- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-1847-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01570-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1847-460/2012
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01570-2012-9)
2012 m. gruodžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-3785-512/2012 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovei V. V. (J.), institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei ieškovo (apelianto) E. D. bei atsakovės V. V. (J.) (apeliantės) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012-02-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti bendravimo su sūnumi E. D., gim. 2008-03-23, tvarką: pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; neporiniais metais per Naujuosius metus ir šv. Velykas; poriniais metais per Kūčias ir Šv. Kalėdas bei sūnaus gimtadienį; 7 dienas vasaros atostogų metu. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę netrukdyti jam bendrauti su sūnumi telefonu, prieš 3 dienas informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje ir prieš 10 dienų informuoti apie vaiko išvežimą už Lietuvos ribų, per 24 val. pranešti apie vaiko susirgimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove gyveno kelerius metus, 2008-03-23 jiems gimė sūnus E. Ieškovas išvyko dirbti į Angliją, atsakovė – į Norvegiją. Ten atsakovė ištekėjo. Grįžus į Lietuvą atsakovė pradėjo trukdyti jam susitikinėti su sūnumi.
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes nuo pat gimimo ji viena jį augino, gerai žino jo poreikius, vaikas yra prie jos prisirišęs. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Jos nuomone, pats ieškovas nereiškia didelio noro bendrauti su sūnumi, ilgai su juo nebendravo, todėl vaikas yra jį pamiršęs ir staigus perdavimas gali traumuoti vaiką.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko teisės ir interesai negali būti pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė E. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. D. tvarką: trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; neporiniais metais per Naujuosius metus ir šv. Velykas (nuo 11 val. iki 19 val.); poriniais metais per Kūčias ir Šv. Kalėdas bei sūnaus gimtadienį (nuo 11 val. iki 19 val.); septynias dienas vaiko vasaros atostogų metu. E. D. vaiką turi pasiimti iš jo gyvenamosios vietos ir turi pristatyti į gyvenamąją vietą; kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį tenkino; E. D. gyvenamąją vietą nustatė su motina V. V. (J.); bylinėjimosi išlaidų nei vienai šaliai nepriteisė. Nurodė, jog tėvų teisės auklėti ir prižiūrėti vaikus yra lygios ir kad dėl to vaiko interesai nenukentės. Siekė, kad vaikas galėtų tinkamai lankyti darželį, o vėliau ir mokyklą, bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais nustatė nuo šeštadienio ryto, o ne nuo penktadienio. Pažymėjo, kad kitų ieškovo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo, nes įrodymų, kad atsakovė trukdytų jam bendrauti telefonu su sūnumi, nėra. Ieškovas pats turi pareigą domėtis vaiko sveikata, todėl atskirai pranešinėti apie sūnaus susirgimus atsakovei nereikia.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą priteisiant E. D. bylinėjimosi išlaidas bei leidžiant jam sutikti neporiniais metais Naujuosius metus ir šv. Velykas, o poriniais metais Kūčias ir šv. Kalėdas, nenustatant laiko apribojimo. Nurodo, jog toks laikotarpis nuo 11 val. iki 19 val. yra per trumpas bendravimui su vaiku, nes, pavyzdžiui, apeliantas negalės su sūnumi sutikti Naujųjų metų šventės, kuri tęsiasi iki 24 val. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012-06-15 sprendimu nepriteisė nė vienai šaliai bylinėjimosi išlaidų. Apelianto E. D. bylinėjimosi išlaidos susidarė, nes atsakovei V. V. trukdant jam bendrauti su jų abiejų sūnumi Enriku, jis turėjo kreiptis į teismą.
