Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Nesutikdami su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. pateikė prieštaravimus, prašė Detaliojo plano korektūros nederinti ir netvirtinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjams atsiuntė raštą Nr. (31.1)-RS2-121, kuriame nurodė, kad Detaliojo plano rengimo procese buvo gautas pareiškėjų sutikimas dėl 17 m. aukščio pastato statybos, todėl ir Detaliojo plano korektūros atžvilgiu buvo prašoma gauti pareiškėjų rašytinius sutikimus arba koreguoti pastato aukštį. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjai gavo naują Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-126, kuriame buvo nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 12 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-121 yra negaliojantis, Jame nurodyta, kad į pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. prieštaravimus nebus atsižvelgta, tačiau nenurodyti jokie teisiniai argumentai, o buvo vadovaujamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-121 išdėstytais motyvais. Nesutikdami su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 17 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-126 išdėstyta pozicija, pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją. Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ pareiškėjų skundo netenkino ir nurodė, kad atmesdamas pareiškėjų pasiūlymus, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize, paaiškino, kodėl Detaliojo plano korektūros sprendiniais nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Pakartotinės viešojo svarstymo procedūros metu pareiškėjai bei (duomenys neskelbtini), namo gyventojai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pretenzijas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai bei Detaliojo plano korektūros rengėjui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ pretenzijos buvo atmestos. Nesitikdami su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ išdėstyta pozicija, pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją. Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2D-18015 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pretenziją ir 2020-10-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-1372 įvykdymo“ nurodė, kad atsakydamas į pretenziją ir priimdamas sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė tokio atsisakymo priežastis, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, esamos padėties analize ir objektyviais duomenimis.

Pareiškėjų vertinimu, Detaliojo plano korektūros sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) ir naujai rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Jų teigimu, ginčo teritorijoje aukštybinių pastatų statyba nenumatyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T2-201 patvirtintoje Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemoje. Pareiškėjai teigia, kad Detaliojo plano korektūra pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 193 punktas, kuris numato besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimo privalomumą, nes planuojamo pastato aukštis neatitinka numatyto atstumo iki sklypo ribos. Pareiškėjų teigimu, plano rengėjas neteisingai aiškina ir interpretuoja teisės aktų nuostatas apie besiribojantį/kaimyninį žemės sklypą ir teigia, kad pareiškėjų žemės sklypai neturi bendros ribos su planuojama teritorija. Jų žemės sklypus ir projektuojamą namą Ginčo sklype skiria (duomenys neskelbtini) gatvė, kuri yra valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskiriama D kategorijos gatvių tipui, todėl jie yra kaimyninių žemės sklypų savininkai Ginčo sklypo atžvilgiu. Tai, kad jų sklypus ir planuojamą teritoriją skirianti (duomenys neskelbtini) gatvė yra valstybinėje žemėje nereiškia, kad jų sklypai yra kaimyniniai, nes įsiterpusi siaura gatvė ar kitoks siauresnis kaip 10 m. pločio nesuformuotas plotas nekeičia pareiškėjų sklypų, kaip kaimyninių, statuso. Pareiškėjų vertinimu, kaimyninis ir besiribojantis žemės sklypas lingvistiniu požiūriu yra sinonimai. Jų teigimu tai, kad Detaliojo plano sprendiniuose jų žemės sklypai įvardijami kaip gretimybės su planuojama teritorija, patvirtina jų teiginius, kad derinant Detaliojo plano sprendinių korektūrą, jos rengėja turėjo gauti jų rašytinį sutikimą. Pažymima, kad ir 2019 metų Detaliojo plano korektūros sprendiniuose (duomenys neskelbtini) sklypas taip pat nurodomas kaip gretimybė. Pabrėžia, jog rengiant Detaliojo plano korektūrą, buvo išduotos planavimo sąlygos, kuriose nurodyta vadovautis Bendruoju planu. Nors Bendrajame plane tam tikrose teritorijose nėra numatytas galimas statinių aukštis metrais, tai nereiškia, kad statiniai gali būti planuojami bet kokio aukščio. Akcentuoja, jog Bendrasis planas statinių aukštį apibrėžė maksimaliu trijų aukštų skaičiumi, todėl net ir nesant nurodyto galimo statinių aukščio metrais, sprendinys „trijų aukštų“ nesuteikia galimybės interpretuoti, kad statiniai gali būti aukštesni nei trys aukštai. Rengiamame naujame bendrajame plane Ginčo sklypo teritorijoje nurodytas konkretus 20 m. pastatų aukštis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas prašo skundą patenkinti visiškai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atkreipia dėmesį, jog kaimyninio žemės sklypo sąvoka nėra naudojama nei Reglamente, nei Statybos įstatyme, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (nebegalioja), nei jį pakeitusiame STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Atsakovės nuomone, kaimyninis žemės sklypas ir besiribojantis žemės sklypas nėra tapačios sąvokos, Pabrėžia, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje ir neturi bendros ribos su Ginčo sklypu. Nors pagal Nuostatų 5 punktą jie yra kaimyniniai, tačiau nėra besiribojantys žemės sklypai, kuriems taikomi Reglamento 193 punkto reikalavimai. Pabrėžia, jog Nuostatų reikalavimai taikomi teritorijų planavimo dokumentų viešinimui, o ne gyvenamųjų pastatų projektavimui.

Cituoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 320, 325 punktų nuostatas, tvirtina, jog teisės aktuose garantuojamos ir saugomos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai Detaliojo plano korektūros sprendiniais nėra suvaržomi labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, jei sprendiniai atitinka (nagrinėjamu atveju, dėl pastato aukščio) Reglamento reikalavimus.

Pažymi, jog 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjams buvo išsiųsti registruoti laiškai, informuojantys apie galimybę susipažinti su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, todėl Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ nurodyta, kad Nuostatų 41.1 papunkčio reikalavimai laikytini įvykdytais. Teigia, kad pareiškėjai buvo informuoti apie Detalaus plano korektūros sprendinių svarstymą antro viešo svarstymo metu. Atkreipia dėmesį, jog nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ), nei Nuostatai neriboja viešo svarstymo procedūrų skaičiaus. Nurodo, jog Detalaus plano korektūros sprendinių antro viešo svarstymo su visuomene metu pareiškėjai Inspekcijai 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į jų pasiūlymus, į kurį Inspekcija atsakė 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2D-18015. Šis Inspekcijos atsakymas nėra apskųstas ir yra galiojantis.

Nurodo, jog atlikus kompleksinio teritorijų planavimo dokumento Detaliojo plano korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo procedūrų ir sprendinių atitikimą TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, patikrinimą, buvo surašytas Patikrinimo aktas. Inspekcijos teigimu, Patikrinimo aktas surašytas dėl rengiamos Detaliojo plano korektūros, kuri, atsakovės nuomone, neprieštarauja Detaliojo plano ir Bendrojo plano sprendiniams. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad Detaliuoju planu įtvirtinti sprendiniai pažeidžia Bendrojo plano sprendinius, tačiau Detaliojo plano neskundė, priešingai – sutiko su jo sprendiniais. Detalizuodama Bendrojo plano sprendinių žymėjimus, pažymi, jog Bendrasis planas yra kompleksiškas dokumentas ir turi būti vertinamas kompleksiškai, jo sprendiniai fiksuoti ne tik pareiškėjų nurodytame brėžinyje.

Nurodo, jog Detalaus plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje ,,Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai M1:500“, suformuotas sklypas (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) pažymėtas Nr. 3, jam nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai, tarp kurių: žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija, leistinas pastatų aukštis – 17,0 m, užstatymo tankis – 35 %, užstatymo intensyvumas – 1,3, pastatų aukštų skaičius – iki 5 aukštų, statinių paskirtys – daugiabučiai gyvenamosios paskirties pastatai. Pažymi, kad šiuo teritorijų planavimo dokumentu suformuotame sklype Nr. 1 planuojamo pastato (šiuo metu pastatytas, (duomenys neskelbtini)) leistinas aukštis nuo žemės paviršiaus – 28 m, aukštų skaičius – 9. Detaliojo plano koregavimo sprendinių pagrindiniame brėžinyje nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai, tarp kurių pažymėtini koreguojami: leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus – 29,9 m (didinamas), užstatymo tankis – 27% (mažinamas), užstatymo intensyvumas – 1.6 (didinamas), ir pastatų aukštų skaičius – 9 (didinamas). Žemės naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekeičiamas. Akcentuoja, kad kiti teritorijos tvarkymo reglamentai, kaip planuojamos teritorijos užstatymo aukštis, intensyvumo parametrai, Bendrojo plano sprendiniuose nenurodomi.

