Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-396-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-29
Bylos Nr.: e2A-396-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34426-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Donata Kravčenkienė
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Civilinė byla Nr. e2A-396-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34426-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.6.5.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fosus“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Statpromas“, V. D., AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės skolą – 1 030,61 Eur, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017-03-29 ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28. Apdraustas automobilis 2017-12-01, apie 06:05 val., (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, kai atsakovės apsaugos darbuotojas bandė pastatyti vartus: bestatant vartus į vietą, jie užvirto ant transporto priemonės. Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrajam PK. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog nuostoliai sudarė 1 155,61 Eur. Ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs 125,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1 030,61 Eur sumą savininkui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovas 2018-07-30 kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė 1 030,61 Eur sumos nesumokėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-12-01 atsakovės darbuotojas, suveikus apsaugos signalizacijai, atvyko į atsakovės saugomą teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Apsaugos darbuotojas, bandydamas atidžiai apžiūrėti teritoriją, prisiartino prie vartų, kurie vos prilietus nuvirto ir apgadino šalia stovėjusį automobilį. Trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“ priklausantys vartai buvo sulūžę ir laikėsi tik todėl, kad buvo atremti į tvorą, t. y. tinkamai nefunkcionavo ir buvo potencialiai pavojingi aplinkiniams. Atsakovės vertinimu, trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, kaip teritorijos valdytojas, privalėjo užtikrinti, kad teritoriją juosianti tvora bei vartai būtų tvarkingi ir jais būtų galima naudotis pagal paskirtį, todėl atsakovė ir jos darbuotojai negali būti atsakingi už netinkamą trečiajam asmeniui priklausančių vartų priežiūrą bei jų būklę ir dėl to kilusią žalą. Pažymėjo, kad atsakovė su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria yra apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims už žalą, padarytą atsakovei vykdant klientų saugojimo funkcijas. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Statpromas“ buvo sudarę 2015-04-30 stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsaugos, pagal kurios 3.1 punktą trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ įsipareigojo sudaryti tinkamas sąlygas atsakovės apsaugos funkcijų vykdymui trečiojo asmens gamybinėse patalpose, o atsakovė sutarties 3.2 punktu įsipareigojo reaguoti į aliarmo signalus, gavus aliarmo signalą, nedelsiant siųsti mobilią reagavimo grupę, atvykus mobiliai reagavimo grupei pagal aliarmą, apžiūrėti patalpas iš išorės, suteikti neatidėliotiną pagalbą trečiajam asmeniui, sustabdyti kitų asmenų neteisėtus veiksmus, esant pažeistam išoriniam pastato perimetrui saugoti objektą, todėl draudiminio įvykio metu atvykęs apsaugos darbuotojas, apžiūrėdamas ir patikrindamas vartus, vykdė savo funkcijas pagal sudarytą sutartį. Pažymi, jog nėra aišku, kokie darbai minėtam automobiliui faktiškai buvo atlikti bei kokios detalės pakeistos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovai nedalyvavo sudarant transporto priemonės apžiūros defektų aktą ir nustatant nuostolių dydį, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl nuostolių dydžio.

3. Ieškovas pateiktu dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Patvirtino atsakovės argumentus, jog atsakovės darbuotojas, suveikus signalizacijai turėjo teisę ir pareigą atvykti į trečiojo asmens UAB „Statpromas“ teritoriją, ją apžiūrėti ir įvertinti. Atkreipė dėmesį, kad 2017-12-01 naktį, suveikus signalizacijai, trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, vykdydamas Stebėjimo ir reagavimo sutarties 3.1.7. punkto reikalavimus, telefonu informavo atsakovės dispečerinę, jog signalizacija greičiausiai suveikė ne dėl įsilaužimo, o dėl nuo vyrių nukeltų vartų. Paaiškino, jog 2017-11-30 teritorijoje buvo vykdomi fasado remonto darbai ir dėl to buvo reikalinga nukelti vartus nuo vyrių. Fasado remonto darbai 2017-11-30 nebuvo baigti, todėl vartai, kurių svoris apie 500 kg, matmenys 4 m x 2 m, ieškovo nuomone, buvo palikti saugiai atremti į sieną. Ieškovo nuomone, tokie vartai negalėjo nugriūti vos tik prisilietus, kadangi juos pajudinti reikalinga didelė fizinė jėga. Nurodė, kad trečiajam asmeniui V. D. nebuvo poreikio liestis prie vartų, nes patekimas į teritoriją buvo užtikrintas, o prieš jam vykstant į objektą dėl suveikusios signalizacijos, jis turėjo būti informuotas, jog signalizacija suveikė dėl nuo vyrių nukeltų vartų. Žinodamas, jog signalizacija suveikė ne dėl įsilaužimo į teritoriją, bet dėl nuo vyrių nukeltų vartų, nepamatęs teritorijoje įsilaužimo ženklų, neturėjo judinti į sieną atremtų vartų. Paaiškino, kad būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos).

