- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-821-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02484-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. O.
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo A. O. 2 750 Eur nuompinigių, 301,80 Eur skolos už komunalines paslaugas ir 877,25 Eur skolos už suvartotą elektrą ir vandenį (iš viso 3 929,05 Eur) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartį, kurioje numatytas 550 eurų nuomos mokestis, nuomininko pareiga mokėti mokesčius už vandens, elektros energijos (pagal skaitiklių parodymus) ir kitų paslaugų teikimą. Atsakovas vėluodavo mokėti nuomos mokestį, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio nuompinigių nebemoka, vengia kontakto, nebeatsako į pranešimus, neatidaro durų. Paaiškėjo, kad atsakovas niekada nemokėjo už elektros energiją, kitus patarnavimus.
2. Atsakovas A. O. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, sudarydamas nuomos sutartį, ieškovas nuslėpė aplinkybę apie nuomojamo buto trūkumus – didelę drėgmę ir dėl to atsirandantį pelėsį, neveikiantį židinį, sugedusią santechniką. Vandens siurblys buvo sutvarkytas tik per du mėnesius; vonios vandens šildytuvą atsakovas sutvarkė savo lėšomis. Kadangi židinys neveikė, išlaidos buto išlaikymui, naudojant elektrinius šildytuvus išaugo. Atsakovas yra alergiškas, todėl patalpose dėl pelėsio negali būti. Ši problema paaštrėjo nuo rugsėjo mėnesio. 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje ieškovas pristatė drėgmės surinkėją, kuris buvo neefektyvus, naudojo daug elektros. Dėl ieškovo nesąžiningumo tarp šalių kilo konfliktas; atsakovas siūlė nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, remiantis Sutarties VI skyriaus 4 punktu. Šalių susirašinėjimas ir elgesys patvirtina, kad ieškovas sutiko ir neginčijo, kad sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakovo teigimu, jis butu nesinaudoja ir neturi prievolės mokėti ieškovui už šio buto nuomą ir mokesčius. Ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui sąskaitų už elektrą ar kitus patarnavimus, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti už elektrą, vandenį ir kt.
3. Ieškovas dublike nurodė, kad bute nėra vandens siurblio. 2018 m. rugsėjį atsakovo prašymu ieškovas jam perdavė 900 w drėgmės surinkėją. Jokių pretenzijų dėl buto būklės atsakovas nereiškė iki reikalavimo sumokėti įsiskolinimą už nuomą. Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2019 m. kovo 15 d.; 2019 m. balandžio 5 d. gavęs kaimynų pranešimą apie užlietą rūsį, 2019 m. balandžio 8 d. įėjo į butą; jame atsakovo daiktų nėra. Mano, kad atsakovo palikta patalpų ir daiktų būklė negali būti laikoma atitinkančia perdavimo metu buvusią būklę, todėl 500 eurų užstatas negali būti gražinamas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike nurodė, kad jis nebūtų buto nuomojęsis, jei ieškovas būtų atskleidęs tikrąją buto būklę. Ieškovas nurodė išgalvotą sutarties pasibaigimo datą (2019 m. kovo 15 d.). Ieškovas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. naudodamasis butu, pats nulėmė dabartinę jo būklę. Atsakovas nėra skolingas ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo R. S. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovo A. O. 3 929,05 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 118 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 8,30 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nurodė, jog atsakovas neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Pažymėjo, kad pelėsis gali atsirasti ir netinkamai naudojantis patalpomis, pavyzdžiui jų nevėdinant, kai yra žema temperatūra ir didelė drėgmė ir pan., todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas nuslėpė apie patalpų drėgmę, dėl kurios atsirado pelėsis.
7. Nepateikus duomenų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl patalpų netinkamos būklės, teismas atsakovo rašytiniuose dokumentuose dėstomus argumentus dėl patalpų netinkamos būklės atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teismo nuomone, atsakovas nepateikė įrodymų, jog buto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad nuomos sutartis sudaryta 2018 m. kovo mėnesį, todėl atsakovas turėjo galimybę įvertinti patalpų šildymo, apšvietimo aplinkybes. Teismas laikė, kad būstas buvo tinkamas gyventi, nuo atsakovo nebuvo nuslėpta netinkama buto kokybė.
8. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio mėnesį. Iš susirašinėjimų teismas nustatė, kad kilus konfliktinei situacijai, šalys tarėsi dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau nepateiktas nei vienas įrodymas, kad šalys tai būtų įgyvendinusios. Sprendė, jog jokių duomenų, įrodančių šalių faktinį sutarties nutraukimą atsakovas nepateikė, todėl laikė, kad terminuota nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 14 d., kaip ir sutarta šalių sudarytoje buto nuomos sutartyje.
9. Kadangi atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui nuomos mokesčio iki sutarties pabaigos (2 750 Eur), teismo nuomone, ieškovo reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta, todėl šią ieškinio dalį tenkino.
10. Teismo nuomone, atsakovo elgesys (nemokėjimas už komunalinius patarnavimus ir pan., nors sutartyje įvardinta atsakovo pareiga mokėti vandens, elektros energijos ir kitų paslaugų mokesčius) kelia abejonių dėl jo sąžiningumo.
11. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis neturėjo galimybės sumokėti už elektrą, vandenį ir kt., nes ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui sąskaitų už elektrą ar kitus patarnavimus; taip pat argumentus dėl nesutikimo už juos mokėti, nes didelės sąskaitos atsirado dėl netinkamos buto būklės. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad elektros energijos ar vandens suvartojimas padidėjo dėl ieškovo kaltės. Teismas laikė, jog ieškovo prašoma priteisti elektros energijos, vandens ir komunalinių paslaugų suma yra pagrįsta, įrodyta, atsiradusi atsakovo būsto nuomos laikotarpiu, todėl šį reikalavimą tenkino visiškai. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovas skolą už suvartotą energiją išskaitė iš atsakovo įmokėto užstato ir skolos sumą sumažino, todėl dėl šio reikalavimo teismas nebepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas A. O. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo įpareigojimo atvykti į posėdį nevykdymas nesuteikia pagrindo perkelti atsakovui įrodinėjimo naštą dėl pelėsio bute atsiradimo priežasčių bei pagrindo preziumuoti atsakovo kaltę dėl pelėsio atsiradimo.
12.2. Teismas neįvertino, kad, sudarydamas nuomos sutartį, ieškovas nuslėpė esminę aplinkybę apie nuomojamo buto paslėptą trūkumą – didelę drėgmę ir dėl to atsirandantį pelėsį, neveikiantį židinį, sugedusią santechniką. Šiuos trūkumus atsakovas pastebėjo tik tuomet, kai pradėjo naudotis butu. Teismas neatsižvelgė, kad, lyginant ieškovo pridėtas reklamines nuotraukas su antstolio padarytomis nuotraukomis, matyti, kad ieškovas reklamines nuotraukas pagražino nuotraukų redagavimo programa.
12.3. Ieškovas susirašinėjimo metu nekaltino atsakovo dėl netinkamo buto vėdinimo, nešildymo ir pelėsio atsiradimo, o, nagrinėjant bylą teisme, gynėsi tuo, kad pelėsio neva iš viso nėra. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas savo kaltais veiksmais sąlygojo pelėsio atsiradimą, preziumavo, kad atsakovas blogino jam patikėtą daiktą. Tačiau tokia prezumpcija neįtvirtinta, o ieškovas jos neįrodinėjo. Pagal nuomos sutartį nuomininkas išsinuomoja daiktą, kad galėtų juo naudotis, todėl labai svarbu, kad visą nuomos terminą daiktas būtų tinkamas naudoti pagal to daikto paskirtį.
