Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., pareiškėjo atstovui advokatui Jauniui Svetickui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui UAB „O.“ vadovui O. Š., jo atstovei advokatei Anželai Mirošnikovai, teismo posėdyje išnagrinėjo O. Š., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „O.“ (toliau ir – Bendrovė) vadovas O. Š., būdamas Bendrovės direktoriumi, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesuteikė akcininkui prašomos informacijos per įstatymų nustatytą terminą (per 7 dienas). Šiais veiksmais O. Š. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. paaiškino, kad praėjo gana ilgas terminas nuo prašomų dokumentų, bet nori atkreipti dėmesį, kad akcininkų susirinkimas buvo sušaukiamas tik tada, kai buvo kreiptasi į teismą dėl neteisėtų vadovų veiksmų. Jis yra įsitikinęs, kad buvo ruošiamasi nedaryti jokių akcininkų susirinkimų, tiesiog patvirtinti balansą ir viskas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. Š. atstovė advokatė Anžela Mirošnikova paaiškino, kad šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turi 25 procentus akcijų. Jis turi teisę gauti informaciją, bet ne visą, o tą, kuri yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme ir įmonės įstatuose. Tuos įstatus pareiškėjas pats pateikė į bylą ir juose yra labai aiškiai pasisakyta, (18 straipsnis, 19 straipsnis), t. y. kokią informaciją per nurodytas 7 dienas akcininkas turi teisę gauti. Tai tiesiogiai susiję su turimu akcijų skaičiumi. 25 procentus akcijų turintis akcininkas turi teisę per 7 dienas gauti tą informaciją, kuri yra viešai skelbiama. Ta informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi su įmonės buhalteriniais duomenimis, su ūkine, komercine veikla, nėra viešai skelbiama. Norėdami ją gauti, turime vadovautis įstatų 19 punktu, kuriame pasakyta, kad „akcininkas arba akcininkų grupė turintis ar valdantis ½ ar daugiau akcijų pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais Bendrovės dokumentais. Šiuo atveju yra akcininkas, kuris valdo 25 procentų akcijų. Jo atžvilgiu, net ir 7 dienas nenumato galimybės gauti informacijos, kurios jis prašė, išskyrus prašymo 2 punkto, t. y. Akcininkų susirinkimų protokolai - sprendimai už 2020 ir 2021 metus. Šiuo atveju Bendrovė būtų pateikusi tuos Akcininkų susirinkimo protokolus, jeigu jie būtų buvę. Kaip jie nurodė, 2020 metais ir 2021 metais Akcininkų susirinkimai nebuvo sušaukiami ir jie neturėjo ką pateikti. Vadovo kontroliuoti, atšaukti iš pareigų šis akcininkas negali. 25 procentų akcijų paketas tokių teisių akcininkui nesuteikia. Bendrovė nėra gavusi jokių teismo reikalavimų pateikti konfidencialią informaciją. Taigi toks reikalavimas ir šios bylos iškėlimas iš Bendrovės vertinamas kaip spaudimas vadovui. Jeigu akcininkui būtų reikalingi dokumentai, jis galėjo kreiptis į teismą dėl dokumentų išreikalavimo. Kas liečia akcininko teisės į informaciją, tai savo teises akcininkas turi realizuoti sąžiningai. Jis pastoviai būna Bendrovės buveinėje, ten jis vykdo kitos konkuruojančios įmonės gamybinę veiklą. Per duos du metus jam puikiai žinoma, kad susirinkimai nevyko, jis pats susirinkimų neiniciavo. Dabar susirinkimas yra iniciuotas, darbotvarkę siūlė pagrindinis akcininkas O. Š., pridėjo dokumentus, išankstinio balsavimo biuletenį ir dabar A. M. yra laukiamas šiame akcininkų susirinkime. Prašo objektyviai viską įvertinti ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn O. Š. visiškai palaikė savo atstovės poziciją ir bylą jo atžvilgiu prašė nutraukti.

A. M. pareiškime yra išdėstytos faktinės aplinkybės dėl ANK 119 straipsnio padarymo. Nurodyta kokių dokumentų buvo prašoma pateikti UAB „O.“ vadovo O. Š. (b. l. 2-5).

Iš „O.“ įstatų matyti, kad vadovaujantis 18 punktu Bendrovė privalo akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienas pateikti dokumentus, išskyrus susijusius su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (b. l. 8-9).

