo aplinkybes ir jis paaiškino, kiek prisiminė, kas ten buvo. Jis dirba maršrutinio mikroautobuso vairuotoju, važiavo iš Gargždų į Klaipėdą automagistrale, kai išgirdo kažką iš keleivių sakant „sustok“ ir, išsukęs į kelkraštį, sustojo, nes toje juostoje sustoti galima, nėra draudžiančio ženklo. Sustoti prašė vyresnio amžiaus žmogus, kuris ten išlipo. Toje vietoje remontuojama kelio atkarpa, kelio darbai tuo metu nevyko, bet buvo daug automobilių. Jis stovėdamas rodė kairio posūkio signalą, bet kolonoje stovintys automobiliai jo neįleido į eismo juostą. Tada jis palengva, įjungęs dešinį posūkio signalą (kas matoma ir filmuotoje medžiagoje), nedideliu greičiu (apie 20–30 km/val.) važiavo į priekį šonine juosta, kuri skirta sustoti gedimų atvejais ir pan., ir tam, kad nekliudytų kitiems vairuotojams, pasuko į dešinę, kur yra transporto priemonių kontrolė, ir taip apvažiavo transporto kamštį, kelkraščiu nuvažiavęs apie 70–80 metrų atstumą . Viskas vyko Dirvupių kaimo ribose, toje vietoje nebe automagistralė, o greitkelis. Sustodamas manė, kad gal pasidarė žmogui bloga, todėl jis nori išlipti. Taip pat neatitinka nutarime nurodyti kelio kilometrai, 285 kilometras yra už Vėžaičių miestelio, nutarime nurodytas laikas taip pat neatitinka įvykio laiko (jis iš Gargždų išvažiavo apie 15.30 val.), tačiau pripažįsta, kad įvykis buvo. Paaiškinimą surašė ne jis pats, o tyrėjas, V. J. skubėjo, todėl paaiškinimo neskaitė, nemanė, kad pareigūnas gali paaiškinime nurodyti aplinkybes, neatitinkančias tikros situacijos. Jis neturėjo tikslo vairuoti chuliganiškai. Važiuodamas kelkraščiu pavojaus niekam nesukėlė, vaizdo įraše matyti, kad atstumas iki kitų stovinčių transporto priemonių buvo apie metras, jis nelindo prieš kitas transporto priemones, neužkliudė, niekam nekliudė. Stovėti kelkraštyje, jeigu niekas neįleidžia, nebuvo prasmės. Jis ieškojo išeities iš padėties. Nusukęs į kontrolės aikštelę grįžo atgal į kelią pro apvažiavimą (kitą kelią), išvažiuojant kamščio nebebuvo. Kiti vairuotojai nepasitenkinimo jo atžvilgiu neišreiškė. Toje vietoje nebuvo kelių policijos pareigūnų, nestovėjo pareigūnų automobilis, jo niekas nesustabdė. V. J. turi dvidešimt aštuonerių metų vairavimo stažą, jis dirba priešgaisrinėje tarnyboje 24 metus, taip pat papildomai vairuotoju, anksčiau neturėjo nuobaudų nei darbovietėse, nei yra baustas už KET pažeidimus, nors vairuoja daug, anksčiau dvidešimt metų vežė žmones su turistiniais autobusais. Turi tris vaikus, iš kurių du dar nepilnamečiai, o vienas – studentas, visus reikia išlaikyti, taip pat išlaiko sergančią mamą, moka paskolą. Pareigūnui nepasakojo, kad buvo sugedusi padanga, jis hipotetiškai nurodė kas būtų, jeigu sugestų padanga.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė advokatė Galina Korabliova paaiškino, kad V. J. sustojo ne magistralėje. Sustojo tam, kad išleistų žmogų, nes vairavo mikroautobusą, kuriuo vežė keleivius. Senyvas žmogus pasiprašė išlipti, o draudžiančių ženklų sustoti nebuvo. Į priekį tuo kelkraščiu jis nuvažiavo todėl, kad niekas jo neįleido į pirmą eismo juostą. Kitų pažeidimų padaryta nėra. V. J. nesukėlė jokio pavojaus, pravažiavo 80 metrų, pasuko į kontrolės punktą, tam, kad aplenktų kitus automobilius ir laiku nuvežtų keleivius į Klaipėdą. Liudytoja nematė, kaip V. J. pasiprašė būti įleidžiamas į eismo juostą, ji užfiksavo tik tai, kad vairuotojas pravažiavo greičiau negu kad ji važiavo, o kaip jis važiavo toliau, ką jis toliau darė, ar sukėlė kokią avariją - nematė. V. J. nuvežė keleivius į miestą saugiai, niekas nenukentėjo. Be to, Institucija patraukė V. J. administracinėn atsakomybėn praėjus ilgam laiko tarpui, nors asmuo turi būti traukiamas atsakomybėn kiek įmanoma greičiau, kaip ir baudžiamosios atsakomybės atveju; apie įvykį liudytoja pranešė po daugiau kaip mėnesio, tyrimas atliktas dar vėliau, tad surinkti objektyvius įrodymus nebebuvo jokių galimybių. V. J. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, jam teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga, nes jis dirba keleivinio mikroautobuso vairuotoju, taip pat - vairuotoju priešgaisrinėje tarnyboje, gelbėja žmones ir jų turtą gaisro atveju, todėl jo paslaugos visuomenei labai reikalingos. Dvidešimt aštuonis metus dirbant vairuotoju nepadarė jokių pažeidimų. V. J. nubaustas per griežtai, tokia administracinio poveikio priemonė labai stipriai paveiks jo gyvenimą, Nes asmuo turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir dar vieną pilnametį studentą, mokėti vartojimo kreditą, būsto kreditą. Netekęs teisės vairuoti neturės kur eiti dirbti. Pareigūnas, kuris surašė protokolą, pasakė ką reikia rašyti, kad būtų viskas greičiau, jis diktavo ką parašyti ir taip parašė. V. J. daugiau taip nepasielgs. V. J. elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad reikėjo išleisti žmogų ir bandė saugiai pravažiuoti, kad niekam nesutrukdytų. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Liudytojas R. N. parodė, kad pažeidimą užfiksavo jų kolegė D. P., kuri tuo metu buvo atostogose. Grįžus iš atostogų pasakė, kad užfiksavo įžūlų vairuotoją, pateikė filmuotą medžiagą, kurioje akivaizdžiai matomas pažeidimas, transporto priemonės valstybinio numerio ženklas. Buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena, nustatyta, kad autobusiukas priklauso UAB „Vežeta“, buvo išsiųstas pranešimas, kad nurodytų kas vairavo transporto priemonę tą dieną. Buvo gautas atsakymas, kad vairavo V. J., todėl jam išsiuntė šaukimą. Kai atvyko pagal šaukimą V. J. nuo pat pradžių melavo, vengė savo atsakomybės, teigė, kad gal važiavo ne jis, nes autobusiuku važiuoja du vairuotojai. Nurodė jam, kad jeigu nesutinka, pareigūnai gali susisiekti su įmone dar kartą. Tada jis sutiko, kad vairavo jis. Parodė jam filmuotą medžiagą, paklausė jo, kodėl taip pasielgė. Jis paaiškino, kad padangoje atsirado kažkoks gumbas, todėl važiavo kelkraščiu į transporto kontrolės stotį ir ten keitėsi padangą, o kitas autobusiukas atvažiavo paimti keleivius. Paklausė jo ar tikrai taip buvo, nes jie gali peržiūrėti kameras kontrolės stotyje. Tada V. J. pasimetė, nurodė, kad taip nebuvo, prisipažino, kad melavo. Tada paprašė jo papasakoti kaip buvo iš tikrųjų. Tada V. J. papasakojo, kad dirba autobusiuko vairuotoju, nenori vėluoti pagal maršrutą, nenori pavesti keleivių, todėl pasirinko ne stovėti spūstyje, o apvažiuoti transporto priemones per kelkraštį. Šį paaiškinimą R. N. surašė iš V. J. pasakojimų, asmuo jį perskaitė ir pasirašė. Tada buvo gautas paaiškinimas ar skundas, kad neva jis sugalvojo tą paaiškinimą ir tada iškėlė dar vieną versiją, kad vežė kažkokius senukus, kuriuos paleido automagistralėje. Jis suprato apie kokios dienos įvykius yra klausiama, nes iš karto nurodė, kad padangoje tą dieną buvo gumbas. Nebuvo taip, kad neprisimintų, kad važiavo, jis prisiminė važiavęs. Analizuojant įrašą buvo žiūrima ar yra gumbas padangoje, bet jokio gumbo nesimatė. Taigi V. J. nurodė tris versijas: sustojo, nes padangoje buvo gumbas, skubėjo važiuoti dėl keleivių ir reikėjo išleisti žmones automagistralėje, tai rodo, kad vairuotojas tiesiog ieško pateisinimo savo neteisėtam elgesiui. Kiti vairuotojai piktinasi tokiu elgesiu, nes atsiranda žmogus, kuris apvažiuoja juos esant spūstyje. Šiuo atveju pasipiktinusi vairuotojo elgesio buvo jų kolegė D. P., kitų duomenų apie pasipiktinusius vairuotojus negavo. Toks vairuotojų elgesys yra vertinamas kaip chuliganiškas, savanaudiškas, juo išreiškiama nepagarba kitiems vairuotojams. Nutarimu V. J. už tokį pažeidimą buvo paskirta ANK numatyta administracinio poveikio priemonė. Traukiant administracinėn atsakomybėn buvo žinoma, kad V. J. dirba autobusų vairuotoju ir gaisrinėje.

