Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. gynėjo advokato padėjėjo A. K. skundą dėl 2023 m. sausio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvė atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-160 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti 2023 m. sausio 12 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-160 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, nuteistasis bausmes atlikimo metu 2 kartus baustas administracine tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, jog administracinės nuobaudos paskirtos tuo metu, kai nuteistasis jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir apie jam skirtas nuobaudas niekas nežinojo;

2) Komisija nuteistojo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo atsižvelgdama į tai, kad asmuo per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau atsisakė eiti į jam pataisos namų administracijos paskirtą būrį, apsiribota pokalbiu, todėl nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Pažymi, kad nuteistojo atsisakymas eiti į jam pataisos namų administracijos paskirtą būrį nebuvo įvertintas jokia drausmine nuobauda. Nurodytas nuteistojo elgesys negali būti vertinamas neigiamai, kaip tai nurodo Komisija;

3) kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko. Mano, kad šis motyvas yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio. Tai, kad nuteistasis neturi nuosavo nekilnojamojo turto ir gyvena ne santuokoje, negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo;

4) Komisija nurodė, kad asmuo teistas už didelio kiekio narkotiku įvežimą į Švediją. Atlieka bausmę už nusikaltimą įvykdytą, siekiant finansines naudos, todėl manoma, kad jis dažniau ar rečiau galėjo išgyventi finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidavo. Turi administracinių baudų 411 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, jog šis motyvas niekuo nepagrįstas, tiesiog Komisija mano, kad nuteistasis dažniau ar rečiau galėjo išgyventi finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidavo. Nuteistojo finansinė padėtis yra pakankamai gera ir tai patvirtina, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu ir dabar (veikla sustojus) turi savo transporto įmonę su turimomis transporto priemonėmis. Būtent savo įmonės turėjimas ir parodo asmens kompetencijas, kad gali tinkamai valdyti įmonę, transporto užsakymų vykdymą ir pinigų srautus, planuoti. Nuteistasis neturi jokių įsiskolinimų kylančių iš civilinių santykių. Administracinių nuobaudų padengimas artimiausiu metu bus sprendžiamas, kadangi 411 Eur suma yra labai maža;

5) Komisija nutarime nurodo, kad po dviejų vertinimų rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė. Pirmo vertinimo metu nustatyti 83 balai, antro vertinimo metu – 67 balai. Pokytis 16 balų per 8 mėnesius. Mano, kad tai yra žymi pažanga per trumpą laiko tarpą – 8 mėnesius ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

A. A. Švedijos K. S. ir Blekingės apeliacinio teismo 2021-02-03 m. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Švedijos K. B. už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu) 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausme.

2021-11-26 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi pripažintas Švedijos K. Š. K. S. ir Blekingės (Skane och Blekinge) apeliacinio teismo 2021-02-03 nuosprendis A. A. atžvilgiu ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. A. Švedijos K. S. ir Blekingės (Skane och Blekinge) apeliacinio teismo 2021-02-03 nuosprendžiu pagal Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020-06-18, bausmės pabaiga – 2025-06-18. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 5 mėnesiai ir 6 dienos.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas administracine tvarka. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau 2020-03-28 atsisakė eiti į jam pataisos namų administracijos paskirtą būrį, apsiribota pokalbiu, todėl nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kai nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu nesimoko. Laisvėje buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą ir po to įvykdė pirmą nusikaltimą, išsilavinimą įgijo pataisos namuose. Nuteistas už didelio kiekio narkotikų įvežimą į Švediją. Atlieka bausmę už nusikaltimą, įvykdytą siekiant finansinės naudos, todėl manoma, kad jis dažniau ar rečiau galėjo išgyventi finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidavo. Turi administracini baudų 411 Eur sumai. Ankščiau teistas 3 kartus už vagyste su bendrininkais, todėl manoma, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su j nusikalstamumu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima manyti, kad jis kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo. Buvo 16 metų kaip pirmą kartą buvo teisiamas teisme, o 15 metų pirmą kartą susidūrė su policija. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta du kartus – 2022-04-13 ir 2022-12-06. Minėtų vertinimų metu rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė. Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Taip pat buvo atsižvelgta į paskirtos bausmės trukmę ir konstatuota, kad neatliktos bausmės dalis dar yra gana m maža – 2 metai 5 mėnesiai ir 6 dienos.

