Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine ar administracine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Kalbėdamas apie darbinę patirtį pasakojo, kad laisvėje apie 6 mėnesius yra dirbęs vairuotoju savo įkurtoje įmonėje, o prieš tai apie 12 metų dirbo kitose transporto įmonėse vilkiko vairuotoju, vežiojo krovinius Europoje. Šios bausmės atlikimo laikotarpiu Marijampolės kalėjime rodė norą įsidarbinti ir kreipėsi į resocializacijos skyriaus specialistus. 2022-07-01 įdarbintas statybininku. Vėliau nuo 2022-01-18 iki 2023-04-04 dirbo Marijampolės kalėjimo turto valdymo skyriuje (ūkio dalyje). Šiuo metu (nuo 2023-04-06) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininko pareigose. Gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje pažymima, kad nuteistasis pavestus darbus atlieka sąžiningai, rodo iniciatyvą, pasižymi punktualumu. Ateities planai, susiję su darbine veikla, yra konkretūs ir aiškūs. Gautas lietuviško kapitalo tarptautinė krovinių pervežimo įmonės(duomenys neskelbtini) patvirtinimas, kad ketina suteikti darbo vietą nuteistajam, įdarbinant jį vairuotoju- ekspeditoriumi. Įkalinimo įstaigoje finansų skyriuje nuteistojo vardu nėra gauta vykdomųjų patvarkymų. Pagal nuosprendžius iš nuteistojo ieškinių nepriteista. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Su artimaisiais santykiai yra geri, visos bausmės atlikimo metu palaikė glaudžius ryšius, bendravo pasimatymų metu, telefoninių pokalbių metu, šiuo metu – trumpalaikių išvykų metu. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, nebuvo nustatytos tiesioginės sąsajos tarp A. A. alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo bei nusikalstamo elgesio raiškos. Nors laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, tačiau piktnaudžiavimo narkotikais sritis nėra aktualus kriminogeninis veiksnys. Dokumentinėje medžiagoje nėra duomenų apie priklausomybės ligą. Komisijai pristatomas antrą kartą. Komisija nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir skyrė šias resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų resocializacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; toliau dirbti; dalyvauti „Sėkmingas asmeninių finansų valdymas“ programoje. Remiantis Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus pažyma, nuteistasis raštišku prašymu kreipėsi į administraciją dėl galimybės lankyti programą „Sėkmingas finansų valdymas“, bet atviro tipo bausmės atlikimo vietoje vykti šiai programai sąlygos nebuvo sudarytos. Nuteistasis vykdo individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą:

gyvenimo sąlygos; įgyta specialybė ir darbinė motyvacija; finansinis stabilumas; socialiniai ryšiai; psichoaktyvių medžiagų nevartojimas (narkotinių medžiagų, alkoholio); emocinis stabilumas. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. A. nuteistas 2021-02-03 Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu), 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausme.

2021-11-26 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi pripažintas 2021-02-03 Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. A. 2021-02-03 Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020-06-18, bausmės pabaiga – 2025-06-18. Likusi bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 dienos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas vieną kartą, laisvėje turės gyvenamąją ir darbo vietą ir kt. Šios aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, ir jos skundžiamoje nutartyje yra aptartos bei įvertintos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Iš asmens byloje esančio 2021-02-03 Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo nuosprendžio matyti, kad asmuo teistas už tai, jog 2020-06-17 Helsingborge (Helsingborg) į šią karalystę įvežė 50842 gramus marihuanos, t. y. narkotinių medžiagų, apie jas nepranešdamas muitinės procedūrai ir tokiu būdu pažeisdamas specialų privalomą draudimą įvežti. Šis nusikaltimas laikomas sunkiu, kadangi buvo susijęs su itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, be to, buvo organizuotos prekybos narkotinėmis medžiagomis, kurios tikslas yra pelno tikslais skleisti priklausomybę ir išnaudoti piktnaudžiaujančių asmenų priklausomybę, grandis. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo, padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog asmuo pirmą kartą nuteistas būdamas 16-ikos metų, o pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas vos 15-ikos metų. Anksčiau teistas už vagystes. Dabartinis nusikaltimas yra pirmas tokio pobūdžio ir nebūdingas ankstesniems, tačiau yra sunkiausias lyginant su ankstesniais nusikaltimais. Dėl paskutinio nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Tai, kad teistas ne pirmą kartą, rodo tų pačių klaidų kartojimą neįvertinant ankstesnio patyrimo. Teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam 2023-05-30 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2022-04-13, metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Svarbu paminėti, kad išlieka 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo stiliaus ypatumai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su gyvenimo stiliaus bei asmens mąstymo ir elgesio ypatumais, lėšų tvarkymu. Lėšų sritis yra aktuali, su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška susijusi sritis – nors asmuo laisvėje dirbo, gaudavo legalias pajamas, tačiau savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Mąstymo elgesio srityje rizika išlieka pasekmių suvokimo srityje, kadangi asmuo kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas savo elgesio pasekmių. Susiduria su tam tikrais sunkumais atpažindamas kai kurias sritis, turėjusias įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Gyvenimo stiliaus ypatumai taip pat susiję su A. A. nusikalstamu elgesiu, kadangi yra nusikaltimų, kurie įvykdyti darant įtaką netinkamomis kompanijoms. Rizika išlieka ir nuostatų srityje, kadangi anksčiau teistas tris kartus, kas rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 3 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. birželio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-4878 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.