4. Pateiktu tripliku atsakovė nesutiko su dublike išdėstytais ieškovo argumentais, palaikė atsiliepimo argumentus. Išdėstė poziciją, jog ieškovo argumentai apie didelių ir sunkių vartų nukėlimą nuo vyrių ir saugų pastatymą ir tai, jog apie tai buvo informuota atsakovė, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes stabiliai ir nejudamai pastatytas (atremtas) objektas (vartai) potencialiai negali daryti įtakos signalizacijai ir jos suveikimui: signalizacija, kaip taisyklė, suveikia nuo signalizacijos jutikliui padaryto aktyvaus poveikio. Priklausomai nuo jutiklio tipo, signalizaciją įjungia skirtingi dirgikliai, tačiau bet kuriuo atveju būtinas aktyvus veiksmas, kuris darytų poveikį konkrečiam jutikliui ir tai savo ruožtu įtakotų signalizacijos suveikimą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad vartai yra nukelti nuo vyrių remonto laikotarpiui, turėjo būti deklaruota atsakovei ne tada, kai apsaugos pultas dispečerinėje gavo signalizacijos suveikimo signalą, bet dar iki objekto pridavimo apsaugai. Paaiškino, kad būtent dideli ir sunkūs vartai, jeigu nėra atremti tvirtai ir saugiai, vos prie jų prisilietus, staigiai nuvirsta būtent dėl jų dydžio ir svorio, remiantis elementariais fizikos ir mechanikos dėsniais. Kadangi signalizacija, kaip teikia ieškovas, suveikė dėl nuo vyrių nukeltų vartų, tai, atsižvelgiant į pranešimo turinį, ir buvo priežastis atsakovo darbuotojui patikrinti vartų stabilumo būseną, siekiant išvengti klaidingo signalizacijos suveikimo ateityje. Paaiškino, kad pagal suveikusios signalizacijos signalą gavus pranešimą, atvykęs reagavimo ekipažas turi patikrinti visą objekto teritoriją, o ne atskiras jos dalis ar elementus, tame tarpe ir galimo signalizacijos įsijungimo vietos būklę.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą, kuriame atkartojo atsakovės argumentus ir vadovaudamasis jais prašo ieškinį atmesti.

6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis per filialą Lietuvoje, pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad atsakovės kartu su atsiliepimu pateikta tarp UAB „Fosus“ ir BTA sudaryta draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galioja nuo 2020-12-17 iki 2021-04-22 ir pažymėjo, kad ši sutartis įvykio metu dar nebuvo sudaryta ir negaliojo. Paaiškino, kad įvykio metu, t. y. 2017-12-01 galiojo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikotarpis buvo nuo 2017-04-23 iki 2018-04-22. Šia sutartimi buvo nustatyta besąlyginė išskaita - 10 proc. būsimų nuostolių sumos, bet ne mažiau kaip 1 150,00 Eur. Ieškinio suma yra 1 030,61 Eur, todėl teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, trečiajam asmeniui BTA nekiltų prievolė išmokėti draudimo išmoką, nes ieškinio suma yra mažesnė už draudimo sutartyje nustatytą išskaitą. Nurodė, kad trečiasis asmuo apie 2017-12-01 įvykį, 2018-07-30 gautą pretenziją nebuvo informuotas. Palaiko atsakovės poziciją, nes vartai, esantys (duomenys neskelbtini), nepriklauso atsakovei ir ji neturėjo pareigos vykdyti jų priežiūros ir eksploatacijos. Išdėstė nuomonę, kad vartai užkristi ant automobilio vos juos prilietus galėjo tik dėl to, jog jie nebuvo tinkamai sumontuoti, buvo nesaugūs ir neatliko savo paskirties, todėl atsakomybė turėtų kilti trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“, neužtikrinusiam, kad vartai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai.

7. Trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ atsiliepimo nepateikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

8.1. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovas turėjo pagrindą trečiajam asmeniui UAB „Statpromas“ išmokėti draudimo išmoką, nėra ginčo dėl įvykio metu automobiliui padarytų sugadinimų, tačiau byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės, pagrįstumo;

8.2. nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas pats žalos faktas, todėl civilinės atsakomybės sąlygą – žalą – ieškovas įrodė (CK 6.249 straipsnis);

8.3. šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, atsakovės 2021-08-17 pateiktos UAB „Fosus“ centrinio pulto monitoriaus ekrano kopijos patvirtina, kad 2017-12-01, tarp 05:15 val. ir 05:16 val. centriniame pulte fiksuoti aliarmo signalai, į tai reaguojant buvo išsiųstas ekipažas. UAB „Statpromas“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad gavus aliarmo signalus, atsakovo atstovas su juo susisiekė, informavo apie fiksuotą aliarmą, derino ekipažo siuntimo į saugomą objektą klausimą. Taigi atsakovės atstovai įvykdė pareigas numatytas tiek sutarties 3.2.1 – 3.2.3 papunkčiuose, tiek UAB „Fosus“ direktoriaus 2014-03-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Pulto operatoriaus pareiginių nuostatų 6 punkte;

