- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2-444-328/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05669-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- P. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir kt., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistą 60 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., G. B., G. B. ir D. B., padidinant išlaikymui skirtą sumą kiekvienam vaikui po 250 Eur (viso 1 000 Eur) kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 13 d., iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti, kad atsakovas dukroms privalo teikti išlaikymą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B., (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. B. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Šilutės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui teiks po 60 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų piniginių lėšų nebeužtenka vaikų poreikiams tenkinti, ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu vaikams priteisto išlaikymo dydį. Atkreipė dėmesį, jog visi šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus, vyriausiajam vaikui yra 16 metų, o jauniausiajam yra 12 metų. Priteisto išlaikymo nepakanka net minimaliausiems vaikų poreikiams tenkinti. Nurodė, jog atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, todėl taip pat privalo rūpintis savo vaikais, t. y. skirti lėšų, būtinų jų materialiniam išlaikymui. Ieškovės įsitikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei tenkanti sudėtingesnė keturių vaikų priežiūra (nedarbingumo laikotarpiai vaiko priežiūrai jo ligos laikotarpiu) yra tam tikri ribojimai ieškovei gauti įmanomai didžiausias pajamas, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad prie vaiko poreikių tenkinimo proporcingai gaunamoms pajamoms atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi. Mano, jog atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti kiekvienam vaikui teikdamas išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyrius) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, teikiamas 60 Eur išlaikymas akivaizdžiai netenkina net būtinųjų vaiko poreikių, todėl prieštarauja vaiko interesams. Ieškovės prašomas 250 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui neprieštarauja vaikų interesams, tačiau neapima lavinimo ir ugdymo. Prašo bylą nagrinėti Skyriaus atstovams nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, jog atsakovas išlaikymą mokėjo nereguliariai, todėl išlaikymas išieškomas antstolio. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovas nustojo mokėti išlaikymą. Atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, su vaikais nebendrauja. Paaiškino, jog vyriausioji dukra lanko gitaros pamokas. Nurodė, jog patiria išlaidas vaikų aprangai, maistui, higienos ir parfumerijos priemonėms ir kt. Vaikus išlaiko viena, niekas nepadeda. Turi skolinių įsipareigojimų, iš jos darbo užmokesčio atliekamos išskaitos apie 200 Eur/mėn. Apie atsakovo turtinę padėtį nieko nežino. Nurodė, jog visa vaikų priežiūros našta tenka ieškovei. Prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodinėja didesnių, nei minimalus darbo užmokestis, vaikų poreikių. Ieškovė nereikalauja daugiau, nei numato minimalus darbo užmokestis. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, jo teikiamas išlaikymas nėra proporcingas, teikiamo išlaikymo nepakanka bent minimaliems poreikiams tenkinti. Mano, jog iš atsakovo turi būti priteistas didesnis išlaikymas. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 1 dalis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi keturi nepilnamečius vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinus pareiškėjų L. B. ir P. B. prašymą, nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas P. B. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 60 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį, periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės, ieškovę skiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (sutarties 2 punktas).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą ir nuo ieškinio parengimo dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, t. y. padidinti vaikams teikiamo (teiktino) išlaikymo dydį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.
Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei šešerius metus. Per šį laikotarpį šalių nepilnamečiai vaikai išaugo, atitinkamai padidėjo ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; ir kt.). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jauniausio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 814 Eur/mėn., o vyriausiojo vaiko poreikiams tenkinti – apie 817 Eur/mėn., kitų dviejų vaikų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos yra panašaus dydžio. Teismo posėdyje ieškovės atstovas tvirtino, jog ieškovė neįrodinėja didesnių, nei minimalus darbo užmokestis, vaikų poreikių.
Įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, vaikų amžių, pakitusią šalies ekonominę padėtį, konstatuotinas esminis vaikų poreikių padidėjimas ir laikytina, jog esamas išlaikymo dydis (po 60 Eur kiekvienam) nėra proporcingas ir negali patenkinti padidėjusių kiekvieno vaiko poreikių (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu nustatytas pagrindas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje nurodoma, jog nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).
Pažymėtina, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovės pajamas iš darbo teisinių santykių (2022 m. rugpjūčio 1 d. pažymos duomenimis) sudarė apie 800 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius). Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų, pagal byloje pateiktus duomenis, iš jos darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuota apie 307 Eur/mėn. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie 2020 m. kovo 6 d. nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei laikinai valdyti ir naudotis perduotos gyvenamosios patalpos už 400 Eur/mėn. nuomos mokestį. Ieškovė patiria būsto išlaikymo (komunalinės) išlaidas, kurios siekia apie 522 Eur/mėn. (nuomos mokestis, išlaidos už suvartotą vandenį, elektros energiją, dujas ir kt., el. ryšio išlaidos). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog už būsto nuomą moka 250 Eur, būsto išlaikymui (kartu su komunaliniais mokesčiais, nuoma) kiekvieną mėnesį patiria virš 500 Eur išlaidas.
Byloje taip pat pateikti duomenys, jog nekilnojamasis turtas, kurio padalijimo klausimas išspręstas Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, parduotas iš varžytynių vykdymo procese (remiantis 2021 m. spalio 12 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo Nr. S21-4635 duomenimis).
Šalių nepilnamečiai vaikai A. B. ir G. B. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ((duomenys neskelbtini) mokymosi sutartys). G. B. ir D. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (2019 m. gegužės 27 d. vaikų iki 14 metų mokymo sutartis ir 2021 m. birželio 16 d. vaikų iki 14 metų mokymo sutartis).
