Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-690-467/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-07
Bylos Nr.
e2A-690-467/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00295-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-690-467/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00295-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.6; 2.1.4.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Aldonos Tilindienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė siekimu užtikrinti ieškovės teises ir interesus, įgytus anksčiau organizuoto konkurso būdu iki tol, kol nėra galimybės organizuoti naujo konkurso. Organizuoti naujo konkurso objektyviai nėra galimybės dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-861/2023, pradėta pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso (toliau – Konkursas1) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso1 nutraukimo. 2022 m. liepos 12 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta kita civilinė byla Nr. e2-2529-863/2022, kuri buvo pradėta pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso (toliau – Konkursas2) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso2 nutraukimo. Šalių prašymu šiose bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir konkursų (Konkurso1 ir Konkurso2) vykdymas sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2482-861/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1272-464/2022).

Šalies argumentai

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės Vilniaus mieste eksploatuoti savo 154 vnt. reklaminius įrenginius, kadangi tokia jos teisė pasibaigė 2023 m. vasario 1 d. ir galimybė toliau eksploatuoti šiuo metu ieškovės eksploatuojamus reklamos įrenginius nėra priklausoma nei nuo sustabdyto naujo konkurso eigos, nei nuo kitų aplinkybių.

4. Taigi ginčas byloje kilo dėl ieškovės teisės Vilniaus mieste eksploatuoti savo senuosius reklaminius įrenginius, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo iki tol, kol Savivaldybės administracija paskelbs naują viešąjį konkursą arba galės tęsti tą, kuris buvo paskelbtas 2022 m. birželio 22 d., tačiau teismo nutartimi šiuo metu yra sustabdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Bendrovei 2013 m. vasario 1 d. viešojo konkurso būdu penkeriems ir dešimčiai metų išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) (toliau – Leidimas) buvo terminuotas ir, keletą kartų šį Leidimą dalyje dėl penkerių metų įrenginių eksploatacijos termino pratęsus (t. y. visų Leidime nurodytų įrenginių eksploatavimo terminą suvienodinus iki dešimties metų), Leidimas pasibaigė 2023 m. vasario 1 d. Leidimas nebuvo pratęstas, o dėl nepratęsimo teisėtumo šiuo metu yra sprendžiama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

7. Teismas nurodė, kad toliau eksploatuodama savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų eksploatavimo leidimo galiojimui, Bendrovė pažeistų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą imperatyvaus pobūdžio teisės normą, kuri nustato, jog pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką.

8. Teismas pažymėjo, kad Leidimo galiojimas buvo susietas su konkrečia data ir, nors Leidimo galiojimo terminas dalyje kelis kartus Savivaldybės administracijos buvo pratęstas dėl to, jog naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas (Bendrajam planui esant intensyvioje rengimo ir derinimo stadijoje, nebuvo tikslinga skelbti naujo viešojo konkurso pagal senąsias, būsimu Bendruoju planu numatomas keisti sąlygas (teritorijas), galiausiai terminą nustatant iki 2023 m. vasario 1 d., teismo vertinimu, tai nesudaro prielaidos vertinti, kad Leidime nustatyta Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius buvo susieta ne su Leidime nurodyta konkrečia data, o su Leidime niekaip nenustatyta sąlyga, t. y. iki tol, kol sprendimu Savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius įrenginius kitam subjektui.

9. Teismas nesutiko su Bendrovės argumentais, kad dabartinė situacija Bendrovei sukelia teisinį neapibrėžtumą, ir kad teisinių santykių tęstinumas (Bendrovės reklaminių įrenginių eksploatavimas net ir pasibaigus Leidimui, iki tol, kol bus paskelbtas naujas viešasis konkursas) privalo būti užtikrintas.

10. Teisinių santykių tęstinumas įstatyme nėra garantuotas – nebegaliojančiame Leidime ar kitame teisės akte nėra numatytos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduodamas leidimas, gali būti suteiktos išskirtinės teisės tęsti veiklą iki naujo konkurso laimėtojo paskelbimo.