8.4. trečiasis asmuo V. D. vykdydamas pareigas, nustatytas UAB „Fosus“ direktoriaus 2017-10-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotojų pareigybės aprašyme, turėdamas trečiojo asmens UAB „Statpromas“ išduotus raktus nuo vartų į teritoriją, kurioje yra saugomos patalpos, atsirakino vartus ir tokiu būdu teisėtai pateko į teritoriją, kurioje yra gamybinės patalpos - saugomas objektas. Turėdamas pareigą iš išorės apžiūrėti teritorijos viduje esančias gamybinės paskirties patalpas, šią pareigą vykdė ir, pastebėjęs neuždarytus vienus vartus, apie tai informavo operatorių, patalpų savininką;

8.5. byloje nėra ginčo, kad trečiajam asmeniui V. D. apžiūrint saugomo objekto išorę ant netoliese stovėjusios transporto priemonės užkrito vartai;

8.6. nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, neinformavęs atsakovės apie saugomų gamybinių patalpų vartų nukėlimą, planuojamą remontą neįvykdė savo pareigų ir pažeidė sutarties 3.1.4., 3.1.5., 3.1.8. papunkčių reikalavimus. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovas patvirtino trečiojo asmens V. D. teiginius, kad 2017-12-01 į įvykio vietą, gavęs informaciją iš atsakovės apie suveikusią apsaugos signalizaciją nevyko, į įvykio vietą nebuvo atvykęs ir po to, kai sužinojo apie nukritusius vartus;

8.7. teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė teismo posėdyje negalėjo aiškiai įvardinti, kokie vartai (pastato ar tvoros) nukrito ant automobilio. Patvirtino, kad ieškovo atstovai įvykio vietoje nėra buvę, įvykio aplinkybių netyrė. Ieškovas nepateikė įvykio vietos nuotraukų; vartų, kurie nukrito ant automobilio, nuotraukų; nukritusių vartų techninės charakteristikos; kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti nukritusių vartų svorį, dydį, varčios, atremtos į kitą varčią, stabilumą; kritimo galimybės, veikiant tam tikro stiprumo pašalinei jėgai, t. y., įrodymų, kurie leistų nustatyti vartų kritimo priežastis. Nereiškė prašymų dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo iš teritorijos ir gamybinių patalpų valdytojo trečiojo asmens UAB „Statpromas“, kitų asmenų, todėl ieškovas neįrodė savo argumentų apie vartų techninius parametrus (dydį bei svorį) bei argumentų, kuriais grindžiamos vartų kritimo galimybės;

8.8. teismas atkreipė dėmesį, kad šalims ir trečiajam asmeniui V. D. skirtingai aiškinant vartų nukritimo priežastis, ieškovas nereiškė prašymo byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnus, kurių pateikta informacija vadovavosi ir kurios pagrindu padarė išvadą, kad atsakovės darbuotas vartus statė (kėlė) į vietą ir dėl to jie nukrito ant automobilio. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. D. paaiškino, kad vartai nukrito juos pajudinus, todėl labiau tikėtina tai, kad vartai krito ne juos bandant perkelti, pastatyti kitur, o prisilietus ar pajudinus;

8.9. nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ atsakovei nesuteikė informacijos apie tai, kad yra nukelta saugomo objekto vienų vartų dalis. Trečiasis asmuo V. D. turėjo pareigą apžiūrėti saugomą objektą, tame tarpe ir pastate esančias duris (vartus), skirtas patekti į objekto vidų. Radęs atidarytus vienus iš aštuonių vartų ir neturėdamas informacijos, kad viena jų dalis nuimta pastato valdytojo, apsaugos darbuotojas turėjo pagrindą išvadai, jog tai gali būti gauto aliarmo signalo priežastis, todėl apsaugos darbuotojo prisilietimas prie vartų ar jų pajudinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Neturėdamas informacijos iš pastato valdytojo apie vartų ar kitų pastato elementų remontą ir tuo tikslu iškeltą vieną vartų dalį, apsaugos darbuotojas vien iš matomo vaizdo negalėjo tikėtis to, kad vartai (o tiksliau jų viena varčia) ne tik kad yra nepritvirtinta, bet ir atremta į kitą nenukeltą varčią, todėl atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens V. D. elgesio, paliečiant ar pajudinat vartus, nėra pagrindo vertinti kaip neatsakingo, neapdairaus ar neprotingo ir juo labiau tyčinio;

