- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- A6.-99-865/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Pažeidėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jaunius Svetickas, Anžela Mirošnikova
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. Š., jo atstovei advokatei Anželai Mirošnikovai,
teismo posėdyje išnagrinėjusi O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nustatytos faktinės aplinkybės
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. Š. akcininkui A. M. 2022 m. lapkričio 17 d. raštu paprašius pateikti informaciją, t.y.: 2020 - 2021 m. bendrovės patirtų bendrųjų ir administracinių sąnaudų detalizaciją; informaciją, kokie atlyginimai (pagrindinis darbo užmokestis, premijos) buvo mokami bendrovės darbuotojams 2020 - 2022 m. (išskiriant pagal pareigybes); sandorių, kuriuos bendrovė yra sudariusi 2020 - 2022 m su bet kuriuo jos akcininku ar darbuotoju, kopijas; bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių, susijusių su bendrovės ilgalaikio turto investavimu, įsigijimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu ar hipoteka, kopijas; bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kopijas; 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl ilgalaikio turto įsigijimo ar išperkamosios nuomos už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, kopijas; duomenis apie 2020-2022 metais bendrovės išmokėtas pinigines lėšas suteikiant paskolas įmonės akcininkams, darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; duomenis apie 2021-2022 m bendrovės atskaitingiems asmenims išmokėtas pinigines lėšas bei duomenis apie šių lėšų panaudojimą ir/ar grąžinimą; duomenis apie kitais nei nurodyta 1-8 punktuose pagrindais 2021-2022 m išmokėtas bendrovės pinigines lėšas bendrovės l.e.p. direktoriui ar akcininkams; duomenis apie 2020-2022 metais bendrovės investuotas pinigines lėšas į kitus juridinius asmenis bei šias investicijas pagrindžiančių dokumentų kopijas; auditoriaus išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto audito, šios informacijos per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą nesuteikė, taip pat laiku per 4 mėnesius 2022 m. iki 2022 m. balandžio 30 d. nesušaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei 24 straipsnio nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. Š. šį pažeidimą padarė pakartotinai būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnio 1 dalį.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teismo posėdžio metu O. Š. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, parodė, jog vėliau dalis informacijos buvo suteikta, tačiau pripažįsta, jog per 7 dienas visos nurodytos informacijos akcininkui nesuteikė, akcininkų susirinkimo laiku taip pat nesurengė. Anksčiau nereikėdavo juridinių klausimų tokiu būdu spręsti, o šiuo metu kitas akcininkas naudojasi teismais. Su kitu akcininku vyksta derybų procesas, tikisi sudaryti taikos sutartį, dėl to taip viskas užsidelsė. Prašo neskirti baudos Nuoširdžiai gailisi, kad taip nutiko.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad dirbo kartu vienoje įmonėje su O. Š., priklausė dviems žmonėms tos įmonės akcijos. Buvo tikėtasi, kad įmonė suklęstės. Tačiau vėliau matydamas situaciją, kad atsiskaitymai nevyksta, 2022 m. finansinės ataskaitos buvo pateiktos Registrų centrui, nesuderintos su juo, ėmė prašyti informacijos. Jis išėjo iš pareigų. Jis ėmė nieko nebežinoti, kas vyksta įmonėje. Matė, kad įmonės direktorius gražindavo skolas sau. Jam, A. M., priklauso 25 proc. akcijų, O. Š. priklauso 75 proc. akcijų. 2018 m. pavasarį O. Š. tapo laikinuoju direktoriumi. Dėl akcininkų susirininkimo gali paaiškinti, jog kai atsirado jo pareiškimas dėl pirmojo teismo, kaip vienas iš atsakų į jo paklausimus, atsirado pranešimas apie sušaukiamą akviininkų susirinkimą, tik įvykus teismui, iš O. Š. jis gavo asmeniniu paštu pranešimą, kas susirinkimas neįvyks, įvyks už mėnesio, jog pateiks dokumentus. Jokie dokumentai pateikti nebuvo. Jis, A. M., tuomet nusprendė, jog nedalyvaus susirinkime, nes nežinojo, apie ką ten kalbėti. Toliau jokio bendravimo O. Š. nerodė. Jis, A. M., vėl pateikė prašymą O. Š. pateikti duomenis. Jie laiku pateikti nebuvo. Jo žiniomis finansiniai dokumentai nepateikti, kaip priklauso. Įmonės lėšos naudojamos dar vienos akcinės bendrovės refinansavimui, kurios akcininkas ir vadovas yra O. Š.. Bando sudaryti taikos sutartį su O. Š. dėl skolų išmokėjimo. Abi įmonės gavo įspėjimus apie bankroto bylos pradžią. Tik iš jų pusės buvo bandymai tartis, iš O. Š. pusės jokių bandymų tartis nėra. Pasiūlymų pateikta nėra. 2022 m. lapkričio 17 d. jis prašė iš O. Š. pateikti duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini)“, taip pat duomenis apie įmonės lėšas, apie auditą, banko išrašus ir kt. O. Š. kaip direktorius jam iš viso nepateikė jokių duomenų, jokios informacijos per 7 dienas. Atsakymą jis gavo 2023 m. sausio mėn., tačiau atsakė ne į visus klausimus, kai ką nuslėpė, kai ką išgalvojo, nurodyta ne visiška tiesa. Pirmas jo, A. M., prašymas buvo 2022 m. kovo 24 d., jis iš O. Š. pusės buvo ignoruojamas, dėl to vasarą jis, A. M., kreipėsi į teismą. O. Š. buvo nubasutas. Po to buvo pažadai, kad įvyks akcininkų susirinkimas, bus pateikti dokumentai, nesulaukus nei vieno iš šių dalykų, buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 17 d. pakartotinis prašymas suteikti informaciją bei pateikti duomenis, į kurį atsakyta nebuvo ir po dviejų mėnesių ignoravimo to prašymo buvo kreiptąsi į teismą.
Šalies argumentai
A. M. pareiškime nurodyta, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama Bendrove arba UAB „(duomenys neskelbtini)“), akcininkas, kuriam priklauso 25 procentai Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų (1 priedas. Dokumentų įrodančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėjimą kopija). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnis numato akcininkų neturtines teises, įskaitant teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Analogiška nuostata dėl informacijios suteikimo yra įtvirtinta ir Bendrovės įstatuose (2 priedas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopija). 2022 m. lapkričio 17 d. A. M. Bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei Bendrovės vadovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė elektroniniu parašu pasirašytą pakartotinį prašymą (3 priedas. Akcininko pakartotinio prašymo dėl informacijos suteikimo kopija, 4 priedas. Elektroninio laiško kopija), kuriuo paprašė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo pateikti žemiau nurodytą informaciją ir dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla: 2020 - 2021 m. Bendrovės patirtų bendrųjų ir administracinių sąnaudų detalizaciją; Informaciją, kokie atlyginimai (pagrindinis darbo užmokestis, premijos) buvo mokami Bendrovės darbuotojams 2020 - 2022 m. (išskiriant pagal pareigybes); Sandorių, kuriuos Bendrovė yra sudariusi 2020 - 2022 m su bet kuriuo jos akcininku ar darbuotoju, kopijas; Bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių, susijusių su Bendrovės ilgalaikio turto investavimu, įsigijimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu ar hipoteka, kopijas; Bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kopijas; 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl ilgalaikio turto įsigijimo ar išperkamosios nuomos už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, kopijas; Duomenis apie 2020-2022 metais Bendrovės išmokėtas pinigines lėšas suteikiant paskolas įmonės akcininkams, darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; Duomenis apie 2021-2022 m Bendrovės atskaitingiems asmenims išmokėtas pinigines lėšas bei duomenis apie šių lėšų panaudojimą ir/ar grąžinimą; Duomenis apie kitais nei nurodyta 1-8 punktuose pagrindais 2021-2022 m išmokėtas Bendrovės pinigines lėšas Bendrovės l.e.p. direktoriui ar akcininkams. Duomenis apie 2020-2022 metais Bendrovės investuotas pinigines lėšas į kitus juridinius asmenis bei šias investicijas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Be to akcininko A. M. turimais duomenimis 2022 m. rudenį Bendrovėje yra atliktas auditas. Dėl to akcininkas A. M. papildomai prašė jam pateikti auditoriaus išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto audito. Pirmasis akcininko prašymas dėl informacijos suteikimo buvo pateiktas bendrovei dar 2022 m. kovo 24 d., tačiau į jį jokio atsakymo akcininkas A. M. nesulaukė. Dėl to akcininkas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad bendrovės vadovui O. S. būtų paskirta bauda. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-579-486/2022 bendrovės vadovas O. S. už jo veiksmus neteikiant informacijos akcininkui yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 eurų bauda (5 priedas. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo kopija). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu O. Š. per savo atstovą aiškino, kad rengiamas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir esą daugelis klausimų per jį bus išsiaiškinti. Tačiau posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas baudos skyrimo O. S. klausimas, 2022 m. rugsėjo 20 d. numatytas visuotinis akcininkų susirinkimas buvo perkeltas mėnesiu vėliau, nurodant, kad bus papildomai pranešta apie šaukiamą susirinkimą, jo darbotvarkę Akcinių bendrovių įstaymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau jokio pranešimo vėliau nebuvo pateikta ir akcininkas neturi jokių duomenų apie to priežastis. Akcininkas A. M. pasinaudodamas savo kaip akcininko teise uždavė raštu klausimus, susijusius su šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais ((Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16-1 str.), o bendrovė turėjo atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis, tačiau jokių atsakymų akcininkas A. M. negavo iki šiol (6 priedas. Akcininko A. M. klausimai akcininkų susirinkimui, 7 priedas 2022 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško kopija). Pareiškėjo turiniais duomenimis bendrovei jau pakankamai ilgą laiką vadovaujantis O. Š., kuriam priklauso ir 75 procentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, nededa pakankamai pastangų, kad bendrovės veiklos rezultatai gerėtų ir gauta iš Bendrovės veiklos nauda būtų paskirstyta visiems akcininkams proporcingai jų turimam akcijų kiekiui. Pareiškėjo turimais duomenimis reikšminga Bendrovės uždirbamų pajamų dalis vienasmeniškais O. Š. sprendimais yra skolinama arba investuojama į kitus juridinius asmenis (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėjo duomenimis jis yra vienintelis akcininkas), neinformuojant apie tai Pareiškėjo, kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir kreditorius. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. M. pateikto 2021 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2021 metais patirtų Bendrųjų ir administracinių išlaidų padidėjimas lyginant su 2020 m. laikotarpiu siekia 22 742 Eur, kas procentine išraiška sudaro 26 procentų padidėjimą. Šio padidėjimo priežastys nėra aiškios ir gali būti susiję su neefektyviu vadovavimu ir Bendrovės turto naudojimu. Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanso rodikliai liudija apie itint sudėtingą jos finansinę būklę (8 priedas. 2021 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso kopija). Nors 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai direktoriaus O. Š. yra pasirašyti, tačiau jie iki šiol nėra pateikti Juridinių asmenų registrui (9 priedas. Juridinių asmenų reegistro vieša informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateiktus 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus). Akcininkui A. M. priklauso 25 procentai visų Bendrovės akcijų, todėl jis turi turtinį interesą stebėti Bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į Bendrovę. Prašoma pateikti informacija yra reikalinga akcininkui įgyvendinant teisės aktuose numatytus reikalavimus (įgyvendinti akcininko teisę rinkti bendrovės vadovą, kontroliuoti paskirto vadovo veiksmus, esant reikalui, inicijuoti Bendrovės veiklos tyrimą etc.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai. Nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų, jeigu tokie veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieno iš veiklos tikslų - gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, - tai paprastai sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Jo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytas informacijos sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022 17 punktas). Įstatymas suteikia akcininkui teisę į bet kokią informaciją ir dokumentus (net ir laikomus bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija), būtinus vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ši nuostata taikoma ir akcininkui siekiant inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK antrosios knygos X skyrius) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Pažeidus šią teisę, akcininkas neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumą, spręsti, ar nepažeidžiami bendrovės veiklos tikslai ir interesai, ir kaip bendrovės dalyvis, besinaudojantis balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teise, priimti išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą grindžiamus kolektyvinius su bendrovės veikla susijusius sprendimus. Teismų praktika dėl akcininko teisės gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją ir dėl bendrovės vadovo atsakomybės nevykdant įstatymo jam priskirtų pareigų yra suformuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022 pasisakoma taip: „Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABI 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021). „ Aukščiau buvo minėta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. M. Bendrovei pateikė elektroniniu parašu pasirašytą prašymą dėl informacijos suteikimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas privalo suteikti akcininko prašomą informaciją arba prašomų dokumentų kopijas. Nuo prašymo pateikimo praėjo daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Bendrovė ir jos vadovas iki šiol akcininkui A. M. nepateikė jokio atsakymo t. y. neinformavo akcininko apie galimybę susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), nepateikė prašomų dokumentų kopijų, neišreiškė aiškaus ir motyvuoto atsisakymo pateikti prašomų dokumentų kopijas ar suteikti leidimą susipažinti su prašoma informacija. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytas 7 dienų terminas laikytinas imperatyviniu ir jo ženklus praleidimas reiškia grubų tyčinį akcininko neturtinės teisės į informaciją pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkui užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų ( Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. To paties straipsnio 12 dalies 14 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (10 priedas. Juridinių asmenų registro išrašas) seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra O. S., todėl jis laikytinas asmeniu, kuriam taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta atsakomybė. Ypatingai norėtume atkreipti teismo dėmes) į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas O. Š. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-579-486/2022 jau yra pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta 500 eurų bauda ( 5 priedas. 2022 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo kopija) už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdymą. O. Š. elgesys, kai asmuo netgi būdamas nubaustas administracine nuobauda, nepaiso ne tik įstatyme imperatyviai numatytos vadovo pareigos suteikti akcininkui informaciją apie bendrovę, tačiau ir toliau tęsia įstatymui priešingą elgesį, laikytinas cinišku įstatymu numatytų pareigų ignoravimu ir tyčiniu elgesiu. Savo prašymą skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą O. Š. pareiškėjas grindžia šiame pareiškime išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais bei prie pareiškimo pridedamais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalimi bei Administracinių nusižengimo kodekso 666 straipsniu pareiškėjas prašo teismo: skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui O. Š. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, jos dydį nustatant pagal administracinių nusižengimų kodekso taisykles. Priteisti pareiškėjui jo patirtas išlaidas advokatui (b.l. 2-7).
Iš „Registrų centras“ išrašo matyti, kad A. M. priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (iš 1 000 vnt.) (b. l. 11).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad vadovaujantis 18 punktu Bendrovė privalo akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienas pateikti dokumentus, išskyrus susijusius su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (b. l. 12-14).
Iš išrašo iš A. M. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-11-17 14.56 val. buvo išsiųstas „Prašymas (pakartotinis) dėl informacijos pateikimo“ elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).
Iš išrašo iš A. M. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-09-14 20.10 val. buvo išsiųstas „Akcininko klausimai UAB (duomenys neskelbtini) 2022 09 14 (1)“ elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pridėtame dokumente matyti, kad A. M. kreipėsi į įmonę su klausimais: 1) Dėl kokių priežasčių 2021 metais lyginant su 2020 metais ženkliai padidėjo Bendrosios ir administracinės sąnaudos? 2021 metais patirtų Bendrųjų ir administracinių išlaidų padidėjimas siekia 22 742 Eur, kas procentine išraiška sudaro 26 procentų padidėjimą. Prašom pateikti 2021 metų Bendrųjų ir administracinių išlaidų detalizaciją. 2) Ar buvo daromi 2021 metais ir/ar ankstesniais metais atskaitymai į Privalomąjį rezervą, skirtą Bendrovės nuostoliams padengti? Kokia suma 2021 12 31 duomenimis buvo Bendrovės privalomajame rezerve? 3) Kodėl Bendrovės nuostolius (14 229 Eur) siūloma padengti iš akcininkų įnašų? Ar bendrovė neturi kitų lėšų šaltinių nuostoliams padengti? Atsakymą prašom motyvuoti detaliai dėl kiekvieno galimo šaltinio nuostoliam padengti. 4) Kas sudaro Bendrovės Ilgalaikį materialųjį turtą (16 207 Eur)? Prašom pateikti detalią informaciją. 5) Kas sudaro Bendrovės Atsargas (6569 Eur)? Prašom pateikti detalią informaciją. 6) Kokią dalį Bendrovės Per vienerius metus gautinose sumose (34 850 Eur) sudaro laiku neatgautos (pradelstos) sumos? Kokią dalį per vienerius metus gautinose sumose sudaro ilgiau kaip 1 kalendorinius metus neatgautos (pradelstos) sumos? 7) Kokią Bendrovės per vienerius metus mokėtinų sumų (100 580 Eur) dalį sudaro pradelsti Bendrovės įsipareigojimai? 8) Ar Bendrovė yra suteikusi paskolų Bendrovės lep vadovui ir akcininkui O. Š. ir/ar jo sutuoktinei J. Š.? 9) Ar Bendrovės lep vadovas ir akcininkui O. Š. ir/ar jo sutuoktinė J. Š. naudojasi netlygintinai kokiu nors Bendrovės turtu? (b. l. 23-25).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo matyti, jog O. Š. nubaustas dėl to, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būdamas Bendrovės direktoriumi, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesuteikė akcininkui prašomos informacijos per įstatymų nustatytą terminą (per 7 dienas) (b.l. 17-22).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados ir motyvai
Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Pareiškėjas A. M. bendrovės vadovą O. Š. kaltina tuo, kad jis laiku nesušaukė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo.
Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnyje nuamtyta, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas vadovo sprendimu, kai bendrovėje valdyba nesudaryta. Bendrovės finansiniai metai – sausio mėn. 1 d. – gruodžio mėn. 31 d.
Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui, šiuo atveju bendrovės direktoriui, kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). ANK 119 straipsnio numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-870/2017).
Teismo posėdžio metu O. Š. pripažino, kad nesušaukė 2022 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Tą patvirtino ir apklaustas liudytoju A. M. bei patvirtina rašytinė bylos medžiaga.
Teismas pažymi, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N 442 - 2664/2008, Nr. N 62 -2470/2010). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą bet kada sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas O. Š., būdamas bendrovės direktoriumi, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio nuostatų ir laiku nesurengė visuotinio akcininkų susirinkimo. Paties O. Š. nurodytos priežastys, jog bendrovės akcininkų susirinkimo jis nešaukė dėl to, jog tikėjosi viską išpsręsti taikos sutartimi, teismo vertinimu, nelaikomos objektyviomis priežastimis. Šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip galinčios pateisinti jo neveikimą, nevykdant įstatyme įtvirtintos pareigos.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad O. Š. nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. balandžio 30 d. nebuvo sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl O. Š. kaltės bei taip buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. M. teisės. Už šį pažeidimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu O. Š. nebuvo nubaustas, tačiau šias faktines aplinkybes (alternatyvūs veiksmai) apima ANK 119 straipsnio 2 dalis, kadangi kitos dalies, t.y. informacijos nesuteikimo, O. Š. nevykdė pakartotinai.
Pareiškėjas A. M. bendrovės vadovą O. Š. taip pat kaltina tuo, kad jis pakartotinai nepateikė įstatymuose numatytos informacijos akcininkui.
Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog akcininkai turi neturtinę teisę – gauti šio ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę ABĮ nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo UAB“(duomenys neskelbtini)“ “ akcininkui, kuriuo prašė pateikti: 2020 - 2021 m. bendrovės patirtų bendrųjų ir administracinių sąnaudų detalizaciją; informaciją, kokie atlyginimai (pagrindinis darbo užmokestis, premijos) buvo mokami bendrovės darbuotojams 2020 - 2022 m. (išskiriant pagal pareigybes); sandorių, kuriuos bendrovė yra sudariusi 2020 - 2022 m su bet kuriuo jos akcininku ar darbuotoju, kopijas; bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių, susijusių su bendrovės ilgalaikio turto investavimu, įsigijimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu ar hipoteka, kopijas; bendrovės 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kopijas; 2020 - 2022 m. sudarytų sandorių dėl ilgalaikio turto įsigijimo ar išperkamosios nuomos už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, kopijas; duomenis apie 2020-2022 metais bendrovės išmokėtas pinigines lėšas suteikiant paskolas įmonės akcininkams, darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; duomenis apie 2021-2022 m bendrovės atskaitingiems asmenims išmokėtas pinigines lėšas bei duomenis apie šių lėšų panaudojimą ir/ar grąžinimą; duomenis apie kitais nei nurodyta 1-8 punktuose pagrindais 2021-2022 m išmokėtas bendrovės pinigines lėšas bendrovės l.e.p. direktoriui ar akcininkams; duomenis apie 2020-2022 metais bendrovės investuotas pinigines lėšas į kitus juridinius asmenis bei šias investicijas pagrindžiančių dokumentų kopijas; auditoriaus išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto audito.
Bendrovės direktorius O. Š. pripažino ir šį pažeidimą, kodėl nesuteikė akcininkui visos prašomos informacijos per 7 dienas, konkretaus paaiškinimo neturėjo. Tai, jog prašoma informacija nebuvo laiku per 7 dienas suteikta paliudijo ir liudytojas A. M., tą patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai. Atsisakymo pateikti prašomą informaciją dėl kokių nors priežasčių taip pat nebuvo išreikšta.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas O. Š., būdamas bendrovės direktoriumi, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesuteikė akcininkui A. M. jo prašomos informacijos per įstatymų nustatytą terminą (per 7 dienas).
Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad O. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pakartotinai pažeidė akcininko A. M. teises, tuo pačiu padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 2 dalyje. Šiais aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai dokumentai, o būtent: A. M. prašymas pateikti informaciją, pareiškimas, Registro Centro duomenys, Bendrovės įstatai, teismo posėdyje apklaustų liudytojo A. M. parodymai, paties O. Š. parodymai bei prisipažinimas bei kita pateikta medžiaga, pareiškėjo bei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens rašytiniai paaiškinimai.
Taigi, O. Š. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 119 straipsnio 2 dalį.
IV. Nuobaudos skyrimas
Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 2700 Eur iki 6 000 Eur.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos bendrovės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pažeistos akcininko teisės sekti bendrovės veiklą, dalyvauti bendrovės veikloje, susipažinti su bendrovės informacija (šis pažeidimas pakartotinis), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (bendrovė per įstatyme nustatytą terminą nepateikė bendrovės akcininkui reikalaujamos informacijos bei nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo). Administracinis nusžengimas baigtas, tyčinis.
Taip pat teismas įvertina tai, kad O. Š. pripažįsta kaltę, kad nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo bei laiku nepateikė informacijos kitam akcininkui, nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina atsakomybę lengviannčia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nenustatyta O. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad jis yra dirbantis, turi šeimą, socialiai integruotas, neįgalumo grupės neturi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas, administracine tvarka baustas.
O. Š. už administracinio nusižengimo padarymą prašė skirti švelnesnę nei ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, t.y. neskirti jam baudos. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų O. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti įspėjimą, tuo labiau, kad pažeidimą O. Š. padarė pakartotinai. Nors O. Š. pripažino padaręs nusižengimą, gailisi, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles sudaro pagrindą skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Per švelnus O. Š. nubaudimas iškreiptų administracinės nuobaudos tikslų siekimą ir formuotų nebaudžiamumo nuostatas. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui O. Š. yra pagrindas paskirti ANK 119 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus. Kita vertus, teismas nustato 3 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, sunkią bendrovės materialinę padėtį, baudos dydį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo
ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Vertinant išlaidų pagrįstumą, atsižvelgtina į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, protingumo bei sąžiningumo principus (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.).
Pareiškėjo A. M. atstovas J. S. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo iš O. Š. priteisti 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitą).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus O. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio A. M. buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjo prašymas tenkintinas, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš O. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2700 eurų dydžio baudą.
Pareiškėjo atstovo advokato J. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir iš O. Š. priteisti 304 eurų proceso išlaidų A. M. naudai.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-579-486/2022.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.