11. Teismo vertinimu, šiuo metu esama Bendrovės situacija yra pakankamai išsamiai sureguliuota įstatymu – Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką. Šiuo aspektu teismas sutiko su Savivaldybės administracija, kad teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, kurį Bendrovė nurodo patirianti, yra susijęs tik su subjektyviu pačios Bendrovės galbūt turėtu lūkesčiu, jog artėjant senojo Leidimo galiojimo termino pabaigai, Bendrovei nereikės demontuoti senųjų įrenginių, nes Bendrovė spės sudalyvauti ir tas pačias 154 reklaminių įrenginių vietas laimėti naujajame 2022 m. birželio 22 d. paskelbtame viešajame konkurse.

12. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą ir siekia ginti savo privačius interesus gauti finansinės naudos kuo ilgesnį laiką eksploatuojant reklaminius įrenginius. Tokia situacija negali būti laikoma neatitinkančia viešojo intereso. Teismo vertinimu, viešasis interesas būtų pažeistas leidus ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nesant tam teisinio pagrindo toliau naudoti Savivaldybei priklausančius ar valdytojo teise valdomus objektus.

13. Teismas neįžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 ir 164 straipsniuose nustatytų bylos sustabdymo pagrindų, vertindamas, kad administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023, kurioje skundžiamas atsakovės priimto administracinio akto teisėtumas, nustatytini faktai neturės įtakos nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje ginčas kyla dėl ieškovės teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pripažinimo, t. y. dėl bylos nagrinėjimo metu ieškovės turimos teisės, kuri nepriklauso nuo administracinės bylos baigties ir administracinėje byloje nustatytinų faktų. Teismas padarė išvadą, kad tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, o teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovė UAB „Clear Channel Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Clear Channel Lietuva“ ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Leidimo 9 ir 10 punktuose buvo numatyta, kad „Leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos“, ir taip pat buvo numatyta, jog „Leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas“.

14.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nenumato leidimo galiojimo termino pratęsimo galimybės. Tokios galimybės nenumatė ir pats Leidimas. Be to, teisės pratęsti leidimų galiojimą atsakovei nesuteikia ir kiti taikytini teisės aktai. Taigi, faktiniai ginčo šalių atlikti veiksmai patvirtina tai, kad ieškovei, kuri buvo teisėtai konkurso būdu įgijusi teisę eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius, de facto (faktiškai) ir de jure (teisiškai) buvo išduodamas naujas leidimas ankstesnio leidimo pagrindu, bet ne pratęsiamas anksčiau išduoto leidimo galiojimas. Sprendime išdėstytos išvados dėl tariamo Leidimo termino pratęsimo yra nepagrįstos teisiniu reglamentavimu ir jo neatitinka. Viešojoje teisėje galioja principas, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.

14.3. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kada leidimo turėtojui gali būti neišduotas leidimas turimo leidimo pagrindu (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis). Atsakovė, suvokdama Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme įtvirtinto pagrindų sąrašo baigtinį pobūdį, ne kartą priėmė administracinius sprendimus, kuriais de facto naujo leidimo pagrindu ieškovei būdavo suteikta teisė toliau eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius.

14.4. Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su reklaminių įrenginių tolimesniu eksploatavimu po 2018 m. vasario 1 d., leidžia teigti, kad ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius nebuvo susieta su 2013 m. vasario 1 d. Leidime expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nurodytu įrenginių eksploatavimo terminu (pvz., 5 metai), nes įrenginiai buvo eksploatuojami ir minėtam terminui pasibaigus. Ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius taip pat nebuvo susieta su Leidime nurodyto termino pratęsimu, nes tokio termino pratęsimo galimybės nenumatė nei Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, nei išduoto Leidimo nuostatos.

14.5. Mano, kad ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius buvo susieta su Vilniaus miesto naujojo bendrojo plano patvirtinimu ir atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu, t. y. iki tol, kol nebus teisinio ir faktinio pagrindo kitam rinkos dalyviui konkurso būdu suteikti analogiškos teisės dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo. Šią aplinkybę taip pat pripažino ir atsakovės atstovė 2023 m. liepos 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2- 1900-340/2023, nurodydama, kad „2019 m. įsakymo priėmimo metu mes jau preliminariai žinojome bendrojo plano patvirtinimo datą, dėl to numatėme konkrečią visų leidimų galiojimo datą – 2023 m. vasario 1 d., dar duodant laiko subjektams gerą pusmetį iki naujų laimėtojų paskelbimo pasiruošti demontavimui, jeigu jie kartais konkurso nelaimėtų“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-1900-340/2023 garso įrašas: nuo 57 min. 10 sek. iki 57 min. 30 sek.).