8.10. teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Satpromas“ vadovas prisiminė tik vienintelę detalę apie įvykį, UAB „Statpromas“ atstovo argumentus, jog apsaugos darbuotojas buvo įspėtas nejudinti vartų, vertintino kritiškai;

8.11. pirmosios instancijos teismas vertino, jog jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų įvykdę pareigą, numatytą sutarties 3.1.8 papunktyje, ir iš anksto informavę atsakovę apie planuojamą vartų, fasado remontą ir apie tai, kad tuo tikslu yra nukeliama viena vartų varčia ir paliekama atremta į antrąją vartų varčią, atsakovės darbuotojas būtų turėjęs informaciją, kad atvirus statinio vartus paliko patalpų valdytojas ir kad vartus liesti yra nesaugu, ir jų nebūtų lietęs, todėl vartai nebūtų nuvirtę. Jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų tinkamai vykdę sutartyje nustatytas pareigas (sutarties 3.1.4 ir 3.1.5 papunkčiai) ir nepridavę objekto apsaugai neuždarytomis ir atrakintomis durimis, jeigu priduodami pastatą apsaugai būtų atskleidę šią aplinkybę atsakovės atstovams, taip pat nebūtų sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Žalos galima buvo išvengti ir tuo atveju, jeigu, sulaukęs atsakovės atstovo pirmojo telefoninio skambučio apie gautus aliarmo signalus, UAB „Statpromas“ atstovas iš karto būtų informavęs atsakovės operatorę apie dieną nukeltus vartus, todėl nurodyta patvirtina, kad sąlygas žalai atsirasti sudarė trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, netinkamai vykdydamas sutarties sąlygas. Nustačius, jog trečiojo asmens UAB „Statpromas“ neveikimas sudarė sąlygas žalos kilimui, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos;

8.12. teismas priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. pirmosios instancijos teismo sprendimu padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė vartų dydžio yra klaidinga. Byloje visoms šalims sutarus, jog ginčo vartai buvo dideli ir sunkūs, ši aplinkybė laikytina įrodyta;

9.2. ieškovas įrodė neteisėtus Atsakovės darbuotojo veiksmus, tai yra bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, taip pat žala kilo dėl trečiojo asmens V. D. didelio neatsargumo, kai jis pajudino vartus;

9.3. šiuo metu sunku nustatyti kokio pobūdžio prisilietimas buvo. Nešališkais policijos pareigūnų duomenimis užfiksuota, kad trečiasis asmuo V. D. ne šiaip prisilietė prie vartų, bet bandė juos pastatyti į vietą. Vertinant, kokio lygio poveikį vartams atliko V. D. būtina atkreipti dėmesį, jog tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens V. D. paaiškinimais nurodoma, jog prie vartų buvo vos prisiliesta. Su šiais argumentais negalima sutikti. Pažymi, jog po to kai ieškovas nurodė, kokio dydžio vartus pajudino trečiasis asmuo V. D., atsakovė pakeitė poziciją. Atsiliepimu į ieškinį buvo nurodyta, jog trečiasis asmuo V. D. vos prisilietė prie vartų ir jie nuvirto, o triplike ir teismo posėdžio metu nurodoma, jog vartai nuvirto dėl fizikos ir mechanikos dėsnių po V. D. prisilietimo;

9.4. byloje ieškovas įrodinėjo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireškia neapdairiu jos darbuotojo elgesiu, kai jis atvykęs į UAB „Statpromas“ teritoriją pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovo vertinimu, jis šias aplinkybes byloje įrodė;

9.5. byloje visos šalys patvirtino, kad vartai buvo dideli ir sunkūs, kad atsakovės darbuotojas prie vartų prisilietė. Pats trečiasis asmuo V. D. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo poreikio prie vartų liestis. Jis lengvai galėjo patekti į teritoriją, įvykdyti savo darbines funkcijas, negalėjo nurodyti, kodėl sugalvojo vartus pajudinti. Vertina, jog trečiasis asmuo vartus pajudino elgdamasis neapdairiai;

9.6. teismo sprendimu nurodoma, jog trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ netinkamai įvykdė savo pareigas pagal sudarytą Stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį. Tačiau UAB „Statpromas“ iš esmės šias pareigas atliko, pagrindiniai vartai, pro kuriuos reikia patekti į teritoriją buvo užrakinti, visi saugomoje teritorijoje esantys langai buvo uždaryti, durys uždarytos ir užrakintos, tik vieni iš dviejų vartų, skirtų įvažiuoti į vieną iš aštuonių „boksų“, buvo nuimti iš savo vietos;