Bylos medžiaga (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 376 straipsnis) nustatyta, jog atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovo vardu registruotos kelių transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba Tiki Treiler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonėms taikomi apribojimai). Atsakovas dirba, jo draudžiamąsias pajamas per mėnesį sudaro apie 1 387 Eur/mėn. (gautos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 2023 m. sausio mėn., vasario mėn.), be to, atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau byloje duomenų apie pajamas iš šios veiklos nėra (Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis). Atsakovas informacijos apie turtą ir gaunamas pajamas byloje nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, aplinkybių, dėl kurių negalėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti teikdamas didesnį materialinį išlaikymą, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis, palyginti su buvusia (duomenys neskelbtini) teismo spendimo priėmimo metu, iš esmės pakito (pagerėjo), kaip ir spręsti, jog iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje esantys duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, nesant duomenų apie kliūtis atsakovui dirbti jo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, suponuoja tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti vaikų poreikius atitinkantį didesnį, nei šiuo metu nustatytas, išlaikymą (CPK 185 straipsnis). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Kita vertus, byloje esantys duomenys nesuponuoja išvadų, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia nustatyti maksimaliai vaikų poreikius patenkinantį išlaikymo dydį (CPK 185 straipsnis). Nors galimai nepalanki ar sunki tėvų turtinė padėtis nepašalina jų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Sprendžiant dėl teiktino išlaikymo dydžio nustatymo į tai atsižvelgtina.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Ieškovė byloje pateikė lėšų, reikalingų A. B. ir D. B. poreikiams tenkinti skaičiuotę, kurioje nurodoma, kad D. B. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 814,43 Eur suma, o A. B. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 817 Eur suma, nurodant, jog kitų dviejų šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra panašūs. Išlaidoms pagrįsti ieškovė byloje pateikė duomenis (fotonuotraukas, internetinių parduotuvių prekių kainos) apie vaikams skirtų rūbų, avalynės kainas. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, ieškovės pateikti duomenys (skaičiuotės) vertintini kritiškai, pažymint, jog į šias išlaidas yra įtraukiami vykdomieji raštai (vaikui tenkanti dalis), nors objektyvių duomenų, jog vaikai turi skolinių įsipareigojimų, byloje nėra pateikta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo jauniausiajam vaikui yra 12 metų, vyriausiajam – 17 metų, kiti vaikai yra atitinkamai 15 ir 16 metų amžiaus. Duomenų, jog vaikai turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos didesnės lėšos, byloje nėra. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog gitaros pamokas lanko A. B., vaikas taip pat dalyvauja ansamblio veikloje, kiti vaikai užsiėmimų nelanko.
Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius duomenis, nepilnamečių vaikų amžių, objektyviai šiame amžiuje egzistuojančius būtinus ir protingus vaikų poreikius, nesant duomenų, jog šalių vaikai (ar kuris nors vienas) turi specialių poreikių, kuriems tekinti reikalingos didesnės lėšos, laikytina, jog protinga, reali ir ne per didelė išlaikymo suma kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra ne didesnė nei 630 Eur per mėnesį, įvertinus kasacinio teismo praktikoje įvardintus orientacinius kriterijus bei ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (CPK 183 straipsnis).
Sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Be to, kiekvienam vaikui gali būti skiriama papildoma išmoka (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu išmokos vaikams siekia 544 Eur per mėnesį (136 Eur kiekvienam vaikui), taip pat nurodė, jog papildomai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauna išmokas, kurios svyruoja nuo 72 Eur iki 88 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tokiu būdu, įvertinus ieškovės paaiškinimus, matyti, jog ieškovei yra mokamos išlaikymo vaikams išmokos pagal Vaikų išlaikymo įstatymo nuostatas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymo dydis (60 Eur) nėra proporcingas kiekvieno vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaikų interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti bent minimalius kiekvieno vaiko poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, aplinkybę, jog ieškovei yra mokamos išmokos vaikams, taip pat nepilnamečių vaikų amžių bei tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, pripažintina, jog atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui gali ir turi galimybes skirti po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies (CPK 183 straipsnis, CK 3.192 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. B., G. B., G. B. ir D. B. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).
CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.
Dėl bylos baigties
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog byloje nustatytos įstatyme įtvirtintos sąlygos pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui dydį, t. y. jį padidinti, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie vaikų poreikius bei įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir galimybę teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. Pagal byloje pateiktus duomenis (2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. balandžio 4 d. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) matyti, jog ieškovė už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 720 Eur (600 Eur už ieškinio parengimą ir 120 Eur už atstovavimą) bei papildomai sumokėjo 120 Eur.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžintinas už ieškinio pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 152 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punktu, 9 punkto nuostatomis, įvertinus 2023 m. vasario 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio trukmę (12 min. 8 s.), vadovaujantis kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 ir kt.) laikytina, jog pagrįstos ir būtinos šioje byloje ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 720 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, laikytina, jog patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 576 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtai eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. rugsėjo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, numatant, kad atsakovas išlaikymą vaikams privalo teikti už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
Paskirti ieškovę L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo P. B. 576 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. B..
Priteisti iš atsakovo P. B. 152 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio valstybei.
Grąžinti ieškovei L. B. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį (2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini) LITEKO sistemoje, mokėjimo data – 2022 m. rugsėjo 13 d.).
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.