Liudytoja D. P. parodė, kad 2021 m. birželio 18 d. vyko su šeima į šventę, automagistralėje buvo didelė transporto priemonių spūstis. Buvo tokių vairuotojų, kurie važiavo šalikele, nesilaikydami KET. Matė kelkraščiu važiuojantį mikroautobusą. Sėdėjo keleivio pusėje, pamatė per automobilio veidrodėlį, kad iš toliau atvažiuoja šis automobilis, išsitraukė mobilųjį telefoną ir nufilmavo, kaip jis pravažiuoja pro šalį. Buvo didelė transporto priemonių spūstis, tačiau kiti vairuotojai laukė kantriai spūstyje, nors daug kas skubėjo, vėlavo į renginius ir pan. Šio vairuotojo elgesys sukėlė jos ir automobilio vairuotojo pasipiktinimą, nes jis nusprendė visus aplenkti, pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir važiavo taip greitai, kad nebūtų net spėjęs įvažiuoti į pirmą eismo juostą, jei kas būtų jį įleidęs. Jie važiavo apie 15 km/val. greičiu, o vairuotojas kelkraščiu pravažiavo maždaug keturis kartus greičiau, apie 40-50 km/val. greičiu. Jos akivaizdoje vairuotojas nebandė rikiuotis į pirmą juostą, nesiprašė įleidžiamas. Ji nematė kaip mikroautobusas įvažiavo į kelkraštį. Pirmiausia kelkraščiu pravažiavo kita transporto priemonė, bet nespėjo jos nufilmuoti, nes tik po to išsitraukė telefoną. Įvykis įvyko greičiausiai netoli Dirvupių, prieš patikros punktą, tikslios vietos nepamena. Nematė kas buvo toliau, vaizdą užstojo priekyje buvęs automobilis. Tiksliai negali pasakyti ar toje vietoje jau buvo pasibaigusi automagistralė. Pranešė apie įvykį Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK po kiek laiko, nes po kelių dienų nuo šio įvykio išėjo mėnesiui atostogų. Mano, kad dėl vairuotojo veiksmų buvo kilęs pavojus eismo saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad V. J. nubaustas nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trylikai mėnesių, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Chuliganišku vairavimu teismų praktikoje pripažintinos įvairios situacijos. Pavyzdžiui, chuliganišku vairavimu pripažintos situacijos, kai esant intensyviam eismui, padarydamas KET pažeidimus, vairuotojas apvažiavo automobilių koloną kelkraščiu (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151-557/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-606/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-651/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-557/2021).