12.4. Teismas nevertino, kad atsakovas informavo ieškovą, jog neveikia vandens siurblys, kurį ieškovas privalo sutvarkyti savo sąskaita. Ieškovo nebendradarbiavimą su atsakovu patvirtina antstolio užfiksuotas šalių susirašinėjimas. Be to, bute buvo sugedęs vandens šildytuvas, kurį atsakovas daug kartų prašė sutvarkyti, tačiau ieškovas nesutvarkė. Bute neveikė židinio dūmtraukio rankenėlė, kurios nuomotojas taip pat nesuremontavo. Atsakovas, tik pradėjęs gyventi bute, SMS žinutėmis ir telefonu informavo ieškovą, kad bute (koridoriuose ir kitose gyvenamosiose patalpose) atsirado pelėsis, prašė užtikrinti, kad būtų sumažinta drėgmė gyvenamosiose patalpose, tačiau ieškovas prašymus ignoruodavo, nors neginčijo, kad problema dėl per didelės drėgmės bute egzistuoja. Tik 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje ieškovas pristatė drėgmės surinkėją, kuris buvo neefektyvus, naudojo daug elektros. Ieškovas nuslėpė nuo atsakovo drėgmės šalinimo poreikį, atitinkamai jis turi prisiimti atsakomybę dėl elektros sąnaudų.
12.5. Pats ieškovas netinkamai prižiūrėjo jam priklausantį turtą, neužtikrino, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį. Ieškovas neįrodė, jog nuo pranešimo SMS žinute apie nuomos sutarties nutraukimą pateikimo iki ginčo patalpų perdavimo nuomotojui šios buvo bloginamos.
12.6. Šalių bendravimas tęsėsi iki 2018 m. lapkričio 15 d. Nuo šios datos atsakovas faktiškai butu nesinaudojo ir vienašališkai nutraukė sutartį; apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovas ieškovą informavo žinute, taip pat informavo, kad 2018 m. lapkričio 16 d. atsakovas jau bus išsikraustęs iš buto. Ieškovas su tokiu sutarties nutraukimu sutiko. Teismas nepagrįstai vertino, kad šis šalių susirašinėjimas nepatvirtina, ar šalys realizavo tokį ketinimą. Atsakovas neturi prievolės mokėti ieškovui už šio buto nuomą.
Atsiliepimas
13. Ieškovas R. S. atsiliepime prašė palikti pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovo pretenzijos neparemtos jokiais įrodymais. Į bylą pateiktos buto nuotraukos, sudarant nuomos sutartį, bei iš atsakovo perimto buto būklę fiksuojančios nuotraukos. Jokių pretenzijų dėl buto būklės atsakovas nereiškė iki jam buvo pateiktos pretenzijos dėl nemokamų mokesčių. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad net nemokėdamas nuomos mokesčio, atsakovas atsisakė nutraukti nuomos sutartį ir perduoti patalpas nepasibaigus sutarties terminui.
13.2. Trūkumai siejami su orų atšalimu, tačiau jie nebuvo nurodyti įsikėlus į butą kovo mėnesį. Ginčas kilo paaiškėjus, kad nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai, jau rugsėjo mėnesį.
13.3. Atmestinas atsakovo teiginys apie paslėptus buto trūkumus. Židinys bute veikia ir veikė, butas šildomas elektra. Atsakovas niekada nesikreipė dėl sugedusios santechnikos. Jokio vandens siurblio bute nėra. Balandžio mėnesį užregistruota vandentiekio avarija buvo priežastimi patekti į butą. Ši avarija kilo dėl atsakovo nešildomų patalpų. Sutartis sudaryta asmeniškai apžiūrėjus butą; atsakovas niekada nereiškė pretenzijų. Drėgmės surinkėjo perdavimą inicijavo ieškovas, pats naudodamas jį namuose. Bute įvesta efektyvi ištraukiamoji ventiliacija (vonioje, virtuvėje-svetainėje). Teiginys, jog atsakovas, pradėjęs gyventi bute, SMS žinutėmis ir telefonu informavo ieškovą, kad bute (koridoriuose ir kitose gyvenamosiose patalpose) atsirado pelėsis, neatitinka tikrovės ir nėra įrodytas.