14.6. Naująjį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“. Pažymi, kad didelė dalis reklaminių įrenginių (t. y. 140 iš 154 įrenginių) šiuo metu pilnai atitinka visus teisės aktų nustatytus reikalavimus (įskaitant ir Bendrojo plano reikalavimus).

14.7. Atsakovė kilus teisminiam ginčui dėl naujo konkurso sąlygų teisėtumo, pakeitė savo poziciją dėl tolimesnio reklaminių įrenginių eksploatavimo ir nebelaukdama, kol bus užbaigtas naujas konkursas, nesąžiningai ėmė siekti reklaminių įrenginių demontavimo, tokiu būdu stengdamasi reklaminės veiklos subjektus priversti sutikti su naujo konkurso neteisėtomis sąlygomis ir atsisakyti savo pažeistų teisių gynybos. Iki teisminio ginčo dėl naujo konkurso sąlygų teisėtumo kilimo, ieškovės valdomų reklaminių įrenginių eksploatavimo pabaiga buvo siejama su naujo konkurso užbaigimu ir naujų laimėtojų paskelbimu.

14.8. Ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad anksčiau išduoto leidimo pagrindu ir toliau bus išduoti nauji leidimai, nesant faktinio pagrindo, kada leidimas gali būti neišduotas (t. y. nesant nė vieno baigtiniame sąraše, kuris numatytas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte, įtvirtinto leidimo neišdavimo pagrindo).

14.9. Ieškovė nagrinėjamoje byloje negynė viešojo intereso, bet viešojo intereso apsaugos motyvu siekė pagrįsti savo subjektinių teisių gynybą. Ieškovė akcentavo, kad jos reikalaujama pažeistų teisių gynyba nepažeis viešojo intereso ar atsakovės teisių, bet priešingai, sudarys sąlygas užtikrinti tinkamą minėto intereso apsaugą, t. y. skubotas reklaminių įrenginių demontavimas, kai nėra naujo subjekto, kuris turėtų įrengti naujus reklaminius įrenginius, nulemtų ženklaus į Savivaldybės biudžetą surenkamų rinkliavų už reklamos sklaidą Vilniaus mieste sumažėjimą.

14.10. Siekiant Savivaldybės turtą valdyti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, kartu siekiant ir ieškovės subjektinių teisių gynybos, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jos teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius ant atsakovei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą 2013 m. vykusio konkurso būdu, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė naujo konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius įrenginius kitam subjektui.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

15.1. Leidimas Bendrovei buvo išduotas dar galiojant senajam Vilniaus miesto teritorijos bendrajam planui, kuris šiuo atveju byloje yra minimas ir svarbus dėl to, jog Bendruoju planu yra atitinkamai suplanuojamos ir teritorijos, kuriose Vilniaus mieste bus leidžiama įrengti išorines reklamas. Paprastai Bendrasis planas atnaujinamas kas dešimt metų (pastarasis, patvirtintas dar 2005 metais, Savivaldybėje nauju turėjo būti keičiamas po 2015 m.).

15.2. Artėjant Leidimo 5 metų galiojimo terminui, naujas Bendrasis planas vis dar nebuvo patvirtintas (dėl naujai numatomų sprendinių vyko aktyvios diskusijos). Atitinkamai – nebuvo prasmingumo dėl šios dalies Leidime numatytų įrenginių skelbti ir naujo viešojo konkurso, nes nei įrenginių eksploatavimo sąlygos, nei reklaminiams įrenginiams mieste numatytos teritorijos dar nebuvo atnaujintos. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Leidimas buvo pratęsiamas.

15.3. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai ir juose vartojamos formuluotės „pratęsti“ Leidimo galiojimo terminą nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, šių įsakymų po jų priėmimo neskundė ir Bendrovė. Neteisėtais šiuos įsakymus Bendrovė ėmė laikyti tik dabar, kuomet Leidimas baigėsi, ir įsakymai nei dėl leidimų pratęsimo, nei dėl naujų išdavimo be konkurso nebuvo priiminėjami.

