Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vickaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vickaus skundas ir panaikinta Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024 dalis, kuria V. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto (vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT13 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, 627 kg) konfiskavimas, kita nutarimo dalis palikta nepakeista, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus teritorinės muitinė (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024, kuriuo V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją (prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo deklaruota pirma prekė: vandens minkštinimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT12 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, skirti viešojo maitinimo įstaigoms, prekės kodas – 7324900000. Muitinio tikrinimo metu paimtas prekių mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 23 VR5Č f(584, 2023-09-15 d.) ir nustatyta, kad prekių, deklaruotų KN kodu 7324900000, kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 8421210000 (2023 m. rugsėjo 25 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. PKA 23V0606). Prekės klasifikuojamos KN 842121 subpozicijoje yra įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant j Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau — ir Reglamentas Nr. 833/2014) XXIII priedą, todėl, vadovaujantis Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, jas draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Eksporto deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos draudimų taikymui, muitinės tarpininko atstovė V. G. pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. IB-810 patvirtintų Muitinės ir eksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktą bei vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 952/2013 arba SMK), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, pateikdama muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiėmė atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina — visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Tokia veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, požymius (netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, <...>, kai <...> tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui). Muitinės tarpininko atstovė V. G., pateikdama eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekėms, kurios yra įrašytos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje XXIII priedą, kai Reglamento 833/2014 3k straipsnis draudžia jas tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje (3k straipsnio 1 dalis) ir tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu (Reglamento 833/2014 3k straipsnio 2 dalies a) papunktis), padarė nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas). V. G. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir daikto (vandens minkštinimo prietaisų) konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

4.6. Teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir vadovavosi jau suformuota teismų praktika administracinių nusižengimų bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios. Apygardos teismai, nagrinėdami muitinės tarpininkų atstovų atsakomybės klausimą dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, savo nutartyse ne kartą yra pasisakę ir laikosi nuostatos, jog „tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus“ (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019). Byloje yra nustatyti visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnio 4 dalies bei 515 straipsnio 1 dalies, požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta jo kaltė, pasireiškusi neatsargumu, todėl nutarimas yra teisėtas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo nutarimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

6. V. G. nubausta pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, kuri numato atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

7. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a papunktyje nurodoma, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Nagrinėjamu atveju V. G. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, kurioje buvo deklaruota ginčo prekė (vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT12 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, skirti viešojo maitinimo įstaigoms), nurodant neteisingą prekės kodą 7324900000, kadangi tikslus šios prekės kodas yra 8421210000, o prekes, klasifikuojamas KN 842121 subpozicijoje, vadovaujantis Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje.

8. Iš byloje esančio 2023 m. rugsėjo 15 d. Institucijos mėginio ėmimo protokolo Nr. 23VR501084 matyti, kad muitinio tikrinimo metu buvo paimtos prekės – vandens minkštinimo prietaisai (2 vnt.), deklaruoti nomenklatūros kodu 73249000 00, dėl galimai neteisingai deklaruoto KN kodo (b. l. 15). Ištyrus paimtą mėginį, 2023 m. rugsėjo 25 d. priimtas Prekės klasifikavimo aktas Nr. 23V0606. Šiame akte nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti vandens minkštinimo prietaisai bei reikalingi dokumentai, mėginys – vandens minkštinimo aparatas ICIM DVA LT8, slėgiui atspariame korpuse, skirtas naudoti maitinimo įstaigose, įrenginio našumas – 1000 l. Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSEN‘s 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis. Nustatyta pozicija – centrifugos, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai, klasifikuotinos KN 8421. Subpozicija – skysčių filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai, klasifikuotini KN 8421 21 00. Tyrimui pateikto vandens minkštinimo aparato ICIM DVA LT8, slėgiui atspariame korpuse, skirto naudoti maitinimo įstaigose, nustatytas TARIC kodas yra 8421 21 00 00 (b. l. 14).