9.7. kai trečiasis asmuo šias aplinkybes nurodė UAB „Statpromas“ vadovui, jam buvo paaiškina, jog tokius veiksmus atliko patys UAB „Statpromas“ darbuotojai dėl vykdomų remonto darbų. Trečiasis asmuo, atvykęs į teritoriją, ją apžiūrėjęs, nenustatė, dėl kokios priežasties suveikė signalizacija. Nebuvo nustatyta, jog būtent dėl ne vietoje esančių vartų suveikė signalizacija ir jog būtina juos judinti ar pastatyti į vietą. Dar prieš vartams užkrentant ant transporto priemonės V. D. buvo apie šias aplinkybes informuotas, jam buvo nurodyta, jog prie vartų nebūtina liestis ar juos judinti;

9.8. kaip jau minėta, žala buvo padaryta, kai atsakovės darbuotojas pajudino į sieną saugiai ir tvirtai atremtus vartus, kurių judinti jam nebuvo poreikio. Todėl darytina išvada, jog žala kilo būtent dėl trečiojo asmens V. D. didelio neatsargumo, kai jis pajudino vartus. Ieškovo vertinimu, tai įrodo, jog byloje yra įrodytas priežastinis ryšys. Atsakovės darbuotojas savo neapdairiu elgesiu pajudino vartus, kurie nuvirto ir padarė žalą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Fosus“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

10.1 nepagrįsta ieškovo šiais argumentais grindžiama aplinkybė, kad ieškovui (trečiajam asmeniui „Statpromas“) visiškai nekilo minčių ir abejonių, kad tokia vartų būsena (nuimti nuo vyrių ir atremti) yra potencialiai pavojinga aplinkiniams (tame tarpe ir paties trečiojo asmens darbuotojams), nes „vartai dideli ir sunkūs“. Byloje Ieškovo (ir trečiojo asmens „Statpromas“) nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, kokių saugumo priemonių jie ėmėsi, siekiant informuoti aplinkinius apie potencialų pavojų, įrengiant bent įspėjamąjį užrašą ir/arba užtveriant įspėjamąja juosta. Būtent trečiojo asmens ,,Statpromas“ neatsakingas ir nerūpestingas elgesys bendrąją prasme (o taip pat ir sutartine) bei aptariamų vartų savybė – „dideli ir sunkūs“ - buvo pagrindinė prielaida ir priežastis tolimesniems įvykiams, sukėlusiems žalą;

10.2 pažymi, kad protingas ir rūpestingas asmuo niekaip nebandytų pastatyti tokių parametrų (svoris apie 500 kg, vienos varčios matmuo yra 4 m x 2 m) vartų į vietą vienas pats, be kitų asmenų pagalbos. Kaip nurodo ieškovas, nukelti jiems reikėjo krano. Dėl aplinkybės, kad trečiasis asmuo V. D. prisilietė prie vartų, ginčo nėra, tačiau būdami nesaugiai pastatyti (atremti į sieną), išimti iš vyrių ir be įspėjamųjų ženklų, vartai dėl fizikos ir mechanikos dėsnių poveikio nuvirto vos prisilietus;

10.3 stabiliai ir nejudamai pastatytas (atremtas) objektas (vartai) potencialiai negali daryti įtakos signalizacijai ir jos suveikimui: signalizacija, kaip taisyklė, suveikia nuo signalizacijos jutikliui padaryto aktyvaus poveikio. Būtent dideli ir sunkūs vartai, jeigu nėra atremti tvirtai ir saugiai, vos prie jų prisilietus, staigiai nuvirsta būtent dėl jų dydžio ir svorio, remiantis elementariais fizikos ir mechanikos dėsniais. Aplinkybė, kad vartai yra nukelti nuo vyrių remonto laikotarpiui, turėjo būti deklaruota atsakovei ne tada, kai apsaugos pultas dispečerinėje gavo signalizacijos suveikimo signalą, bet dar iki objekto pridavimo apsaugai;

10.4 sąvoka „saugiai bei tvirtai atremti“ reiškia, kad atremti vartai kažkokiu būdu yra taip įtvirtinti ir stabilūs, kad nekiltų grėsmė jiems nuvirsti. Vertintina, kad vartai buvo nukelti nuo vyrių ir tokiu būdu nebuvo „saugiai bei tvirtai atremti“ (tokiu būdu nefunkcionuojantys). Trečiajam asmeniui V. D., kaip ir atsakovei, šiuo atveju nekilo pareigos (įstatymu ar sutartimi nustatytos) užtikrinti nuimtų nuo vyrių vartų saugumo bei įtvirtinimo juos atremiant. Ši pareiga tenka išimtinai trečiajam asmeniui „Statpromas“, kuriam šiais vartais, kaip ir teritorija bei automobiliu, kuriam padaryta žala, priklauso naudoti ir rūpintis;

10.5 atsakovė nuosekliai viso proceso metu teigė ir laikėsi pozicijos, kad kadangi vartai buvo dideli ir sunkūs, nesaugiai ir netvirtai atremti į sieną, vos prisilietus nuvirto. Ši pozicija nebuvo paneigta ieškovo pateikiamais įrodymais;

