Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui ((duomenys neskelbtini)) įsigyti. Iš Sutarties specialiosios dalies sąlygų matyti, kad atsakovės mokėjimai už įsigyjamą Daiktą, kurio vertė Sutarties sudarymo metu buvo 899 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 74,04 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už Daiktą, per 12 mėnesių būtų sumokėta 888,48 Eur (74,04 Eur × 12 mėn.), t. y. 10,52 Eur mažiau nei 899 Eur Daikto vertė Sutarties sudarymo metu. Taip pat Sutartyje numatytas 4,99 Eur transportavimo mokestis. Iš Sutarties bendrųjų ir specialiųjų sąlygų matyti, kad buvo numatyta, jog Sutartį tinkamai įvykdžius, atsakovė įgyja teisę už Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kaina, t. y. 359,60 Eur (su PVM) įsigyti sutarties objektą. Nors šiuo atveju Sutartis tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau tokia sutarties sąlyga, kai vartotojai numatyta teisė, bet ne pareiga įsigyti sutarties objektą už 359,60 Eur (išsipirkimo kainą), už kurį ji jau yra sumokėjusi iš esmės visą kainą, vertintina, kaip formali ir sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, iš viso daikto vertė išauga nuo 899 Eur iki 1248,08 Eur sumos (888,48 Eur + 359,60 Eur).

Vartojimo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 papunktyje numatyta, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkui suteikiama teisė turtą įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą. Šia teise nuomininkas gali pasinaudoti ne vėliau kaip paskutinę sutarties galiojimo dieną.

Pažymėtina, kad Sutarties 10.6 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei nuomininkas negrąžins turto kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte (t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva), nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos, išpirkimo kainą, netesybas, kurių dydis atitinka Sutartyje nustatytą nuomos mokestį, bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Iš esmės tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta Sutartis, atsakovei vis tiek būtų tekę sumokėti visas Sutartyje numatytas įmokas, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys).

Darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo to, jog sutartyje atsakovei nėra numatyta pareiga įsigyti nuomojamus daiktus, o pagal sutarties 14.2 papunktį atsakovei vėluojant ilgiau kaip 60 dienų atsiskaityti sutartis nutraukiama ir nuomotoja įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarčių pabaigos, teismo vertinimu, sutartims, kuriose turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

Lyginant atsakovės tolesnių veiksmų pasirinkimo galimybes tinkamo visų įmokų sumokėjimo atveju (sumokėti prekių išpirkimo kainą arba grąžinti prekę pagal išsamiai detalizuotą grąžinimo nuomotojui tvarką, pagal kurią atsakovei dar pereitų ir papildoma atsakomybė už tai, kad grąžinamas daiktas būtų visiškai sukomplektuotas ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais dalykais, kurie jai buvo perduoti), nuomininkas, kaip vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus, tikėtina, rinktųsi variantą dėl išpirkimo kainos priemokos sumokėjimo. Atsakovė nurodė, kad nori daiktą pasilikti. Taigi, nors minėta Sutarties nuostata ir yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojui alternatyva, tačiau savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovei už jo įgyvendinimą, atsakovė yra netiesiogiai verčiama įsigyti daiktą už priemoką (išpirkimo kainą). Paminėtos Sutarties nuostatos vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti objektą, o tai papildomai pagrindžia, jog Sutartims taikytinos VKĮ nuostatos.

Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra ne atsakovės išsirinktų daiktų nuoma, bet finansavimo sąlygų tiems daiktams įsigyti sudarymas. Ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas Sutartyje, bet Sutartyje kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, priešingai – ji atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškinio reikalavimais dėl skolos, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 814,44 Eur skolos, kurią sudaro nesumokėtos mėnesinės įmokos pagal sutartį (CK 6.63 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 402,04 Eur kompensaciją už vėlavimą grąžinti pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) išsinuomotą daiktą. Ieškovė nurodytą reikalavimą grindžia CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Sutarties 10.6 papunktyje numatyta, jeigu nuomininkas negrąžina turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį.

Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant, kad sudaryta nuomos sutartis yra prilyginama vartojimo kredito suteikimui siekiant įsigyti daiktą, ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją vertintinas kaip netesybos už įsipareigojimo mokėti įmokas pagal sutartį nevykdymą (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Nurodytame straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ši sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

Minėta, kad Sutarties 10.6. punkte numatyta, jog jeigu nuomininkas negrąžina turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Bylos duomenimis, atsakovė nesumokėjo ieškovei 814,44 Eur įmokų pagal Sutartį, nuomos mokestis per mėnesį – 74,04 Eur, tai reiškia, kad šalių Sutartimi atsakovei taikytinos apie 0,30 proc. dydžio netesybos už kiekvieną mokėti pradelstą dieną. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad Sutarties 10.6 punkte nurodyta delspinigių norma (74,04 Eur per mėnesį arba 0,30 proc. per dieną) yra per didelė. Sutarties nuostata, nustatanti, kad jeigu nuomininkas negrąžina turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, nuomininkas nuomotojui turi sumokėti netesybas, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą nuomos mokestį, vertintina kaip nesąžininga, todėl teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta ją negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 402,04 Eur kompensaciją (delspinigius) atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Ieškovė taip pat prašo priteisti ginčo nuomos sutarties pagrindu atsakovei perduotą kilnojamąjį daiktą – 359,60 Eur vertės (duomenys neskelbtini) – natūra; teismo sprendime numatyti, kad atsakovei neperdavus daikto – (duomenys neskelbtini) – natūra, teismo sprendimo vykdymo procese ieškovės naudai iš atsakovės išieškotina daikto - (duomenys neskelbtini) – vertė sutarties pasibaigimo dieną – 359,60 Eur.

Įvertinus, kad tarp šalių susiklostė ne nuomos, o vartojimo kredito teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė finansavo atsakovę, suteikiant galimybę įsigyti daiktą, ieškovės reikalavimas grąžinti daiktą pripažintinas nepagrįstu ir neproporcingu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pagal atsakovės neginčytas sutarties nuostatas turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) yra 359,60 Eur, iš atsakovės ieškovei priteistina 359,60 Eur, kaip pagal šalių sudarytą Vartojimo nuomos sutartį atsakovei perduoto daikto vertė sutarties pasibaigimo dieną.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1174,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė patyrė 101,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 35 Eur žyminio mokesčio ir 66,55 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Tenkinama reikalavimų dalis sudaro 74,49 procentus (1174,04 Eur x 100 / 1576,08 Eur), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiama 75,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (101,55 Eur x 74,49 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,32 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, valstybei šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (duomenys neskelbtini) Vartojimo nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) 10.6. punkto nuostatą, kad jeigu Nuomininkas negrąžina Turto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, Nuomininkas Nuomotojui turi mokėti netesybas, kurių dydis atitinka Sutartyje nustatytą nuomos mokestį.

Priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Be kredito“, j. a. k. 303107786, naudai 814,44 Eur (aštuonis šimtus keturiolika eurų, 44 ct) skolos, 359,60 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 60 ct) negrąžinto daikto – (duomenys neskelbtini) – vertės, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1174,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,64 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.