- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1272-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00815-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešųjų konkursų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir konkursų nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Clear Channel Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti atsakovę šį konkursą nutraukti.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2022 m. birželio 22 d. viešo konkurso sąlygomis nustatė tokią išorinės reklamos įrenginių specifikaciją, pagal kurią konkurse gali sudalyvauti tik du konkretūs ūkio subjektai, tokiu būdu dirbtinai apribodama visų kitų ūkio subjektų galimybes realiai varžytis dėl teisės gauti leidimus išorinei reklamai įrengti. Pagal konkurso sąlygas kiekvienoje atitinkamoje Vilniaus miesto vietoje bus galima įrengti tik vieno konkretaus tipo reklaminį įrenginį su aiškiai apibrėžtomis techninėmis specifikacijomis, t. y. kolonos tipo (žymima raide K) arba trikampio tipo (žymima raide T). Abu konkurso sąlygose numatyti reklamos įrenginių tipai – kolonos (K tipas) ir trikampiai (T tipas) yra apsaugoti išimtinėmis pramoninio dizaino (intelektinės nuosavybės) teisėmis, kurios priklauso UAB „JCDecaux“ Lietuva ir UAB „Clear Channel Lietuva“.
3. Ieškovė UAB „ETN Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis 2022 m. birželio 22 d. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti atsakovę šį konkursą nutraukti.
4. Ieškovė nurodė, kad viešas konkursas organizuojamas, be kita ko, dėl reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų. Taigi, šio konkurso laimėtojas turės galimybę nuomotis savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą (viadukų dalis) savo reikmėms, t. y. reklaminių įrenginių nustatytose vietose įrengimui. Pagal teisinį reguliavimą savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas (viadukų dalys) gali būti nuomojamas viešo konkurso būdu tik Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, tai yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Šiuo atveju konkursas organizuojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 15 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (toliau – VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 27 punktui, todėl šis konkursas yra neteisėtas. Be to, paskelbtu konkursu nepagrįstai beveik du kartus mažinamas šiuo metu esančių reklaminių vietų skaičius (nuo 22 iki 10 reklamos vietų), nors tam nėra jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2022 m. liepos 12 d. nutartimi pagal ieškovė UAB „ETN Baltic“ ieškinį pradėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2529-863/2022 prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2482-861/2022, pradėtos pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Clear Channel Lietuva“ pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2482-861/2022 iki įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminis proceso Nr. 3-61-3-02994-2022-3). Nurodė, kad ginčijamos 2022 m. birželio 22 d. konkurso sąlygos yra išdėstytos ne tik konkurso skelbime, bet ir Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22 (toliau – ir nuostatai). Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla būtent dėl nuostatų, kaip norminio akto, teisėtumo ištyrimo. Jeigu administracinėje byloje būtų konstatuotas nuostatų neteisėtumas, tai reikštų, kad konkursas yra paskelbtas neteisėto akto pagrindu, o tai savaime lemtų ir konkurso pripažinimą negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2482-861/2022 sustabdė iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02994-2022-3).
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla Nr. eI4-5619-1064/2022 pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nario A. G. pareiškimą ištirti: 1) ar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 30-1595/22 „Dėl Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ bei juo patvirtinti Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatai neprieštarauja konstituciniam teisines valstybės principui, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – RĮ) 12 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 5 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 2 daliai; 2) ar Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22, 4 punktas neprieštarauja RĮ 3 straipsniui, VSĮ 4 straipsnio 1 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) ar Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1595/22, 9.2, 9.3, 9.4 punktai neprieštarauja VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 ir 2 punktams; 4) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1-1376 patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų 21 punktas neprieštarauja konstituciniam teisines valstybės principui, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punktui, 16 straipsnio 6 daliai, RĮ 12 straipsniui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 121 straipsnio 2 daliai; 5) taip pat prašoma šias norminių aktų nuostatas pripažinti prieštaraujančiomis nurodytoms Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatoms.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2482-861/2022 yra kvestionuojamas reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešųjų konkursų, rengiamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešųjų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pagrindu, teisėtumas. Vienas iš ieškinio argumentų yra būtent netinkamas ginčo konkursų procedūrų organizavimas, atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, susijusius su išimtine savivaldybės tarybos kompetencija. Ieškiniu, be kita ko, yra keliamas klausimas dėl ginčo konkursų atitikties VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, RĮ 12 straipsnio reglamentavimui. Taigi, šią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui reikės vertinti ir klausimus, kurie pagal kompetenciją yra nagrinėtini (nagrinėjami) Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punkte nustatytas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens UAB ,,Clear Channel Lietuva“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Nutaręs, kad byla stabdytina CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. iš esmės pripažinęs, jog yra kažkoks kitas atvejis, dėl kuriuo bylą stabdyti būtina, teismas visgi nepagrindė koks tai atvejis. Teismas vien nurodė, kad jam neišvengimai reikės vertinti klausimus, kurie pagal kompetenciją yra nagrinėjami ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022. Tačiau teismo pareiga vertinti ieškinyje keliamus klausimus dėl viešo konkurso sąlygų teisėtumo savaime nesudaro pagrindo civilinės bylos stabdymui, kadangi pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą būtent Vilniaus apygardos teismo kompetencijai yra pavesta nagrinėti bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
10.2. Teismas visiškai ignoravo Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje rūšinio teismingumo byloje Nr. T-44/2022 pateiktą poziciją, kad kilusio ginčo esmė yra susijusi su viešo konkurso teisiniais santykiais, kurių reglamentavimo teisinius pagrindus visų pirma apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.947–6.952 straipsniai. Taigi, kaip konstatuota Specialiosios teisėjų kolegijos, viešųjų konkursų sąlygų (kurios šioje civilinėje byloje ir yra ginčijamos) teisėtumo vertinimas priklauso ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teismui šioje civilinėje byloje nėra jokių kliūčių savarankiškai, pagal šalių išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, įvertinti ginčijamų konkursų sąlygų teisėtumą bei išspręsti ieškinių reikalavimus dėl konkursų sąlygų.
10.3. Šios civilinės bylos stabdymas neabejotinai pažeis viešąjį interesą. Kuo ilgiau ši byla nebus išnagrinėta, tuo ilgiau strigs ir apskritai sustos naujos miestovaizdžio politikos įgyvendinimas, susijęs su darnesniu ir šiuolaikiškesniu reklamos Vilniaus mieste skleidimu. Be to, ši ir kitos civilinės bylos reklamos rinkos subjektų yra inicijuotos formaliai, remiantis vien spekuliacijomis. Reklamos rinkos subjektai yra nusivylę, kad jų turimi, dar 2012 – 2014 m. išduoti leidimai išorinei reklamai nebebus pratęsinėjimai ir baigsis 2023 m., todėl jie savo turimus reklamos įrenginius, jeigu nelaimės naujų konkursų, turės demontuoti arba iš esmės atnaujinti pagal naujus Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano reikalavimus.
10.4. Dėl nurodytos priežasties bylos sustabdymo klausimas teismo turėjo būti įvertintas itin atidžiai, nurodant konkrečius pagrindus ir aplinkybes, kodėl faktiškai, o ne vien preliminariai ar formaliai nėra galimybės toliau nagrinėti šią civilinę bylą. Bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismui be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigti civilinio proceso tikslai.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo UAB ,,Clear Channel Lietuva“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Byloje yra keliamas klausimas ne tik dėl konkursų sąlygų, bet ir dėl nuostatų teisėtumo. Nuostatai buvo priimti, o vėliau konkursų sąlygos buvo paskelbtos atsakovei viršijus savo kompetenciją, taip pat sukuriant reklaminės veiklos subjektams naujus ir papildomus ribojimus, kurių nenumato aukštesnės galios teisės aktai. Neišsprendus nuostatų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo klausimo, nebus galima tinkamai išnagrinėti bylos, kadangi tų nuostatų pagrindu ir buvo paskelbti ginčo objektu tapę konkursai bei šių nuostatų pagrindu buvo parengtos konkurso sąlygos.
11.2. Bylą nagrinėjančiam teismui nėra suteikta diskrecijos teisė spręsti nuostatų, kaip norminio teisės akto, teisėtumo klausimo, nes ši kompetencija priskirta išimtinai tik administraciniams teismams. Šioje byloje esant situacijai, kai kilo abejonių dėl nuostatų, kaip norminio akto, teisėtumo ir tokio akto atitikties Konstitucijai bei kitiems aukštesnės galios teisės aktams, bylos nagrinėjimas turėjo būti besąlygiškai stabdomas, kad galėtų būtų patikrintas toks aktas administracine tvarka. Atsižvelgus į tai, kad administracinė byla jau buvo inicijuota, teismui nebuvo poreikio pačiam kreiptis į administracinį teismą, tačiau teko sustabdyti bylos nagrinėjimą kol atitinkama administracinė byla bus išspęsta.