13.4. Teiginys, kad atsakovas butu nesinaudojo nuo 2018 m. lapkričio 15 d., prieštarauja tikrovei. Atvykus gruodžio mėnesį, atsakovas buvo bute, atsisakė perduoti turtą. Tai patvirtina susirašinėjimas. Net jei atsakovas faktiškai nesinaudojo butu, pagal nuomos sutartį išliko pareiga jį prižiūrėti ir mokėti nuomą bei kitus komunalinius mokesčius. Nesinaudojimas butu negali būti laikomas sutarties nutraukimo įrodymu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl nuomos bei komunalinių mokesčių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 14 d. šalys sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutartyje numatyta, kad nuomininko mokėtinų mėnesinių nuompinigių dydis – 550 Eur, kuris mokamas už kiekvieną einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 14 dienos (Sutarties IV dalies 1-2 punktai). Nuomininkas, be kita ko, įsipareigojo mokėti mokesčius už vandens, elektros energijos (pagal skaitiklių parodymus) ir kitų paslaugų tiekimą; pasibaigus patalpų naudojimo laikui, perduoti patalpas nuomotojui tvarkingas pagal perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties II dalies 2.2-2.3 punktai). Nuomos terminas nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (Sutarties VI dalies 1 punktas). Tą pačią dieną pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį nuomotojas (R. S.) perdavė, o nuomininkas (A. O.) priėmė patalpas. Atsakovui nebemokant nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
17. Apeliantas nurodo, jog skundžiamu sprendimu teismas iš esmės taikė atsakovui sankciją už įpareigojimo dalyvauti teismo posėdyje nevykdymą; mano, jog tokio įpareigojimo nevykdymas nesuteikia pagrindo perkelti atsakovui įrodinėjimo naštą dėl pelėsio bute atsiradimo priežasčių bei nesuteikia pagrindo preziumuoti atsakovo kaltę dėl to pelėsio atsiradimo.
18. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą su ieškovo reikalavimais grindė tuo, jog sudarydamas nuomos sutartį, ieškovas nuslėpė aplinkybę apie nuomojamo buto trūkumus – didelę drėgmę ir dėl to atsirandantį pelėsį, neveikiantį židinį, sugedusią santechniką; atsiliepime į ieškinį teigė, jog 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovas informavo žinute ieškovą apie tai, kad jis nutraukia sutartį ir išsikrausto, o ieškovas su tokiu Sutarties nutraukimu būdu sutiko. Nurodė, jog atsakovas butu nesinaudoja, todėl neturi prievolės mokėti ieškovui už šio buto nuomą ir mokesčius.
20. Taigi, aplinkybes, susijusias su bute buvusiu pelėsiu, nurodė atsakovas, todėl pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, būtent jis jas ir turi įrodyti. Kita vertus, nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas pelėsio bute buvimo faktui įrodyti, aprašomos jo susidarymo sąlygos bei galimas poveikis žmogaus sveikatai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ši aplinkybė neįrodo, kad sutartis buvo nutraukta atsakovo nurodytą dieną ir būtent dėl šios priežasties (ar kitų apelianto nurodytų trūkumų), taip pat ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kad tuo metu patalpos buvo grąžintos ieškovui.
21. CK 6.498 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuomininko teisė pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti. Pagal specialiąsias gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančias teisės normas, šios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją (CK 6.609 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartis taip pat numatė galimybę šalims nutraukti sutartį (Nuomos sutarties VI dalis).
22. Apeliantas nurodo, kad būtent jis siūlė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina šalių pateiktas susirašinėjimas; jame iš esmės neatsiskleidžia ir pretenzijos dėl buto kokybės, konkretūs reikalavimai ieškovui. Priešingai, iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovui nesumokėjus nuomos mokesčio, būtent ieškovas 2018 m. lapkričio 8 d. žinutėje nurodė, kad jei atsakovas nemokės laiku pagal sutarties sąlygas, teks nutraukti sutartį, ir kad ieškovas lauks iki kitos dienos; 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas skambino atsakovui, tačiau susisiekti su atsakovu nepavyko, tą pačią dieną žinute ieškovas paprašė atsakovo išsivežti daiktus iki pirmadienio. Lapkričio 11 d. atsakovas informavo, kad daiktus išsiveš iki 14 dienos, 14 dieną informavo, kad krausto sandėliuką ir išsiveža didžiausius daiktus, o lapkričio 15 dieną paprašė atidėti susitikimą kitai dienai. 2018 m. lapkričio 16 d. 10.19 val. ieškovas teiravosi, ar jau gali paimti raktus, tačiau duomenų, kad atsakovas susisiekė su ieškovu, nėra. Nors apeliaciniame skunde paminėtose žinutėse atsakovas nurodo, jog ieškovas butu nesirūpino, kad atsakovas laukė drėgmės surinkėjo (už kurio darbą moka) ir siurblio mėnesį, ir kt., pažymėtina, jog jos parašytos ieškovui jau pareiškus pretenzijas dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Be to, apeliantas neatskleidė, kokią reikšmę šie įrodymai turi, sprendžiant ieškovo reikalavimų dėl nuomos ir kitų mokesčių priteisimo pagrįstumo klausimą.
23. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad, neįforminus sutarties nutraukimo, ji galiojo iki joje nurodyto termino pabaigos. Teigia, kad šalių bendravimas tęsėsi iki 2018 m. lapkričio 15 d., o nuo šios datos atsakovas faktiškai butu nesinaudojo ir vienašališkai nutraukė sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė ir šios aplinkybės.
24. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).
25. Kaip minėta, pagal šalių pasirašytos nuomos sutarties II dalies 2.3 punktą nuomininkas įsipareigojo, pasibaigus patalpų naudojimo laikui, perduoti patalpas nuomotojui tvarkingas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Duomenų, kad atsakovas perdavė ieškovui patalpas jo nurodytą dieną (ar vėliau, iki sutarties termino pabaigos) byloje nėra. Kelia pagrįstų abejonių ir apelianto teiginiai apie faktinį išsikraustymą iš patalpų 2018 m. lapkričio 16 d. Pažymėtina, kad su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė ieškovo atstovės 2018 m. lapkričio 21 d. elektroninį laišką atsakovui, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „nuomos sutartis tęstis negali, tokiu būdu buvo geranoriškai sutarta su Jumis dėl kuo skubesnio buto priėmimo – perdavimo. Todėl patvirtinu jums, kad pagal Jūsų nurodytą laiką, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), p. R. S. su advokatu atvyks dėl minėto buvo priėmimo – perdavimo“. Iš antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų išeinančių skambučių sąrašo matyti, kad ieškovas skambino atsakovui 2018 m. lapkričio 22 d. 10.07 val., tačiau atsakovas neatsiliepė (atmetė). Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad butas jam nebuvo grąžintas (perduotas), o atsakovas juo naudojosi ir ieškinio pateikimo metu (teigia, kad į butą pateko 2019 m. balandžio mėnesį). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Vien informacija, kad 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovas prašė atidėti susitikimą su ieškovu dėl buto perdavimo, nėra pakankama išvadai, kad toks perdavimas faktiškai įvyko. Įrodymų, kad atsakovas informavo ieškovą apie buto atlaisvinimą, kad nuo 2018 m. lapkričio 16 d. atsakovas gyveno kitoje gyvenamojoje vietoje ar pan., taip pat nepateikta. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien tik šalių ketinimas nutraukti sutartį nuo tam tikros datos nereiškia, kad taip ir buvo padaryta.
26. Taip pat atsakovas teigia, kad židinys neveikė, todėl buto išlaikymo išlaidos, naudojant elektrinius šildytuvus, neplanuotai išaugo; kad didelės elektros sąnaudos susijusios su drėgmės surinkėjo veikimu, kad ieškovas nuslėpė nuo atsakovo drėgmės šalinimo poreikį, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl elektros sąnaudų. Tačiau vien deklaratyvūs teiginiai, nepateikus jokių įrodymų apie susitarimą dėl buto šildymo būdo, židinio trūkumus, šildymo kaštų ar elektros kiekio pokyčius, kuriuos galėjo nulemti atsakovo nurodytos aplinkybės, nelaikytini pagrįstais. Apeliaciniame skunde akcentuodamas, jog atsakovas nutraukė nuomos sutartį, butu nesinaudoja, todėl nesutinka mokėti nuomos mokesčio ir kitų buto išlaikymo išlaidų, apeliantas jokių duomenų apie iki nurodomo nuomos sutarties nutraukimo sumokėtus mokesčius už elektrą ir kitas butui suteiktas paslaugas, duomenų apie skaitiklių parodymus jam išsikeliant iš buto, ir pan., taip pat nepateikė. Kitų argumentų dėl netinkamo skolos skaičiavimo atsakovas nenurodė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
27. Minėta, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-628-684/2015). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).
28. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, o vien aplinkybė, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
31. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.