15.4. Nepriklausomai nuo to, ar minėtais įsakymais Leidimas buvo pratęstas, ar būtų buvęs išduotas naujas senojo Leidimo pagrindu, tai nekeičia esamos faktinės situacijos, kad senasis Bendrovės Leidimas pasibaigė 2023 m. vasario 1 d.

15.5. 2021 m. birželio 1 d. patvirtintus naują Bendrąjį planą, 2022 m. birželio 22 d. buvo paskelbti nauji, didelio masto (t. y. visų formatų reklaminiams įrenginiams) viešieji konkursai. Ta aplinkybė, kad šie konkursai suinteresuotų senųjų reklamos rinkos dalyvių buvo iškart apskųsti, nekeičia faktinės aplinkybės, jog naujas Bendrasis planas yra patvirtintas, nauji konkursai buvo paskelbti ir pagrindo senųjų leidimų pratęsimui (ar naujų išdavimui senųjų pagrindu) neliko.

15.6. Nė viename iš minėtų įsakymų nėra numatyta, kad teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius Bendrovei yra suteikiama tol, kol nebus teisinio ir faktinio pagrindo kitam rinkos dalyviui konkurso būdu suteikti analogiškos teisės dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo. Tiek pačiame Leidime, tiek paskutiniame Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme (dėl įrenginių, kurių pirminis eksploatavimo terminas Leidime buvo numatytas 5 metai) yra aiškiai numatyta, kad Leidimas galioja iki konkrečios datos, t. y. iki 2023 m. vasario 1 d. Priešinga Bendrovės interpretacija neatitinka rašytinių bylos duomenų.

15.7. Esant numatytai Leidimo galiojimo datai 2023 m. vasario 1 d., jokių pratęsimų nebebuvo planuojama vykdyti, nes patvirtinus naują Bendrąjį planą, iškart buvo planuojami skelbti (ir buvo paskelbti) nauji viešieji konkursai.

15.8. Nepriklausomai nuo to, jog nauji reklaminių įrenginių eksploatuotojai vis dar nėra išrinkti ir nežinia, kada bus išrinkti (tai priklausys nuo teisminių bylų dėl sustabdytų konkursų eigos), senųjų reklamos rinkos dalyvių turėti ir 2023 m. vasario 1 d. pasibaigę leidimai negali būti nei pratęsti, nei jų pagrindu išduoti nauji leidimai tomis pačiomis sąlygomis, nes reklaminių įrenginių eksploatavimas tomis pačiomis (2012 m.) sąlygomis nebeatitiktų Bendrojo plano reikalavimų – dalis senųjų reklaminių įrenginių vietų, kaip, pavyzdžiui, Bendrovės atveju, pagal šį Bendrąjį planą Vilniuje nebegali būti eksploatuojamos ir dėl to naujame konkurse net nebuvo įtrauktos kaip konkursuojamos; kad kitai daliai vietų buvo pakeisti techniniai reikalavimai, kurių senieji reklaminiai įrenginiai nebeatitinka.

15.9. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai patvirtina, kad Savivaldybės administracija dar senųjų leidimų galiojimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog, patvirtinus naują Bendrąjį planą, pagrindo pratęsti senuosius leidimus nebebus – visų jų galiojimo terminas paskutiniuoju Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu buvo suvienodintas, nustatant jų galiojimą iki 2023 m. vasario 1 d. be papildomų išlygų.

15.10. Leidimo galiojimo terminui suėjus, nepriklausomai nuo to, ar naujas konkursas tuo metu jau buvo užbaigtas ar ne, Bendrovei kilo pareiga demontuoti reklaminius įrenginius – tai aiškiai numato tiek paties Leidimo sąlygos (2.7 punktas), tiek Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas (pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką).

15.11. Bendrovės šiuo metu neteisėtai eksploatuojamų reklaminių įrenginių atitikimas ar neatitikimas teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas – šis klausimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023, kurioje yra sprendžiama dėl Savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. atsisakymo pratęsti Leidimą (išduoti naują senojo pagrindu) teisėtumo.

15.12. Bendrovės siūlomas lėšų surinkimo būdas, t. y. leidimas Bendrovei ir toliau eksploatuoti savo senuosius reklaminius įrenginius senosiomis Leidimo sąlygomis, kai jau yra patvirtintas naujas Bendrasis planas, numatantis, kad leidimai gali būti išduodami tik konkurso tvarka, ir apskritai numatantis atnaujintus reklamų eksploatavimo Vilniuje sprendinius (o kai kuriais atvejais – ir vietas, dalį jų reklamoms nebenaudojant), būtų neteisėtas.