11.3. Administracinėje byloje pateikti išaiškinimai ir ginčijamų nuostatų teisėtumo klausimo išsprendimas turės tiesioginę įtaką nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi nuo administracinėje byloje priimto sprendimo priklausys ir nagrinėjamos civilinės bylos baigtis. Tuo atveju, jeigu ginčijami nuostatų punktai bus pripažinti negaliojančiais, tai nulems ir konkursų sąlygų neteisėtumą, nes ginčytinais nuostatų punktais yra pagrįstos ir konkursų sąlygos.
12. Ieškovė UAB „ETN Baltic“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nuostatais, kurie turėtų reglamentuoti išimtinai tik tuos klausimus, kurie yra susiję su vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, buvo nustatyti nauji reklaminei įrangai keliami reikalavimai. Tokie reikalavimai sukūrė papildomas naujas prievoles (veiklos apribojimus) reklaminės veiklos subjektams, kurių nenumato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis ar kiti teisės aktai. Be to, atsakovė, tvirtindama nuostatus, viršijo savo kompetenciją. Todėl šioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas klausimas tiek dėl konkursų sąlygų, tiek dėl nuostatų, t. y. norminio teisės akto, teisėtumo, kadangi nuostatų pagrindu buvo paskelbti ginčo konkursai ir parengtos konkursų sąlygos.
12.2. Nors Vilniaus apygardos teismas turi išnagrinėti iš viešo konkurso teisinių santykių kilusią bylą, tačiau bendros kompetencijos teismas negali bylos nagrinėjimo metu įvertinti norminio teisės akto teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 112 straipsniu, būtent apygardos administracinio teismo kompetencijai priskirtina nagrinėti nagrinėjamoje byloje taikytinų norminių teisės aktų teisėtumo klausimą. Iškilus poreikiui spręsti dėl norminio akto teisėtumo, bendrosios kompetencijos teismas turi teisę ir pats kreiptis į administracinį teismą (CPK 3 straipsnio 4 dalis). Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismui tokios bylos inicijuoti nėra poreikio, nes norminio akto teisėtumo klausimas jau yra tiriamas administracinėje byloje.
12.3. Teismas tiksliai įvardijo bylos sustabdymo pagrindą, t. y. šią bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kita vertus, šios bylos sustabdymas galimas ir pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiam ginčui aktualus bylos sustabdymo pagrindas aptartas ir CPK 3 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos sustabdymo, kai joje taikytino norminio akto teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje
13. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
15. CPK 3 straipsnio, reglamentuojančio bylų nagrinėjimą pagal galiojančią teisę, 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.
16. Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylos nagrinėjimo sustabdymas, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, yra laikomas privalomu bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Visgi proceso įstatyme nenustatyta pareigos teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą, jei į administracinį teismą kreipiasi kitas subjektas, pvz., Seimo narys ar jų grupė. Tačiau toks teisinis reguliavimas nekliudo teismui spręsti dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, jei pripažįstama, kad kito subjekto kreipimesi keliami sprendžiamam ginčui aktualių normų galiojimo klausimai ir bylą sustabdyti yra būtina (CPK 162³ straipsnis, 164 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-378/2016).
17. Taigi, ginčo situacijoje, kai civilinėje byloje taikytino norminio akto teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas administracinėje byloje ne pagal teismo, o pagal civilinėje byloje nedalyvaujančio asmens prašymą (šiuo atveju – Seimo nario), priešingai nei savo atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo ieškovė UAB „ETN Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Clear Channel Lietuva“, taikytini ne privalomieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai, nustatyti CPK 163 straipsnyje, o toks klausimas sprendžiamas pagal civilinę bylą nagrinėjančio teismo diskreciją, t. y. taikant fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, numatytą CPK 164 straipsnio 4 punkte.
18. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
19. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, be kita ko, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali atlikti tam tikrų veiksmų, teismas negali nagrinėti bylos ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol išnyks tam tikros bylos nagrinėjimui trukdančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė nepagrįstai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis savo diskrecijos teise, identifikavęs CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintą fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą ir jo taikymo sąlygas. Skundžiamoje nutartyje iš esmės daroma išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 yra sprendžiamas nuostatų, kurių pagrindu paskelbti ir šioje byloje ginčijami viešieji konkursai bei parengtos jų sąlygos, atitikimo įstatymams, kitaip tariant, jo teisėtumo klausimas, todėl administracinėje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas turės tiesioginę teisinę reikšmę nagrinėjamos bylos baigčiai, teismo nusprendimui dėl viešųjų konkursų sąlygų teisėtumo.
21. Apeliantės atskirojo skundo argumentais nėra paneigiamas abejose bylose sprendžiamų klausimų tiesioginis ryšys. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iš nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamų klausimų yra būtent ginčo konkursų procedūrų organizavimas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, susijusius su išimtine savivaldybės tarybos kompetencija. Civilinėje byloje taip pat kvestionuojama konkursų atitiktis imperatyviam įstatyminiam reglamentavimui, t. y. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punkto, RĮ 12 straipsnio nuostatoms. Kitaip tariant, civilinėje byloje ieškinių reikalavimai, be kita ko, grindžiami tokiomis aplinkybėmis, kurios bus nustatinėjamos administracijoje byloje.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, norminio akto (nuostatų) teisėtumo klausimas kilusio ginčo kontekste yra aktualus siekiant patikrinti ginčo šalių reikalavimų bei atsikirtimų į juos pagrįstumą. Todėl pritartina ieškovės UAB „ETN Baltic“ ir trečiojo asmens UAB ,,Clear Channel Lietuva“ pozicijai, kad teismui nepasisakius dėl nuostatų, kurių pagrindu buvo paskelbti ginčo objektu tapę konkursai bei, atitinkamai, parengtos ieškovių kvestionuojamos konkursų sąlygos, kaip norminio teisės akto teisėtumo, teisingas civilinės bylos ir joje kilusio ginčo išnagrinėjimas būtų sudėtingas.
23. Nors pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 112 straipsnį nagrinėti norminių teisės aktų teisėtumo klausimus yra priskirta apygardos administracinio teismo kompetencijai, tačiau civilinę bylą nagrinėjantis bendrosios kompetencijos teismas, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės turėtų teisę ir pats motyvuotai pasisakyti dėl tokio norminio akto netaikymo, t. y. nustatęs, kad norminis aktas, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, priimdamas sprendimą tokiu teisės aktu neturėtų vadovautis (CPK 3 straipsnio 4 dalis).
24. Kita vertus, administracinėje byloje vertinamo norminio akto nuostatomis yra grindžiamos nagrinėjamoje byloje kvestionuojamo viešo konkurso sąlygos, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, o jų teisėtumą civilinę byla nagrinėjantis teismas turės pareigą įvertinti. Tokia susiklosčiusi situacija lemia, kad pirmosios instancijos teismui nėra tikslinga savo kompetencijos ribose pasisakyti dėl ieškinio argumentų, susijusių su paties norminio akto teisėtumu, kadangi administracinio akto atitiktis aukštesnės galios teisės aktams labai išsamiai (detaliau, nei prašoma civilinėje byloje) bus patikrinta jau pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje.
25. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1193-912/202, dėl analogiškos priežasties (nagrinėjamos tos pačios administracinės bylos) buvo sustabdyta ir kita civilinė byla Nr. e2-2594-643/2022 pagal ieškovės UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ieškinį dėl apeliantės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto didelio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, t. y. dėl tų pačių viešo konkurso sąlygų, kurios kvestionuojamos ir šioje civilinėje byloje. Siekiant išvengti skirtingų teismų procesinių sprendimų tuo pačiu teisės klausimu priėmimo, pagrįstu pripažintinas ir nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas iki bus išnagrinėta administracinė byla.
26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje rūšinio teismingumo byloje Nr. T-44/2022 pateiktus išaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje nutartyje buvo išspręstas tik ginčo rūšinio teismingumo klausimas, konstatavus, kad tarp šalių kilusiame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Specialioji teisėjų kolegija nesprendė klausimo ir savo nutartyje nepasisakė dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sustabdyti bylos nagrinėjimą iki administracinėje byloje bus įvertintas administracinio akto teisėtumas (ne)buvimo.
27. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki Vilniaus apygardos administracinio teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI4-5619-1064/2022 išsprendė teisingai, nepažeisdamas jam tenkančios diskrecijos įvertinti sustabdymo būtinumą, aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.