Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio, Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. gynėjo advokato padėjėjo Audriaus Knyzos skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 12 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu) 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausme. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. A. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 18 d.

4. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistojo gynėjas pateikė skundą teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad tiek Komisija, tiek teismas kai kuriuos nuteistąjį apibūdinančius duomenis nurodė klaidingai (apie tai bus pasisakyta vėliau), kas išties rodo, jog Komisijos nutarimas ir skundžiama nutartis priimti neatidžiai analizuojant nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, tačiau tai visgi nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad sprendimas netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų A. A. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2022 m. gruodžio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 13 d., metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

11. Įvertinus A. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, darbas bus suteiktas ir laisvėje, neturi finansinių įsipareigojimų, kartą skatintas, siekia save realizuoti teisėtais būdais. Nėra baustas drausmine tvarka, o dėl bausmės atlikimo pradžioje išreikšto atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį apsiribota pokalbiu. Skunde teisingai atkreiptas dėmesys, kad Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta klaidinga atsisakymo eiti į paskirtą būrį data, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra techninė rašymo klaida, kuri, beje padaryta ir socialinio tyrimo išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Komisijos nutarimas ir skundžiama nutartis. Ši techninė rašymo klaida nekeičia skundžiamų procesinių sprendimų esmės, nelemia netinkamo materialinės teisės normos pritaikymo. Administracinius nusižengimus, už kuriuos A. A. skirtos administracinės nuobaudos jau bausmės atlikimo metu, jis padarė neveikimu (deklaracijų nepateikimas mokesčių administratoriui). Įvertinus tai, kad tuo metu jis jau buvo sulaikytas Švedijos Karalystėje, galima daryti išvadą, kad šių administracinių nusižengimų padarymą lėmė objektyvios priežastys ir tai negali būti vertinama kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, juolab, kad paskirta bauda apie ją sužinojus sumokėta. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėti faktai rodo A. A. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. A., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Nurodyta, kad rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų bei su lėšų tvarkymų susijusių problemų. Visi nusikaltimai padaryti siekiant įgyti neteisėtų pajamų, todėl būdingas nusikaltimų modelis. Pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte vardijant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nurodyta, kad vienas iš A. A. nustatytų kriminogeninių veiksnių yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, tačiau, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, A. A. niekad nėra teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą. Detalizuojant išskiriamus kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje niekur, išskyrus 7.2 punktą, nėra pažymėta, kad nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, o kalbama apie tai, kad A. A. nusikaltimus darydavo siekdamas įgyti neteisėtų pajamų ir būtent tokių nusikaltimų modelis jam yra būdingas. Tad akivaizdu, jog socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte nurodant šį nuteistajam išskiriamą kriminogeninį veiksnį (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis), padaryta klaida. Vertinant visumą socialinio tyrimo išvadoje išdėstytų duomenų, akivaizdu, kad nuteistajam yra išskiriamas kriminogeninis veiksnys – būdingas nusikaltimų modelis (kaip kad užfiksuota socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte). Kadangi pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė, o automatiškai į skundžiamą nutartį perkėlė socialinio tyrimo išvados duomenis, ši klaida ištaisytina, nurodant kad nuteistajam A. A. išskiriamas kriminogeninis veiksnys yra būdingas nusikaltimų modelis.

14. Apibūdinant kitus nuteistajam A. A. išskiriamus kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis laisvėje dirbo, gaudavo legalias pajamas, tačiau savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, galima daryti išvadą, kad nuteistasis net ir turėdamas pastovių legalių pajamų, nesugeba planuotis savo išlaidų. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai, kad jis neturi skolų, turi savo įmonę, kas, anot nuteistojo, rodo, jog jis tinkamai tvarkosi su finansais, nepaneigia nustatyto kriminogeninio veiksnio. Nuteistasis A. A. ir labai sunkaus nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, ir kuris įvykdytas siekiant finansinės naudos, padarymo metu dirbo, turėjo savo įmonę, tačiau tai jo nuo nusikaltimo darymo nesulaikė, kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis negebėjo tinkamai planuotis savo finansų, legaliai gaunamų pajamų jam nepakako. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismui nepateikta jokių duomenų, jog nuteistasis dalyvautų programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu, nors būtent šios problemos ir paskatino nuteistojo nusikalstamą elgesį. Mąstymo ir elgesio srityje rizika išlieka pasekmių suvokimo srityje, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neįvertina savo elgesio pasekmių. Nuteistasis susiduria su sunkumais atpažindamas kai kurias sritis, turėjusias įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Rizika išlieka ir nuostatų srityje. Praeityje teistas tris kartus, keli nusikaltimai įvykdyti įtakojant netinkamų kompanijų. Iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo ir elgesio problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.

15. Taigi nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, lankydamas programas, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais, kriminogeninių veiksnių skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

16. Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą A. A. šiuo metu atlieka bausmę, išnykę ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, padarymą, kurį įvykdė siekdamas finansinės naudos, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. A. A. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis, būdamas pakankamai brandaus amžiaus, nesimoko, yra nesusituokęs ar neturi nuosavo nekilnojamo turto, yra tiesiog nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kurios į procesinius sprendimus perkeltos iš socialinio tyrimo išvados, ir sprendimui dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo įtakos neturi.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

18. Analizuojamu atveju A. A. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartį.

Iš nutarties aprašomosios dalies pašalinti kriminogeninį veiksnį „būdingas smurtinių nusikaltimų modelis“ ir nurodyti, kad nuteistajam A. A. išskiriamas kriminogeninis veiksnys „būdingas nusikaltimų modelis“.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.