15.13. Viešasis interesas šiuo atveju būtų apsaugotas ir užtikrintas netenkinus ieškinio, priešingu atveju, susiklostytų situacija, kurioje vieną kartą viešojo konkurso būdu leidimus gavę subjektai savo reklaminius įrenginius galėtų eksploatuoti iš esmės neribotai – tam užtektų tiesiog apskųsti bet kurį Savivaldybės administracijos naujai paskelbiamą viešąjį konkursą, jį sustabdyti ir kol byla nagrinėjama toliau eksploatuoti savo reklaminius įrenginius senosiomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys); taip pat nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Pažymėtina, kad laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktas).

19. CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises, 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra, 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį, 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius įrenginius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu Savivaldybės administracija konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą. Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius atsakovės išduotų terminuotų leidimų, kurių suvienodintas galutinis eksploatavimo terminas pasibaigė 2023 m. vasario 1 d., pagrindu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent šios ieškovės teisės (ne)turėjimo klausimas. Apeliaciniame teisme keliami klausimai dėl atsakovės ieškovei išduoto Leidimo termino pratęsimo iki 2023 m. vasario 1 d., taip pat dėl ieškovės eksploatuojamų reklaminių įrenginių atitikimo ar neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Ieškovei 2013 m. vasario 1 d. dėl ginčo objektu esančių 154 vnt. reklaminių įrenginių viešojo konkurso būdu buvo išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų 5 ir 10 metų terminams. Leidimo 9 punkte nurodyta, kad leidimas galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o 10 punkte numatyta, kad leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas; pasibaigus leidimo galiojimo laikui, konkursas gali būti skelbiamas iš naujo. Leidimo priede nurodyta, kad ieškovei suteikta teisė eksploatuoti 154 vnt. reklaminių įrenginių, iš kurių 69 vnt. – 5 metams, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d., o likusius 85 vnt. – 10 metų, t. y. iki 2023 m. vasario 1 d.

22. Leidimo galiojimas dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių, kurių galiojimas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d., t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui, buvo pratęstas Savivaldybės 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 30-3518/18(2.1.1E-TD2) 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-3269 redakcija pakeista ir numatyta, kad vietoj žodžių „iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos“ įrašyti žodžius „iki 2019 m. gruodžio 14 d.“. Leidimo galiojimas dėl minėtų įrenginių dar kartą buvo pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 motyvuojant tuo, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, dalies įrenginių (t. y. įrenginių, kuriems ieškovei buvo išduotas leidimas 5 metų terminui) eksploatavimo terminas pratęstas iki 2023 metų vasario 1 d. Taigi dėl visų ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) galiojimo terminas turėjo baigtis 2023 m. vasario 1 d.

23. Savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kurio 3 priedas „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ nustato Vilniaus miesto estetinio vaizdo standartus atitinkančius reikalavimus mieste įrengiamai išorinei reklamai. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo pakeitimais, 2022 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1376 „Dėl Tarybos 2010-09-29 sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstė Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus, kurių IV skyriuje nustatyta viešojo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarka.

24. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. paskelbė reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų (Konkursas2) bei mažo formato reklaminių įrenginių (Konkursas1) įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešuosius konkursus. Šie konkursai suinteresuotų ankstesnių reklamos rinkos dalyvių buvo apskųsti ir sustabdyta konkursų eiga:

Žemesnės instancijos teismas

24.1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-861/2023 pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso1 nutraukimo.

24.2. 2022 m. liepos 12 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta civilinė byla Nr. e2-2529-863/2022 pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso2 nutraukimo.

25. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovei 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškė reikalavimą Nr. A51-131140/22(3.3.18.1E-AD24), kuriame nurodė išmontuoti ieškovės reklamos įrenginius, patenkančius į sustabdyto Konkurso1 apimtį, ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 4 d.

26. Baigiantis Leidimo galiojimo terminui, ieškovė 2023 m. sausio 3 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu (toliau – Paraiška). Paraiška buvo pateikta Savivaldybės administracijai dėl Paraiškoje nurodytų 154 reklaminių įrenginių, dėl kurių anksčiau buvo išduotas leidimas Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6). Paraiška buvo pateikta Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 dalies pagrindu, siekiant supaprastinta tvarka gauti leidimą įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto 2013 m. vasario 1 d. leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu.

27. Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto 2013 m. vasario 1 d. leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu. Tokį sprendimą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės grindė tuo, kad yra paskelbtas naujas konkursas įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ir teisę įrengti bei eksploatuoti reklamos įrenginius ieškovė turi įgyti konkurso būdu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl šio sprendimo panaikinimo šiuo metu vyksta Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Dėl ieškovės teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius (ne)egzistavimo

28. Leidimas įrengti išorinę reklamą suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsnis). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (šiuo atveju – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 7 straipsnis).

29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą susieja su leidimo galiojimo pabaiga. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas nustato, kad kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką per leidimą išduodančios institucijos nustatytą terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą. Taigi aplinkybė, kad ieškovė neturi galiojančio leidimo, reiškia teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius leidimo pagrindu neturėjimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint leidimo įrengti išorinę reklamą.

30. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, Bendrovės teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius buvo susieta ne su Vilniaus miesto naujojo bendrojo plano patvirtinimu ir ne su atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu, o su konkrečia Leidime nurodyta šios teisės egzistavimo data – tiek pačiame Leidime, tiek paskutiniajame atsakovės direktoriaus įsakyme dėl įrenginių, kurių pirminis eksploatavimo terminas Leidime buvo numatytas 5 metai, yra nustatyta, kad Leidimas galioja iki 2023 m. vasario 1 d. Įvertinusi Leidimo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, 2013 metais išduodama terminuotus leidimus reklamos įrenginiams eksploatuoti, būtų įsipareigojusi, esant ieškovės pageidavimui, neribotą laiką tęsti Leidimo galiojimą. Leidimo 2.7 punkte įtvirtinta, kad konkurso laimėtojas (šiuo atveju – ieškovė) pasibaigus leidimo galiojimo terminui, per vieną mėnesį nuo šio leidimo galiojimo termino pabaigos privalo savo lėšomis išardyti, išvežti RIS ir ADNS, sutvarkyti jų įrengimo vietas ir jas perduoti savivaldybei pagal priėmimo–perdavimo aktą. Jei konkurso laimėtojas per nustatytą terminą neišardo ir neišveža, Savivaldybė turi teisę juos realizuoti ir (ar) kitaip panaudoti. Be to, Leidimo 9 punkte nustatyta, jog leidimas įrengti ir eksploatuoti reklaminius skydus galioja iki jo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo terminų pabaigos, o pačiame Leidime teisė ieškovei pratęsti leidimo terminą nenumatyta. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė būtų įgijusi neterminuotą teisę (pagal leidimą ar kitų teisės aktų pagrindu) eksploatuoti ginčo reklaminius įrenginius Leidimo priede nurodytose vietose. Be to, kaip jau minėta, ieškovei išduotame Leidime yra aiškiai nurodyta, kad leidimas nėra pratęsiamas.

31. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė buvo pratęsusi ir suvienodinusi Leidimo galiojimo terminą iki 2023 m. vasario 1 d., nereiškia, jog ieškovė galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad leidimas ir toliau, nepaisant jame numatytų sąlygų, bus tęsiamas. Iš byloje pateiktų duomenų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal išduotą leidimą teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius ieškovei buvo pratęsta ir suvienodinta dėl to, jog nebuvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrasis planas. Leidimo termino pasibaigimas sukelia įprastas leidimo galiojimo pasekmes, kurios yra įtvirtintos ir ieškovei išduotame leidime. Atsakovės nepratęsimas tarp šalių sudaromų susitarimų, pasibaigus Leidime nurodytų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, savaime nesuponuoja ieškovės teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius ankstesnėmis sąlygomis iki teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimo kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu. Pažymėtina, kad apeliantė yra verslo subjektas, kuris sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žinojo, jog pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, turės išmontuoti reklaminius įrenginius tokiu būdu ir tvarka, kaip yra numatyta Leidime.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavusi administracinę bylą Nr. eI3-4165-631/2023, kurioje prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), ši byla nėra išnagrinėta. Administracinėje byloje UAB „Clear Channel Lietuva“ buvo pateikusi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama išardyti (demontuoti) ar priversti UAB „Clear Channel Lietuva“ išardyti (demontuoti) reklaminius įrenginius, dėl kurių pateikta 2023 m. sausio 3 d. paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi toks ieškovės prašymas buvo atmestas (pastaroji nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė su ieškiniu dėl teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius pripažinimo kreipėsi 2023 m. kovo 8 d., t. y. praėjus mėnesiui nuo termino, kuriam buvo išduotas Leidimas, galiojimo pabaigos; be to, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo šio termino pabaigos – kreipėsi į teismą su 2023 m. balandžio 20 d. prevenciniu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, civilinėje byloje Nr. e2-10214-918/2023. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. ieškovės prevencinio ieškinio netenkino.

33. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių daroma išvada, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia ginti, visų pirma, savo, kaip verslo subjekto, privačius interesus gauti finansinės naudos kuo ilgesnį laiką eksploatuojant reklaminius įrenginius, t. y. siekia kuo ilgiau išvengti prievolės demontuoti savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui – iš esmės iki tol, kol, kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, bus išspręstas viešojo konkurso sąlygų teisėtumo, neteisėtumo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-882-861/2023, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, o per tą laiką papildomai gauti finansinę naudą naudojant reklaminius skydus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktu vertinimu, kad, leidus ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nesant teisinio pagrindo toliau naudoti Savivaldybei priklausančius ar valdytojo teise valdomus objektus, viešasis interesas būtų pažeistas.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė yra padavusi skundą administraciniam teismui, kuriuo nesutinka su atsakovės 2023 m. sausio 9 d. atsisakymu pratęsti ieškovei pasibaigusį Leidimą. Administracine tvarka ieškovės ginčijamame sprendime nurodoma, kad Savivaldybės administracija patikrino pareiškėjo 2023 m. sausio 3 d. pateiktą paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant reklaminių įrenginių Vilniaus mieste pagal pridedamą sąrašą anksčiau išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu. Savivaldybės administracija informavo ieškovę, kad leidimas įrengti išorinę reklamą anksčiau išduoto leidimo pagrindu negali būti išduotas, nes tai prieštarautų toliau nurodytoms teisės aktų nuostatoms. Sprendime detalizuojamas teisinis reguliavimas, susijęs su išorinės reklamos įrengimo reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybėje, atkreiptas dėmesys, kad pasibaigus leidimo galiojimo terminui, dalis pareiškėjo reklaminių įrenginių privalo būti nuimti (leidimo priedo „Reklaminių inžinerinių statinių (Vidutinio formato reklaminių skydų) vietų sąrašas“ lentelės stulpelio „Eil. Nr.“ vietų numeriai: 8, 11, 21, 29, 40, 48, 55, 82, 95, 97, 101, 136, 137, 138).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje administracinėje byloje reiškiami reikalavimai nepaneigia to, kad, viena vertus, Leidime nustatytas galiojimo terminas yra pasibaigęs, nebegaliojančiame Leidime nėra įtvirtintos sąlygos dėl ieškovės veiklos pratęsimo. Kita vertus, pateiktu ieškiniu šioje civilinėje byloje yra siekiama iš esmės procesinio pobūdžio tikslų – administracinėje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, t. y., kad teismas leistų eksploatuoti senuosius reklaminius įrenginius, kol bus nagrinėjama byla dėl atsisakymo pratęsti Leidimą. Dėl to apeliantės reikalavimas pripažinti jai teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius iki tol, kol teisė eksploatuoti reklaminius įrenginius bus suteikta kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu, negali būti tenkinamas.

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino susiklosčiusią situaciją, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė, nors ir įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė.

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

39. Šią civilinę bylą teisėjų kolegija išnagrinėjo 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, kolegija nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2023 m. gruodžio 7 d.

40. Ieškovė UAB „Clear Channel Lietuva“ 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų priėmimo.

41. Remiantis CPK 176 straipsnio 2 dalimi, įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.

42. Teismas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

43. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo priimti ir spręsti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų priėmimo, todėl prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Laikyti nepaduotu 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Clear Channel Lietuva“ prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir naujų įrodymų priėmimo bei grąžinti šį prašymą jį padavusiai ieškovei.

Teisėjos Jadvyga MardosevičAldona TilindienėAlma Urbanavičienė