- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- A-2073-662/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00159-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės admnistracija 360-oji daugiabučio namo savininkų bendrija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas 360-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija, DNSB) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo akto Nr. 53-39-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas) 4.5 punktą bei pripažinti negaliojančiu ir panaikinti šio akto 3.10 punkto dalį, kurioje nurodyta: ,,todėl visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai. Iš pateiktų protokolų matyti, kad susirinkimuose priimti sprendimai dėl mokesčių skaičiavimo, išskyrus už eksploatacines išlaidas, neatitinka teisės aktų reikalavimų“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo akto 4.5 punkte ir 3.10 punkto dalyje nustatytas nurodymas, jog visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai, prieštarauja nepanaikinto ir galiojančio 2007 m. lapkričio 23 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo nutarimo (toliau – ir Nutarimas) 5 punktui, taip pat 2014 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, Patikrinimo aktą motyvuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi ir nurodydamas, jog visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai nuosavybės daliai, iškraipo šią normą, nes joje nurodyta, kad tik kaupiamosios-eksploatacinės lėšos turi būti mokamos proporcingai nuosavybei, o kiti mokesčiai turi būti mokami pagal įstatymus, nėra teisės normos, įpareigojančios komunalinius mokesčius gyventojams skaičiuoti proporcingai jų nuosavybei. Pareiškėjas nurodė, kad nėra teisės normos, leidžiančios atsakovui Bendrijos valdymo organams nurodyti mokesčius skaičiuoti nesilaikant Bendrijos aukščiausiojo organo priimto ir galiojančio Nutarimo. Nėra teisės normos, leidžiančios atsakovui ar kitiems asmenims nurodyti Bendrijos narių daugumai, kokio turinio nutarimus jie gali priimti dėl komunalinių mokesčių skaičiavimo tvarkos ir dydžių; toks nurodymas prieštarauja Bendrijos narių daugumos, kaip visumos laisvės ir laisvo apsisprendimo principams, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Be to, nėra teisės normų, nustatančių, kaip Bendrijos nariai turėtų pasidalinti gaunamų komunalinių paslaugų apmokėjimą, nes mokesčiai už komunalines paslaugas nėra namo išlaikymo ir išsaugojimo mokesčiai. 2014 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 konstatavo, jog 2002 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 23 d. visuotiniais daugiabučio namo gyventojų susirinkimų nutarimais nustatyti mokesčiai neprieštarauja įstatymui, yra privalomi visiems gyvenamojo namo bendraturčiams ir Bendrijos nariams bei valdymo organams, todėl Bendrijos veiksmai, atitinkantys Nutarimą dėl mokesčių skaičiavimo, yra teisėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė administracinį aktą dėl DNSB veiklos vertinimo, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintomis Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įgyvendindama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 20 straipsnyje numatytą bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Patikrinimo aktas buvo surašytas po atlikto neplanuoto 360-osios DNSB kompleksinio valdytojų veiklos patikrinimo pagal Taisyklių 5 punktą, kuris numato, kad priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas arba neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas. Patikrinimo akto 4.5 punktu atsakovas nesukūrė naujos teisės normos, bet nurodė CK 4.82 straipsnio 3 dalies normos reglamentavimą, kurio Bendrija privalo laikytis. Atsakovas pagal savo kompetenciją patikrinęs pareiškėjo veiklą nustatė teisėtą ir teisingą reikalavimą laikytis CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytos mokesčių skaičiavimo tvarkos, dėl kurios teisėtumo yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo suformuotoje praktikoje. Patikrinimo aktas motyvuotas ir aiškus. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog apie skundžiamą aktą Bendrijos pirmininkas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 22 d., į teismą Bendrija kreipėsi tik 2018 m. sausio 25 d., todėl praleidus vieno mėnesio nuo skundžiamo akto įteikimo pareiškėjui terminą ir jo neprašant atnaujinti, administracinė byla turėtų būti nutraukta.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Patikrinimo akto 4.5 punkto, kuriuo Bendrijai buvo nurodyta namo patalpų savininkams mokesčius skaičiuoti vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, šio akto 3.10 trūkumą pašalinant iki 2018 m. kovo 30 d., taip pat dėl 3.10 punkto dalies, kurioje nurodyta, jog visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai, konstatuota, jog iš pateiktų protokolų matyti, kad susirinkimuose priimti sprendimai dėl mokesčių skaičiavimo, išskyrus už eksploatacines išlaidas, neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Bendrijos pirmininkui skundžiamas aktas buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. jo priėmimo dieną. Teismui pateikti duomenys (žyma ant voko) patvirtina, jog skundas, adresuotas teismui, Lietuvos paštui buvo įteiktas 2018 m. sausio 22 d. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABT) 29 straipsnio, 65 straipsnio 6 dalies nuostatas, sprendė, kad pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino ir atsakovo argumentus dėl termino praleidimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktas Bendrijai buvo surašytas dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo. Ginčui aktuali CK 4.82 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Bendrija iš esmės neginčija aplinkybės, jog mokesčiai bendrijos nariams, išskyrus eksploatacines išlaidas, buvo skaičiuojami nesilaikant CK 4.82 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, tai įrodo ir į bylą pateikti duomenys – mokėjimo pranešimai, tačiau tvirtino, jog Bendrija vadovavosi galiojančio visuotinio bendrijos narių susirinkimo Nutarimo 5 punktu bei 2014 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 priimtu sprendimu.
