Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2.6.4.3.; 2.6.4.4.3.; 2.6.5.2.1.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1; 3.2.6.6.; 3.2.4.11.

2016 m. birželio 10 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei V. J., ieškovės atstovui advokatui D. L., atsakovui E. D., atsakovo atstovui R. K., institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui E. D., institucijoms, teikiančioms išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. J. kreipėsi į teismą, prašydama: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3785-512/2012 nustatytą atsakovo E. D. bendravimo tvarką su sūnumi E. D.; pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimu Nr. N2-1568-328/2011 priteistą iš atsakovo E. D. nepilnamečio sūnaus E. D. išlaikymo dydį iš 115,85 Eur (400 Lt) į 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 94-99). Ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus E. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12226-642/2014 ieškovei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje patvirtinta 521,32 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jos šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodo, kad iš 521,32 Eur lėšų turi išgyventi ne tik ji, bet ir du jos mažamečiai vaikai – E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimu iš atsakovo E. D. nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui buvo priteista 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau pasikeitus ieškovės finansinei padėčiai dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo bei išaugus jos ir atsakovo nepilnamečio vaiko E. D. poreikiams, teismo sprendimu priteistos sumos nebeužtenka net vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl prašo teismo padidinti iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė taip pat nurodo, kad tarp šalių kilo ginčai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos, nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3785-512/2012. Ieškovė mano, kad vaiko poreikius labiausiai atitiktų jos nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl prašo teismo ją patvirtinti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra pasunkėjusi, kadangi jis neturi darbo, tačiau intensyviai jo ieškosi, yra sveikas, jaunas, todėl tikisi artimiausiu metu rasti pelningą darbą. Sutinka mokėti nepilnamečiui vaikui E. D. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesutinka. Anot jo, tokia tvarka pažeistų tėvų valdžios lygybės principą. Prašo teismo nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad mano, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma (175 Eur kas mėnesį), kuri atitinka puse minimalios mėnesinės algos, užtikrintų minimalių vaiko poreikių patenkinimą, todėl nėra per didelė. Dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką skyrius pasisako, jog atsakovo pasiūlyta tvarka yra labiau atitinkanti vaiko interesus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pateikė savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo: rekomenduoja numatyti, kad vaiko tėvas galėtų matytis su vaiku ne vieną, bet su savaitgalius per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne; numatyti vieną ar du kartus per savaitę, kai vaikas galėtų bendrauti su tėvu per „Skype“ programą interentu; numatyti, kad vaikui susirgus sutartą bendravimo dieną ar tą dieną esant vaikui skirtam renginiui, ši diena būtų kompensuojama pirmąjį ateinantį savaitgalį. Išvadą teikianti institucija byloje taip pat pažymėjo, jog svarbus yra mamos bendravimo tvarkoje pasiūlytas 5 punktas, tačiau nelaiko atitinkančiu vaiko interesus mamos pasiūlymo didžiųjų švenčių metu per vieną dieną vaikui nuvažiuoti iki tėvo gyvenamosios vietos, pabūti šventėje ir gįžti namo tą pačią dieną.

Ieškovė V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 metų jos finansinė padėtis pablogėjo ir šiai dienai nėra pasikeitusi. 2014 metais jai iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir patvirtinus mokumo atkūtimo planą, jos galimybės tinkamai patenkinti nepilnamečio vaiko E. D. poreikius tapo apribotos. Pažymėjo, kad yra vaiko priežiūros atostogose, kurios baigiasi, o neturėdama galimybių grįžusi į darbą tinkamai rūpintis, prižiūrėti vaikų, ketina išeiti iš darbo ir ieškoti darbo, galinčio pasiūlyti lankstesnį darbo grafiką. Ieškovė taip pat nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas lanko krepšinio mokyklą ir vasarą vienam mėnesiui išvykus pas tėvą tektų praleisti treniruotes. Pažymėjo, kad vaikas turi problemų dėl dantų ir reikės kreiptis į odontologą.