Skundžiamame nutarime eksplicitiškai nenurodyti KET punktai, kurių pažeidimu kaltinamas V. J., tačiau išsamus nusižengimo esmės aprašymas, aiškus kaltinimų formulavimas nutarimo grafoje „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, sudaro sąlygas iš nutarimo turinio nustatyti kokių KET punktų pažeidimu kaltinamas V. J..

KET 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik (...)kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede (...). KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, ją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta; ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės (KET 125 punktas).

Iš vaizdinės medžiagos, rašytinės medžiagos, liudytojos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų nustatyta, kad V. J. vairuodamas automobilį apvažiavo susidariusią automobilių spūstį važiuodamas dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. neneigia, tačiau teisinasi tuo, kad taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad buvo kelkraštyje sustojęs išleisti keleivio, po ko vairuotojai važiavę transporto priemonių spūstyje jo neįleido į pirmą eismo juostą. Taip pat nurodo, kad kirsdamas siaurą liniją, žyminčią kelio kraštą nepažeidė KET reikalavimų, nes kelkraštyje sustoti galima.

Sutiktina su pareiškėju, kad jo atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas, todėl KET 8 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti. Tačiau, teismo vertinimu V. J. savo poelgiu pažeidė KET 4, 9 ir 125 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad V. J. manevras, atliktas apvažiuojant spūstyje stovėjusių transporto priemonių koloną, rodo, kad tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, t. y. nuvežti keleivius) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas kelkraščiu, kur tuo pačiu metu galėjo prireikti išvažiuoti kitai transporto priemonei dėl gedimo, eiti pėstieji ir pan., kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Be to, V. J. padarytas manevras, atliktas važiuojant gana dideliu greičiu (paties V. J. parodymais apie 20–30 km/val. greičiu), nuvažiuojant gana didelį atstumą (paties V. J. parodymais apie 70–80 metrų, kas atsispindi ir fotonuotraukoje (b. l. 14) ir apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir V. J. apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Dėl tokio nesaugaus manevro galėjo nukentėti jis pats, su juo važiavę keleiviai bei kiti eismo dalyviai. Be to, iš vaizdo įrašo bei liudytojos parodymų matyti, kad V. J. KET pažeidimus padarė esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių ir todėl - demonstratyviai, ir šie pažeidimai sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų ir keleivių, tarp jų ir liudytojos D. P., nepasitenkinimą tokiu V. J. elgesiu. Todėl toks V. J. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas KET pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas.

