Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-359-1047/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-29
Bylos Nr.: eA-359-1047/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01309-2020-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Artūras Driukas
Pareiškėjas: J. K., R. K., M. J., L. J., V. Š., T. Š.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos, Neringos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Archko“, uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, „Archko“, „BRP Invest“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-359-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01309-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6; 57.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., V. Š., T. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., V. Š., T. Š. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos ir Neringos skyriaus, uždarajai akcinei bendrovei „Archko“, uždarajai akcinei bendrovei „BRP Invest“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., V. Š., T. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2020 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-126) (toliau – ir Raštas Nr. 1); 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjai 2021 m. sausio 25 d. pateikė teismui patikslintą skundą (toliau – ir pirmas patikslintas skundas), kuriuo prašė panaikinti 1) Raštą Nr. 1; 2) Sprendimą; 3) Administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-446) (toliau – ir Raštas Nr. 2); 4) Inspekcijos 2021 m. sausio 6 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG164503 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3. Pareiškėjai 2021 m. vasario 18 d. pateikė teismui naują patikslintą skundą (toliau – antras patikslintas skundas), kuriuo prašė panaikinti 1) Raštą Nr. 1; 2) Sprendimą; 3) Raštą Nr. 2; 4) Patikrinimo aktą ir 5) Administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. AD1-211 „Dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

4. Antrame patikslintame skunde ir 2021 m. kovo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad:

4.1. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-1499 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurio sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), buvo numatyta statyti 17 m daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą. Pareiškėjai yra kaimyninių (gretimų) žemės sklypų ir gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkai. 2019 metais buvo pradėta rengti Detaliojo plano korektūra, planavimo organizatorius – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BRP Invest“ (toliau – ir planavimo organizatorius), plano rengėja – UAB „Archko“ (toliau – ir plano rengėjas). Pagal Detaliojo plano korektūros sprendinius Ginčo sklypui yra numatyta 29,9 m devynių aukštų su cokoliniu aukštu automobilių parkavimui gyvenamojo namo statyba (didinamas Detaliuoju planu nustatytas leistinas 17 m pastato aukštis ir užstatymo intensyvumas, mažinamas užstatymo tankis), t. y. planuojama dvigubai aukštesnio pastato statyba. Parengus Detaliojo plano korektūrą, prasidėjo derinimo procesas. Apie rengiamą Detaliojo plano korektūrą pareiškėjai nežinojo, registruotais laiškais nebuvo informuoti. Detaliojo plano korektūrai pritarė Administracija, tačiau Inspekcija Patikrinimo aktu derinimą nutraukė, konstatavusi, jog apie Detaliojo plano koregavimą nėra pranešta besiribojančių kaimyninių sklypų savininkams, kad nepakanka duomenų apie statinio aukštį, siekiant įvertinti kaimynų rašytinių sutikimų privalomumą. 2020 m. sausio 23 d. Detaliojo plano korektūros rengėjo atstovas kreipėsi į pareiškėjus R. ir J. K., prašydamas išduoti sutikimą statyti 29,9 m aukščio pastatą Ginčo sklype, tačiau jie tokio sutikimo nedavė. Anot pareiškėjų, vėliau Detaliojo plano korektūros rengėjas pradėjo teigti, kad su užstatymo vieta besiribojanti žemė yra valstybinė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl yra privalomas ne pareiškėjų, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimas, kad atstumas nuo užstatymo vietos nuo pareiškėjų sklypų ribos yra kur kas didesnis, nei teisės aktų reglamentuojamas sutikimams gauti. Detaliojo plano korektūros rengėjas 2020 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. kovo 4 d. davė sutikimą statyti 29,9 m aukščio pastatą Ginčo sklype.

4.2. Nesutikdami su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjai pateikė prieštaravimus, prašė Detaliojo plano korektūros nederinti ir netvirtinti. Administracija 2020 m. kovo 12 d. pareiškėjams atsiuntė raštą Nr. (31.1)-RS2-121, kuriame nurodė, kad Detaliojo plano rengimo procese buvo gautas pareiškėjų sutikimas dėl 17 m aukščio pastato statybos, todėl ir Detaliojo plano korektūros atžvilgiu buvo prašoma gauti pareiškėjų rašytinius sutikimus arba koreguoti pastato aukštį. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjai gavo naują Administracijos Raštą Nr. 1, kuriame buvo nurodyta, kad Administracijos 2020 m. kovo 12 d. raštas Nr. (31.1)-RS2-121 yra negaliojantis. Rašte Nr. 1 nurodyta, kad į pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. prieštaravimus nebus atsižvelgta, tačiau nenurodyti jokie teisiniai argumentai, o buvo vadovaujamasi Administracijos 2020 m. kovo 12 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-121 išdėstytais motyvais. Nesutikdami su Administracijos Rašte Nr. 1 išdėstyta pozicija, pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją. Departamentas Sprendimu pareiškėjų skundo netenkino ir nurodė, kad atmesdamas pareiškėjų pasiūlymus, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė pasiūlymų nepriimtinumą, nurodė motyvus, kodėl į pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize, paaiškino, kodėl Detaliojo plano korektūros sprendiniais nėra pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Pakartotinės viešojo svarstymo procedūros metu pareiškėjai bei (duomenys neskelbtini), namo gyventojai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pretenzijas Administracijai bei Detaliojo plano korektūros rengėjui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ pretenzijos buvo atmestos. Nesitikdami su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. (31.1)-RS2-446 „Dėl pretenzijos“ išdėstyta pozicija, pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją. Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2D-18015 „Dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į pretenziją ir 2020-10-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-1372 įvykdymo“ nurodė, kad atsakydamas į pretenziją ir priimdamas sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė tokio atsisakymo priežastis, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, esamos padėties analize ir objektyviais duomenimis.

