Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rytų restoranas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BEIJING WORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD ieškinį atsakovei UAB „Rytų restoranas“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, dėl to jas tikslinga detaliau paaiškinti žodinio teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantės atstovas pats dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 11 d. vyko susirašinėjimas – B. L. rašė atsakovės (juridinio asmens) elektroninio pašto adresu ir siuntė priedus – prieskonių lenteles, kuriose nurodytas prekių asortimentas, kiekis ir kaina Kinijos valiuta. 2016 m. vasario 13 d. B. L. atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė priedą sąskaitą - faktūrą su laišku, kad „visi dokumentai, susiję su šia prekių siunta, yra priede. Dokumentuose neįtraukti komisiniai mokesčiai iš mūsų įmonės pusės“. Į bylą pateiktame važtaraštyje Nr. MSCUYY578109 siuntėju nurodoma YIVYU SHUANGFENG IMPORT&EXPORT CO.LTD, siuntos gavėjas UAB „Rytų restoranas“, krovinys pakrautas 2016 m. sausio 10 d.

16. 2016 m. kovo 23-24 d. d. vyko susirašinėjimas tarp šalių atstovų dėl tikslių duomenų pateikimo sutarties projekto parengimui. Atsakovės atstovė D. L. 2016 m. kovo 24 d. nurodė, kad ieškovės atstovo prašomą informaciją jie gali užpildyti patys. 2016 m. kovo 26 d. atsakovei UAB „Rytų restoranas“ buvo išsiųsti šie dokumentai – 2016 m. kovo 25 d. Pakavimo sąrašas (Packing list), 2015 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita (Invoice), 2015 m. rugpjūčio 1 d. data parengta sutartis Nr. KXCTF1601023 (Contract), - ir elektroniniame laiške nurodyta, kad prašoma savarankiškai ir aiškiai užpildyti atitinkamus skyrius ir nedelsiant atsiųsti atsakovei. 2016 m. kovo 27 d. atsakovės atstovas teiraujasi, ar UAB „Rytų restoranas“ gavo dokumentus. 2016 m. kovo 26 d. B. L. D. L. parašė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad buvo peržiūrėti agento komisiniai ir patvirtintas 5 proc. mokestis (iš pradžių su p. Dinu buvo sutartas 10 proc. agento komisinis mokestis, bet pasitaręs B. L. nurodo, kad sutarta dėl 5 proc. agento komisinių), nurodoma, kad buvo pamiršta įtraukti 6,5 proc. pajamų mokestį, kad tai išlaidos, kurios pateikiamos mokesčių (muitinės) tarnybai. 2016 m. kovo 28 d. D. L. nurodo eilę pastabų dėl B. L. atsiųstos sutarties ir jos priedų, 2016 m. balandžio 4 d. D. L. siunčiamame laiške siūloma B. L. prisiimti atsakomybę, nurodoma, kad „Mes įdėjome itin daug pastangų ir investavome nemažai finansinių ir materialinių resursų...“. 2016 m. gegužės 31 d. elektroniniame laiške atsakovui ieškovas nurodė, kad jie išsiuntė dokumentus bei tikimasi, kad bus sumokėtas visas įsiskolinimas už nupirktas prekes, transporto ir kitos atitinkamos išlaidos, o D. L. laiške nurodė, kad „...atsiųsti dokumentai sukėlė sumaištį, ...prašome atsiųsti jų originalus...“.

17. Į bylą yra pateikta 2016 m. sausio 4 d. krovinio vežimo sutartis, kurią sudarė ieškovė su vežėju YIWU SHUANFENG IMPORT & EXPORT CO.LTD dėl krovinio vežimo konteineriuose, gavėjas nurodomas UAB “Rytų restoranas“, įmonės kodas, adresas. 2016 m. sausio 14 d. tarp ieškovės ir vežėjo YIWU SHUANFENG IMPORT & EXPORT CO.LTD buvo sudaryta dar viena sutartis, kurios 1, 2 punktuose nurodyta, kad krovinio nuosavybės teisė priklauso ieškovei, t. y. BEIJING WORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD.

18. Į bylą pateiktame antstolio faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad protokolas parengtas 2016 m. spalio 27 d., jame nurodyta, kad buvo fiksuotas elektroninio pašto ir SMS susirašinėjimas tarp B. L. ir D. L. bei D. Y.