V. J. nurodomos aplinkybės, kad jis išvažiavo į kelkraštį išleisti keleivio bei, kad jis važiuodamas kelkraščiu rodė dešinio posūkio signalą nekeičia teismo vertinimo dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Taip pat jis nurodo, kad po sustojimo kiti vairuotojai jo neįleido į eismo juostą, todėl taip pasielgė ieškodamas išeities iš padėties. Teismas pažymi, kad kitų vairuotojų nemandagumas nėra pagrindas pačiam vairuotojui vairuoti šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu šioje situacijoje, V. J., išvažiavęs ir sustojęs kelkraštyje, norėdamas grįžti į eismo juostą, turėjo stovėti kelkraštyje ir prašytis vairuotojų įleidžiamas į eismo juostą, tai išreiškiant kairiojo posūkio signalo signalizavimu ar kitais būdais, o ne rinktis teisei priešingą elgesio variantą – apvažiuoti susidariusį transporto priemonių kamštį kelkraščiu. Tokie V. J. veiksmai rodo jo kaip vairuotojo nekantrumą ir neatsakingumą priimant sprendimus dalyvaujant eisme.

Nors pareiškėjas akcentuoja, kad jo veiksmų negalima vertinti kaip pavojingų, nes jo veiksmais niekam nebuvo nepadaryta žala, tačiau pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog dėl atsitiktinumo susidariusių aplinkybių niekam nebuvo padaryta žala, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra pavojingas. Be to, jis važiavo ne vienas, vežė keleivius maršrutiniu mikroautobusu, tad ir rizikavi ne tik savo, bet ir jų gyvybe bei sveikata, jei būtų kilęs eismo įvykis. Atsižvelgiant į visa tai, Institucija pagrįstai kvalifikavo V. J. veiksmus kaip chuliganišką vairavimą.

Skunde taip pat nesutinkama su V. J. paskirta administracinio poveikio priemone, nurodoma, kad ji yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir V. J. asmenybei.

Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes).

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų visumos spręstina, kad jis dėl savo veiksmų nesigaili, savo elgesio kritiškai nevertina. V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. J. baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 48–50). V. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 10–11). V. J. paėmęs vartojimo kreditą, jam suteiktos paskolos (b. l. 19–31, 35–40). Išsituokęs, teismo sprendimu iš V. J. priteistas išlaikymas trims vaikams (b. l. 32–34). V. J. rūpinasi pasiligojusia senyvo amžiaus mama.

V. J. dirba autobuso vairuotoju UAB „Vežeta“ bei vairuotoju Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Ta aplinkybė, kad jam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei, kad šios teisės netekimas gali sukelti tam tikrus nepatogumus, V. J. buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vis dėl to šioje byloje pripažintina, kad V. J. padaryto administracinio nusižengimo motyvai bei aplinkybės, kuriuos detaliai nustatyti ir pagrįsti sutrukdė ir gan didelis laiko atotrūkis nuo pažeidimo padarymo iki jo nagrinėjimo dienos, apibūdina jį esant ne paties didžiausio įžūlumo ir pavojingumo, tikslingai nesiekiant rodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir sukelti pavojų eismo saugumui, o susiformavę vairuotojui netinkamai vertinant savo pareigų keleiviams ir atsakomybės prieš kitus eismo dalyvius santykį. Taip pat teismas pripažįsta ir itin teigiamai V. J. charakterizuojančių aplinkybių svarbą – asmuo dirba tiesiogiai su vairavimu susijusius darbus, iš jų vykdo įsipareigojimus šeimos nariams ir kreditoriams. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog skundžiamu nutarimu V. J. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra visiškai proporcinga pažeidimo sunkumui ir pažeidėjo asmenybei. V. J. neskiriant administracinio poveikio priemonės nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti nuobaudai keliami tikslai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau sumažinus jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – taikymo trukmę, ir šių tikslų būtų pasiekta, ir pareiškėjo bei su juo susijusių juridinių bei fizinių asmenų interesai neproporcingai nenukentėtų.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1669-2021 (ROIK: 21141835351) keičiamas – V. J. skirtina mažesnės trukmės nei minimali administracinė poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato K Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1669-2021 (ROIK: 21141835351) ir V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė