Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023m. spalio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16310-1144/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. D. 241,62 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir daikto išpirkimo mokestį, 108,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį, 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-033005 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė perdavė atsakovei naudotis ir valdyti jos pasirinktą daiktą – skalbimo mašiną Indesit-BTW S60300 (toliau – Daiktas), o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į tai, kad pradinei kreditorei nepavyko atgauti iš atsakovės nei atlyginimo už suteiktas Daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo Daikto, 2021 m. spalio 4 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-10/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria trečiasis asmuo atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal aukščiau minėtą Sutartį.

3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 126,25 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109,19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį Nr. BK-033005, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą daiktą – skalbimo mašiną Indesit-BTW S60300, daikto būklė – naujas. Pagal Sutarties sąlygas atsakovė turėjo atlikti 12 mokėjimų po 26,53 Eur. Atsakovės norimo įsigyti turto vertė Sutarties sudarymo metu buvo 305,00 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo bendros turto vertės. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Turto išpirkimas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y. atsakovei) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą Sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus šiai Sutarčiai suteikiama teisė įsigyti turtą už 122,00 Eur. Įsigytas turtas atsakovei buvo perduotas 2022 m. gegužės 30 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. BK-033005. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimu – pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovės skola yra 82,44 Eur ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukta. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovė sumokėjo skolą ir kitas įmokas, todėl Sutartis pradinės kreditorės vienašališkai buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 2 d. 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2022-11/01 pagrindu pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2022 m. gruodžio 16 d. pranešimu.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

6. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Pažymėjo, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

7. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą daiktą (skalbimo mašiną), kurios vertė 305,00 Eur, 12 mėnesių turės mokėti po 26,53 Eur dydžio įmoką, iš viso 318,36 Eur (26,53 Eur × 12 mėn.) sumą, kuri yra 13,36 Eur didesnė nei perduoto daikto vertė. Atsakovė taip pat įsipareigojo sumokėti 19,99 Eur transportavimo mokestį, o pagal Sutarties 7.3 punktą (atsakovei tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus sutarties terminui) ji turės teisę įsigyti turtą už išpirkimo kainą – 122,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju turto įsigijimas nėra siejamas su išpirkimo kainos sumokėjimu, o iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų, viršijančių turto vertę, sumokėjimu.

8. Pagal Sutarties 14.2 punktą, nuomininkui ilgiau kaip 60 dienų vėluojant atsiskaityti, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Anot teismo, Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ yra numatytos apsunkintos Sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas, todėl vertintinos kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovei grąžinti jai perduotą daiktą byloje nepareiškė. Todėl toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo, t. y. siekis prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, leidžia daryti išvadą, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovei finansavimą Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomotis. Tokia Sutartis, įvertinus jos tikslą ir subjektus, teismo vertinimu, yra vartojimo sutartis (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022; 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2036-555/2021).

9. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis yra vartojimo kredito sutartis, kuriai taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos ir delspinigių

10. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 241,62 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, taip pat 108,72 Eur delspinigius. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė nemokėjo sutartimi nustatytų mėnesinių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, sumažinant jų dydį 0,25 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos, šią sumą apskaičiuojant už 180 dienų (241,62 Eur × 0,25 proc. / 100 × 180 d.).

11. Nei ieškovė, nei pradinė kreditorė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama Sutartį su atsakove tikrino jos kreditingumą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pradinė kreditorė būtų įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra grąžinusi nuomojamo daikto, taigi tokiu būdu ji faktiškai yra išreiškusi poziciją pasilikti nuomotą daiktą savo nuosavybėje (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Įvertinęs tai, kad Sutartis laikoma vartojimo kredito sutartimi ir jai taikomos VKĮ nuostatos, teismas konstatavo, jog pradinė kreditorė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės įmokų sumos, viršijančios 305,00 Eur su PVM prekės kainą, taip pat ir delspinigių.

12. Kadangi atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 460,35 Eur (19,99 Eur + 26,53 Eur × 12 mėn. + 122,00 Eur) sumą, o ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė atliko septynias pilnas įmokas, siekiančias 185,71 Eur (26,53 × 7), ir aštuntą nepilną 13,03 Eur įmoką, t. y. sumokėjo 198,74 Eur, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (po reikalavimo teisių perleidimo – ir ieškovė) yra 126,25 Eur suma (305,00 Eur – 198,74 Eur + 19,99 Eur transportavimo mokestis).

13. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Remdamasis nurodytu, teismas pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovės nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovei perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

14. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 126,25 Eur skolą, o likusias ieškinio reikalavimo dalis dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir 108,72 Eur delspinigių atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas nurodė, kad iš atsakovės priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju patenkinus 36,03 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovė turi teisę į 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 87,19 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo už akių dalį dėl skolos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 241,62 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir išpirkimo mokestį; dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 108,72 Eur delspinigius; dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 264 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

16.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Lietuvos bankas teikė išvadas, pasisakydami analogiškos sutarties aiškinimo klausimais ir nurodė, kad tikrieji šalių ketinimai ir Sutarties sudarymo tikslas – Daikto nuoma, todėl tokiai sutarčiai nėra taikomos LR VKĮ nuostatos.