10.6 trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovo įspėjimas apie vartų nejudinimą (neprisilietimą), kaip tik patvirtina atsakovės poziciją byloje, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ (jo atstovas) suvokė ir žinojo, kad vartai yra nesaugiai ir netvirtai pastatyti į vietą, nes nurodė, kad „atidarytų vartų nejudintų“;

10.7 trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ atsakovei nesuteikė informacijos apie tai, kad yra nukelta saugomo objekto vienų vartų dalis;

10.8 radęs atidarytus vienus iš aštuonių vartų ir neturėdamas informacijos, kad viena jų dalis nuimta pastato valdytojo, apsaugos darbuotojas turėjo pagrindą išvadai, jog tai gali būti gauto aliarmo signalo priežastis, todėl apsaugos darbuotojo prisilietimas prie vartų ar jų pajudinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

13. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Statpromas“ sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2017-03-29 iki 2018-03-28 buvo apdraustas krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas įvykį, kuris įvyko 2017-12-01, apie 06:05 val., adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu, užkritus vartams, buvo apgadintas minėtas automobilis, pripažino draudiminiu įvykiu ir išskaičiusi 125,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1 030,61 Eur sumą savininkui. Ieškovas nusprendė, kad už automobiliui padarytus sugadinimus yra atsakingas atsakovės darbuotojas ir pareikalavo atsakovės sumokėti ieškovui 1 030,61 Eur, kadangi ieškovas išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Atsakovė ieškovo pretenziją atmetė, nes, atsakovės nuomone, vartai, sugadinę automobilį, priklausė UAB „Statpromas“ ir buvo šio asmens valdomoje teritorijoje; teritorijos valdytojas neužtikrino teritorijoje esančių vartų saugaus funkcionavimo; vartai nukrito atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas vos juos palietus.

14. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad vartai buvo dideli, byloje dėl vartų dydžio ginčo nekilo. Byloje visoms šalims sutarus, jog ginčo vartai buvo dideli ir sunkūs, ši aplinkybė laikytina įrodyta; taip pat vertina, kad prie vartų nebuvo būtinybės prisiliesti ir atsakovės darbuotojas nepakluso trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovo nurodymui su vartais nieko nedaryti. Atsakovės darbuotojas nevykdė tokių nurodymų ir prie vartų prisilietė, juos pajudino, tokiu būdu darbuotojas pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu).

16. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

17. CK 6.1015 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

18. Taigi draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19. Teismų praktikoje neteisėtas neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

20. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.

21. Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir vertino, kad labiau tikėtina tai, jog vartai krito ne juos bandant perkelti, pastatyti kitur, o prisilietus ar pajudinus. Nagrinėjamu atveju šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, atsakovės 2021-08-17 pateiktos UAB „Fosus“ centrinio pulto monitoriaus ekrano kopijos patvirtina, kad 2017-12-01, tarp 05:15 val. ir 05:16 val. centriniame pulte fiksuoti aliarmo signalai, į tai reaguojant buvo išsiųstas ekipažas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Statpromas“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog gavus aliarmo signalus atsakovo atstovas su juo susisiekė, informavo apie fiksuotą aliarmą, derino ekipažo siuntimo į saugomą objektą klausimą. Taigi atsakovės atstovai įvykdė pareigas numatytas tiek sutarties 3.2.1 – 3.2.3 papunkčiuose, tiek UAB „Fosus“ direktoriaus 2014-03-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Pulto operatoriaus pareiginių nuostatų 6 punkte. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017-11-30 teritorijoje buvo vykdomi fasado remonto darbai. Ieškovo paaiškinimais, darbų tinkamam atlikimui buvo reikalinga nukelti vartus nuo vyrių. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ vadovas nurodė, kad vartų nukėlimui buvo reikalinga speciali technika – kranas. Kadangi fasado remonto darbai 2017-11-30 nebuvo baigti, o teritorijoje buvę vartai dideli ir sunkūs, tai nukelti nuo vyrių vartai buvo palikti saugiai atremti į sieną. Atsakovė pažymi, kad nurodyti vartai yra dideli ir sunkūs, jų svoris apie 500 kg, vienos varčios matmuo yra 4 m x 2 m, būtent todėl, kad vartai yra dideli ir sunkūs, nepagrįsta ieškovo šiais argumentais grindžiama aplinkybė, kad ieškovui (trečiajam asmeniui „Statpromas“) visiškai nekilo abejonių, kad tokia vartų būsena (nuimti nuo vyrių ir atremti) yra potencialiai pavojinga aplinkiniams. Ieškovas deklaratyviai teigia, kad vartai buvo tvirtai ir saugiai atremti į sieną. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovo (ir trečiojo asmens „Statpromas“) nebuvo nurodytos jokios aplinkybės, kokių saugumo priemonių jie ėmėsi, siekiant informuoti aplinkinius apie potencialų pavojų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, neinformavęs atsakovės apie saugomų gamybinių patalpų vartų nukėlimą, planuojamą remontą neįvykdė savo pareigų ir pažeidė sutarties 3.1.4., 3.1.5., 3.1.8. papunkčių reikalavimus. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovas patvirtino trečiojo asmens V. D. teiginius, kad 2017-12-01 į įvykio vietą, gavęs informaciją iš atsakovės apie suveikusią apsaugos signalizaciją nevyko, į įvykio vietą nebuvo atvykęs ir po to, kai sužinojo apie nukritusius vartus. Kaip matyti iš atsakovės atstovo ir trečiojo asmens V. D. paaiškinimų, kitų byloje esančių duomenų, atsakovei nei 2017-11-30, prieš priduodant objektą apsaugai, nei 2017-12-01, pranešus UAB „Statpromas“ apie gautą aliarmo signalą, nebuvo suteikta informacija apie neuždarytus (nukeltus) saugomo objekto vartus (ar jų dalį), apie atliekamus ar planuojamus atlikti saugomo pastato ar jo priklausinių remonto darbus. Trečiojo asmens UAB „Statpromas“ atstovas patvirtino, kad vartai (viena jų varčia nuimta ir atremta į kitą varčią) buvo nukelti dieną iki signalizacijos pridavimo ir apie nukeltus (neuždarytus) vartus iki gamybinių patalpų perdavimo apsaugai (iš 2017-11-30 į 2017-12-01) atsakovei informacija nebuvo suteikta. Taip pat nurodė, kad apie neuždarytus vartus pasakė tik V. D. ir tai nebuvo pirmasis pokalbis telefonu su atsakovės atstovais.

23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu apeliaciniame skunde nesutinka ir nurodo, kad atsakovo neteisėtus veiksmus įrodo tai, jog trečiasis asmuo V. D. nevykdė UAB „Statpromas“ įspėjimo prie vartų nesiliesti. Nors ir vertinant tai, jog UAB „Statpromas“ vadovas nurodė trečiajam asmeniui V. D. su vartais nieko nedaryti, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksmai atitinkamoje situacijoje buvo pakankamai atitinkantys rūpestingo asmens standartą. Žinant, jog vartai yra dideli ir sunkūs, jų svoris apie 500 kg, vienos varčios matmuo yra 4 m x 2 m, vartams nukelti reikėjo krano, o prie jų prisilietus, jie nuvirto, ieškovo nurodoma aplinkybė, jog vartai buvo tvirtai ir saugiai atremti į sieną vertintini kritiškai. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog aplinkybė, kad vartai yra nukelti nuo vyrių remonto laikotarpiui, turėjo būti deklaruota atsakovei ne tada, kai apsaugos pultas dispečerinėje gavo signalizacijos suveikimo signalą, bet dar iki objekto pridavimo apsaugai.

24. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos nurodė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad vartai buvo dideli. Apeliantas pažymi, jog byloje dėl vartų dydžio ginčo nekilo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovas nepakankamai argumentavo klausimus, susijusius su vartų parametrais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė teismo posėdyje negalėjo aiškiai įvardinti, kokie vartai (pastato ar tvoros) nukrito ant automobilio. Ieškovo atstovai įvykio vietoje nėra buvę, įvykio aplinkybių netyrė. Ieškovas nepateikė įvykio vietos nuotraukų; vartų, kurie nukrito ant automobilio, nuotraukų; nukritusių vartų techninės charakteristikos; kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti nukritusių vartų svorį, dydį, varčios, atremtos į kitą varčią, stabilumą; kritimo galimybės, veikiant tam tikro stiprumo pašalinei jėgai, t. y., įrodymų, kurie leistų nustatyti vartų kritimo priežastis. Iš byloje esančių duomenų teismas sprendė, jog ieškovas neteikė pakankamai įrodymų, jog būtų galima spręsti apie vartų tikslias technines savybes. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