Savivaldybės institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki, tačiau pareigą išlaikyti savo nepilnamtį vaiką jie turi. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vaikui skiriamo iš kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydis būtiniesiems poreikiams patenkinti yra pusė minimalios mėnesinės algos, ką tėvai turi mokėti lygiomis dalimis. Šiuo atveju nukrypti nuo lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo, nes abiejų šalių turtinė padėtis yra beveik vienodai sunki. Todėl institucijos atstovė palaiko ieškovės reikalavimą pakeisti iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydį - priteisti po 175 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savivaldybės institucijos atstovė V. S. išreiškė institucijos nuomonę dėl ieškovės ir atsakovo pasiūlytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos. Nurodė, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų, jei tėvas pasiimtų vaiką į savo gyvenamąją vietą su nakvynėmis, nes kitu atveju vaikas būtų varginamas, nebūtų užtikrinamas tinkamas vaiko ir tėvo bendravimas, tuo pačiu suteikiant vaikui galimybę pabendrauti ir su seneliais bei ten gyvenančiais savo draugais. Pažymėjo, kad kai tėvas pasiima vaiką švenčių metu, turėtų būti numatytos dvi nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje. Savivaldybės institucijos atstovė palaikė atsakovo prašymą leisti matytis su vaiku vasaros atostogų metu vieną mėnesį, kurį taip pat galima išskaidyti į dvi dalis po dvi savaites. Mano, kad tikslinga numatyti kartą ar du savaitėje bendravimo tvarkoje aptartą dieną ir valandą tėvui su sūnumi bendrauti per „Skype“ programą internetu. Pažymėjo, kad tėvai visada turi galimybę dėl visų bendravimo galimybių susitarti draigiškai, neribojant ir nevaržant nei savo nei vaikų asmeninio gyvenimo.

2016-05-19 teisme gautas institucijos, teikiančios išvadą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad vaiko interesus teismo posėdyje atstovaus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant (II tomas, b.l. 3) .

Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką E. D., gim. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 9). Ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto 2007-04-17 pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau nekilnojamasis turtas yra areštuotas (I tomas, b.l. 136-137). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo parduota už apie 19000 Eur, atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklausė transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) tačiau transporto priemonė, atsakovui ją pardavus, yra išregistruota (I tomas, b.l. 188-189). Ieškovė taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 187). Ieškovė nuo 2014-08-15 iki 2016-05-26 buvo vaiko priežiūros atostogose (I tomas, b. l. 179). Atsakovas nuo 2015-04-01 vykdo individualią veiklą, jokių kitų pašalpų, išmokų ar kompensacijų negauna (I tomas, b. l. 154-155, 181-182). Atsakovas pateikė teismui VSDFV duomenis apie deklaruotas pajamas mokestiniu laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31, kurios sudarė 2869,63 Eur (II tomas, b.l. 10). Ieškovės pajamos per mėnesį esant vaiko priežiūros atostogose sudarė 238,15 Eur atskaičius privalomuosius mokėjimus (II tomas, b.l. 180). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms į buvusią darbovietę negrįš, kadangi turint 2 nepilnamečius vaikus dirbti įmonėje, kuri vykdo kazino veiklą, yra sudėtinga. Ieškovė ketina registruotis darbo biržoje ir ieškotis kito darbo. Ieškovė taip pat turi ir kitą nepilnametį vaiką A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat kartu su vaiko tėvu A. J. privalo išlaikyti (I tomas, b. l. 18). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12226-642/2014 ieškovei buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje patvirtinta 521,32 Eur lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį jos šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti (I tomas, b.l. 19-22). 2015-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2254-642/2015 patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, pagal kurį ieškovės ir jos šeimos poreikiams tenkinti palikta 400,00 Eur suma per mėnesį. Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu (iki 2020-04-01) turi mokėti 50,00 Eur bankroto administravimo išlaidų (I tomas, b.l. 168-173).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1568-328/2011 priteisė iš atsakovo E. D. nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-15 iki vaiko pilnametystės. Klaipėdos apygardos teismas 2011-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-931-112/2011 minėtą sprendimą paliko nepakeistą (I tomas, b.l. 27-29). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog 2011-02-02 sprendimu nustatytas išlaikymas (115,85 Eur kas mėnesį) nėra pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau nesutariama, kokia suma turėtų būti padidintas išlaikymo dydis - ieškovė prašo padidinti iki 175 Eur, atsakovas sutinka su 150 Eur suma.

Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra mokyklinio amžiaus (8 metai), normaliai besivystantis vaikas. Ernestas turi nežymių sveikatos problemų (reikia tiesinti dantis), taip pat lanko krepšinio mokyklą, kurios lankymas per mėnesį kainuoja apie 15,00 Eur, reikia pirkti sportinę aprangą. Nuo 2009 metų šalims pradėjus gyventi skyrium šalių nepilnamečiui vaikui likus gyventi su ieškove jai teko ir papildomos nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos (maistas, komunaliniai patarnavimai, vaiko lavinimas, sveikata, rūbai ir kt.), kadangi ieškovo teikiamas 115,85 Eur išlaikymas galėjo prisidėti tenkinant tik minimalius vaiko poreikius. Nepilnamečio vaiko poreikius būtina tenkinti šiuo metu jam augant, sudaryti tinkamas sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimo priėmimo ieškovės finansinė padėtis pasikeitė. Ieškovė gimus antram vaikui, kurį taip pat būtina išlaikyti, buvo vaiko priežiūros atostogose, kurios baigėsi 2016-05-26, jai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tuo tarpu duomenų apie atsakovo tikslias pajamas nuo 2011 metų iki šios dienos nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo pajamos yra sumažėjusios, jis buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį (iki 2015 m. balandžio mėnesio), tuo metu jo pajamos siekdavo 700-800 Eur, šiuo metu atskaičiavus būtinąsias išlaidas jam lieka 70-80 Eur pajamų į mėnesį pragyvenimui. Atsakovas gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 metų atsakovo turtinė padėtis pablogėjo – kaip pažymėjo teismo posėdžio metu jam priklausanti 1/2 buto adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo parduota iš varžytynių ir šiuo metu skola bankui siekia apie 97000 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad išlaikymą atsakovas moka nereguliariai, šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas apie 3700 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kas mėnesį moka išlaikymą Ernestui ir iš dalies dengia susidariusį įsiskolinimą.

Ieškovė prašo padidinti išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiui sūnui dydį iki 175 Eur, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins bent jau minimalius vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui per mėnesį skiria daugiau nei 300 Eur. Pažymėjo, kad vaikas turi problemų dėl dantų, reikės kreiptis į odonologą, bet duomenų kokių materialinių išlaidų reikės vaiko gydymui ieškovė į bylą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovė reikšdama reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pasikeitė vaiko poreikiai, atsirado sveikatos problemų, ir kt. išskyrus, kad vaikas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. Bet iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tuomet, kai vaikui buvo priteistas 115,85 Eur išlaikymas, berniukui buvo beveik 3 metai, o šiai dienai vaikui yra 8 metų. Akivaizdu, jog vaiko poreikiai yra padidėję, kadangi vaikas lanko mokyklą, todėl būtina pirkti mokymosi priemones, sporto ir kasdienę aprangą, skirti lėšas vaiko kultūriniams, laisvalaikio poreikiams patenkinti. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės ir atsakovo sūnus E. D. nuo 2014 metų pradėjo eiti į mokyklą, taip pat nuolat lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, už kurios lankymą kas mėnesį yra mokama po 15,00 Eur (I tomas, b. l. 11). Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, neatskaičius privalomųjų mokėjimų yra apie 318,85 Eur. Atsakovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą (teismo posėdžio metu nurodė, kad baigė Lietuvos teisės universitetą (dabar Mykolo Romerio universitetas)), tačiau pagal specialybę darbo nesusiranda, nurodo, kad teisinio darbo neieško, nes yra praradęs kvalifikaciją. Nors atsakovo vienintelės oficialios pajamos yra iš individualios veiklos gaunamos jo deklaruotos pajamos, tačiau atsakovas turi teisininko specialybę, taigi tikėtina, jog gali gauti papildomų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų ar neįgalumą. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių asmenų. Atsakovas nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui šiuo metu gali mokėti 150 Eur, kadangi iš individualios veiklos gaunamos pajamos nėra didelės, gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bedarbyste. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu abiejų proceso šalių turtinė padėtis yra sunki – atsakovas gauna minimalias pajamas, jam priklausęs nekilnojamasis turtas yra parduotas išvaržytynių, susidaręs didelis kreditorinis įsiskolinimas bankui, ieškovė pasibaigus motinystės atostogoms į buvusį darbą neplanuoja grįžti, ieškosis naujo darbo, kad galėtų suderinti jį suderinti su nepilnamečių vaikų priežiūra, jai yra iškelta bankroto byla ir ieškovei priklausančio buto dalis taip pat bus parduodama kreditoriams įsiskolinimams padengti. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra jaunas, sveikas, darbingas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir galintis susirasti geriau apmokamą darbą, preziumuojama, kad atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui E. D. išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Šis išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir proporcingu vaiko poreikiams ir atsakovo nustatytai turtinei padėčiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-02 sprendimas dėl išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-02-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos pakeitimo

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3785-512/2012 (Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1847-460/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą paliko nepakeistą) teismas nustatatė tokią E. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. D. tvarką: trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; neporiniais metais per Naujuosius Metus ir Šv. Velykas (nuo 11 val. iki 19 val.); poriniais metais per Kūčias ir Šv. Kalėdas bei sūnaus gimtadienį (nuo 11 val. iki 19 val.); septynias dienas vaiko vasaros atostogų metu. E. D. vaiką turi pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir turi pristatyti į gyvenamąją vietą (I tomas, b.l. 23-26).

Ieškovė mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimu nustatytą tvarką būtina keisti, nes ji kenkia vaiko interesams.

Atsakovas pateikė prašymą nustatyti tokią bendravimo su vaiku E. D. tvarką: tėvo E. D. vasaros atostogų (birželio – liepos – rugpjūčio mėnesiais) metu leisti matytis su sūnumi E. D. ne mažiau nei kaip 14 dienų iš eilės tėvo gyvenamojoje vietoje; matytis, bendrauti su sūnumi kas trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. tėvo gyvenamojoje vietoje; poriniais metais matytis per Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. tėvo gyvenamojoje vietoje; neporiniais metais matytis per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio 2 d. 18 val. imtinai tėvo gyvenamojoje vietoje; poriniais metais matytis per Šv. Velykas dvi šventines dienas nuo 15 val. iki 18 val. antrosios šventinės dienos; kiekvienais metais matytis su sūnumi E. jo gimimo dieną – kovo 23 d. nuo 15-20 val.; vaiko ligos atveju matytis su sūnumi E. D. be jokių apribojimų, sūnaus gydymo vietoje, po ko matymosi dienos, kada buvo numatyta, būtų perkeltos artimiausiomis sekančiomis dienomis ar sekantį savaitgalį. 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu atsakovas patikslino prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, prašė leisti matytis su sūnumi E. D. vasaros atostogų metu vieną mėnesį tėvo gyvenamojoje vietoje bei per vaiko gimimo dieną matytis poriniais metais. Nurodė, kad šį mėnesį būtų galima padalinti į dvi dalis laikotarpiais po dvi savaites.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti sūnų. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Byloje yra pateikta Klaipėdos apygardos teismo psichologės A. A. išvada, kurioje pasisakyta, kad labiausiai vaiko interesams kenkia ilgi vaiko ir tėčio nesimatymai bei tėvų konfliktiniai santykiai, kas ir sukelia vaikui įtampą bei emocinį nestabilumą (b. l. 112-115). Iš išvados taip pat matyti, kad vaikas išreiškia norą bendrauti tiek su tėvu, tiek su seneliais (tėčio tėvais). Išvadoje rekomenduojama sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, bendravimui telefonu, internetu per „Skype“ programą. Nors ir buvo nustatyti keli atvejai, kai tėvo E. D. elgesys nebuvo visiškai tinkamas nepilnamečio vaiko atžvilgiu (pokalbio su psichologe metu berniukas nurodė, kad tėvas senelių namuose „trenkė ranka į koją, pagąsdino su tapke“, vieną atvejį, kai tėvas, jo draugė, seneliai „gėrė šnapsą“), tačiau toks atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu nepasikartojo, be to ir pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pastaruosius metus tokių įvykių nebuvo. Psichologė nurodė, kad pats bendravimas su tėvu, savaitgalio išvykų pas senelius faktas vaiko psichologinei būsenai neigiamos įtakos neturi. Pažymėjo, jog labiausiai neigiamą emocinę vaiko būseną lemia netinkamas, vaikui nesuprantamas suaugusiųjų elgesys, tėvų vienas kito vaidmens menkinimas, vaiko įtraukimas į suaugusiųjų konfliktus. Nurodė, kad jei savaitgalio išvykų metu bus laikomasi įprasto, vaiko amžių atitinkančio rėžimo, vyraus pozityvus bendravimas su artimais žmonėmis, atsižvelgimas į vaiko emocinius, fizinius poreikius, tai neturės neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai, mokymosi rezultatams. Psichologės išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į vaiko savijautą, norą, esamą situaciją, savaitgalio išvykos su tėvu gali būti įvairios trukmės (nuo penktadienio iki sekmadienio, atsižvelgiant į ilgą kelionės trukmę ar/ir nuo šešdadienio iki sekmadienio) bendru ir geranorišku abiejų tėvų sutarimu. Institucija, teikianti išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016-01-26 pranešimą Nr. S-11, kuriame nurodyta, kad buvo apklausta atsakovo šeimos kaimynė, kuri nurodė, kad atsakovo šeima (D.) yra tvarkingi, išsilavinę žmonės. Atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) seniūnija jokios neigiamos informacijos apie E. D. ir jo šeimą neturi (I tomas, b. l. 158-159).

Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai yra itin svarbus vaiko bendravimas ne tik su tėvais bei ir su artimaisiais giminaičiais, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-203/2009). Šiuo atveju vaiko tėvas kartu su savo tėvais (nepilnamečio vaiko E. D. seneliais) gyvena (duomenys neskelbtini), todėl siekiant užtikrinti tinkamą vaiko bendravimą tiek su tėvu, tiek su seneliais iš tėvo pusės, būtina numatyti vaiko matymąsi su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Pagal ieškovės siūlomą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, vaikas neturėtų galimybės reguliariai matytis su tėvu jo ir senelių iš tėvo pusės gyvenamojoje vietoje (vaikas su motina gyvena (duomenys neskelbtini), o tėvas (duomenys neskelbtini)). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kartais ir dabar išleidžia sūnų pas tėvą pusantros savaitės, vaikas nori matytis su seneliais. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mama (vaiko močiutė) šiuo metu nedirba, tiek jis, tiek jo mama turėtų galimybę vasaros atsotogų metu būti su vaiku vieną mėnesį. Klaipėdos miesto savivaldybės adminsitracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas išvadą byloje nurodė, kad susitikimas su tėvu vieną savaitgalį per mėnesį, kas jų nuomone yra minimalu, turi vykti nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvyne. Pažymėjo, kad būtų puiku, jei tai būtų du savaitgaliai per mėnesį, o ne vienas. Skyriaus nuomone, kad kai tėvas pasiima vaiką švenčių metu, turėtų būti numatytos dvi nakvynės tėvo gyvenamojoje vietoje, o vasaros atostogų metu vaikas su tėvu turėtų praleisti 1 mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas D. L. nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės adminsitracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teikdamas išvadą byloje nebuvo susipažinęs su 2016-04-02 nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00436-15 dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo E. D.. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apaugos skyrius prieš teikdamas išvadą dėl ginčo su psichologo išvada esančia byloje buvo susipažinęs, apie vaiko nurodomą atsakovo elgesį buvo informuotas (II tomas, b.l. 5, II pastraipa). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei į byloje esančias Klaipėdos miesto apygardos teismo psichologo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, į kelių valandų kelionės pirmyn-atgal trukmę nuo (duomenys neskelbtini) kur gyvena ieškovė iki (duomenys neskelbtini) kur gyvena atsakovas, teismas vertina, kad ieškovės siūloma nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarka, pagal kurią tėvas negalėtų pasiimti vaiko su nakvyne, matytis su juo tėvo gyvenamojoje vietoje (kuri taip pat yra vaiko senelių gyvenamoji vieta) neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Atsakovas prašo teismo leisti vasaros atostogų metu matytis su vaiku vieną mėnesį. Ieškovė nurodo, kad sutinka, jog vaikas matytųsi su tėvu vasaros atostogų metu septynias dienas, nes ilgesnis matymasis atitrauks vaiką nuo jo pomėgio – krepšinio. Teismas atmeta šį ieškovės argumentą. Teismo psichologė savo išvadoje nurodė, kad būtina sudaryti tinkamas sąlygas reguliariems vaiko ir tėvo susitikimams, bendravimui telefonu, per „Skype“ programą. Psichologė atkreipė dėmesį, kad ilgi vaiko ir tėčio nesimatymai formuoja vaiko nutolimą nuo tėvo, susikaustymą, rekomendavo prioritetą šiuo metu skirti saugaus ryšio su tėvu atkūrimui, reguliarios bendravimo tvarkos nustatymui, kuri nekeltų vaikui nesaugumo, įtampos jausmų. Leidimas tėvui matytis su vaiku vaiko vasaros atostogų metu tik septynias dienas, atsižvelgiant į tai, kad vaikas būna su motina visus metus iš eilės, būtų neproporcingas atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisių suvaržymas. Taip pat teismas vertina, kad šiuo metu turi būti užtikrinami ne tik vaiko interesai užrikrinant krepšinio mokyklos nuolatinį lankymą, bet ir artimo ryšio su tėvu palaikymas ir stiprinimas. Svarbu paminėti, kad tiek pagal ieškovės tiek pagal atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką šalių sūnus bet kokiu atveju didžiąją laiko dalį praleis su ieškove. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė nustatyti bendravimo tvarką jam matantis ir bendraujant su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas su vaiku gali bendrauti ir kitose vietose, bendravimo tvarkoje nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu vieta nenustatytina. Ginčuose tarp skyrium gyvenančių tėvų teismas, nustatydamas konkrečius tėvų bendravimo su vaikais grafikus ir tvarką, dalyvavimo auklėjant vaikus formas, nėra varžomas vien proceso šalių ieškinyje, atsiliepime pateiktais pasiūlymais. Į šiuos pasiūlymus teismas privalo atsižvelgti, bet saugodamas vaikų ir/ar tėvų interesus teismas gali ex officio nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios, į tai, kad šalių sūnus E. D. yra mokyklinio amžiaus (8 metų amžiaus), įvertinus šalių paaiškinimus, savivaldybės institucijos bei teismo psichologės išvadas dėl vaiko bendravimo su tėvu (atsakovu) bei vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu keistina 2012-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ir nustatoma tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D. tvarka:

atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) 1 mėnesį šį terminą išskaidant į 2 laikotarpius po 14 dienų;atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. kas trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (vasaros atostogų metu iki 19 val.);atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. poriniais metais per Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 18 val., o neporiniais metais per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio 2 d. 18 val., per Šv. Velykas - Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 15 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.;atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. poriniais metais jo gimimo dieną – kovo 23 d. nuo 15 val. iki 19 val.;E. D. vaiką pasiima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą;E. D. iš anksto, t.y. prieš 3 dienas informuoja ieškovę, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku atvyks pasiimti sūnaus;jei dėl objektyvių priežasčių (tokių kaip tėvo, sūnaus liga, darbo grafikas ir pan.) tėvas su sūnumi negali bendrauti nustatyta tvarka, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. pirmą ateinantį savaitgalį;sūnaus ligos atveju atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. telefonu, „Skype“ programa ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis;atsakovas informuoja vaiko motiną apie vaiko buvimo vietą laikotarpiu, kai vaikas yra su tėvu, kad iškilus būtinybei ieškovė galėtų susisiekti su vaiku.atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. po 1 valandą 2 kartus savaitėje laisvu nuo pamokų ir popamokinių užsiėmimų metu telefonu, „Skype“ programa ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis antradieniais ir ketvirtadieniais 17 valandą; atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nustatytas bendravimo telekomunikacijų priemonėmis laikas gali būti keičiamas šalių abipusiu susitarimu.

Teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, o vaikui, kurio interesai svarbiausi, naudinga, nes tokiu būdu šalys išvengs tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.

Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Šio ginčo išsprendimas nustatant bendravimo tvarką teisme nereiškia, kad tėvui draudžiama bendrauti su vaiku kitaip, kaip tik nustatyta tvarka, t. y. kad jis nebeturi teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi. Šalims išaiskintina, kad sveikam ir saugiam vaiko asmenybės formavimuisi, būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, pozityvus reagavimas į vaiko savijautą, būseną, emocinius bei psichoiloginius poreikius. Abu vaiko tėvai turi vienodai stengtis mažinti vaiko patiriamą įtampą, atkurti vaiko saugumo jausmą, psichologinę pusiausvyrą, reguliarų bendravimą su tėvu.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalisBylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 550,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 42 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką bei 2,32 Eur šio mokesčio pervedimo išlaidas, iš viso 594,32 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (I tomas, b. l. 82-87, II tomas, b. l. 7-9). Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad yra sumokėjęs 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 117-118). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl tenkinant šį ieškovės reikalavimą iš dalies, iš atsakovo priteistina 20,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur į mėn. – 115,85 Eur buvusi priteista suma į mėn. = 34,15 Eur × 12 × 3 proc. = 12,00 Eur, vadovaujantis 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis negali būti mažesnis nei 20,00 Eur) (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, tėvų teises, pareigas bei kitas aplinkybes ir dėl to koreguodamas ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, kuris buvo sudarytas iš sudėtinių dalių, ieškovės prašymą, jį vertinant kaip vieną sudėtinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tenkino iš dalies, t. y. bendravimo su vaiku tvarką pakeitė. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo teismas taip pat tenkino iš dalies. Atsakovo atsiliepime nurodyta prašoma nustatyti bendravimo tvarka bei išlaikymo dydis buvo patenkinti iš dalies, tai reiškia, kad jis nelaikytina pralaimėjusia šalimi. Iš to seka, kad nė viena šalis teisme nepralaimėjo, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra panašaus dydžio - ieškovės 594,32 Eur, atsakovo – 520,00 Eur, todėl nei vienai šaliai nepriteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės V. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2011-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1568-328/2011 dalį, kuria iš atsakovo E. D. nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui priteista po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir priteisti iš atsakovo E. D. nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-02-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę V. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), lėšas iki jo pilnametystės.

Paskirti ieškovę V. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas iki jo pilnametystės, atsakovui E. D. pervedant išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D. į asmeninę V. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Pakeisti 2012-06-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3785-512/2012 dalį, kuria nustatyta E. D. bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. vasaros atostogų metu (birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais) 1 mėnesį šį terminą išskaidant į 2 laikotarpius po 14 dienų;atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. kas trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. (vasaros atostogų metu iki 19 val.);atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. poriniais metais per Kūčias ir Šv. Kalėdas nuo gruodžio 24 d. 15 val. iki gruodžio 26 d. 18 val., o neporiniais metais per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio 2 d. 18 val., per Šv. Velykas - Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 15 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.;atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. poriniais metais jo gimimo dieną – kovo 23 d. nuo 15 val. iki 19 val.;E. D. vaiką pasiima iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą;E. D. iš anksto, t.y. prieš 3 dienas informuoja ieškovę, kad bendravimo tvarkoje nustatytu laiku atvyks pasiimti sūnaus;jei dėl objektyvių priežasčių (tokių kaip tėvo, sūnaus liga, darbo grafikas ir pan.) tėvas su sūnumi negali bendrauti nustatyta tvarka, atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. pirmą ateinantį savaitgalį;sūnaus ligos atveju atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. telefonu, „Skype“ programa ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis;atsakovas informuoja vaiko motiną apie vaiko buvimo vietą laikotarpiu, kai vaikas yra su tėvu, kad iškilus būtinybei ieškovė galėtų susisiekti su vaiku.atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E. po 1 valandą 2 kartus savaitėje laisvu nuo pamokų ir popamokinių užsiėmimų metu telefonu, „Skype“ programa ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis antradieniais ir ketvirtadieniais 17 valandą; atsižvelgiant į vaiko užimtumą, nustatytas bendravimo telekomunikacijų priemonėmis laikas gali būti keičiamas šalių abipusiu susitarimu.

Bylinėjimosi išlaidos nei vienai šaliai nepriteistinos.

Priteisti iš atsakovo E. D. 20,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.