Skunde nurodoma, kad kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad pagal administracinių nusižengimų registro duomenis, nuteistasis bausmes atlikimo metu 2 kartus baustas administracine tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, jog administracinės nuobaudos paskirtos tuo metu, kai nuteistasis jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir apie jam skirtas nuobaudas niekas nežinojo.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių nuobaudų paskyrimas tuo metu, kai nuteistasis jau atliko laisvės atėmimo bausmę ir galimai apie jam skirtas nuobaudas niekas nežinojo, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nuteistojo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo atsižvelgdama į tai, kad asmuo per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau atsisakė eiti į jam pataisos namų administracijos paskirtą būrį, apsiribota pokalbiu, todėl nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Pažymi, kad nuteistojo atsisakymas eiti į jam pataisos namų administracijos paskirtą būrį nebuvo įvertintas jokia drausmine nuobauda. Nurodytas nuteistojo elgesys negali būti vertinamas neigiamai, kaip tai nurodo Komisija.

Teismas sutinka, jog pokalbis su nuteistuoju drausmės komisijos posėdžio metu nėra nuobauda, tai prilyginama prevencinei priemonei, kuria siekiama koreguoti nuteistojo elgesį, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Tuo tarpu kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y., probacijos sąlygų.

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog kaip vieną iš motyvų, atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko. Mano, kad šis motyvas yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio. Tai, kad nuteistasis neturi nuosavo nekilnojamojo turto ir gyvena ne santuokoje, negali būti motyvu netaikyti lygtinio paleidimo.

Teismo vertinimu, skundžiamame nutarime esantys teiginiai apie nuteistojo nesimokymą, nuosavo nekilnojamojo turto neturėjimą ir gyvenimą ne santuokoje, nėra diskriminacinio pobūdžio. Tai yra nuteistąjį charakterizuojančios ir apibūdinančios aplinkybės;

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nurodė, kad asmuo teistas už didelio kiekio narkotiku įvežimą į Švediją. Atlieka bausmę už nusikaltimą įvykdytą, siekiant finansines naudos, todėl manoma, kad jis dažniau ar rečiau galėjo išgyventi finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidavo. Turi administracinių baudų 411 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, jog šis motyvas niekuo nepagrįstas, tiesiog Komisija mano, kad nuteistasis dažniau ar rečiau galėjo išgyventi finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidavo. Nuteistojo finansinė padėtis yra pakankamai gera ir tai patvirtina, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu ir dabar (veikla sustojus) turi savo transporto įmonę su turimomis transporto priemonėmis. Būtent savo įmonės turėjimas ir parodo asmens kompetencijas, kad gali tinkamai valdyti įmonę, transporto užsakymų vykdymą ir pinigų srautus, planuoti. Nuteistasis neturi jokių įsiskolinimų kylančių iš civilinių santykių. Administracinių nuobaudų padengimas artimiausiu metu bus sprendžiamas, kadangi 411 Eur suma yra labai maža.

Teismas pažymi, kad įmonės turėjimas ar ketinimas sumokėti turimas administracines nuobaudas nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Turi būti vertinama aplinkybių visumą, ką Komisija analizuojamu atveju ir padarė bei priėmė pagrįstą sprendimą nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo gynėjas rašo, kad Komisija nutarime nurodo, kad po dviejų vertinimų rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė. Pirmo vertinimo metu nustatyti 83 balai, antro vertinimo metu – 67 balai. Pokytis 16 balų per 8 mėnesius. Mano, kad tai yra žymi pažanga per trumpą laiko tarpą – 8 mėnesius ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo nuomone, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo 16 balų negalima vertinti, kaip akivaizdžios pažangos. Svarbu atsižvelgti į tai, kad net ir sumažėjus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nustatomi net 5 kriminogeniniai veiksniai: būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. A. gynėjo advokato padėjėjo A. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.