16.3. Teismas, vertindamas prašomas priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias kreditorius turi būti įrašytas į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir privalu įvertinti atsakovės kreditingumą. Tačiau nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėjo tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Be to, pateiktas delspinigių apskaičiavimas, apeliantės nuomone, neprieštarauja šalių Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nėra per didelė. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

16.4. Teismas, nepagrįstai tenkindamas ieškinį iš dalies, nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

17.1. Pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos, todėl trečiasis asmuo visuomet informuoja nuomininką, jei pasirinkta prekė jau buvo nuomota. Trečiasis asmuo teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito paslaugas, todėl jam nėra taikomi VKĮ ir Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Trečiasis asmuo taip pat nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai.

17.2. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, įsigyti daiktą. Kadangi Sutartyje nėra nuostatos, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti daiktą, todėl VKĮ nuostatų taikymui nėra pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė (trečiasis asmuo) UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį Nr. BK-033005, pagal kurią atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomota naujos būklės skalbimo mašina Indesit-BTW S60300 EU/N-8050147600979 (daiktas). Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo visą Sutarties galiojimo laikotarpį mokėti mėnesinį 26,53 Eur dydžio nuomos mokestį ir atlikti iš viso 12 tokių mokėjimų. Atsakovei nustojus mokėti įmokas, Sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. gruodžio 2 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2022-11/01 pagrindu perleido savo reikalavimo teises ieškovei.

Dėl Vartojimo kredito įstatymo (ne)taikymo ir skolos dydžio

21. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 3 straipsnio nuostatas, kadangi šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kuria remiantis atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi pagal Sutartį visas įmokas, išsipirkti nuomojamą daiktą.

22. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

23. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

24. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

25. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

26. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1477-343/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Sutarties tikslas buvo atsakovei atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) jai finansavimą Sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina Sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą Daiktą, kurio vertė Sutarties sudarymo dieną buvo 305 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 26,53 Eur. Taigi, pagal tokią Sutartį mokant dalimis už Daiktą, per 12 mėnesių jo vertė išaugo nuo 305 Eur iki 318,36 Eur (26,53 Eur × 12 mėn.). Sutartyje numatyta, jog tinkamai ją įvykdžius, atsakovė įgyja teisę už 122 Eur įsigyti Sutarties objektą – skalbimo mašiną. Nors šiuo atveju Sutartis tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti Sutarties objekto, tačiau tokia Sutarties sąlyga, kai vartotojui numatyta teisė, bet ne pareiga įsigyti Sutarties objektą už 122 Eur, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina kaip pardavėjo (kreditoriaus) siekis išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties 10.6 punkte yra numatyta, jog tuo atveju, jei nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro Daiktą įsigyti Sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš Sutarties šalių iniciatyva nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki Sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta Sutartis, atsakovei vis tiek būtų tekę sumokėti visas Sutartyje numatytas įmokas, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir Daikto išpirkimo mokestį.

29. Minėta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė jai perduoto Daikto negrąžino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio reikalavimo (grąžinti daiktą) ieškovė, kaip ir pradinė kreditorė, nereiškė ir nereiškia. Todėl toks kreditorių (ieškovės, trečiojo asmens) elgesys po Sutarties nutraukimo, kai siekiama tik prisiteisti įmokas už Daiktą, o ne jį susigrąžinti, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad Sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo suteikti atsakovei finansavimą Sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartimi kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

31. Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 ir kurioje buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad minėtoje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė išvadą dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens, t. y. būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

32. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir ieškovei priteistinos skolos sumą, t. y. atsakovė iš viso įsipareigojo sumokėti 460,35 Eur (19,99 Eur + 26,53 Eur × 12 mėn. + 122,00 Eur), atliko septynias įmokas 185,71 Eur (26,53 × 7) ir aštuntą nepilną 13,03 Eur įmoką, iš viso sumokėdama 198,74 Eur. Todėl vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo teisės perleidimo – ir ieškovė) yra 126,25 Eur suma (305,00 Eur daikto kaina – 198,74 Eur atsakovės sumokėta suma + 19,99 Eur transportavimo mokestis).

Dėl delspinigių (ne)priteisimo

33. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nėra didelė ir atsakovė turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes.

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

36. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

37. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių Sutartyje nustatyta bendrosios Sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų Sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakove buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovės valia ar kad atsakovė turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Sutarties sąlyga dėl delspinigių nebuvo individualiai aptarta, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

38. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Atsižvelgtina ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių Sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių Sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

39. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti šią sąlygą ir priteisti jai netesybas (nors ir sumažintas iki 0,25 proc. ir tik už 180 dienų), tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje CK normoje nustatytą šalių sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Priešingai, iš ieškinio argumentų spręstina, kad ieškovė šią sąlygą vertina kaip nepažeidžiančią sąžiningumo principo, tačiau tokius ieškovės argumentus, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neturinčius teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, turėjo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė kitu teisiniu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo Sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos, o prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančią ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. gegužės 30 d. vartojimo nuomos sutarties Nr. BK-033005 Bendrosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.