Iš UAB „O.“ rašytinio prašymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad prašoma pateikti : 1) 2019-2021 m. Bendrovės patirtų bendrųjų ir administracinių sąnaudų detalizaciją; 2 )2019-2021 m. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio susirinkimo sprendimai su priedais kopijas; 3) Informaciją, kokie atlyginimai buvo mokami Bendrovės darbuotojams 2019-2022 m. 4) Sandorių, 2019-2022 m. kopijas; 5) Bendrovės 2019-2022 m. sudarytų sandorių, susijusių su Bendrovės ilgalaikio turto investavimu, įsigijimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu ar hipoteka, kopijas; 6) Bendrovės 2019-2022 n, sudarytų sandorių, susijusių su Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kopijas; 7)2019-2022 m. sudarytų sandorių dėl ilgalaikio turto įsigijimo ar išperkamosios nuomos už kainą, didesnę kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, kopijas; 8) Duomenis apie 2019-2022 metais Bendrovės išmokėtas pinigines lėšas suteikiant paskolas įmonės akcininkams, darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 9) Duomenis apie 2021-2022 m. Bendrovės atsakingiems asmenims išmokėtas piniginės lėšas bei duomenis apie jų panaudojimą; 10) duomenis apie kitas lėšas; duomenis apie 2019-2022 m. Bendrovės investuotas pinigines lėšas į kitus juridinius asmenis bei šias investicijas pagrindžiančių duomenų kopijas (b. l. 10-11).

Iš „Registrų centras“ išplėstinio išrašo matyti, kad O. Š. UAB „O.“ vadovu yra nuo (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 17-21).

Iš O. Š. 2022 m. rugsėjo 13 d. rašytinių paaiškinimų darytina išvada, kad iš A. M. prašomų pateikti dokumentų sąrašo matyti, kad jam turėjo būti pateikti 2020 m.-2021 m. visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai su priedais, tačiau jie nevyko, todėl pateikti nebuvo ką. Kitų dokumentų pateikti negali nes tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau ir – ABĮ) ir bendrovės įstatuose. Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. yra šaukiamas Bendrovės metinis susirinkimas, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl bendrovės finansinės atskaitomybės už 2021 metus, taip pat bus sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės neigiamo nuosavo kapitalo išlyginimo papildomais akcininkų piniginiais įnašais (b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog akcininkai turi neturtinę teisę – gauti šio ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Detalizuojant aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę ABĮ nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas turi kreiptis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė ir pripažįsta, kad nors O. Š. savo kaltės nepripažįsta, tačiau vertintina, kad jis būdamas UAB „O.“vadovu pažeidė akcininko A. M. teisės, tuo pačiu padarydamas ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Šiais aplinkybes visiškai pagrindžia byloje esantys rašytiniai dokumentai, o būtent: A. M. prašymas pateikti informaciją, pareiškimas, Registro Centras duomenys, Bendrovės įstatai, kita pateikta medžiaga, pareiškėjo bei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimai pateikti tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu.

Teismas pastebi, kad įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Jei tai yra informacija ir dokumentai, susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkas turi užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Tuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, bendrovė tokios teisės neturi. Nurodytos akcininko pareigos saugoti komerciškai vertingą bendrovės informaciją įgyvendinimo būdai skiriasi priklausomai nuo konkrečios informacijos rūšies – ar tai yra komercinė paslaptis, ar konfidenciali informacija (dėl informacijos klasifikavimo žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 48–54 punktus). Tais atvejais, kai vertinama informacija atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius ir akcininkas žino, jog ši informacija sudaro komercinę paslaptį, papildomi akcininko bei bendrovės susitarimai dėl komercinės paslapties apsaugos nėra reikalingi, nes pareiga saugoti komercines paslaptis kyla iš įstatymo; konfidencialios informacijos, kurios teisinė apsauga kildinama iš sutarties, atveju atitinkamas susitarimas yra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021, 2021 m. birželio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021).

Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad jokio rašytinio atsisakymo pateikti dokumentus taip pat nebuvo teikta, o paaiškinimai duoti tik iškėlus administracinio nusižengimo bylą (b. l. 25).

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ir faktinėmis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad UAB „O.“ (toliau– Bendrovė) vadovas O. Š., būdamas Bendrovės direktoriumi, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nesuteikė akcininkui prašomos informacijos per įstatymų nustatytą terminą (per 7 dienas).

Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens O. Š. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nenustatyta O. Š. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kad jis yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, UAB „O.“ vadovui O. Š. yra pagrindas paskirti ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam minimumui.

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

Pareiškėjo A. M. atstovas advokatas Jaunius Svetickas prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. Š. 240 eurų išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitą). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus O. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio A. M. buvo priverstas savo pažeistas teises ginti teisme ir naudotis kvalifikuota teisine pagalba, pareiškėjo prašymas tenkintinas, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš O. Š.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

O. Š. (O. Š.), gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Pareiškėjo atstovo advokato Jauniaus Sveticko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir iš O. Š. priteisti 240 (du šimtus keturiasdešimt) eurų proceso išlaidų A. M. naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6-579-486/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.