Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. J. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo D. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. R. 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. R. 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

Proceso išlaidos už nukentėjusiesiems D. J. ir A. J. suteiktą teisinę pagalbą bei kelionės išlaidas nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo dėl to, kad jis 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.00 val., degalinės „B.“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. J. metu, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam D. J. į veidą, tuo padarė jam plėštinę žaizdą smakro kairėje bei sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą tarp jo ir D. J. atsistojusiai nukentėjusiai A. J. į veidą, tuo padarė jai kaktos sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. J. ir A. J. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji A. J. ir D. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendžio dalimi, kuria A. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, bei nuosprendžio dalimi, kuria A. J. ir D. J. civiliniai ieškiniai tenkinti tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

8. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad A. R. 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 11.00 val., degalinės „B.“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. J. metu, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam D. J. į veidą, tuo padarė jam plėštinę žaizdą smakro kairėje bei sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą tarp jo ir D. J. atsistojusiai nukentėjusiai A. J. į veidą, tuo padarė jai kaktos sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų D. J. ir A. J. sveikatą.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

18. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad A. R. padarytas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pripažintinas mažareikšme veika. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad A. R. padaryta veika yra mažareikšmė ir bylą nutraukė BK 37 straipsnio pagrindu.

19. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad A. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau nesutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad A. R. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Būtina atsižvelgti į tai, kad nors veikos mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

25. Vaizdo įraše taip pat matoma, kaip A. J., pamačiusi šią situaciją, nubėga link tos vietos, kur buvo kaltinamasis ir nukentėjusysis, kas atitinka jos parodymus. Ten atsistoja tarp konfliktuojančių asmenų ir jai suduodamas vienas smūgis į veidą, ką ji nurodė atvykusiems policijos pareigūnams bei medikams. D. J. ir A. J. tą pačią dieną nuvyko į priėmimo skyrių, jie buvo apžiūrėti, vėliau atlikti tyrimai. Pateiktomis specialisto išvadomis konstatuoti sužalojimai – D. J. plėštinė žaizda smakro kairėje, A. J. kaktos sumušimas (1 t., b. l. 79–80, 106–107).

26. A. R. smurtinius veiksmus, trukusius apie 5-10 min., sukėlusius nukentėjusiesiems D. J. ir A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas šių asmenų prašymų smurtinius veiksmus nutraukti. Įvertinus konfliktinę situaciją apibūdinančius duomenis, ypač duomenis apie naudotą smurtą ir jo trukmę, intensyvumą, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad A. R. veika galėtų būti vertinama kaip mažareikšmė.

27. Skundžiamame nuosprendyje, argumentuojant BK 37 straipsnio taikymą, nurodomos aplinkybės, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė sunkių pasekmių, A. J. sužalojimai padaryti netiesiogine tyčia. Skundžiame nuosprendyje nurodoma, kad nedidelę žalą patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusioji medikams nurodė, kad jai pagalba nereikalinga, o D. J. pareigūnams teigė, kad pretenzijų neturi. Tačiau tokios aplinkybės savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu būtent A. R. rankomis sudavė smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą (tiek D. J., tiek A. J.), sužalojimai padaryti veido srityje: D. J. – smakro kairėje pusėje, A. J. – kaktos srityje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog A. R. veiksmais sukeltų padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo dviem asmenims) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

28. Pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). A. R., smūgiuodamas į nukentėjusiųjų galvas, neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusiuosius ir to siekė. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. R. veiksmai nebuvo vienkartiniai ar trumpalaikiai, priešingai, jo veiksmai tęsėsi tam tikrą laiko tarpą, buvo atlikti prieš du asmenis, sudavus smūgius nukentėjusiajam D. J., smurtiniai veiksmai ir toliau buvo tęsiami nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis objektyviais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo tyčinę A. R. kaltę.

29. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad A. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, be abejo, yra reikšmingos ir svarbios pasekmės, duomenų, jog šių pasekmių atsiradimą būtų lėmęs ir pačių nukentėjusiųjų sąmoningai netinkamas elgesys, nėra. Net ir esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto naudojimas negali būti pateisinamas.

30. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės skyrimo

31. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę A. R., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad A. R. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino žalą Kauno teritorinei ligonių kasai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 38–51), tris kartus baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 52–54). A. R. yra vedęs (2 t., b. l. 31–33), augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, taip pat turi ir pilnametį vaiką, dirba (2 t., b. l. 55–56).

33. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, jog A. R. dirba, yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Skirti švelniausią sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę nėra pagrindo, kadangi A. R. yra dirbantis, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, įvertinus nukentėjusiesiems padaryto sužalojimo pobūdį ir sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių, tai pat į tai, kad nėra A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

34. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti nurodytus įpareigojimus. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui diskreciją spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo.

35. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nukentėjusieji neprašo A. R. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvios priežiūros, todėl šios priemonės skyrimo teisėjų kolegija nesvarsto, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi nusikaltimo, dėl kurio padarymo nuteistasis yra pripažintas kaltu, pobūdį, taip pat jo padarymo aplinkybes, A. R. asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, šiuo atveju būtų tikslingiausia taikyti įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnyje, t. y. įpareigoti A. R. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais D. J. ir A. J., bei tęsti darbą.

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų

36. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismo buvo tenkinti iš dalies. Pirmosios instancijos teismas priteisė D. J. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atmetė ieškinio dalį dėl 1 062,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat teismas priteisė A. J. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad A. R. nusikalstamais veiksmais žala buvo padaryta tiek A. J., tiek D. J.. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog ir tuo atveju, kai baudžiamoji byla nutraukiama, teismas gali iš esmės išspręsti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

38. D. J. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš A. R. priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos ir 1 062,63 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 123–129). Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 269,64 Eur patirtos kelionės išlaidos automobiliu iš Vokietijos į Lietuvą dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų; 478 Eur negautas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. sausio 28 d. dėl šioje baudžiamojoje byloje organizuojamų nukentėjusiojo apklausų ir kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų; 270 Eur negautas darbo užmokestis dirbant UAB „D.“, kurioje teikė taksi vairuotojo paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d.; 44,99 Eur už lėktuvo bilietus maršrutu Vokietija-Lietuva-Vokietija.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2021 m. gruodžio 15 d. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai po 2021 m. gruodžio 15 d. su nukentėjusiuoju atliekami nebuvo, D. J. 2022 m. sausio 19 d. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju kitoje baudžiamojoje byloje (3 t., b. l. 19). Todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 478 Eur negautų pajamų atmestinas kaip nepagrįstas.

40. D. J. taip pat prašo priteisti 270 Eur negautų pajamų, tai yra pajamos, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų neteko galimybės dirbti šešias dienas, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. Teigia, kad jis per devynių mėnesių laikotarpį uždirbo iš viso 9 724,53 Eur, o per minėtą savaitę vidutiniškai 270 Eur. Nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas nebuvo, nes jis nesikreipė dėl jo išdavimo, taksi paslaugas teikė vykdydamas individualią veiklą. Byloje pateiktas 2022 m. sausio 24 d. UAB „D.“ raštas, kuriame nurodyta, kad D. J. nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. užsakymų nepriėmė (2 t., b. l. 135). Taip pat į bylą pateikta telefonu daryta nuotrauka, kurioje nurodyta, kad D. J. pajamos per 2021 m. yra 9 724,53 Eur (2 t., b. l. 134). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikta nuotrauka nėra informatyvi, apskritai neaišku, kas pateikė informaciją apie gautas metines pajamas, nėra duomenų, ar iš gautų pajamų yra atskaičiuoti visi privalomieji atskaitymai. Nesant įrodymų, neabejotinai patvirtinančių nukentėjusiojo negautas pajamas, 270 Eur suma nepriteistina.

41. Nukentėjusysis prašo priteisti 44,99 Eur už lėktuvo bilietus maršrutu Vokietija-Lietuva-Vokietija, šiuo atveju nukentėjusysis pateikė tik skrydžio informaciją (2 t., b. l. 133), tačiau jokių apmokėjimų už minėtus skrydžio bilietus nepateikė. Nesant įrodymų, kad nukentėjusysis patyrė civiliniame ieškinyje prašomą priteisti turtinę žalą, ši ieškinio dalis taip pat atmestina.

42. Nukentėjusioji A. J. pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš A. R. priteisti jos naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 138–144).

43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką.

44. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusiuosius naudoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduoti keli smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl kurį laiką matomų sužalojimų veide. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis dirbantis, turi registruojamo turto. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų praktikoje įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-393-489/2017 ir kt.). Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra po 400 Eur kiekvienam.

45. Kauno teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 59,28 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 110–111). Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, A. R. civilinį ieškinį atlygino ir jie nuo ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

46. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis D. J. apylinkės teismui pateikė 1 500 Eur sąskaitą už advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus paslaugas (2 t., b. l. 136–137), tačiau byloje nėra šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl ši suma iš A. R. nepriteistina. Nukentėjusioji A. J. pateikė 1 750 Eur sąskaitą už advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus paslaugas (2 t., b. l. 147–151). Šios nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį (2 t., b. l. 148), yra pagrįstos. Ši suma, įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, yra proporcinga nukentėjusiajai suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma priteistina iš A. R..

48. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji prašė priteisti iš A. R. bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, tačiau patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

49. A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama (BPK 139 straipsnis).

50. Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – dvi CD laikmenos su vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiųjų D. J. ir A. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. R. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais D. J. ir A. J., bei tęsti darbą (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. R. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios A. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. R. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš A. R. 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų A. J. advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenas su vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.