Nurodo, jog Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema-specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T2-201 (toliau - Specialusis planas), reglamentuoja tik aukštybinių pastatų išdėstymą t. y. išdėstymą statinių, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Detaliojo plano korektūros sprendiniuose Ginčo sklype planuojamo pastato aukštis – 29,90 m., t.y. nesiekia aukštybinio pastato sąvokos turinyje nustatomo parametro (30 m.), todėl jis nėra Specialiojo plano sprendinių objektu ir negali būti vertinamas Specialiojo plano sprendinių kontekste. Atsižvelgiant į tai, Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose planuojamam pastatui negali būti taikomos Bendrojo plano sprendinių tekstinės dalies nuostatos, skirtos aukštybiniams pastatams.

Atkreipia dėmesį, jog Detaliojo plano sprendiniai, su kuriais pareiškėjai sutiko, pareiškėjams sukėlė jų skunde nurodytas pasekmes ir tos pasekmės kilo būtent iš Detaliojo plano, o ne iš Detaliojo plano korektūros.

Pažymi, kad priėmus Ginčijamą įsakymą, Patikrinimo aktas tampa tarpiniu dokumentu viešojo administravimo procedūroje, pareiškėjams nesukeliančiu teisinių pasekmių. Nurodo, jog pareiškėjams neįrodžius, kad Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ bei Patikrinimo aktas jiems sukelia skunde nurodytas teisines pasekmes, jie neįrodo ir savo teisės į teisminę gynybą. Šiuos argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pažymi, jog Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ pareiškėjams buvo išsiųstas registruotu paštu ir pašto pateiktais duomenimis, visiems pareiškėjams įteiktas 2020 m. balandžio 25 d. Vertina, kad skundas teismui paduotas 2020 m. gegužės 27 d., t. y. pasibaigus skundo pateikimo teismui terminui, pareiškėjai neprašant jo atnaujinti, administracinė byla dalyje dėl Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ panaikinimo turėtų būti nutraukta.

Paaiškina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ priimtas, išnagrinėjus pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymus. Dėl šio sprendimo pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją, kuri pateikė 2020 m. spalio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1372 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), įpareigodama iš naujo motyvuotai bei pagrįstai atsakyti į pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktus pasiūlymus bei nevykdyti Detalaus plano korektūros tolesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų iki nebus pašalintas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Vykdant Privalomąjį nurodymą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pakartotinai 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-3007 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ atsakė į pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymus. Pabrėžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (4.39E)-R2-3007 apskųstas nebuvo.

UAB „BRP Invest“ vertinimu, terminas skundui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-126 ir Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ panaikinimo paduoti yra praleistas, o pareiškėjai neprašo jo atnaujinti. Pažymima, kad Detaliojo plano korektūros viešo svarstymo procedūra, kurios metu buvo priimtas Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (31.1)-RS2-126 ir Departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“, buvo nutraukta, todėl šie sprendimai pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių.

Mano, jog pareiškėjai nelaikytini kaimynių žemės sklypų savininkais Nuostatų 5.2 punkto prasme, nes (duomenys neskelbtini) gatvė faktiškai atitinka ne D, o C kategorijos gatvės parametrus, be to pareiškėjų žemės sklypai nuo Ginčo sklypo nutolę daugiau nei 20 metrų atstumu, pareiškėjų žemės sklypas Ginčo sklypo atžvilgiu net neegzistuojant (duomenys neskelbtini) gatvei, neturėtų bendrų su Ginčo sklypu ribų. Pabrėžia, jog pareiškėjų žemės sklypai taip pat nėra besiribojantys žemės sklypai Detaliojo plano korektūra planuojamo sklypo atžvilgiu Reglamento 193 punkto prasme. Atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje besiribojančio žemės sklypo sąvoka aiškinama siaurai, jį įvardinant kaip sklypą, tiesiogiai besiribojantį su planuojama teritorija. Vertina, jog pareiškėjų teiginys, kad Detaliojo plano korektūros sprendiniams atlikti yra būtinas pareiškėjų sutikimas, yra nepagrįstas.

UAB „BRP Invest“ nuomone, administracinė byla dalyje reikalavimų dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-446, Patikrinimo akto ir Ginčijamo įsakymo panaikinimo paliktina nenagrinėta, nes patikslintu skundu buvo keičiami tiek skundo dalykas (reikalavimas), tiek skundo pagrindas.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BRP Invest“ atstovas palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus ir argumentus.

