- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-693-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03150-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Estero“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.1.18.1.3Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vykdymo procese
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Estero“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės B. T. vykdomojoje byloje atliekamą pareiškėjos turto – 0,69 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3 286,62 kv. m ploto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), – priverstinį pardavimą. Prašymo pagrindas:
2. Nurodo, kad antstolė B. T. atlikdama vykdymo proceso veiksmus vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai įkainojo pareiškėjos (skolininkės) turtą, dėl to pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašo atšaukti vykstančias ir 2022 m. gegužės 30 d. pasibaigsiančias turto varžytynes ir turto vertę nustatyti iš naujo. Teigia, jog pagal pareiškėjos teikiamus rašytinius įrodymus jai priklausančio turto vertė yra 2,3 karto didesnė nei antstolės pasirinkto turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę lemia tai, jog antstolė jau 2022 m. gegužės 30 d. užbaigs turto varžytynes, turtas bus parduotas už per mažą kainą, todėl turto pirkėjas galės netrukdomai objektą perimti, parduoti ar kitaip perleisti šį turtą. Pažymi, jog pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nestabdys vykdomosios bylos, antstolė galės atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir kartu galės atlikinėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjos piniginių lėšų, dėl to pareiškėjos prašomos laikinosios priemonės neproporcingai neapsunkins išieškotojo turtinių interesų. Mano, jog egzistuoja visos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, iki pareiškėjos skundas bus išnagrinėtas teisme, sustabdyti antstolės vykdomus priverstinio pardavimo veiksmus iš pareiškėjos turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti realizuojamo pareiškėjos ginčo nekilnojamojo turto pardavimą. Pažymėjo, kad procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo, tačiau pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjai priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, esant varžytynių laimėtojui, savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą pereis jų laimėtojui, kadangi varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka.
3.2. Nurodė, kad objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Pažymi, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, o pagal teismų praktikos išaiškinimus pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Šiuo atveju pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktą prašymą grindžia antstolės galbūt neteisėtais veiksmais, kurie šioje proceso stadijoje nevertintini. Pažymėjo, jog tenkinus pareiškėjos prašymą būtų sustabdomi išieškojimo veiksmai, dėl to būtų suvaržyti išieškotojo interesai, lūkesčiai į realų ir operatyvų skolos išieškojimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo pagrįstumą, konstatavo, jog vien pareiškėjos nesutikimas su antstolės veiksmais nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutarė pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės B. T. vykdomojoje byloje atliekamą pareiškėjos turto – 0,69 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3 286,62 kv. m ploto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), – priverstinį pardavimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Nurodo, kad teismas ginčo situaciją įvertino netinkamai, nurodydamas, jog pareiškėja nepagrindė fakto, jog turtas bus realizuotas. Teigia, jog teismas turėjo preliminariai įvertinti faktines bylos aplinkybes, įvertinti pareiškėjai palankaus sprendimo pasekmes. Pažymi, jog pareiškėjos prašymo pagrįstumą dėl netinkamo turto įkainojimo pagrindžia teikiami rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjos priklausančio turto vertė yra du kartus didesnė nei nustatyta antstolės kaina.