9. Teismas nustatė, kad Nutarimo 5 punktu nutarta patvirtinti naują atsiskaitymo lapelių formą, kuria iš esmės paneigiama CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl proporcingo išlaidų apmokėjimo, išskyrus eksploatacines išlaidas. CK 4.83 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Bendrijos veiklos viešoji priežiūra ir kontrolė savivaldybei yra numatyta ir Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog Bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės.
10. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama CK 4.83 straipsnio 3 dalies, Bendrijų įstatymo 20 straipsnio nuostatas, realizuodama tuo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte įtvirtintą savarankišką funkciją (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles) pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 įsakymu Nr. D1-612 patvirtintas pavyzdines taisykles 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtino Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisykles, kuriomis nustatė teisės aktais priskirtos bendrijų priežiūros ir kontrolės tvarką. Taisyklių (redakcijos Nr. 2017-16468, galiojančios nuo 2017 m. spalio 19 d.), 5 punkte nurodyta, kad priežiūros ir kontrolės vykdytojas organizuoja ir vykdo valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kurios turinį sudaro kompleksinis planinis valdytojų veiklos patikrinimas arba neplanuotas kompleksinis valdytojų veiklos patikrinimas. Pastarasis yra atliekamas pagal patalpų savininkų skundų ir pranešimų turinį ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo ir pranešimo gavimo dienos (Taisyklių 5.2 p.)
11. Teismas nustatė, kad Bendrijos neplanuotas kompleksinis patikrinimas buvo atliktas Administracijai 2017 m. liepos 21 d. gavus iš Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2017 m. liepos 18 d. raštą Nr. S-2017-7033 dėl mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą netinkamo skaičiavimo pagal vieno iš butų savininkų A. A. G. prašymus. Rašte nurodytos aplinkybės pavestos nagrinėti Administracijos daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui.
12. Teismas vertino, kad Patikrinimo aktas surašytas pagal Taisyklių priede nustatytą formą, laikantis Taisyklių 12 punkte įtvirtintų nuostatų. Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas – namo patalpų savininkams mokesčius skaičiuoti vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, minėtą trūkumą pašalinant iki 2018 m. kovo 30 d., yra pagrįstas teisės aktais bei dėl šios teisės normos taikymo suformuota teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017), todėl jo panaikinimui prašoma apimtimi nėra teisinio pagrindo.
13. Teismas pažymėjo, jog ir Bendrijos įstatuose įtvirtinta, jog Bendrija veikia laikydamasi teisės aktų. Ji gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja CK, Bendrijų įstatymui, kitiems įstatymams (Įstatų 1 p., 9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, jog aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas, kad visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai, prieštarauja nepanaikinto ir galiojančio Nutarimo 5 punktui, yra nepagrįstas, ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
14. Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 nagrinėto ginčo dėl įsiskolinimo Bendrijai priteisimo už laikotarpį nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. ir šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalykas skiriasi. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendime minėtoje byloje buvo nuspręsta dėl įsiskolinimo priteisimo už praeitą laikotarpį, o Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas – namo patalpų savininkams mokesčius skaičiuoti vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi yra nukreiptas į ateitį ir teismo sprendimas nesudaro kliūties jo vykdymui. Teismas vertino, kad Kauno apylinkės teismo minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina Patikrinimo akto neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 dalyvavo kitos šalys, todėl juo vadovautis kaip prejudiciniu, sprendžiant šį ginčą, nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo teismui pateikti įrodymai (PVM sąskaitos-faktūros) pagal bylos ginčo dalyką nėra aktualūs šiai bylai.
15. Teismas konstatavo, kad Patikrinimo aktas priimtas kompetentingo asmens, vykdant jam pavestas Bendrijos veiklos viešosios priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ir procedūrų, todėl jo panaikinti prašoma apimtimi nėra teisinio pagrindo ir skundą atmetė.