4.3. Pareiškėjų vertinimu, Detaliojo plano korektūros sprendiniai prieštarauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano (toliau – ir BP) ir naujai rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams. Jų teigimu, ginčo teritorijoje aukštybinių pastatų statyba nenumatyta ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T2-201 patvirtintoje Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemoje. Pareiškėjai teigė, kad Detaliojo plano korektūra pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 193 punktas, kuris numato besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimo privalomumą, nes planuojamo pastato aukštis neatitinka numatyto atstumo iki sklypo ribos. Pareiškėjų teigimu, plano rengėjas neteisingai aiškina ir interpretuoja teisės aktų nuostatas apie besiribojantį / kaimyninį žemės sklypą ir teigia, kad pareiškėjų žemės sklypai neturi bendros ribos su planuojama teritorija. Jų žemės sklypus ir projektuojamą namą Ginčo sklype skiria (duomenys neskelbtini)s gatvė, kuri yra valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra priskiriama D kategorijos gatvių tipui, todėl jie yra kaimyninių žemės sklypų savininkai Ginčo sklypo atžvilgiu. Tai, kad jų sklypus ir planuojamą teritoriją skirianti (duomenys neskelbtini) gatvė yra valstybinėje žemėje nereiškia, kad jų sklypai yra kaimyniniai, nes įsiterpusi siaura gatvė ar kitoks siauresnis kaip 10 m. pločio nesuformuotas plotas nekeičia pareiškėjų sklypų, kaip kaimyninių, statuso. Pareiškėjų vertinimu, kaimyninis ir besiribojantis žemės sklypas lingvistiniu požiūriu yra sinonimai. Jų teigimu tai, kad Detaliojo plano sprendiniuose jų žemės sklypai įvardijami kaip gretimybės su planuojama teritorija, patvirtina jų teiginius, kad derinant Detaliojo plano sprendinių korektūrą, jos rengėja turėjo gauti jų rašytinį sutikimą. Pažymima, kad ir 2019 metų Detaliojo plano korektūros sprendiniuose (duomenys neskelbtini) sklypas taip pat nurodomas kaip gretimybė. Pareiškėjai pabrėžė, jog rengiant Detaliojo plano korektūrą, buvo išduotos planavimo sąlygos, kuriose nurodyta vadovautis BP. Nors BP tam tikrose teritorijose nėra numatytas galimas statinių aukštis metrais, tai nereiškia, kad statiniai gali būti planuojami bet kokio aukščio. Pareiškėjai akcentavo, jog BP statinių aukštį apibrėžė maksimaliu trijų aukštų skaičiumi, todėl net ir nesant nurodyto galimo statinių aukščio metrais, sprendinys „trijų aukštų“ nesuteikia galimybės interpretuoti, kad statiniai gali būti aukštesni nei trys aukštai. Rengiamame naujame BP Ginčo sklypo teritorijoje nurodytas konkretus 20 m pastatų aukštis.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė administracinę bylą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo nutraukti, kitą dalį reikalavimų Inspekcijos atžvilgiu prašė atmesti kaip nepagrįstus.

6. Atsiliepime Inspekcija nurodė, kad:

6.1. Sprendime buvo išsamiai atsakyta į visus pareiškėjų 2020 m. kovo 20 d. pretenzijoje keltus klausimus, jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinius duomenis. Pareiškėjams buvo išaiškintas situacijai aktualus teisinis reglamentavimas, nurodyta, kad Detaliojo plano korektūroje statybos zona suplanuota, neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo vakarinės ribos (pažymėtos taškais 1–2) ir pietinės ribos (pažymėtos taškais 1–6), pasisakyta dėl pareiškėjų pastabų, jog Detaliojo plano korektūros sprendiniai pažeidžia Reglamento 193 punkto reikalavimus, kad nesiekta gauti pareiškėjų, kaip kaimynių žemės sklypų savininkų, sutikimo. Inspekcija pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), įtvirtintą reglamentavimą, pareiškėjams buvo išaiškinta, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitinka Nuostatuose pateiktą kaimyninio žemės sklypo apibrėžimą, todėl apie rengiamą Detaliojo plano korektūrą pareiškėjai turėjo būti informuojami registruotais laiškais.

6.2. Kaimyninio žemės sklypo sąvoka nėra naudojama nei Reglamente, nei Statybos įstatyme, nei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (nebegalioja), nei jį pakeitusiame STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Atsakovo nuomone, kaimyninis žemės sklypas ir besiribojantis žemės sklypas nėra tapačios sąvokos. Atsakovas pabrėžė, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje ir neturi bendros ribos su Ginčo sklypu. Nors pagal Nuostatų 5 punktą jie yra kaimyniniai, tačiau nėra besiribojantys žemės sklypai, kuriems taikomi Reglamento 193 punkto reikalavimai. Atsakovas pabrėžė, jog Nuostatų reikalavimai taikomi teritorijų planavimo dokumentų viešinimui, o ne gyvenamųjų pastatų projektavimui.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Inspekcija citavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 320, 325 punktų nuostatas ir tvirtino, jog teisės aktuose garantuojamos ir saugomos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai Detaliojo plano korektūros sprendiniais nėra suvaržomi labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, jei sprendiniai atitinka (nagrinėjamu atveju, dėl pastato aukščio) Reglamento reikalavimus.

6.4. 2020 m. vasario 12 d. pareiškėjams buvo išsiųsti registruoti laiškai, informuojantys apie galimybę susipažinti su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, todėl Departamento Sprendime nurodyta, kad Nuostatų 41.1 papunkčio reikalavimai laikytini įvykdytais. Inspekcija teigė, kad pareiškėjai buvo informuoti apie Detalaus plano korektūros sprendinių svarstymą antro viešo svarstymo metu. Atkreipė dėmesį, jog nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ), nei Nuostatai neriboja viešo svarstymo procedūrų skaičiaus. Pareiškėjai nurodė, jog Detalaus plano korektūros sprendinių antro viešo svarstymo su visuomene metu pareiškėjai Inspekcijai 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo į jų pasiūlymus, į kurį Inspekcija atsakė 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2D-18015. Šis Inspekcijos atsakymas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.

6.5. Atlikus kompleksinio teritorijų planavimo dokumento Detaliojo plano korektūros suplanuotos teritorijos dalyje – Ginčo sklype, teritorijų planavimo procedūrų ir sprendinių atitikimą TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, patikrinimą, buvo surašytas Patikrinimo aktas. Inspekcijos teigimu, Patikrinimo aktas surašytas dėl rengiamos Detaliojo plano korektūros, kuri, atsakovo nuomone, neprieštarauja Detaliojo plano ir BP sprendiniams. Nors pareiškėjai skunde nurodė, kad Detaliuoju planu įtvirtinti sprendiniai pažeidžia BP sprendinius, tačiau Detaliojo plano neskundė, priešingai – sutiko su jo sprendiniais. Detalizuodama BP sprendinių žymėjimus, pažymi, jog BP yra kompleksiškas dokumentas ir turi būti vertinamas kompleksiškai, jo sprendiniai fiksuoti ne tik pareiškėjų nurodytame brėžinyje.

6.6. Detalaus plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje ,,Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai M1:500“, suformuotas sklypas (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) pažymėtas Nr. 3, jam nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo reglamentai, tarp kurių: žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija, leistinas pastatų aukštis – 17,0 m, užstatymo tankis – 35 %, užstatymo intensyvumas – 1,3, pastatų aukštų skaičius – iki 5 aukštų, statinių paskirtys – daugiabučiai gyvenamosios paskirties pastatai. Inspekcija pažymėjo, kad šiuo teritorijų planavimo dokumentu suformuotame sklype Nr. 1 planuojamo pastato (šiuo metu pastatytas, (duomenys neskelbtini)) leistinas aukštis nuo žemės paviršiaus – 28 m, aukštų skaičius – 9. Detaliojo plano koregavimo sprendinių pagrindiniame brėžinyje nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai, tarp kurių pažymėtini koreguojami: leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus – 29,9 m (didinamas), užstatymo tankis – 27 % (mažinamas), užstatymo intensyvumas – 1,6 (didinamas), ir pastatų aukštų skaičius – 9 (didinamas). Žemės naudojimo būdas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekeičiamas. Atsakovas akcentavo, kad kiti teritorijos tvarkymo reglamentai, kaip planuojamos teritorijos užstatymo aukštis, intensyvumo parametrai, BP sprendiniuose nenurodomi.

6.7. Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema-specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T2-201 (toliau – ir Specialusis planas), reglamentuoja tik aukštybinių pastatų išdėstymą t. y. išdėstymą statinių, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m. Detaliojo plano korektūros sprendiniuose Ginčo sklype planuojamo pastato aukštis – 29,90 m, t. y. nesiekia aukštybinio pastato sąvokos turinyje nustatomo parametro (30 m), todėl jis nėra Specialiojo plano sprendinių objektu ir negali būti vertinamas Specialiojo plano sprendinių kontekste. Atsižvelgiant į tai, Detaliojo plano koregavimo sprendiniuose planuojamam pastatui negali būti taikomos BP sprendinių tekstinės dalies nuostatos, skirtos aukštybiniams pastatams.

6.8. Detaliojo plano sprendiniai, su kuriais pareiškėjai sutiko, pareiškėjams sukėlė jų skunde nurodytas pasekmes ir tos pasekmės kilo būtent iš Detaliojo plano, o ne iš Detaliojo plano korektūros.

6.9. Priėmus Įsakymą, Patikrinimo aktas tampa tarpiniu dokumentu viešojo administravimo procedūroje, pareiškėjams nesukeliančiu teisinių pasekmių. Inspekcija nurodė, jog pareiškėjams neįrodžius, kad Departamento Sprendimo bei Patikrinimo aktas jiems sukelia skunde nurodytas teisines pasekmes, jie neįrodo ir savo teisės į teisminę gynybą. Inspekcija šiuos argumentus grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti.

7.1. Administracija nurodė, jog tarp Ginčo sklypo ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – gatvė. Vadovaujantis Reglamento nuostata, jog atstumai nuo planuojamo statinio iki sklypo ribos gali būti mažinami, gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, šiuo atveju sutikimas turėtų būti gaunamas besiribojančio, t. y. bendrą ribą turinčio, sklypo savininko ar valdytojo sutikimas. Pažymi, jog Detaliojo plano korektūros rengėjas kreipėsi į NŽT ir gavo reikalingą sutikimą.

7.2. Administracija paaiškino, jog Raštas Nr. 2 priimtas, išnagrinėjus pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymus. Dėl šio sprendimo pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją, kuri pateikė 2020 m. spalio 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1372 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), įpareigodama iš naujo motyvuotai bei pagrįstai atsakyti į pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiktus pasiūlymus bei nevykdyti Detalaus plano korektūros tolesnio planavimo proceso baigiamojo etapo procedūrų iki nebus pašalintas planavimo organizatoriaus padarytas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Vykdant Privalomąjį nurodymą, Administracijos direktorius pakartotinai 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-3007 „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“ atsakė į pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlymus. Administracija pabrėžė, jog Administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (4.39E)-R2-3007 apskųstas nebuvo.

7.3. Atsakovo nuomone, planavimo organizatorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, nurodė jų nepriimtinumo motyvus, savo atsakymą pagrindė objektyviais duomenimis, esamos padėties analize ir teisės aktų nuostatomis, paaiškino, kodėl Detaliojo plano korektūros sprendiniai nepažeidžia pareiškėjų nuosavybės teisių ir teisėtų interesų.

7.4. Administracija nurodė, jog gavus Patikrinimo aktą su teigiama išvada, buvo priimtas Įsakymas. Atkreipė dėmesį, jog atlikdama ginčijamo Detaliojo plano korektūros sprendinių tikrinimą, Inspekcija nenustatė prieštaravimų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar galiojantiems teisės aktams.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BRP Invest“ atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą dalyje dėl Rašto Nr. 1 ir Sprendimo nutraukti, kitoje dalyje pareiškėjų skundą palikti nenagrinėtu. Teismui nusprendus nenutraukti bylos ir (ar) skundo nepalikti nenagrinėtu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.1. UAB „BRP Invest“ pažymėjo, kad Detaliojo plano korektūros viešo svarstymo procedūra, kurios metu buvo priimti skundžiamas Raštas Nr. 1 ir Sprendimas, buvo nutraukta, todėl šie sprendimai pareiškėjams nesukėlė teisinių pasekmių.

8.2. UAB „BRP Invest“ manė, jog pareiškėjai nelaikytini kaimynių žemės sklypų savininkais Nuostatų 5.2 punkto prasme, nes (duomenys neskelbtini) gatvė faktiškai atitinka ne D, o C kategorijos gatvės parametrus, be to pareiškėjų žemės sklypai nuo Ginčo sklypo nutolę daugiau nei 20 metrų atstumu, pareiškėjų žemės sklypas Ginčo sklypo atžvilgiu net neegzistuojant (duomenys neskelbtini) gatvei, neturėtų bendrų su Ginčo sklypu ribų. Pareiškėjų žemės sklypai taip pat nėra besiribojantys žemės sklypai Detaliojo plano korektūra planuojamo sklypo atžvilgiu Reglamento 193 punkto prasme. UAB „BRP Invest“ atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje besiribojančio žemės sklypo sąvoka aiškinama siaurai, jį įvardinant kaip sklypą, tiesiogiai besiribojantį su planuojama teritorija. UAB „BRP Invest“ vertino, jog pareiškėjų teiginys, kad Detaliojo plano korektūros sprendiniams atlikti yra būtinas pareiškėjų sutikimas, yra nepagrįstas.

8.3. UAB „BRP Invest“ nuomone, administracinė byla dalyje reikalavimų dėl Rašto Nr. 2, Patikrinimo akto ir Įsakymo panaikinimo paliktina nenagrinėta, nes patikslintu skundu buvo keičiami tiek skundo dalykas (reikalavimas), tiek skundo pagrindas.

8.4. Detaliojo plano korektūros sprendinių pagrįstumą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė argumentais bei motyvais, iš esmės sutampančiais su Inspekcijos atsiliepime pateiktais argumentais. UAB „BRP Invest“ pabrėžė, jog neegzistuojant pagrindų Patikrinimo aktui panaikinti, nėra pagrindo naikinti ir Įsakymą.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 2 ir Patikrinimo aktą nutraukė, o skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 1, Inspekcijos Sprendimą ir Įsakymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „BRP Invest“ bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius duomenis, nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjai J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., T. Š., V. Š. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

10.2. Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-1499 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas žemės sklype (duomenys neskelbtini).

10.3. Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. AD2-1189 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“ buvo pradėta rengti Detaliojo plano korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurios rengimo tikslai – nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, pakeisti suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui. Pagal Detaliojo plano korektūros sprendinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), didinant Detaliajame plane nustatytą leistiną 17 metrų pastato aukštį ir užstatymo intensyvumą, mažinant užstatymo tankį, numatyta 29,9 metrų, devynių aukštų su cokoliniu aukštu parkavimui gyvenamojo namo statyba.

10.4. 2020 m. kovo 4 d. buvo gautas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimas statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ne arčiau kaip 7,44 m atstumu, matuojant nuo labiausiai išsikišančių konstrukcijų iki valstybinės žemės ribos vakarų ir 5,36 m atstumu pietų pusėje.

10.5. Nesutikdami su Detaliojo plano korektūros sprendiniais, pareiškėjai 2020 m. vasario 27 d. pareiškė prieštaravimus, kuriuose išdėstė nesutikimą, prašė Detaliojo plano korektūros nederinti ir netvirtinti, nes nesutiko, kad planuojama gyvenamojo namo statyba būtų vykdoma be jų rašytinių sutikimų.

10.6. Administracijos direktorius Raštu Nr. 1 pareiškėjų prieštaravimus dėl Detaliojo plano korektūros atmetė ir pridėjo Detaliojo plano korektūros rengėjo UAB „Archko“ 2020 m. kovo 12 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų pretenzijos“, nurodydamas, kad šiame rašte yra išdėstyti išsamūs pareiškėjų pasiūlymų dėl Detaliojo plano korektūros atmetimo argumentai.

10.7. Nesutikdami su Administracijos direktoriaus Raštu Nr. 1, pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją.

Žemesnės instancijos teismas

10.8. Inspekcijos Departamento Sprendimu konstatuota, kad Administracijos direktoriaus Raštas Nr. 1 yra motyvuotas ir pagrindo jį panaikinti arba pakeisti ir planavimo organizatorių įpareigoti pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų pasiūlymus nėra.

10.9. Detaliojo plano korektūros viešinimo procedūrą nutraukus, pakartotinės Detaliojo plano korektūros viešinimo metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkai, tarp jų pareiškėjai J. K., R. K., M. J., L. J., T. Š., V. Š., 2020 m. rugpjūčio 6 d. pareiškė pretenziją Detaliojo plano korektūros organizatoriui.

10.10. Administracija Rašte Nr. 2 pateikė informaciją pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje keliamais klausimais bei konstatavo, jog pasiūlymai yra nepriimtini ir į juos nebus atsižvelgta.

10.11. Nesutikdami su Administracijos Raštu Nr. 2, pareiškėjai, išskyrus pareiškėją J. K., 2020 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Inspekciją.

10.12. Inspekcijos Departamento Pirmasis teritorijų planavimo priežiūros skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 2D-18015 nurodė, kad atsakydamas į pretenziją ir priimdamas sprendimą pasiūlymus atmesti, planavimo organizatorius išsamiai išdėstė tokio atsisakymo priežastis, atsakymą pagrindė teisės aktų nuostatomis, esamos padėties analize ir objektyviais duomenimis.

10.13. Inspekcija 2021 m. sausio 6 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, jog planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, nuostatas ir pritarė teikimui tvirtinti.

10.14. Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo patvirtinta Detaliojo plano korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – Ginčo sklype.

11. Dėl Rašto Nr. 1, Sprendimo bei Rašto Nr. 2:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas, įvertinęs Rašto Nr. 1 ir Sprendimo turinį, darė išvadą, kad argumentų išdėstymas yra aiškus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į pareiškėjų 2020 m. vasario 27 d. prieštaravimus. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nesutinka su jų (atsisakymo reaguoti į pretenziją) turiniu, nereiškia, kad Administracijos Raštas Nr. 1 ir Departamento Sprendimas gali būti laikytini neteisėtais dėl to, kad juos pagrindžiantys motyvai yra nepakankamai išsamūs, kad nagrinėdami pareiškėjų pasiūlymus, atsakovai būtų netinkamai naudojęsi jiems teisės aktais suteikta diskrecija. Pareiškėjų skundo argumentai, peržengiantys šio vertinimo ribas, laikyti pertekliniais.

11.2. Teismas konstatavo, kad Administracijos direktoriaus Raštas Nr. 2 priimtas, išnagrinėjus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bei gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų, tame tarpe ir pareiškėjų, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją. Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriuje buvo nagrinėjamas pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundas dėl Administracijos direktoriaus Rašto Nr. 2. Šiuo klausimu buvo parengtas Departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymas Nr. 2D-18015, kurio pareiškėjai neginčijo. Teismas sprendė, kad kadangi Įsakymu Detaliojo plano korektūra jau yra patvirtinta ir išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima pasinaudoti, šioje dalyje administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 10 p.).