4.2. Nurodo, kad pareiškėja teismui pateikė tiek faktiškai, tiek teisiškai pagrįstą skundą su įrodymais, kad pareiškėjos turto vertė yra bent 2 kartus didesnė nei antstolės nustatytoji, teismo žinioje yra objektyvūs įrodymai, kad šią dieną antstolės iš varžytynių pardavinėjamas pareiškėjos turtas yra įkainotas netinkamai. Kadangi turtas buvo įkainotas netinkamai, turto varžytynės turi būti sustabdytos. Pažymi, jog turto tinkamas įkainojimas užtikrins ir išieškotojo interesus, tačiau šiuo atveju turtas 2022 m. gegužės 30 d. bus parduotas, nes yra pardavinėjamas ne rinkos kaina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/22/00103, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Estera“ išieškotojui V. V. pagal notaro 2021 m. spalio 28 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (kreditoriaus) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė B. T. 2022 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, remdamasi teismo eksperto K. K. išvada, įkainojo pareiškėjai priklausantį turtą – žemes sklypą ir pastatą-kareivines, esančius (duomenys neskelbtini), bendros 870 000 Eur sumos. Pateiktas pirmųjų varžytynių išrašas patvirtina, jog minėto turto varžytynės pradėtos 2022 m. balandžio 28 d. ir baigiamos 2022 m. gegužės 30 d. Kaip matyti esant pradėtoms varžytynėms, pareiškėja nesutikdama su antstolės veiksmais 2022 m. gegužės 5 d. pateikė skundą antstolei dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės B. T. 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti pareiškėjai priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
9. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-5540-1071/2022 pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų (nutarties 8 punktas) bei papildomai pateiktą skundą, kurio reikalavimai iš esmės analogiški, prašant papildomai varžytynes skelbti iš naujo, turto aprašomojoje dalyje aiškiai nurodant, kad pirkėjas, laimėjęs varžytynes, be pasiūlytos už turtą rinkos kainos turės nuo tos pasiūlytos rinkos kainos sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Iš minėtoje byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė B. T. 2022 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundų netenkino ir persiuntė juos nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Kaip matyti, Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundus atmetė. Būtina atkreipti dėmesį į naujai, po skundžiamos nutarties priėmimo paaiškėjusias aplinkybes, jog antstolė B. T. 2022 m. liepos 4 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-5540-1071/2022, pateikdama duomenis, jog minėtas turtas pirmosiose varžytynėse yra parduotas už 1 790 000 Eur sumą, tačiau pirkėjai nesumokėjus visos sumos už perkamą turtą, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, kad šiuo atveju teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, jog byloje pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog turtas pardavinėjamas už daugiau kaip du kartus mažesnę kainą, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja turėjo įrodyti, jog turtas bus realizuotas. Mano, kad šiuo atveju tik tinkamas turto įkainojimas užtikrins ir išieškotojo interesus, tačiau šiuo atveju turtas 2022 m. gegužės 30 d. bus parduotas, nes, pareiškėjos vertinimu, yra pardavinėjamas ne rinkos kaina.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės prašymą grindžia antstolės veiksmų neteisėtumu, tai yra, jog turtas yra neteisingai įkainotas, ir tuo, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtas bus parduotas, dėl to galbūt palankaus sprendimo pareiškėjai atveju jo nebus galima įvykdyti. Pirmiausia pažymėtina, jog aplinkybė, ar antstolės B. T. veiksmai yra teisėti vykdymo aspektu, nėra šios bylos dalykas, tai yra šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja turi pagrįsti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl varžytynėse parduodamo turto. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
14. Pažymėtina, jog pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, negalima sutikti, jog turto pardavimo sustabdymas, iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės B. T. veiksmų, atitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, užtikrina status quo išsaugojimą.
15. Pirmiausia pareiškėja nepateikė ir neįrodė, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, tai yra neįrodė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, kuri gali skirtis tiek nuo eksperto, tiek nuo antstolio nustatytos turto vertės. Nustačius turto rinkos vertę ir vėliau iš varžytynių parduodant turtą potencialūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, tai yra tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą, todėl antstolio nustatyta kaina nebūtinai yra ta kaina, už kurią turtas tikrai bus parduotas. Be to, vien tai, kad vykdomos skolininkei priklausančio turto varžytynės, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Antra, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (nutarties 8–9 punktai) patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5540-1071/2022 atmetė pareiškėjos skundus dėl antstolės B. T. veiksmų, galbūt netinkamai įkainojant išvaržomą turtą. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus iš esmės, juos atmetė, patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvadą apie preliminarų pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą, be kita ko, pažymint, jog minėtos varžytynės yra paskelbtos neįvykusiomis pirkėjai atsisakius pirkti turtą už vertę, kuri iš esmės yra panaši į pareiškėjos pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą (nutarties 9 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.