9. Pagal minėtą Prekės klasifikavimo aktą, V. G., vandens minkštinimo prietaisus privalėjo deklaruoti kaip centrifugas, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatus, tiksliau – skysčių filtravimo arba valymo mašinas ir aparatus nurodant kodą KN 8421 21 00. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti klasifikavimo akte nustatytomis aplinkybėmis. Į bylą yra pateiktos prekių specifikacijos (b. l. 18-21), kuriose nurodyta, jog prekė – vandens minkštinimo prietaisas, aprašytos jo funkcijos. Iš to darytina išvada, jog tai šiuo atveju nėra specifinė detalė, tinkanti tik vieno prekinio ženklo ar gamintojo produktui. Be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklaustas prekės klasifikavimo aktą Nr. PKA 23V0606 surašęs specialistas G. O. paaiškino, jog pagal kodą 7324 ginčo prekė negali būti klasifikuojama, kadangi pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė yra aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kurioje ji aprašyta bendriau. Kodu 7324 prekė aprašyta bendrai, kad tai yra tiesiog plieno gaminis, o pozicijoje 8421 ši prekė aprašyta tiksliau. 8421 pozicija nurodo – skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai. Ginčo prekė yra kaip skysčių valymo aparatas, nes tai yra vandens filtras. Specialistas rėmėsi privalomos tarifinės klasifikacijos dokumentu – sprendimu Nr. EEBT 12023-29, kuriuo muitinė privalo vadovautis. Sprendime analogiškas vandens valymo filtras klasifikuojamas 8421 kodu. Minėta duomenų bazė prieinama muitinės darbuotojams bei šios duomenų bazės prenumeratoriams (b. l. 144-145).

10. Kaip teisingai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog V. G. veikė tiesiogine tyčia, tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė ar prekės gamintojas klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020, 2AT-74-387/2022, 2AT-16-1214/2024). Taigi prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo.

11. Sutiktina su Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog tiek iš apeliacinio skundo, tiek skundo apylinkės teismui matyti, kad nagrinėjamu atveju, atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo nepagrįstai bandoma perkelti prekės gamintojui ir/ar eksportuotojui, nurodžiusiam prekių KN kodą prekės dokumentuose. Apylinkės teismas pagrįstai nutarime nurodė, jog aplinkybė, kad V. G. prekės kodą nurodė pagal prekės eksportuotojo pateiktus duomenis, neatleidžia jos nuo atsakomybės imtis visų priemonių teisingam kodui nustatyti.

12. Nagrinėjamu atveju V. G., veikdama kaip muitinės tarpininkė, privalėjo atidžiau įvertinti prekių klasifikavimo taisykles ir kriterijus. Nėra abejonių, kad ji profesionaliai užsiimdama šia veikla ir turėdama darbo patirties, turėjo žinoti prekių klasifikavimo tvarką. Vis dėlto, aptariamoje situacijoje nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti, rėmėsi eksportuotojo pateiktais dokumentais, kuriuose buvo nurodytas prekių nomenklatūrinis kodas (b. l. 13), nors turėjo galimybę prekę klasifikuoti tinkamai. Visi reikalingi dokumentai, kuriais be kita ko rėmėsi ir Vilniaus teritorinė muitinė konstatuodama netinkamo kodo nurodymą, jai buvo prieinami. Be to, teisės aktų nuostatos numato deklarantams galimybę prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), jeigu kyla abejonių dėl prekių klasifikavimo teisingumo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. G. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Reglamento Nr. 952/2013 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma, jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinės vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G., apart siuntėjo nurodyto prekės kodo, neturėjo jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pvz. laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., todėl elgdamasi rūpestingai privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o jį nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai. Muitinės tarpininko atstovas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas, privalėjo/galėjo pasinaudoti teise deklaruojamas prekes apžiūrėti, imti deklaruotų prekių mėginius.

13. V. G. administracinėn atsakomybėn patraukta taip pat ir dėl to, jog deklaruota prekė pagal tikrąjį savo kodą yra draudžiama eksportuoti į Rusijos Federaciją. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek Institucija, tiek teismas vertino ginčo prekę pirmiausia pagal subpoziciją, spręsdami, kad ji labiausiai atitinka tiek prekės klasifikavimo būdą – pagal funkciją, tiek ir pačią prekę. V. G. teigia išstudijavusi informaciją apie vandens minkštiklių naudojimo vietą ir paskirtį, taip pat įvertinusi tai, kad deklaruotuose vandens minkštikliuose nėra vandens filtravimo ar vandens valymo filtrų, o pati konstrukcija susideda iš metalinio rezervuaro, kuriame yra sintetinė joninė derva, kuri neutralizuoja magnio ir kalcio jonus, o vėliau juos pakeičia natrio jonais, nusprendė, kad šiam gaminiui labiau tinka klasifikacija 7324 Santechnikos (santechnikos) įranga ir jos dalys o ne 8421 pozicija žyminti centrifugas, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinas ir aparatus. Atsakant į šį skundo argumentą, sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog vandens minkštinimo aparate nėra filtrų, tačiau iš pateikto aprašymo matyti, jog pats aparatas savaime yra atliekantis tam tikro filtro funkciją. Iš pateiktų prekės specifikacijų matyti, jog vandens minkštikliai naudojami vandeniui, kuriame gausu mineralinių druskų, ypač kalcio ir magnio, apdoroti, siekiant išvengti nuosėdų susidarymo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo prekę tiksliai apibūdina ir atitinka Institucijos nustatytas klasifikavimo kodas 8421 21: šis kodas yra XVI skyriuje „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys“, 84 skirsnyje „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys“; 8421 pozicija vadinama „Centrifugos, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai“, o 8421 21 – „Skirti vandeniui filtruoti arba valyti“. Sutiktina, kad parinktoje pozicijoje akivaizdžiai yra įvardinta ginčo prekė – skysčių valymo aparatas, skirtas vandeniui filtruoti arba valyti; šis kodas atitinka subpozicijos, pozicijos, skirsnio bei skyriaus pavadinimus.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, perkeldamas įrodinėjimo naštą apeliantei – sutikdamas su muitinės specialisto išvada nurodė, kad apeliantė, ginčydama nustatytą prekės klasifikavimo kodą, galėtų pateikti teismui reikšmingus dokumentus ar eksperto išvadą. Be to, pats apylinkės teismas, spręsdamas dėl nepagrįsto prekių konfiskavimo nurodė, kad Institucija tyrimo metu nesikreipė į eksportuotoją, nesiaiškino ir nenustatė aplinkybių, kas ir kodėl prekei nurodė netinkamą kodą, pateikiant jai duomenis ir kt. Su šiais skundo argumentais apygardos teismas nesutinka. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs proceso dalyvius, apklausęs specialistą, nustatė faktinį ir teisinį pagrindą daryti išvadą, kad V. G. padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl nepagrįsti teiginiai, kad teismas perkėlė apeliantei įrodinėjimo naštą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti įpareigojamas ir neprivalo, tačiau institucijai ar teismui gali teikti įrodymus, patvirtinančius jo gynybos versiją. Šiuo aspektu ir buvo pasisakyta.

16. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, siekiant konfiskuoti ginčo prekes, šioje byloje turėjo būti įrodyta, kad eksportuotojas – (duomenys neskelbtini) veikianti įmonė „(duomenys neskelbtini)“, perleisdama savo turtą muitinės tarpininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei (apeliantei), žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, t. y. kad ginčo prekių kodas nurodytas neteisingas ir jas iš tikrųjų yra draudžiama eksportuoti. Taigi šioje skundžiamo nutarimo dalyje apylinkės teismas nustatinėjo ar nagrinėjamu atveju yra turto konfiskavimo pagrindai. Aplinkybės, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas dėl nepagrįsto prekių konfiskavimo nurodė, kad Institucija tyrimo metu nesikreipė į eksportuotoją, nesiaiškino ir nenustatė aplinkybių, kas ir kodėl prekei nurodė netinkamą kodą, pateikiant apeliantei duomenis ir kt., niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl administracinių nusižengimų padarymo, kadangi, kaip jau minėta, V. G., veikdama kaip muitinės tarpininkė, privalėjo atidžiau įvertinti prekių klasifikavimo taisykles ir kriterijus, o ne pasikliauti eksportuotojo nurodytu netinkamu prekių kodu.

17. Skunde teigiama, kad teismas klaidingai nurodė, kad draudimas išvežti tokias prekes nustatytas 2022 m. spalio 7 d. Reglamento Nr. 833/2014 pakeitime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paprastai draudimai taikomi prekėms, klasifikuojant jas ne tik pagal poziciją, bet ir subpoziciją, t. y. nurodant 6 prekės klasifikavimo kodo skaičius. 2022 m. spalio 7 d. Reglamento Nr. 833/2014 pakeitime buvo papildytas Reglamento Nr. 833/2014 3i straipsnis ir atitinkamai XXI priedo B dalis, į kurią buvo įtraukta ir pozicija 8421. Tačiau šiame Reglamento Nr. 833/2014 straipsnyje kalbama apie prekių importą į Sąjungos muitų teritoriją, įvežant atitinkamas prekes iš Rusijos, kas netaikytina nagrinėjamu atveju.

18. Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio, tiksliau XXIII priedo pakeitimas, į kurį buvo įtrauktas prekės 8421 kodas atliktas tik 2023 m. birželio 23 d. Ankstesniais pakeitimais šiame priede buvo nurodytos tik tam tikrose 8421 subpozicijose esančios prekės. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad iš Reglamento Nr. 833/2014 pakeitimų istorijos bei šio Reglamento konsoliduotų versijų Eur-Lex sistemoje, matyti, jog šios prekės Reglamente Nr. 833/2014 pirmą kartą buvo įrašytos (įtrauktos) 2022 m. spalio 7 d. Reglamente pakeitime ir prie šio kodo nebuvo įrašytų raidžių „ex“. Šias prekes deklaracijos pateikimo metu buvo draudžiama eksportuoti į Rusijos Federaciją.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vickaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.