25. Apeliantas akcentuoja, kad atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, jog trečiasis asmuo V. D. vos prisilietė prie vartų ir jie nuvirto, o triplike ir teismo posėdžio metu buvo nurodoma, jog vartai nuvirto dėl fizikos ir mechanikos dėsnių po V. D. prisilietimo. Vertina, jog tokie paaiškinimai yra prieštaringi. Pažymi, jog šiuo metu sunku nustatyti, kokio pobūdžio prisilietimas buvo. Taip pat nurodo, kad trečiasis asmuo V. D. neturėjo pareigos judinti nurodytų vartų, jis turėjo visas galimybes patekti į teritoriją neprisiliesdamas prie nurodytų vartų, jam nebuvo būtina judinti vartų tam, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo darbines funkcijas bei vykdyti sudarytą Stebėjimo ir reagavimo sutartį. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. D. paaiškino, kad prieš priduodant signalizaciją nebuvo pateikta informacija apie tai, kad vartai nuimti ir tai pamatė tik atvykęs. Taip pat patvirtino, kad vartus, kurie buvo atremti į pastato išorinę sieną lietė, jie krito prisilietus, nepanaudojant jėgos. Teismo posėdžio metu UAB „Statpromas“ atstovas paaiškino, kad jis, 2017-12-01 rytą, trečio, o gal ketvirto pokalbio telefonu su atsakovės atstovais metu įspėjo, kad atidarytų vartų nejudintų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atstovo paaiškinimus pažymėjo, jog UAB „Statpromas“ atstovas painiojosi nurodydamas telefoninių pokalbių skaičių, negalėjo nurodyti kitų pokalbių turinio, taip pat iš kokio asmens sužinojo apie ant automobilio užkritusius vartus, neprisiminė, ar pranešė ir kas pranešė apie įvykį policijai ir ar teikė policijai pareiškimą dėl įvykio. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Statpromas“ atstovo argumentai, jog apsaugos darbuotojas buvo įspėtas nejudinti vartų, vertintini kritiškai, ir šie argumentai nėra pakankami atsakovės neteisėtai veiklai bei kaltei pagrįsti.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo V. D. turėjo pareigą apžiūrėti saugomą objektą, tame tarpe ir pastate esančias duris (vartus), skirtas patekti į objekto vidų. Radęs atidarytus vienus iš aštuonių vartų ir neturėdamas informacijos, kad viena jų dalis nuimta pastato valdytojo, apsaugos darbuotojas turėjo pagrindą išvadai, jog tai gali būti gauto aliarmo signalo priežastis, todėl apsaugos darbuotojo prisilietimas prie vartų ar jų pajudinimas negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Neturėdamas informacijos iš pastato valdytojo apie vartų ar kitų pastato elementų remontą ir tuo tikslu iškeltą vieną vartų dalį, apsaugos darbuotojas vien iš matomo vaizdo negalėjo tikėtis to, kad vartai ne tik, kad yra nepritvirtinti, bet ir atremti į kitą nenukeltą varčią. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog trečiojo asmens V. D. elgesio, paliečiant ar pajudinat vartus, nėra pagrindo vertinti kaip neatsakingo, neapdairaus ar neprotingo ir juo labiau tyčinio.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų iš anksto informavę atsakovę apie planuojamą vartų, fasado remontą ir apie tai, kad tuo tikslu yra nukeliama viena vartų varčia ir paliekama atremta į antrąją vartų varčią, atsakovės darbuotojas būtų turėjęs informaciją, kad atvirus statinio vartus paliko patalpų valdytojas ir kad vartus liesti yra nesaugu, ir jų nebūtų lietęs, todėl vartai nebūtų nuvirtę. Taip pat sutiktina su teismo argumentais, jog jeigu UAB „Statpromas“ atstovai būtų nepridavę objekto apsaugai neuždarytomis ir atrakintomis durimis, jeigu priduodami pastatą apsaugai būtų atskleidę šią aplinkybę atsakovės atstovams, taip pat nebūtų sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo V. D., vykdydamas atsakovo darbines funkcijas, elgėsi teisėtai, atidžiai ir rūpestingai.

28. Apeliantas nurodo, kad žala kilo būtent dėl trečiojo asmens V. D. didelio neatsargumo, kai jis pajudino vartus. Ieškovo vertinimu, tai įrodo, jog byloje yra įrodytas priežastinis ryšys. Su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Nustačius, kad trečiasis asmuo V. D., vykdydamas atsakovo darbines funkcijas, elgėsi teisėtai, atidžiai ir rūpestingai, apelianto argumentai atmetami kaip neįrodyti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: 1) pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011).

30. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog 2017-12-01 naktį, kai suveikė signalizacija trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, vykdydamas savo prisiimtus įsipareigojimus numatytus Stebėjimo ir reagavimo sutarties 3.1.7. punkte telefonu informavo atsakovės dispečerinę, jog signalizacija greičiausiai suveikė ne dėl įsilaužimo, o dėl nuo vyrių nukeltų vartų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog žalos galima buvo išvengti, jeigu sulaukęs atsakovės atstovo pirmojo telefoninio skambučio apie gautus aliarmo signalus UAB „Statpromas“ atstovas iš karto būtų informavęs atsakovės operatorę apie dieną nukeltus vartus. Tai patvirtina, kad sąlygas žalai atsirasti sudarė trečiasis asmuo UAB „Statpromas“, netinkamai vykdydamas sutarties sąlygas. Būtent minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir įvertino, kad neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarinių, o žalą sukėlė trečiojo asmens UAB „Statpromas“ neveikimas.

31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nei nuo materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, nei nuo teismų praktikos, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir civilinei atsakomybei nustatyti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-576/2013;). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-139/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs šiuos apelianto nurodomus įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

33. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė