- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-222-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02376-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- R. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. V., A. A., V. A. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas R. A. pateikė antstoliui S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė pateikti visą informaciją apie jo vykdomas vykdomąsias bylas ir jose atliktus vykdymo veiksmus, priimti patvarkymus dėl iš jo išieškotų vykdymo išlaidų grąžinimo ir grąžinti į jo sąskaitą vykdomosiose bylose išieškotas pinigines lėšas.Antstolis S. V. 2017 m. gegužės 12 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo R. A. skundą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo R. A. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir įpareigojo antstolį S. V. grąžinti pareiškėjui R. A. 359,96 Eur, išieškotus vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623, kaip 226,56 Eur atlygis antstoliui ir 133,40 Eur būtinosios vykdymo išlaidos išieškotojai V. A., priteisė iš antstolio S. V. 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad antstolio S. V. žinioje yra 4 vykdomosios bylos – 2015 m. spalio 22 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/15/01623, 2016 m. vasario 23 d. užvestos vykdomosios bylos Nr. 0127/16/00220 ir Nr. 0127/16/00221, 2016 m. vasario 23 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/16/00220. Pagal antstolio nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 1 259,18 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00221 ir 568,49 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00220. Vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/01009 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nebuvo priimtas. Minėtos vykdomosios bylos baigtos 2017 m. sausio 24 d., panaikinus patvarkymą dėl ieškojimo ir priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Pareiškėjui 1 467,71 Eur grąžinti 2017 m. vasario 23 d., negrąžinta 359,96 Eur, kurie panaudoti vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623, sprendžiant klausimą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo. Nors antstolis buvo paskaičiavęs 359,96 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623, tačiau jokie priverstinio vykdymo veiksmai (piniginių lėšų areštas), kurių pagrindu galėtų būti deponuotos antstolio depozitinėje sąskaitoje skolininko piniginės lėšos, šioje vykdomojoje byloje nėra atlikti. Todėl antstolis be jokio teisinio pagrindo pagal jo nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą, panaudojo kitoje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidoms atlyginti, kurioje joks priverstinis antstolio veiksmas dėl lėšų arešto nebuvo atliekamas. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla Nr. 0127/15/01623 nėra baigta. Vykdymo išlaidų paskaičiavimas ir jų išieškojimo klausimas sprendžiamas kiekvienoje vykdomojoje byloje, vykdant skirtingus vykdomuosius dokumentus pagal atliktus procesinius veiksmus šiose bylose. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjui grąžintina 359,96 Eur.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis S. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 susidariusios vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas skolininkui buvo įteikti 2017 m. vasario 25 d. Skolininkas įstatymo nustatytais terminais šių procesinių veiksmų neskundė, todėl nėra teisinio pagrindo šių dokumentų naikinimui. Teismas nevertino antstolio priimtų procesinių dokumentų (patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo), nepasisakė dėl skundo senaties atstatymo motyvų, todėl teismo nutartis yra nepagrįsta.Nėra aišku, kokiais motyvais teismas įpareigojo antstolį grąžinti išieškotas ir vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 paskirstytas vykdymo išlaidas, todėl teismo nutartis naikintina.Skundžiamoje nutartyje kaip vienintelis motyvas skolininkui grąžinti lėšas yra nurodyta, kad antstolis šias lėšas gavo kitose vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra tas pats asmuo. Šis motyvas yra nesuprantamas, kadangi vykdomosiose bylose iš vieno ir to paties skolininko išieškotos lėšos privalo būti skirstomos Civilinio proceso kodekso LV skyriuje nustatyta tvarka.Nesuprantama, kodėl visą 359,96 Eur sumą skolininkui privalo grąžinti tik antstolis, nors dalis šių