III.
16. Pareiškėjas 360-oji daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo akto Nr. 53-39-21 4.5 punktą bei pripažinti negaliojančiu ir panaikinti šio akto 3.10 punkto dalį, kurioje nurodyta: „todėl visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai. Iš pateiktų protokolų matyti, kad susirinkimuose priimti sprendimai dėl mokesčių skaičiavimo, išskyrus už eksploatacines išlaidas, neatitinka teisės aktų reikalavimų.“
17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes ginčas kilo dėl to, kad atsakovas Bendrijos narių patalpų administratoriui nurodė visus mokesčius skaičiuoti vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Patikrinimo aktas Bendrijai buvo surašytas dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies netinkamo taikymo, todėl, jei teismas laikė, jog reikalavimas surašytas pagrįstai, tuomet turėjo analizuoti ir vertinti: ar butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai savo daliai apmoka išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti; ar butų ir kitų patalpų savininkai įstatymuose nustatyta tvarka moka kitus mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, skaičiuodamas mokesčius paneigia CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl proporcingo mokesčių apmokėjimo, išskyrus eksploatacines išlaidas. Tokia išvada teismas patvirtino, jog Bendrija laikosi CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės dėl eksploatacinių-kaupiamųjų išlaidų skaičiavimo proporcingumo, tačiau netinkamai išaiškino įstatymą, nes minėtoje normoje yra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai įstatymuose nustatyta tvarka moka kitus mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
18. Pareiškėjas teigia, kad vienas iš skundo motyvų buvo, jog nėra teisės normos, nustatančios, kaip Bendrijos nariai turėtų pasidalinti gaunamų komunalinių paslaugų apmokėjimą, nes mokesčiai už komunalines paslaugas nėra namo išsaugojimo ir išlaikymo išlaidos. Dėl šio skundo pagrindo atmetimo teismas motyvų nenurodė, todėl pažeidė sprendimo surašymo taisykles. Teismo prezumpcija, kad (visi mokesčiai) ir komunaliniai mokesčiai turi būti mokami proporcingai nuosavybei yra nepagrįsta, nes CK 4.82 straipsnio 3 dalis išskiria du mokesčių skaičiavimo būdus: namui išlaikyti ir išsaugoti mokesčiai skaičiuojami proporcingai nuosavybei ir kiti mokesčiai pagal įstatymus. Teismas neskyrė mokesčių namui išlaikyti ir išsaugoti bei mokesčių už komunalines paslaugas, kuriuos gyventojai gauna nevienodai, todėl ir turi juos mokėti nesilaikant nuosavybės proporcijų. Atsakovas, pasirinkdamas savo gynybinę poziciją byloje nurodė, kad jo reikalavimas turi būti taikomas tik eksploataciniams mokesčiams skaičiuoti, tačiau reikalavime Patikrinimo akte nurodė, jog visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai nuosavybei.
19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai dviprasmiški, nes teismas pasisakė, kad mokesčiai (nenurodant kokie), turi būti skaičiuojami laikantis proporcingumo principo, tokiu vertinimu susiaurino CK 4.82 straipsnio 3 dalies prasmę, todėl neteisingai išaiškino įstatymą.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrija neginčijo aplinkybės, jog mokesčius Bendrijos nariai, išskyrus eksploatacines išlaidas, moka nesilaikant CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės; byloje toks klausimas nebuvo pateiktas ir tai siurprizinis teismo motyvas. Bendrija nuosekliai tvirtino, jog laikosi CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų dviejų taisyklių: mokesčius namui išsaugoti ir išlaikyti skaičiuoja proporcingai nuosavybei, kitus mokesčius už komunalines paslaugas – laikydamiesi Nutarimo 5 punkto, kuris yra privalomas, nenuginčytas ir galiojantis. Nors teismas laikė, kad Nutarimo 5 punktas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai, tačiau atmesdamas skundą, nepasisakė, kaip Bendrijos valdymo organas turėtų įgyvendinti atsakovo reikalavimą, nevykdant privalomo Nutarimo, neįvertino, kad atsakovas suformulavo reikalavimą administratoriui, nenurodydamas jo įgyvendinimo būdo, tokio atsakymo nepateikė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl klausimo, ar tokio turinio reikalavimas, dėl kurio kilo ginčas, yra adresuojamas tinkamam subjektui – namo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1769-584/2014 nurodė, jog Bendrija pagrįstai komunalinius mokesčius skaičiuoja laikydamasi Nutarimo 5 punkto, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tai vertino kaip nereikšmingą aplinkybę administraciniame ginče, nes reikalavimas adresuojamas į ateitį. Teismas neįvertino ir nepasisakė, kokias pasekmes sukelia ar gali sukelti Nutarimas administratoriui įgyvendinant reikalavimą, ar Nutarimas nėra kliūtis įgyvendinti reikalavimą, ir kaip kliūtis turi būti pašalinta, kas turi būti ginčo dėl Nutarimo teisėtumo iniciatorius reikalavimo įgyvendinimo procese, nes aukščiausio valdymo organo priimtas ir galiojantis Nutarimas yra administratoriui privalomas,
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo argumentų, jog nėra teisės normų, leidžiančių atsakovui Bendrijos valdymo organams nurodyti mokesčius skaičiuoti nesilaikant Nutarimo, leidžiančių atsakovui ar bendrijos pirmininkui ar valdybai nurodyti bendrijos narių daugumai, kokio turinio nutarimus jie turi priimti dėl komunalinių mokesčių skaičiavimo tvarkos ir dydžių bei nustatančių, kaip Bendrijos nariai turėtų pasidalinti gaunamų komunalinių paslaugų apmokėjimą.
23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-7-515/2009, Nr. 3K-3-418-313/2017, nes bylų esmė skirtinga, t. y. minėtose bylose buvo sprendžiama tik dėl mokesčių bendro naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti mokėjimo tvarkos, o šioje administracinėje byloje kyla ginčas, kaip turi elgtis gyvenamojo namo administratorius, gavęs atsakovo Patikrinimo aktą, kuomet jis yra saistomas Bendrijos aukščiausiojo valdymo organo priimtu galiojančiu Nutarimu dėl komunalinių mokesčių skaičiavimo tvarkos, ar turėtų nepaisydamas Nutarimo visus mokesčius skaičiuoti proporcingai nuosavybei, kuomet CK 4.82 straipsnio 3 dalis įpareigoja tik mokesčius namo išlaikymui ir išsaugojimui skaičiuoti proporcingai nuosavybei. Minėtoje teisminėje praktikoje nurodyta, jog įstatymas įtvirtina bendrijos narių susitarimus, t. y. bendrijos nariai pagal įstatymą turėjo teisę susitarti, kaip bendrija turi skaičiuoti komunalinius mokesčius, todėl bendrija mokesčius už komunalines paslaugas skaičiuoja pagal įstatymus. Todėl atsakovo reikalavimas remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi skaičiuoti visus mokesčius proporcingai nuosavybei, yra nepagrįstas. Be to, Bendrija turi namo inventorinę bylą, tačiau butų savininkai neturi inventorinių bylų. Privatizuojant butus, nebuvo inventorizuoti sandėliai, rūsiai, kurie taip pat priskirti nuosavybei ir jais naudojasi namo gyventojai. Dėl aplaidžių Administracijos veiksmų privatizavimo proceso metu nėra galimybės nustatyti realios kiekvieno savininko nuosavybės dalies, todėl visų mokesčių skaičiuoti proporcingai nuosavybei neįmanoma, nes nuosavybės dalis gali būti nustatyta įvairiais būdais – pagal patalpų plotą, tūrį, rinkos vertę ir kitaip.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Atsakovas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatomis teigia, kad šios normos aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kaip turi būti skaičiuojami mokesčiai butų ir kitų patalpų savininkams už bendrojo naudojimo patalpų išlaikymą ir eksploatavimą, šie mokesčiai nėra mokesčiai tenkantys už konkrečiam butui tiekiamas komunalines paslaugas, bet už bendrojo naudojimo patalpoms, t. y. bendrajai dalinei nuosavybei, tenkančius mokesčius, kuriuos kaip bendrasavininkis, proporcingai valdomai naudingojo ploto daliai turi atlyginti buto savininkas. Atsakovas nesutinka su argumentu, kad nėra teisės normos, nustatančios, kaip bendrijos nariai turėtų pasidalinti gaunamų komunalinių paslaugų apmokėjimą, nes komunaliniai mokesčiai nėra namo išsaugojimo ir išlaikymo išlaidos. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Pagal Bendrijų įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir kitokia įranga, o asmenims, įgijusiems nuosavybės teisę į konkrečius butus, atsiranda bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir į bendrojo naudojimo patalpas, ir kiekvieno jų dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise priklausančiu patalpų plotui. Bendrijai perduodama valdyti ir naudoti tik bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams. Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo akto Nr. 53-39-21 dalies (4.5 punkto bei 3.10 punkto dalies), teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyrius, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą, priėmė 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo aktą Nr. 53-39-21, kurio 4.5 punktu nurodė Bendrijai namo patalpų savininkams mokesčius skaičiuoti vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, nes visi mokesčiai turi būti skaičiuojami proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimai daliai. Atsakovas Patikrinimo akte taip pat konstatavo, jog iš pateiktų protokolų matyti, kad susirinkimuose priimti sprendimai dėl mokesčių skaičiavimo, išskyrus už eksploatacines išlaidas, neatitinka teisės aktų reikalavimų.
28. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1967 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. To paties įstatymo ir straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles. Pagal šių taisyklių 7 punktą (2016 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-745 redakcija) atlikus pavyzdinių taisyklių 5.1 ar 5.2 papunkčiuose nurodytus patikrinimus, vadovaujantis pavyzdinių taisyklių priede pateikta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto pavyzdine forma, surašomas valdytojo veiklos patikrinimo aktas (toliau – aktas). Jei reikia, jame nurodomi reikalavimai ir terminas, ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, trūkumams pašalinti. Aktas surašomas 2 egzemplioriais. Vienas pateikiamas valdytojui, antras saugomas priežiūros ir kontrolės vykdytojo teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo skundą, akto kopija pateikiama pareiškėjui. Minėtų taisyklių 8 punktas (2016 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-745 redakcija) numato, jog priežiūros ir kontrolės vykdytojas turi teisę Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Analogiškos nuostatos šiuo aspektu įtvirtintos ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintose Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse.
30. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos suteikia teisę savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam asmeniui vykdant bendrijos valdymo organų kontrolę ir priežiūrą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Panašios normos šiuo aspektu taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtinose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinėse taisyklėse ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-163 patvirtintose Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklėse.
31. Teisėjų kolegija, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste daro išvadą, kad skundžiamas Patikrinimo aktas (jo punktas) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamu aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Nepaisant Patikrinimo akte išdėstytos imperatyvaus pobūdžio tekstinės formuluotės, įvardijamos kaip reikalavimas, ir nustatyto jo įvykdymo termino, tokio pobūdžio dokumentui trūksta teisinio privalomumo galios, todėl jis savo esme prilygsta tik raginimui savanoriškai (geruoju) pakeisti mokesčių už bendro naudojimo patalpas skaičiavimo tvarką. Kitaip sakant, įstatymų leidėjas tokių juridiškai valdingų įgaliojimų (duoti privalomo pobūdžio reikalavimus) savivaldybėms, kaip vykdančioms bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę, nėra suteikęs, t. y. savivaldybės tokiais įgaliojimais nedisponuoja. Tokio raginimo neįvykdžius geruoju savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo, kontroliuojantis, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą jiems priskirtas funkcijas, turi teisę tai užtikrinti taikydamas administracinės prievartos priemones, t. y. inicijuoti tik administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taigi įstatymas nenumato jokių galimybių taikyti kitas administracinio teisinio poveikio priemones, nei pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tai kartu reiškia, kad Patikrinimo akto pagrįstumas ir teisėtumas bus patikrintas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, todėl dėl jo pradėti atskirą viešojo ginčo teiseną nėra juridinio pagrindo.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
33. Aiškindamas minėtąją nuostatą, taip pat – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, pagal kurią skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–264; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378 ir kt.).
34. Kadangi pareiškėjo ginčijamas Patikrinimo aktas (jo dalis) jam nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog jis negali būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme skųstinu aktu. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. O nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo objekto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2132/2014). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje padaryta išvada apie Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo akto Nr. 53-39-21 dalies (4.5 punkto bei 3.10 punkto dalies) neskundžiamumą administraciniam teismui nelaikytina ribojančia ar paneigiančia asmens teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos principą, kadangi jo pagrįstumas ir nustatyti pareiškėjo pažeidimai gali būti revizuojami nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
35. Analogiškos pozicijos laikomasi ir nagrinėjant panašius ginčus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, kai kuriose bylose akcentuojama, kad nėra teisinių kliūčių žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms informuoti suinteresuotus subjektus apie nustatytas faktines aplinkybes ir raginti juos pašalinti pažeidimą, tačiau toks informavimas ir raginimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2638/2011, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1049/2010)).
36. Remiantis išdėstytų motyvų visuma, konstatuotina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo 360-osios DNSB veiklos patikrinimo aktas Nr. 53-39-21 (jo dalis) negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti pareikštą reikalavimą, todėl jo sprendimas turi būti atitinkamai panaikintas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai savo ruožtu yra teisiškai nebereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą pagal pareiškėjo 360-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto dalies panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.