Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BEIJINGWORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo BEIJINGWORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD ieškinį atsakovui UAB „Rytų restoranas“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BEIJINGWORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti 32 030,57 Eur skolą už parduotas prekes ir jų pristatymą, 1 860,41 Eur metinių palūkanų už laiku neapmokėtą skolą, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Rytų restoranas“. Ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nesant nekilnojamojo turto, tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, taip pat kilnojamuosius daiktus, pinigus ir turtines teises, esančius kredito ir mokėjimo įstaigose, pas trečiuosius asmenis, bendrai ieškinio sumai (33 890,98 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais kelia grėsmę būsimo sprendimo neįvykdymui, atlikdamas konkrečius veiksmus, nuslėpdamas turtą, pajamas ir pan. Vien nurodymas, kad atsakovas vengia sumokėti skolą, nėra pakankamas įrodymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu suvaržyti atsakovo ūkinę veiklą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo sunkią finansinę padėtį, atsakovo atliktus konkrečius veiksmus, perleidžiant turtą tretiesiems asmenims, dėl ko būtų objektyvi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad areštavus atsakovo turtą būtų pažeista proceso šalių interesų pusiausvyra, o atsakovo teisės būtų nepagrįstai apribotos, kadangi atsakovui priklausančio turto areštas apsunkintų atsakovo kaip verslo subjekto finansinę padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas BEIJINGWORLDWAY INTERNATIONAL FREIGHT AGENCY CO., LTD pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad ieškinio suma (35 693,93 Eur) atsakovui yra labai didelė, todėl savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovui žinoma, kad 2016 m. atsakovo restoranų tinklui priklausė du restoranai. Šiai dienai UAB „Rytų restoranas“ adresu Naugarduko g. 22-11, Vilnius yra uždarytas ir nebeveikia, jokie darbai mintu adresu nevyksta, iš restorano internetinės svetainės buvo pašalinta informacija apie restorano kontaktinius duomenis Naugarduko gatvėje. Ieškovas įsitikinęs, kad šios aplinkybės pagrindžia sunkėjančią atsakovo finansinę padėtį, verslo siaurinimą. Iš interneto svetainės Rekvizitai.lt viešai teikiamų duomenų matoma, kad įmonė mažina savo darbuotojų skaičių. Šios aplinkybės pagrindžia sunkėjančią atsakovo finansinę padėtį. Ieškinio sumai esant didelei ir ieškovui preliminariai dokumentiškai pagrindus reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog šiai dienai atsakovas nėra pajėgus atsiskaityti su ieškovu, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Atsakovas UAB „Rytų restoranas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Rytų restoranas“ atžvilgiu civilinėje byloje, kurioje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 32 030,57 Eur skolą.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovui esant juridiniam asmeniui, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai suvaržyta jo ūkinė veikla, ypač kai ieškovas neįrodė, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ar tai, kad jis slepia, perleidžia turimą turtą tretiesiems asmenims, todėl konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Apeliantas pateikęs skundą tvirtina, jog atsakovo finansinė padėtis sunkėja kiekvieną dieną, darbuotojų skaičius mažėja ir tai patvirtina viešai prieinama informacija, taip pat, jog atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, dėl to byloje yra galimybė areštuoti tik kilnojamąjį turtą, t.y. pinigines lėšas. Esant tokiai situacijai, kai atsakovo turtinė padėtis sunkėja, egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas galiausiai bent iš dalies, taps neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai vyksta didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl 32 030,57 Eur skolos už parduotas prekes ir jų pristatymą, 1 860,41 Eur metinių palūkanų už laiku neapmokėtą skolą, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „Rytų restoranas“. Pažymėtina tai, jog ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, skunde nurodo, jog iš esmės byloje yra galimybė areštuoti kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, tokių suvaržymų taikymas pažeistų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo susidariusią skolą yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pastebėtina tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštuojant atsakovo turtą, turi būti siekiama atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovui taikius tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, ir atsakovui iš esmės negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti visos apimties teismo sprendimą, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad pinigai yra pagrindinė atsiskaitymo tarp įmonių priemonė, be kurios normali komercinė-ūkinė veikla sunkiai įmanoma. Teisminis procesas neretai tęsiasi ilgą laiką. Todėl įmonė, kurios pinigai yra areštuoti, visą arešto laiką negali vykdyti normalios komercinės-ūkinės veiklos ir jos turto masė dėl to paprastai mažėja, o skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl siekis nuo teisminio proceso pradžios viso teisminio proceso metu išlaikyti maksimalų teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimą, ypač areštuojant lėšas, negali būti absoliutus. Pradiniame teisminio proceso etape lėšų areštas, stabdantis ar iš esmės trikdantis įmonės komercinę-ūkinę veiklą, turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir tinkamai įvertinus jo pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju lėšų areštas nėra būtina priemonė teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.Kaip jau nurodyta, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Kai ieškinio reikalavimams užtikrinti nepakanka kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir atsiranda pagrindas areštuoti skolininko turimas lėšas, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę palikti galimybę skolininkui toliau vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, net jei ieškovo reikalavimas nebūtų visiškai užtikrintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-914-117/2015). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo įmonės veikla susijusi su viešo maitinimo paslaugomis. Iš to darytina išvada, jog atsakovas siekdamas vykdyti ir ugdyti savo verslą, turi vykdyti pinigines operacijas ne tik su savo darbuotojais, su įmonės tiekėjais ir kitais asmenimis, be kurių tokios veiklos vykdymas neatneša pelno. Patenkinus ieškovo prašymą būtų iš esmės sutrikdyta jo veikla, atsakovas netektų galimybės vykdyti veiklos, o tai ne tik pažeistų jo kaip ūkinio subjekto teises, bet ir ieškovo, kuris yra suinteresuotas atgauti skolą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str., 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.