Pareiškėjai J. K., R. K., M. J., L. J., T. Š., V. Š. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-1499 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD2-1189 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“ buvo pradėta rengti Detaliojo plano korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurios rengimo tikslai – nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, pakeisti suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui. Pagal Detaliojo plano korektūros sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), didinant Detaliajame plane nustatytą leistiną 17 metrų pastato aukštį ir užstatymo intensyvumą, mažinant užstatymo tankį, numatyta 29,9 metrų, devynių aukštų su cokoliniu aukštu parkingui gyvenamojo namo statyba.

2020 m. kovo 4 d. buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimas statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ne arčiau kaip 7,44 m. atstumu, matuojant nuo labiausiai išsikišančių konstrukcijų iki valstybinės žemės ribos vakarų ir 5,36 m. atstumu pietų pusėje.

Nesutikdami su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose išdėstė nesutikimą, prašė Detaliojo plano korektūros nederinti ir netvirtinti, nes nesutiko, kad planuojama gyvenamojo namo statyba būtų vykdoma be jų rašytinių sutikimų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija direktorius 2020 m. kovo 17 d. pateikė atsakymą Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“, kuriuo pareiškėjų prieštaravimai dėl Detaliojo plano korektūros buvo atmesti, pridėtas Detaliojo plano korektūros rengėjos UAB „Archko“ 2020 m. kovo 12 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pretenzijos“ ir nurodyta, kad šiame rašte yra išdėstyti išsamūs pareiškėjų pasiūlymų dėl detaliojo plano korektūros atmetimo argumentai.

Nesutikdami su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija direktorius 2020 m. kovo 17 d. atsakymu Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“, pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją.

Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija direktorius 2020 m. kovo 17 d. atsakymas Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“ yra motyvuotas ir pagrindo jį panaikinti arba pakeisti ir planavimo organizatorių įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus nėra.

Detaliojo plano korektūros viešinimo procedūrą nutraukus, pakartotinės Detaliojo plano korektūros viešinimo metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai, tame tarpe pareiškėjai J. K., R. K., M. J., L. J., T. Š., V. Š., 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškė pretenziją Detaliojo plano korektūros organizatoriui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ buvo pateikta informacija pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje keliamais klausimais bei konstatuota, jog pasiūlymai yra nepriimtini ir į juos nebus atsižvelgta.

Nesutikdami su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakymu Nr. Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“, pareiškėjai, išskyrus pareiškėją J. K., 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją.

Departamento Pirmasis teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2D-18015 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pretenziją ir 2020-10-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-1372 įvykdymo“ nurodė, kad atsakydamas į pretenziją ir priimdamas sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė tokio atsisakymo priežastis, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, esamos padėties analize ir objektyviais duomenimis.

Inspekcija 2021 m. sausio 6 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, nuostatas ir pritarė teikimui tvirtinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. AD1-211 „Dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta Detaliojo plano korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 17 d. atsakymo Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“ ir Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Nors byloje esančiuose AB Lietuvos paštas įteikimo pranešimuose nurodyta, kad registruota siunta su Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ pareiškėjams įteikta asmeniškai 2020 m. balandžio 25 d., kartu su jais pateikti susirašinėjimo su AB Lietuvos paštas darbuotoja duomenys patvirtina, jog 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino metu iki 2020 m. gegužės 19 d. registruoti laiškai buvo paliekami pašto dėžutėje. Esant nurodyta aplinkybei tikėtina, jog su Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ turiniu pareiškėjai galėjo susipažinti ne anksčiau kaip 2020 m. balandžio 27 d. Kadangi su skundu į teismą pareiškėjai kreipėsi 2020 m. gegužės 27 d., darytina išvada, jog ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti nėra praleistas.

TPĮ 31 straipsnio 1 dalyje iš esmės pasisakyta, kad teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo viešumą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose (TPĮ 31 straipsnio 2 dalis). Suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose (TPĮ 31 straipsnio 3 dalis).

TPĮ 37 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir Nuostatų 6.4.1 punkte įtvirtinta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.

Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą) (TPĮ 37 str. 2 d.).