12. Dėl Patikrinimo akto teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūra yra baigta, nes Įsakymu Detaliojo plano sprendinių korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – Ginčo sklype, jau yra patvirtinta. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla šio reikalavimo dalyje nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Dėl pareiškėjų suinteresuotumo ginčyti Įsakymą, teismas pažymėjo, jog teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), juridinis statusas, privalomieji ir pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai yra nustatyti Detaliuoju planu. Kadangi Detalusis planas yra galiojantis, nėra pagrindo abejoti, kad jo rengimo metu buvo įvertintos gretimybės (su planuojamąja teritorija besiribojantys žemės sklypai ar miško valdos, valstybės saugomos teritorijos ar objektai, nekilnojamasis turtas, apsauginės zonos, inžinerinės infrastruktūros objektai), darančios įtaką Detaliojo plano sprendiniams. Detaliojo plano sprendinių koregavimas atliktas ne pareiškėjų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Administracinėje byloje nėra duomenų apie suplanuotos teritorijos betarpišką gretimybę su pareiškėjų gyvenamąja vieta ar kitokį to planavimo pagrindu atsirandančios veiklos, statinių ir panašiai, poveikį pareiškėjams, nes jie nenurodė objektyvių duomenų, kurių visuma patvirtintų, jog dėl Įsakymo priėmimo buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad Įsakymo priėmimas lemtų atitinkamų nuostolių atsiradimą, sumažintų jų turto vertę ar iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas, ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jų asmenines teises ar interesus, saugomus įstatymų. Teismas sprendė, kad pareiškėjai subjektinės teisės (įstatymų saugomo intereso) ginčyti Įsakymą turėjimo nepagrindė, todėl šią dalį skundo atmetė.

III.

14. Pareiškėjai teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teisę ginčyti Įsakymą. Nors teismas ir išnagrinėjo pareiškėjų skundą, tačiau priimdamas sprendimą jį atmesti tuo pagrindu, kad pareiškėjai neįrodė teisių pažeidimo ir dėl šios priežasties nenagrinėdamas skundo argumentų iš esmės, teismas tik formaliai užtikrino pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo, tačiau materialia prasme pareiškėjų teisė į teisminę savo interesų gynybą ginčijant administracinį aktą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo buvo paneigta.

Šalies argumentai

15.2. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto normą, ją aiškino plečiamai bei taikė papildomus ribojimus pareiškėjams pasinaudoti teise pateikti skundą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjai pažymi, kad pagal minėtą normą teikti tokį skundą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gali asmenys, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų. Pareiškėjai pabrėžia, kad TPĮ teisės skųsti realizavimą minimaliai susieja su asmens teisių galimu pažeidimu. TPĮ nenumato kaip ir kokios konkrečiai asmens teisės gali būti pažeistos teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, nenumato koks turi būti tokių teisių pažeidimo laipsnis bei kokie įrodymai turėtų pavirtinti apie tokių teisių pažeidimo egzistavimą.

15.3. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, padarė šias klaidas: 1) neanalizavo Detalaus plano korektūros sprendinių ir jų įtakos pareiškėjų teisėms, tik lakoniškai pateikė apibendrintą išvadą, kad pareiškėjų teisės nepažeidžiamos; 2) sprendė, kad pareiškėjų teisės turi būti pažeidžiamos, t. y. numatė reikalavimą įrodyti realų ir neginčytiną teisių pažeidimą, kai įstatymas reikalauja nustatyti kur kas mažesnį teisių pažeidimo laipsnį ir netgi toks teisių pažeidimas gali būti abejotinas, t. y. teisės ne privalo būti pažeidžiamos, o galimai bus pažeidžiamos; 3) padarė prieštaringą išvadą – konstatavo, kad pareiškėjai dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė pasiūlymus dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų, todėl jie atitinka TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą kreiptis į teismą ir tuo pačiu paneigė šią išvadą teigdamas, kad neįrodytas pareiškėjų teisių pažeidimo faktas.

15.4. Pareiškėjai pažymi, kad suinteresuoti asmenys turi lūkesčius, jog gretimose teritorijose statybos bus vykdomos laikantis galiojančio bendrojo plano sprendinių, o jeigu šių sprendinių nesilaikoma tai vien tokie neteisėti veiksmai laikyti gretimybėse esančių žemės sklypų savininkų galimu teisių pažeidimu. Pareiškėjų vertinimu, svarbu ir tai, kad tokio aukščio pastato statybos nenumato nei galiojantis BP, nei BP, kuris yra parengtas ir yra tvirtinimo stadijoje. Klaipėdos miesto taryba yra apsisprendusi, kad nagrinėjamoje teritorijoje nebuvo, nėra ir nebus numatyta aukštesnių kaip 20 m pastatų, todėl pareiškėjams nesuprantamas Administracijos elgesys tvirtinti Detalųjį planą aiškiai prieštaraujantį BP. Be to, Administracija atmetė UAB „BRP Invest“ pasiūlymus padidinti pastato aukštingumą iki 29,9 m naujajame BP, tačiau tuo pačiu tvirtina detalaus plano korektūrą su tokiu pastato aukščiu.

15.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai neįrodė teisių pažeidimo, pareiškėjų skundo esminių argumentų dėl Detalaus plano korektūros prieštaravimo Klaipėdos miesto BP bei pareiškėjų rašytinio sutikimo privalomumo nenagrinėjo visiškai, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie tai neužsiminė. Dėl šios priežasties pareiškėjai laiko, kad jų skundo argumentai ir ginčas iš esmės liko neišnagrinėtas. Ši aplinkybė iš dalies riboja pareiškėjų teisę į apeliaciją, nes pareiškėjai negali pateikti nesutikimo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (dėl minėtų dviejų pareiškėjų argumentų), kadangi tokių iš viso nėra.

15.6. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia skunde pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl Detalaus plano korektūros prieštaravimo Klaipėdos miesto BP, dėl besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimo.

15.7. Teismo motyvacija akcentuojant, kad pareiškėjai neskundė Inspekcijos 2020 m. gruodžio 8 d. atsakymo, tačiau tuo pačiu nutraukiant administracinę bylą dėl Patikrinimo akto, kuris iš esmės reiškė pareiškėjų skundų atmetimą, laikytina prieštaringa.

15.8. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvadomis dėl tarpinių administracinių aktų apskundimo negalimumo, nes jie tariamai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, ir administracinės bylos nutraukimo šiose dalyse. i) Pareiškėjai naudojosi apskundimo tvarka tokia, kokią numato teisės aktai (TPĮ 37 str. 2 d., 49 str. 1 d.). ii) Be to, pareiškėjai mano, kad šie apskųsti planavimo organizatoriaus ir Inspekcijos administraciniai aktai sukėlė pareiškėjams teisines pasekmes, nes jeigu planavimo organizatorius būtų atsižvelgęs į pareiškėjų siūlymus, tokia Detalaus plano korektūra nebūtų buvusi patvirtinta. iii) Pareiškėjų nuomone, tarpinių administracinių aktų nenagrinėjimas sukelia ydingą praktiką, nes paneigiama įstatymo garantuota apskundimo teisė (TPĮ 49 str. 1 d.). Gali būti sudaroma vienas kitam prieštaraujančių administracinių aktų situacija, pvz., jeigu teismas panaikina teritorijų planavimo dokumentą tvirtinantį administracinį aktą, o tarpinių aktų, nulėmusių galutinio akto priėmimą, teisėtumo nenagrinėja, susidaro situacija, kad visi administraciniai aktai tarsi teisėti, pagrįsti, bet jų pagrindu priimtas galutinis aktas tampa neteisėtu. Pareiškėjų įsitikinimu tikrinant administracinio akto, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, teisėtumą, būtina įvertinti ir su juo susijusių tarpinių administracinių aktų teisėtumą. iv) Suinteresuoti asmenys gali patekti į „spąstus“, kai neapskundę tarpinių administracinių aktų, jie negalėtų pasinaudoti apskundimo teise skųsti sprendimą patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą (TPĮ 49 str. 4 d. 1 p.), kur pasakyta, kad asmenys kreiptis į teismą gali tik tuo atveju jeigu teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

19.1. Būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-1499 patvirtinti Detaliojo plano sprendiniai, su kuriais pareiškėjai sutiko, jau tada sukėlė jiems nurodytas pasekmes ir tos pasekmės kilo iš būtent šio Detaliojo plano, o ne iš Detalaus plano korektūros. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jų nurodomas aplinkybes, bei neginčijamai įrodytų, kad jų nurodomas pasekmes jiems sukelia (ar gali sukelti) ne Detalusis planas, o Detaliojo plano korektūroje numatyti sprendiniai. Be to, BP sprendinių aiškinamo rašto nuostatos (2.6, 2.6.1–2.6.3, 2.7 p.) rodo, kad pareiškėjai negalėjo turėti lūkesčių, jog miesto dalis, kurioje yra jiems priklausantys sklypai, visą laiką išliks tyliame, ramiame miesto rajone, kad dėl netoliese numatomų aukštybinių pastatų, išlaikys tokias gyvenimo sąlygas, kokios paprastai miesto teritorijose neišlaikomos.

19.2. Pareiškėjams neįrodžius, kad Inspekcijos Sprendimas bei Patikrinimo aktas sukelia jiems tokias teisines pasekmes, dėl kurių pasikeitė (pasikeis) jų teisių ir pareigų apimtis, jie neįrodė ir savo teisės į teisminę gynybą. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą, kadangi aktas yra tarpinis procedūros dokumentas, nes galutinis sprendimas buvo priimtas Įsakymu.

19.3. Detaliojo plano sprendiniai yra galiojantys, pareiškėjai jų neskundė, su jo turiniu yra susipažinę, dėl jo sprendinių yra pateikę savo sutikimus.

19.4. Detalaus plano korektūra neprieštarauja Detaliajam planui bei BP sprendiniams, kurie privalo būti aiškinami kompleksiškai. Inspekcija pažymi, kad indekso G1 (naudojamo mažaaukščių namų statyboms) taikymas už 2002 Detaliojo plano suplanuotos teritorijos galiojimo ribų nagrinėjamu atveju nėra aktualus kitoje BP teritorijos dalyje taikant BP sprendinių eksplikacijos lentelėje nurodomą žemės naudojimo pobūdį ir jo turinį. Inspekcijos vertinimu, Detalaus plano koregavimo sprendiniai nepažeidžia TPĮ 4 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad BP sprendiniai draudžia daugiaaukščio gyvenamojo namo statybą Ginčo sklype.

19.5. Kaimyninis žemės sklypas ir besiribojantis žemės sklypas nėra tapačios sąvokos – žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje ir neturi bendros ribos su planuojamu sklypu, todėl, nors jie yra kaimyniniai žemės sklypai, tačiau nėra besiribojantys žemės sklypai. Pareiškėjų pateiktas šių sąvokų lingvistinis aiškinimas yra selektyvus ir nenuoseklus. Inspekcija pabrėžia, kad pareiškėjams buvo išaiškinta, jog planuojamas sklypas pietine ir vakarine kraštinėmis ribojasi su valstybine žeme, todėl, kaip buvo nurodyta planavimo organizatoriaus atsakyme, turi būti gautas valstybinės žemės valdytojo sutikimas. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai nurodo, jog STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ apskritai nereglamentuoja, kas yra laikoma besiribojančiu sklypu, o šį klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Tačiau, anot Inspekcijos, būtina pabrėžti, kad šie Nuostatai reglamentuoja kaimyninio žemės sklypo, o ne besiribojančio žemės sklypo sąvoką. Be to, Nuostatų reikalavimai taikomi teritorijų planavimo dokumentų viešinimui, o ne gyvenamųjų pastatų projektavimui.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BRP Invest“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; arba 2) bylą (apeliacinį procesą) dalyje dėl Rašto Nr. 1 ir Sprendimo panaikinimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (ABTĮ 103 str., 1, 8 p.); bylą (apeliacinį procesą) dalyje dėl Rašto Nr. 2 (nenustačius nutraukimo pagrindų), Patikrinimo akto (nenustačius nutraukimo pagrindų) ir Įsakymo panaikinimo palikti nenagrinėtą paaiškėjus, kad skundai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų (ABTĮ 50 str. 3 d., 105 str. 6 p.); 3) priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. UAB „BRP Invest“ atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

21.1. Procesas apeliacinės instancijos teisme nutrauktinas ir apeliacinis skundas apskritai nenagrinėtinas, kadangi: 1) byla dalyje dėl Rašto Nr. 1 ir Sprendimo nutrauktina, nes skundžiami sprendimai, priimti nutrauktoje Detaliojo plano korektūros viešinimo procedūroje, pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, t. y. byla nenagrinėtina teisme (ABTĮ 103 str. 1 d.); 2) byla dalyje dėl Rašto Nr. 2 (nenustačius nutraukimo pagrindų), Patikrinimo akto (nenustačius nutraukimo pagrindų) ir Įsakymo paliktina nenagrinėta, nes pareiškėjai 2021 m. sausio 25 d. ir 2021 m. vasario 18 d. pateikė savo esme naujus skundus, turinčius abu naujus skundo elementus, t. y. patikslintais 2021 m. sausio 25 d. skundu ir 2021 m. vasario 18 d. skundu keičiami tiek pirminio skundo reikalavimai, tiek pirminio skundo pagrindas, o tai nesuderinama su skundo tikslinimo institutu (ABTĮ 50 str. 3 d., 105 str. 6 p.). Egzistuojant pagrindui nutraukti bylą dalyje dėl Rašto Nr. 1 ir Sprendimo, nelieka ir Pirminio skundo, kurį pareiškėjai galėjo tikslinti. Todėl byla dalyje dėl Rašto Nr. 2 (nenustačius nutraukimo pagrindų), Patikrinimo akto (nenustačius nutraukimo pagrindų) ir Įsakymo paliktina nenagrinėta ir šiuo pagrindu. UAB „BRP Invest“ pažymi, kad bylos nutraukimas paliekant patikslintus skundus nenagrinėtais, neužkerta kelio pareiškėjams savo teises įgyvendinti tinkamai pasinaudojus ABTĮ nustatyta tvarka.

21.2. Atsiliepime paaiškinama, kad Nuostatų 38 punkte nustatyta, jog „Planavimo organizatorius savo nuožiūra gali surengti viešą svarstymą pakartotinai Nuostatų nustatyta tvarka.“ Tokiu būdu, pakartotinis viešas svarstymas vykdomas iš naujo, laikantis Nuostatų nustatytos tvarkos. Detaliojo plano korektūros viešojo svarstymo procedūra, kurioje priimti skundžiami Raštas Nr. 1 ir Sprendimas buvo nutraukta. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, tai pripažįsta ir pareiškėjai (patikslinto 2021 m. sausio 25 d. Skundo 12, 14 punktai). Nutraukus Detaliojo plano korektūros viešojo svarstymo procedūrą, ji buvo kartojama iš naujo. Tokiu būdu, UAB „BRP Invest“ įsitikinimu, Raštas Nr. 1 ir Sprendimas, priimti nutrauktos viešo svarstymo procedūros metu, tapo neaktualūs, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių pareiškėjams. Būtent pakartotinio Detaliojo plano korektūros viešojo svarstymo ataskaita ir prie jos pridedami dokumentai tapo sudedamąja Detaliojo plano korektūros projektinės dokumentacijos dalimi, buvo svarstomi Inspekcijoje ir Inspekcija Patikrinimo aktu pritarė Detaliojo plano korektūros teikimui tvirtinti. Atitinkamai skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti Raštą Nr. 1 ir Sprendimą apeliacinis procesas nutrauktinas.

21.3. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nenustatys nutraukimo pagrindų dalyje dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 2, Patikrinimo aktą ir Įsakymą, trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pateikdami patikslintą 2021 m. sausio 25 d. skundą ir 2021 m. vasario 18 d. skundą pareiškėjai pakeitė, patikslino abu skundo elementus. Pirminiu skundu pareiškėjai prašė panaikinti tik Raštą Nr. 1 ir Sprendimą. Pirmuoju patikslintu skundu papildomai prašė panaikinti Raštą Nr. 2 ir Patikrinimo aktą, o antruoju patikslintu skundu taip pat prašė panaikinti ir Įsakymą. UAB „BRP Invest“ nuomone, tokiu būdu pareiškėjai pakeitė pirminio skundo dalyką. Be to, patikslintais skundais buvo pakeistas ir faktinis pagrindas (nurodant papildomas naujas faktines aplinkybes). Atsiliepime pažymėta, kad patikslintais skundais keičiami tiek skundo dalykas (reikalavimai), tiek skundo pagrindas, o tai nesuderinama su skundo tikslinimo institutu, numatančiu galimybę tikslinti tik vieną iš skundo elementų (ABTĮ 50 str. 3 d.). Kadangi skundas gali būti paliekamas nenagrinėtas bet kurioje proceso stadijoje, todėl paaiškėjus, kad patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, byla ir, atitinkamai, apeliacinis procesas, dalyje dėl Rašto Nr. 2, Patikrinimo akto ir Įsakymo paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 6 p.).

21.4. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „BRP Invest“ įsitikinimu, (i) pareiškėjai nelaikytini kaimyninių sklypų savininkais Nuostatų 5.2 punkto prasme, (ii) pareiškėjų sklypai nėra besiribojantys sklypai Detaliojo plano korektūra planuojamo sklypo atžvilgiu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto prasme, (iii) nėra pagrindo konstatuoti Detaliojo plano korektūros prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentams, (iv) pareiškėjai nepagrindė tariamo savo teisių (intereso) pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas atmestinas, be kita ko, dėl žemiau nurodomų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.

22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų 2022 m. kovo 2 d. prašymas „Dėl papildomų įrodymų prijungimo administracinėje byloje Nr. eA-359-438/2022“, kuriuo prašoma prie administracinės bylos prijungti papildomus įrodymus – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-191 bei Užstatymo aukščio schemos kopijas. Pareiškėjai nurodo, kad prašomų prijungti dokumentų anksčiau pateikti negalėjo, nes sprendimas buvo priimtas po apeliacinio skundo šioje byloje pateikimo, todėl šių įrodymų pateikimo galimybė atsirado vėliau. Be to, pareiškėjai į bylą yra pateikę Užstatymo aukščio schemos projektą, kuri ginčo teritorijoje yra identiška lyginant su šiuo prašymu pateikiamos Užstatymo aukščio schemos sprendiniais, skirtumas tik tas, kad anksčiau ši schema buvo tik projektas, o šiuo metu schema yra patvirtintas ir galiojantis dokumentas. Dėl pateiktos Užstatymo aukščio schemos projekto bylos šalys galėjo pasisakyti, jos yra susipažinusios su jos turiniu, todėl tai nepareikalaus papildomų bylos šalių pastangų. Pareiškėjai mano, kad šios schemos pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir yra prijungtinas prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-126), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-446) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 6 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. REG164503 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. AD1-211 „Dėl detaliojo plano korektūros patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Dėl pareiškėjų į bylą papildomai pateiktų naujų dokumentų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Pareiškėjai pateikė prašymą teismui prijungti naujus rašytinius įrodymus – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-191, kuriuo patvirtintas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas, kurio sudėtinę dalį sudaro Užstatymo aukščio schema, ir minėtos schemos kopijas. Nurodo, kad šių dokumentų projektai yra byloje, todėl šalys susipažinę, be to, poreikis juos pateikti vėliau iškilo, nes jie priimti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

26. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti kaip nesusijusius su nagrinėjama byla: minėti dokumentai priimti po skundžiamų sprendimų priėmimo. Pažymėtina, kad teismas įvertina pareiškėjų skundžiamų sprendimų teisėtumą jų priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-174-602/2016).

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

Dėl bylos dalies nutraukimo

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 2 ir Patikrinimo aktą nutraukė.

31. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Patikrinimo akte nurodytas patikrintas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas – teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-1499 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklype (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, nuostatas, todėl padaryta išvada, kad pritariama dokumento teikimui tvirtinti. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Patikrinimo aktu konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau Patikrinimo aktu pareiškėjams nėra priimtas joks konkretus sprendimas, pareiškėjams nenustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjams nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Galutinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes, yra Įsakymas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Patikrinimo aktą. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-592-662/2021 ir kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Raštas Nr. 1, Raštas Nr. 2 ir Sprendimas priimti Detaliojo plano korektūros viešinimo etapuose (iš kurių vienas viešinimo etapas buvo nutrauktas, vykdomas dar kartą) dėl pareiškėjų pateiktų pasiūlymų, kurie buvo atmesti. Apibendrinant pareiškėjų ginčijamų administracinių aktų pagrindu jau yra priimtas galutinis ginčo teritorijos detaliojo planavimo etapo sprendimas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo iš esmės patvirtina visus iki jo teritorijos planavimo procese priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus. Esant priimtam tokiam sprendimui, kuris užbaigia planavimo procesą, ir ginčijant jį teismine tvarka, kartu gali būti pareiškiamas nesutikimas (argumentai, bet ne savarankiški reikalavimai) ir su visais konkrečios teritorijos planavimo procese priimtais sprendimais bei atliktais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje eAS-705-143/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 2. Pažymėtina, kad analogiškais pagrindais turi būti nutraukta ir bylos dalis dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 1 ir Sprendimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylos dalis dėl pareiškėjų reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 1 ir Sprendimą nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.).

35. Kiti proceso dalyvių argumentai dėl šių reikalavimų teisingam bylos išsprendimui nėra reikšmingi, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl pareiškėjų materialinio suinteresuotumo

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimą turėti materialinį teisinį suinteresuotumą nustato teisės aktai. TPĮ 49 straipsnis nustato, kad teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą (1 d.). Suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises (4 d. 1 p.).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad minėtos TPĮ nuostatos reikalauja identifikuoti pareiškėjų materialinį teisinį suinteresuotumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-669-502/2021). Nors dalyvavimas teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir pasiūlymų teikimas dėl su teritorijų planavimu susijusių sprendimų pareiškėjams suteikia teisę pagal TPĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punktą kreiptis į teismą, tačiau teisme pareiškėjai turi įrodyti savo materialinį teisinį suinteresuotumą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjai. Kokia apimtimi pareiškėjų teisėms ir interesams turi įtakos skundžiamas aktas ar institucijos atliekami veiksmai, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmenų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Detaliojo plano sprendinių koregavimas atliktas ne pareiškėjų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pareiškėjų žemės sklypai yra kaimyniniai, t. y. pareiškėjų žemės sklypus ir žemės sklypą, kuriam rengiamas detaliojo plano koregavimas skiria D kategorijos gatvių tipo gatvė, kuri yra valstybinėje žemėje. NŽT besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo vardu 2020 m. kovo 4 d. davė sutikimą statyti 29,9 m aukščio pastatą Ginčo sklype. Administracinėje byloje nėra duomenų apie suplanuotos teritorijos betarpišką gretimybę su pareiškėjų gyvenamąja vieta ar kitokį to planavimo pagrindu atsirandančios veiklos, statinių ir panašiai, poveikį pareiškėjams, jie nenurodė objektyvių duomenų, kurių visuma patvirtintų, jog dėl Įsakymo priėmimo buvo pažeistos jų teisės ir interesai, t. y. kad Įsakymo priėmimas lemtų atitinkamų nuostolių atsiradimą, sumažintų jų turto vertę ar iš esmės pablogintų gyvenimo sąlygas, ar darytų kitokį neigiamą poveikį, suvaržytų jų asmenines teises ar interesus, saugomus įstatymų. Viešąjį interesą ginti pareiškėjai įgalinimų neturi.

42. Teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad nukentės jų privatumas, gyvenimo kokybė, bus daugiau triukšmo, transporto, taršos, kils parkavimo problemų, kris pareiškėjų nekilnojamojo turto vertė. Pareiškėjų nurodomi teiginiai yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, deklaratyvūs. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokie įrodymai patvirtina išvardintus argumentus. Taigi jie atmetami kaip neįrodyti.

43. Apeliacinio skundo argumentus, kad tokių aplinkybių įrodinėti nereikia, kad TPĮ kalba apie galimą teisių pažeidimą, kad įrodymų rinkimas reikalautų daug lėšų ir laiko, teisėjų kolegija atmeta kaip subjektyvius ir teisiškai nereikšmingus: tokie argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikos išaiškinimams. Analogiški argumentai tokio pobūdžio bylose jau buvo atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020).

44. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis spręsdamas dėl pareiškėjų materialinio suinteresuotumo, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų šiuo aspektu. Pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo buvo pagrįstai atmestas, nes pareiškėjai neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo.

45. Kiti proceso dalyvių argumentai dėl šių reikalavimų reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-126) ir dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ nutraukia. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.

47. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (nutraukiama bylos dalis dėl dalies atmestų pareiškėjų reikalavimų), negalima teigti, jog sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BRP Invest“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BRP Invest“ nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme pagrindžiančių duomenų, todėl jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., V. Š., T. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.

Bylos dalį dėl pareiškėjų J. K., R. K., M. J. (M. J.), L. J., V. Š., T. Š. reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-126) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 2D-5073 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo į pasiūlymus“ nutraukti.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DriukasGintaras KryževičiusBeata Martišienė