20. Į bylą pateiktoje tranzito ir eksporto deklaracijoje krovinio gavėju nurodyta UAB „Rytų restoranas“, deklaranto atstovu nurodoma L. D., 2016 m. kovo 17 d. Muitinei buvo pateikta ir ieškovės atstovo 2015 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta Sąskaita UAB „Rytų restoranas“ vardu. Konteinerį pristačiusi bendrovė MSC LITHUANIA, UAB 2016 m. kovo 14 d. išrašė UAB „Rytų restoranas“ (mokėtojui) sąskaitą už krovos darbus Klaipėdos uoste, konteinerio aptarnavimo mokestį, konteinerio pristatymo išlaidos ir kt., 2016 m. kovo 14 d. sąskaitą – faktūrą už sandėliavimą, pastovą, 2016 m. kovo 15 d. sąskaitą – faktūrą už sandėliavimą ir prastovas.

21. Į bylą taip pat pateikta PVM sąskaita – faktūra, kurią 2016 m. kovo 17 d. išrašė UAB „AD REM“ atsakovei UAB „Rytų restoranas“ už BD importo deklaracijos paruošimą, vertės deklaracijos paruošimą, prekių apžiūros ir identifikavimo mokestį ir t.t.

22. Muitinės departamentui buvo pateiktas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, išduotas 2016 m. kovo 8 d. UAB „Rytų restoranas“, nurodant, kad bendrovė turi teisę verstis maisto tvarkymu (pagrindinė – maisto produktų, gėrimų nespecializuota didmeninė prekyba, papildoma – fasuoti ne greit gendantys maisto produktai). Į bylą pateiktuose Muitinės departamentui teiktuose prekių kokybės sertifikatuose gavėju nurodomas UAB „Rytų restoranas“.

23. UAB „Rytų restoranas“ direktorė L. S. 2016 m. vasario 18 d. išdavė įgaliojimą veikti bendrovės vardu L. D. iki 2016 m. balandžio 1 d.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr.3K-3-171/2008).

27. Nagrinėjamu atveju, bylos šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis bei jomis laisvai disponavo. Ieškovė turėjo pareigą pateikti ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, o atsakovė, siekdama įtikinti teismą, kad tam tikros ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių paaiškinimus įvertino nustatytų faktinių aplinkybių ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, todėl apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės pateiktą sutartį Nr. KXCTF1601023 galiojančia ir ja rėmėsi teismo sprendime, nors faktiškai atsakovė tokios sutarties nepasirašė. Minėta sutartis neatitinka tokioms rašytinėms sutartims keliamų reikalavimų, kadangi nėra nurodyta jokių pardavėjo ir pirkėjo įsipareigojimų.

29. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai vertinama, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

30. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tais atvejais, kai įstatymas nenumato konkrečios sandorio formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti šį sandorį. Taigi tais atvejais, kai nėra pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti aiškiai apibrėžtą, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, teismas vertina šalių sutartinius santykius, vadovaudamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškindami sutartinius santykius, kilusius ne iš rašytinės sutarties, teismai visų pirma turi nustatyti šalių tikruosius ketinimus, įvertinti visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką, kitus šalių tarpusavio santykius, priežastis, dėl kurių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.

31. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovas direktorius B. L. kontaktavo su L. D., kuriai laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo išduotas įgaliojimas veikti atsakovės vardu, ir Y. D., kuris dirba UAB „Rytų restoranas nuo 2012 m. spalio 18 d. Įvertinęs šių asmenų susirašinėjimo su ieškovės atstovu B. L. turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina išvada, kad L. D. nebuvo B. L. atstovė Lietuvoje, nes aplinkybę, kad ji atstovavo atsakovę, patvirtina ne tik jai išduotas įgaliojimas, bet net po 5 mėnesių, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. (L. D.) atsakovės vardu parašytas prašymas Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, taip pat rūpinantis išmuitinimo procedūromis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutartį buvo delsiama pasirašyti iš atsakovės pusės, nes atsakovė nesielgė taip, kad jos elgesys nesukeltų pagrįstų abejonių jos patikimumu, atsakingumu, nes nepasirašiusi sutarties, nesiėmė veiksmų sutarčiai sudaryti, nesiėmė nedviprasmiškų veiksmų, kad ginčo prekės nebūtų siunčiamos į Lietuvą iki rašytinės sutarties sudarymo jei ji dėl ginčo prekių nebuvo priėmusi kitokio sprendimo. Ieškovės atstovės paaiškinimai, kad ginčo prekės buvo atsiųstos į Lietuvą be rašytinės sutarties, nes užsakymus atsakovei padėjo vykdyti Kinijos piliečiai, kuriais atsakovės atstovas vadovas ir pasitikėjo, laikytini pagrįstais ir atitinkančiais byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal prekių sąrašus atsakovė per savo atstovę išsirinko prekes, suderino jų kiekius, kainas, ginčo prekės buvo pakrautos į jūrinį konteinerį, atgabentos į Lietuvą, pateikti reikalingi dokumentai prekių išmuitinimui, visur gavėju nurodoma UAB „Rytų restoranas“, pagrįstai sprendė, kad nors ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria šalys būtų konkrečiai aptarusios prekių apmokėjimo sąlygas, tačiau darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai dėl ginčo prekių pirkimo - pardavimo.

32. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties esminė sąlyga yra tokios sutarties dalykas. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Pagal CK 6.305 str. 4 d., sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. Nagrinėjamu atveju nors ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo sutarta dėl esminių sutarčiai keliamų sąlygų: dalyko ir kainos.

33. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2174-734/2017 atmetė ieškovės UAB „Rytų restoranas“ ieškinį atsakovui B. L. dėl išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos tesimas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-713-430/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas minėta nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo šalys buvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Byloje nėra pakankamų (tikėtinų) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti tikėtiną išvadą apie tarpininkavimo teisinių santykių buvimą. Nė viename iš ieškovės pateiktų įrodymų neminima, jog atsakovas būtų įsipareigojęs atlyginti ieškovei tarpininkavimo išlaidas, ar kad ieškovė veikė kaip tarpininkė. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai: sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, kuriais grindžiamos patirtos išlaidos, susijusios su krovinio išmuitinimo ir sandėliavimo procedūromis, ar ieškovės kreipimasis į Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybą dėl prekių kokybės (utilizavimo), ieškovės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina, o patvirtina, kad ieškovė rūpinosi ginčo kroviniu kaip savo nuosavybe, sumokėjo už jo priėmimą (sandėliavimą) ženklias pinigų sumas, tikrino krovinio kokybę. Teismas pažymėjo, kad ieškovė UAB „Rytų restoranas“ 2016 m. gegužės 18 d. teikė atsakovui įspėjimą, tačiau ir toliau mokėjo už krovinio sandėliavimą (2016 m. liepos 15 d., rugpjūčio 16 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 8 d.), atsakovui sąskaitų nesiuntė, o pati jas apmokėdavo. Teismas konstatavo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog B. L. yra kitų įmonių, kurios užsiima restoranų veikla Lietuvos Respublikoje direktorius ar akcininkas, neįrodo tarpininkavimo santykių buvimo. Nors šios aplinkybės galėtų pagrįsti, jog ginčo kroviniu gautas prekes B. L. galėtų panaudoti savo versle (t. y. UAB „Česteris“ veikloje), tačiau nepaneigia aplinkybių, jog prekes galėtų panaudoti savo versle ir UAB „Rytų restoranas“. Iš Juridinių asmenų registro duomenų apie B. L. įmonę UAB „Translinkas“ matyti, jog jau ginčo krovinio gavimo metu B. L. turėjo savo įmonę Lietuvoje, kas paneigia UAB „Rytų restoranas“ nurodomas aplinkybes, kad B. L. reikėjo tarpininko Lietuvoje prekėms atsiimti, naudojant UAB „Rytų restoranas“ rekvizitus.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017; kt.). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

35. Taigi, minėtais teismų procesiniais sprendimais jau konstatuota, kad UAB „Rytų restoranas“ neįrodė, jog su B. L. buvo susitarę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. UAB „Rytų restoranas“ rūpinosi ginčo kroviniu kaip savo nuosavybe, sumokėjo už jo priėmimą (sandėliavimą) ženklias pinigų sumas, tikrino krovinio kokybę. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą nustatyta, kad papildomi ar nauji duomenys, kurie nebuvo nagrinėti precedentą turinčiose minėtose civilinėse bylose, nebuvo pateikti, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo daryti kitokias išvadas.

36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad tarp ieškovės BEIJING WORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD ir atsakovės UAB „Rytų restoranas“ susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai.

37. Nors apeliantė teigia, kad prieš tenkindamas ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, kad ieškovė yra teisiškai įregistruota Kinijoje įstatymų nustatyta tvarka, tačiau pažymėtina, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 227 str. 4 d.). Apeliantė, turėdama duomenų, kad ieškovė nėra teisiškai įregistruota ir neegzistuoja, turėjo pateikti teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Rašytiniai įrodymai, kurių bylos šalys negali savarankiškai gauti, gali būti išreikalauti teismo (CPK 199 str.). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės įrodymų gauti savarankiškai ar juos fiziniai ar juridiniai asmenys būtų atsisakę pateikti. Be to, pati apeliantė kaip juridinis asmuo (verslininkė) prieš pradėdama bendradarbiauti su ieškove, turėjo pareigą imtis visų protingų priemonių įsitikinti, kad ieškovė yra teisėtai įregistruota įmonė.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

39. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.