Pareiškėjai patenka į „visuomenės“ sąvoką, taip kaip ji aiškinama pagal TPĮ įtvirtintas taisykles (TPĮ 2 str. 44 d.), o tai reiškia, jog jie yra tie asmenys, kurie turi teisę aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu teikti pasiūlymus ir žodžiu. Taip yra užtikrinamas teritorijų planavimo proceso viešumas, galimybė visuomenei į jį įsiterpti per pasiūlymų teikimo etapą.

Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjų skundo argumentus matyti, jog iš esmės pareiškėjai nesutinka su jiems parengtuose atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais. Pareiškėjų skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjai suprato jų 2020 m. vasario 27 d. pareikštų prieštaravimų atmetimo argumentus ir nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio.

Įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 17 d. atsakymo Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“ ir Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ turinį darytina išvada, kad argumentų išdėstymas yra aiškus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. prieštaravimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su jų (atsisakymo reaguoti į pretenziją) turiniu, nereiškia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 17 d. atsakymas Nr. (31.1)-RS2-126 „Dėl detaliojo plano korektūros“ ir Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ gali būti laikytini neteisėtais dėl to, kad juos pagrindžiantys motyvai yra nepakankamai išsamūs, kad nagrinėdami pareiškėjų pasiūlymus, atsakovai būtų netinkamai naudojęsi jiems teisės aktais suteikta diskrecija. Pareiškėjų skundo argumentai, peržengiantys šio vertinimo ribas, laikytini pertekliniais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakymas Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ priimtas, išnagrinėjus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų, tame tarpe ir pareiškėjų, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją. Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriuje buvo nagrinėjamas pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakymo Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“. Šiuo klausimu buvo parengtas Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymas Nr. 2D-18015 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pretenziją ir 2020-10-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-1372 įvykdymo“.

Pareiškėjai Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymo Nr. 2D-18015 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pretenziją ir 2020-10-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-1372 įvykdymo“ neginčija. Kadangi Ginčijamu įsakymu Detaliojo plano korektūra jau yra patvirtinta ir išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima pasinaudoti, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 10 punktas).

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 6 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG164503

Prašydami panaikinti Patikrinimo aktą, kuriame atsakovė Inspekcija dėl Detaliojo plano korektūros pateikė teigiamą išvadą, pareiškėjai teigia, kad jis yra neteisėtas, nes atsakovė Inspekcija valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijas atliko netinkamai, t.y. neįvertino jų skunduose dėl planavimo organizatoriaus atmestų pretenzijų išdėstytų argumentų, jog rengiama Detaliojo plano korektūra pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir jų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, teisėtus interesus. Pareiškėjų vertinimu, Detaliojo plano korektūros sprendiniais yra pabloginamos jų turimos gyvenimo sąlygos, nes ženkliai padidinus planuojamo statyti pastato aukštį, neliks privatumo, šalia pareiškėjų nedidelių namų stovės didžiulis pastatas, kas neabejotinai sumažins jų nekilnojamojo turto vertę, bus užstotas vaizdas, dėl planuojamo statyti pastato dydžio ženkliai išaugs žmonių ir transporto skaičius, kils parkavimo problemos, padidės triukšmas.

Pagal TPĮ 26 straipsnio 13 dalį suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir pateikia planavimo organizatoriui kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

Priėmus galutinį teritorijų planavimo dokumentą, jis kompleksiškai apima kitus procedūrinius sprendimus bei atliktus veiksmus, ir sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procedūrą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas, t. y. išdėstyti ir argumentai, bet ne reiškiamas savarankiškas reikalavimas, ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-705-143/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-188-822/2017).

Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Ginčijamu įsakymu Detaliojo plano sprendinių korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini), jau yra patvirtinta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisminę praktiką darytina išvada, kad pareiškėjų ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla šio reikalavimo dalyje nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjų suinteresuotumo ginčyti ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. AD1-211 „Dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo“

Vadovaujantis TPĮ 49 straipsnio 3 dalimi, kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Tuo tarpu kitiems fiziniams, juridiniams asmenims bei suinteresuotos visuomenės atstovams teisė kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo nustatyta tik tuo atveju, jeigu jie: 1) dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises; 2) dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Pareiškėjai dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė pasiūlymus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, todėl jie atitinka TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą. Nežiūrint į tai, ši sąlyga turi būti aiškinama sistemiškai ir kartu su ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi.