- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- eAS-592-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01778-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. D., J. D.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kauno rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. D. ir J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. D. ir J. D. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus Administracinio sprendimo atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams 2021 m. sausio 18 d. patikrinimo aktą Nr. TP6-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-446 (toliau – ir Privalomasis nurodymas); 3) panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. ĮS-894 „Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjų T. D. ir J. D. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Patikrinimo aktą, atsisakyti priimti, o kitą skundo dalį priėmė.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką patikrinimo aktai ir panašaus pobūdžio dokumentai bei jais nustatytos aplinkybės negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasme skųstinais aktais, nes jų nuginčijimas nesukelia teisinių pasekmių (žr., pvz., ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2132/2014, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-397-552/2019, 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019). Teismas pareiškėjų skundo dalį dėl Patikrinimo akto atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti Patikrinimo aktą, priimti skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai teigia, kad Patikrinimo aktas šiuo atveju sukėlė pareiškėjams neigiamas pasekmes. Patikrinimo akto pagrindu atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė Privalomąjį nurodymą, o kitas atsakovas (Kauno rajono savivaldybės administracija) tuo pagrindu priėmė Įsakymą. Pareiškėjai šioje byloje ginčija patikrinimo atlikimo ir akto surašymo teisėtumą ir jo pasekmes – Privalomojo nurodymo ir Įsakymo surašymą neteisėto Patikrinimo akto pagrindu. Tai reiškia, kad byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, nes priklauso nuo Patikrinimo akto vertinimo kaip neteisėto. Nenagrinėjant skundo dėl Patikrinimo akto teisėtumo atsakovai juo remsis kaip teisėtu pagrindu tiek Privalomajam nurodymui, tiek Įsakymui priimti, t. y. atsakovai įgis procesinį pranašumą, o bylą nagrinėjantis teismas Patikrinimo akto negalės vertinti kaip neteisėto, nes toks reikalavimas nebus nagrinėjamas teisme.
Pareiškėjai pažymi, kad Patikrinimo aktas surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Įstatymas), kurio 6 straipsnio 8 dalis numato, kad sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdymo, nutraukimo ir patikrinimo aktas gali būti skundžiami šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjų vertinimu, šiuo atveju įstatymas aiškiai nustato, kad patikrinimo aktas yra skundžiamas ir LVAT savo praktika negali riboti įstatyme įtvirtintos teisės skųsti neteisėtą administracinį aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Patikrinimo akto panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Patikrinimo akto teisinis pagrindas – Įstatymo 6¹ straipsnio 1, 2 ir 3 dalys. Įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus atlieka per 20 darbo dienų nuo visų patikrinimui privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą patikrinimas negali būti atliktas, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, apie tai raštu informuodama skundą ar pranešimą pateikusį (patikrinimą inicijavusį) asmenį, nurodydama patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Baigus patikrinimą, surašomas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos nustatytos formos patikrinimo aktas.
Įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavusios skundų ar pranešimų, kad nevykdant teritorijų planavimo proceso yra priimti administraciniai sprendimai, kuriais nustatomi nauji, keičiami ar panaikinami esami teritorijos tvarkymo, naudojimo ar apsaugos reikalavimai, keičiami ar panaikinami teritorijų planavimo dokumentai (jų dalys), teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar šie sprendimai priimti nepažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, patikrinimo metu nustačiusi, kad administraciniai sprendimai priimti neteisėtai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo pabaigos dienos pateikia viešojo administravimo subjektams privalomuosius nurodymus per juose nurodytus, bet ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, terminus panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtus administracinius sprendimus (jų dalį).
Iš Patikrinimo akto turinio matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyrius atliko Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. ĮS-894 ,,Dėl pritarimo statinių statybos zonos patikslinimui Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2014 m. vasario 21 d. Įsakymas) atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą ir nustatė, kad 2014 m. vasario 21 d. Įsakymas dėl patvirtintu detaliuoju planu suplanuotos statinių statybos zonos koregavimo, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos, pripažintinas neteisėtu ir naikintinu, nes priimtas nepateikus valstybinės žemės valdytojo (jo atstovo) sutikimo ar pritarimo, tuo pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų – Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 318.3, 321 punktų ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (suvestinė redakcija nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 8 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Patikrinimo aktu konstatuotos tam tikros aplinkybės, tačiau Patikrinimo aktu pareiškėjams nėra priimtas joks konkretus sprendimas, pareiškėjams nenustatytos jokios teisės ar pareigos, t. y. pareiškėjams nesukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl Patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Galutinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes, yra Privalomasis nurodymas.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad Įstatymo 6 straipsnio 8 dalis numato, jog sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo sustabdymo, nutraukimo ir patikrinimo aktas gali būti skundžiami šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose yra konstatuota, jog patikrinimo aktu pareiškėjui nėra sukuriamos jokios teisinės pasekmės, todėl patikrinimo aktas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-520/2020). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nukrypti nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nėra jokio pagrindo.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų T. D. ir J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.