lėšų, vadovaujantis nepanaikintu išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, buvo išmokėta išieškotojai V. A..Nei antstolis, nei išieškotojas vykdymo proceso metu automatiškai netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, iš skolininko išieškotos lėšos iki šių lėšų paskirstymo negali būti paskiriamos konkrečių vykdomųjų bylų kreditorinių reikalavimų dengimui ar būti konkrečios vykdomosios bylos nuosavybe.Situacija, kuomet konkrečioje vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotos lėšos turėtų būti skirstomos tik tos vienos vykdomosios bylos skolų dengimui, neleistų įgyvendinti kitose vykdomosiose bylose esamų kitų kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių.Iš skolininko išieškotų lėšų priskyrimas konkrečioms byloms iki išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo surašymo prieštarauja CK 6.54 ir 6.55 straipsniuose, CPK 611 straipsnyje ir LV skyriuje bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytam reglamentavimui, taip pat teismų praktikoje suformuotiems teisės normų išaiškinimams.Pareiškėjas R. A. atsiliepimu į suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundo terminai dėl senaties termino nepagrįsti, nes Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatavo, jog antstolis prašymo dėl lėšų grąžinimo nesprendė, tokiu būdu užkirsdamas kelią jo veiksmų apskundimui. Atskirojo skundo motyvai, jog vykdymo išlaidos, jų paskirstymas nesietinas su konkrečia vykdomąja byla taip pat nepagrįsti. Kiekvienoje vykdomojoje byloje nustatomos būtinosios vykdymo išlaido, atliekami vykdymo veiksmai, užbaigiant vykdomąją bylą, paskirstomos lėšos, išieškotos toje konkrečioje byloje, nes vykdymo veiksmai atliekami pagal skirtingus vykdomuosius dokumentus. Šiuo atveju antstolis be jokio teisinio pagrindo priverstinai nurašytas pinigines lėšas panaudojo kitoje vykdomojoje byloje vykdymo išlaidoms atlyginti, t. y. vykdomojoje byloje, kurioje joks priverstinis antstolio veiksmas dėl lėšų arešto nebuvo taikomas. Atsižvelgiant į tai, tokie antstolio veiksmai laikytini neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (skolininko) R. A. skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolis S. V. įpareigotas grąžinti iš skolininko išieškotas pinigines lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai, kurių pagrindu galėtų būti deponuotos antstolio depozitinėje sąskaitoje skolininko piniginės lėšos, vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 nebuvo atlikti, sprendė, jog antstolis be jokio teisinio pagrindo pagal jo priimtus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas kitose vykdomosiose bylose nurašytas lėšas panaudojo vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 vykdymo išlaidoms atlyginti.Apeliantas (suinteresuotas asmuo) antstolis S. V., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl senaties termino skundui dėl antstolio veiksmų pateikimo, nemotyvavo antstolio įpareigojimo grąžinti nurašytas lėšas pagrindų, be to, toks teismo įpareigojimas yra nesuderinamas su CPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis išieškotų iš skolininko lėšų paskirstymą, taip pat teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir pažeidžia kreditorių kitose vykdomosiose bylose teises ir teisėtus lūkesčius.
Dėl skolininkui priklausančių lėšų nurašymo ir vykdymo išlaidų išieškojimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-492/2013).Nagrinėjamu atveju iš civilinėje ir vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad antstolio S. V. kontoroje skolininko R. A. atžvilgiu yra užvestos 4 vykdomosios bylos Nr. 0127/16/00220, Nr. 0127/16/00221, Nr. 0127/16/01009 ir Nr. 0127/15/01623. Antstolis S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00220 2016 m. kovo 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos 568,49 Eur sumai (431,69 Eur skola ir 136,80 Eur vykdymo išlaidos), kurios buvo nurašytos 2016 m. kovo 23 d. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00221 antstolis 2016 m. kovo 22 d. taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos 1 259,18 Eur sumai (1 000 Eur skola ir 259,18 Eur vykdymo išlaidos), kurios buvo nurašytos 2016 m. birželio 10 d. Antstolio S. V. 2017 m. sausio 24 d. patvarkymais vykdomosios bylos Nr. 0127/16/00220, Nr. 0127/16/00221 ir Nr. 0127/16/01009 buvo užbaigtos ir vykdomieji dokumentai grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui, o vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 2017 m. sausio 24 d. patvarkymu antstolis paskirstė vykdomosiose bylose Nr. 0127/16/00220 ir Nr. 0127/16/00221 2016 m. kovo 22 d. nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagrindu iš skolininko R. A. išieškotas pinigines lėšas, t. y. buvo išmokėtas 226,56 Eur atlygis antstoliui, 133,40 Eur išieškotojai V. A. išieškotos vykdymo išlaidos, 1 467,71 Eur grąžinta skolininkui. Pareiškėjas (skolininkas) R. A. 2017 m. sausio 17 d. pateikė antstoliui prašymą dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo, tačiau antstolis šio prašymo neišsprendė (vykdomojoje byloje Nr. 0127/16/00220 nėra jokio antstolio priimto patvarkymo ar kito dokumento, kuriuo būtų išspręstas nurašytų lėšų grąžinimo klausimas). Be to, 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą pateikti informaciją, kokiu konkrečiu pagrindu buvo vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623, kokia išieškotų lėšų paskirtis, kodėl skolininkui negrąžinta visa išieškotų piniginių lėšų suma. Antstolis 2017 m. balandžio 20 d. rašte Nr. B-2017-139 nurodė, kad, vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623, 2017 m. sausio 23 d. buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, taip pat informavo, kad antstolio kontoroje buvo vykdomos ir kitos vykdomosios bylos Nr. 0127/16/00220, 0127/16/00221 ir 0127/16/01009, kurios 2017 m. sausio 24 d. užbaigtos, jose vykdytos išieškojimo priemonės panaikintos. Taigi antstolis 2017 m. balandžio 20 d. raštu taip pat neišsprendė nurašytų lėšų grąžinimo klausimo.Apeliantas antstolis S. V. atskirajame skunde teigia, kad skolininkas patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo įstatymo nustatytais terminais neskundė, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl termino skundui dėl antstolio priimtų patvarkymų pateikti atnaujinimo pagrindų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas R. A., ginčydamas antstolio S. V. veiksmų (neveikimo) teisėtumą, 2017 m. gegužės 5 d. pateikė skundą dėl jo veiksmų (neveikimo) (iš skolininko sąskaitos nurašytų piniginių lėšų negrąžinimo), o ne dėl antstolio priimtų patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, jog antstolis pareiškėjo 2017 m. sausio 16 d. prašymo apskritai neišsprendė, o į 2017 m. kovo 30 d. prašymą pateikė atsakymą (2017 m. balandžio 20 d. raštą Nr. B-2017-139), kuriame taip pat nėra išspręstas nurašytų lėšų grąžinimo skolininkui klausimas, laikytina, jog pareiškėjas (skolininkas) R. A. nepraleido CPK 512 straipsnyje numatyto termino skundui dėl antstolio veiksmų (neveikimo) pateikti. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio 2017 m. sausio 23 d. patvarkymą Nr. S-2017-449 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir paskaičiavimo, praleido įstatyme numatytą apskundimo terminą ir 90 dienų naikinamąjį terminą, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis iš viso nėra priėmęs jokių patvarkymų ar kitokių procesinių sprendimų, kuriais būtų išspręsti pareiškėjo prašymai dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuriuos jis galėtų apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.Taip pat nesutiktina su apelianto antstolio S. V. atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl antstolis yra įpareigojamas grąžinti išieškotas ir vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 paskirstytas vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai (piniginių lėšų areštas), kurių pagrindu galėtų būti deponuotos antstolio depozitinėje sąskaitoje skolininko piniginės lėšos, vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 nėra atlikti. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0127/16/00221 ir 0127/16/00220 matyti, kad būtent šiose bylose buvo pagal antstolio nurodymus nurašytos piniginės lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą skolos išieškojimui bendrai 1 827,67 Eur sumai. Todėl antstolis be jokio teisinio pagrindo pagal jo nurodymus vykdomosiose bylose Nr. 0127/16/00221 ir 0127/16/00220 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą, panaudojo vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 vykdymo išlaidoms atlyginti, kurioje joks priverstinis antstolio veiksmas dėl lėšų arešto nebuvo atliekamas. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesant vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 skolininkui priklausančių piniginių lėšų deponavimo antstolio depozitinėje sąskaitoje teisinio pagrindo (nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas), antstolio veiksmai, kuriais minėtoje vykdomojoje byloje buvo paskirstytos kitose vykdomosiose bylose nurašytos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, laikytini neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.CPK 689 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punkte taip pat numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.Pagal CPK 689 straipsnio 6 dalį piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.CPK 611 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkto 2 pastraipoje numatyta, kad vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, išskyrus vykdomąsias bylas, kuriose šios Instrukcijos 5 punkte nustatyta tvarka išieškoma mažesnė nei 100 eurų skola, antstolis patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.).Minėtų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog antstolis S. V., vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 vykdydamas išieškojimą iš skolininkui R. A. priklausančių piniginių lėšų, turėjo pateikti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas vykdymo išlaidoms padengti, nurodydamas jame vykdomosios bylos numerį, vykdomojo dokumento pavadinimą, vykdomąjį dokumentą išdavusią instituciją/pareigūną, vykdomojo dokumento išdavimo datą, skolininką, išieškotoją, išieškojimo dalyką, išieškojimo eilę (Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 priedas „Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas forma“), ir tik šio nurodymo pagrindu į antstolio depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas paskirstyti (padengti vykdymo išlaidas). Nesant vykdomojoje byloje Nr. 0127/15/01623 priimto antstolio nurodymo priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, kitose vykdomosiose bylose priverstinai nurašytų piniginių lėšų paskirstymas šioje vykdomojoje byloje prieštarauja teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principams, pažeidžia vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus. Apeliantas antstolis S. V. nepagrįstai nurodo, kad konkrečioje vykdomojoje byloje iš skolininko išieškotų lėšų paskirstymas tik tos vienos vykdomosios bylos skolų dengimui prieštarauja CPK LV skyriuje nustatytai išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarkai, taip pat neleidžia įgyvendinti kitose vykdomosiose bylose esamų kitų kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju yra išieškomos tik vykdymo išlaidos, o, kaip jau minėta, vykdymo išlaidos yra išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Be to, vykdymo išlaidų išieškojimo teisinis pagrindas yra nurodymo priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas priėmimas. Priėmus tokį nurodymą ir jo pagrindu nurašius skolininkui priklausančias pinigines lėšas, jos skirstomos CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.Apeliantas antstolis S. V. atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo visą 359,96 Eur sumą skolininkui grąžinti tik jį vieną, nors dalis šių lėšų, vadovaujantis nepanaikintu išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, buvo išmokėta išieškotojai V. A.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra sprendžiamas antstolio veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas ir nustačius, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje nepagrįstai paskirstė kitose vykdomosiose bylose išieškotas pinigines lėšas, jis ir įpareigotinas šias lėšas skolininkui grąžinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išieškotoja V. A., pateikdama antstoliui S. V. vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2015 m. spalio 20 d. sumokėjo 133,40 Eur bylos administravimo išlaidas, o antstolis visas vykdymo išlaidas išieško iš skolininko priverstinio vykdymo tvarka (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas antstolis S. V. nurodo kasacinio teismo ir kitas teismų nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2010, 3K-3-216/2009, 3K-3-310-611/2016, 3K-3-69/2014, 2-2111-650/2014, 2YT-1480-980/2017, tačiau šių bylų ratio decidendi ir nagrinėjamos bylos esminės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, todėl jomis nesivadovaujama.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.