Apeliaciniame skunde apeliantė teismo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimo dalį dėl bendravimo su sūnumi E. D. tvarkos nustatymo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išvadas. Nurodo, jog pasiteiravus ieškovo, kur jis ketina su sūnumi išvykti, ieškovas paaiškino, kad norįs nuvažiuoti pas savo tėvus į Jonavą, kur tėvai turį didelį namą ir kitas geras sąlygas. Mano, kad ieškovo reikalavimas išleisti sūnų su juo į ilgalaikį kelių dienų trukmės susitikimą radikaliai pakeitus aplinką ir nesant šalia sūnaus asmenų, su kuriais jis yra pratęs bendrauti, šiuo metu būtų žalingas sūnui. Su tokiu argumentu sutiko ir teismas, netenkindamas šio ieškovo reikalavimo ir žymiai sutrumpindamas ilgalaikio sūnaus ir tėvo bendravimo laiką. Turbūt suvokęs šio reikalavimo nepagrįstumą, jo iš dalies atsisakė ir pats ieškovas. Apeliantė teigia, kad niekada nesudaro jokių kliūčių ieškovo bendravimui su sūnumi, sūnui laikas nuo laiko parodo tėvo nuotraukas, nes supranta, kad ieškovas vis dėlto yra vaiko tėvas ir ateityje, galbūt, pakeis savo elgesį su sūnumi. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovas, reikalaudamas teikti jam informaciją apie vaiką jo nustatomais terminais, pats atkakliai slepia savo gyvenamąją vietą bei kontaktinius duomenis, pasinaudojant kuriais, reikalui esant, galima būtų su juo susisiekti.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. D. nėra ta aplinkybė, kuria remdamasis teismas turėtų teisę nustatyti minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Pažymi, kad ieškovas E. D. moka susidariusį įsiskolinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad maksimalus tėvo ir sūnaus bendravimas neprieštarauja vaiko interesams. Apeliantė V. V. (J.) nepateikė įrodymų, kad vaikui bendraujant su seneliais būtų daroma žala vaiko asmenybės raidai. Mano, jog apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas E. D. teiktų jai informaciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui E. D. ir atsakovei V. V. (J.) 2008-03-23 gimė sūnus E. D. (b. l. 8). Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, šalys ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, apeliantas skundžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), taip pat turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172, 3.176 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl įstatyme yra įtvirtintas maksimalaus bendravimo su vaiku principas, kuris gali būti apribotas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Apeliantės argumentas, kad sūnus visiškai atprato nuo tėvo, nesudaro pagrindo riboti tėvo bendravimo su juo, o greičiau atvirkščiai. Apeliantės teiginiai, kad sūnus bus psichologiškai traumuotas, be pačios apeliantės nuomonės, niekuo nepagrįsti, tas pats pasakytina ir motyvavimą prielaida, kad ieškovas šį ieškinį reiškia ne savo, tačiau jo tėvų (vaiko senelių) interesais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-203/2009).
Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Šio ginčo išsprendimas nustatant bendravimo tvarką teisme nereiškia, kad tėvui draudžiama bendrauti su vaiku kitaip, kaip tik nustatyta tvarka, t. y. kad jis nebeturi teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas turi vadovautis objektyviais kriterijais, nulemiančiais vaiko, kaip išsilavinusios, sveikos, aukštų moralinių savybių, tvirtos asmenybės, vystymąsi.
Apeliantė V. J. šiame apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo E. D. išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. D. yra 8 840 Lt ir toks įsiskolinimo dydis gerai apibūdina ieškovo požiūrį į sūnui. Be to, apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovas pats paliko sūnų ir išvyko dirbti į užsienį. Teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Pirmiausiai pabrėžtina, jog nėra sąsajos tarp išlaikymo įsiskolinimo ir tėvo noro bendrauti su sūnumi. Be to, CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes Šiuo atveju įrodymas, kad atsakovo E. D. išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. D. nėra ta aplinkybė, kuria remdamasis teismas turėtų teisę nustatyti minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Taigi šis apeliantes argumentas yra nesusijęs su nagrinėjama byla. Be to, pažymėtina, kad ieškovas E. D. moka susidariusį įsiskolinimą bei priteistą 400 Lt materialinį išlaikymą sūnui E. D. ir tai patvirtina prie šio atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti mokėjimų išrašai (b. l. 103–105).
Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas realiai nesiekia bendrauti su sūnumi. Byloje yra duomenų, kad ieškovas su sūnumi laiką leido prie jūros, 2012-04-23 svečiavosi Skuode (b. l. 43–44, 70). Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji netrukdo ieškovui bendrauti su sūnumi, o ieškovo E. D. ieškinys dėl bendravimo tvarkos yra nepagrįstas. Tačiau pats jos apeliacinis skundas, kuriuo ji nesutinka dėl tėvo ir sūnaus intensyvesnio bendravimo, savaime parodo, kad ji nenori, jog tėvas praleistų daugiau laiko su sūnumi. Vadinasi, nėra bendro šalių sutarimo dėl E. D. maksimalaus bendravimo laiko su sūnumi E. D.. Verta priminti tai, kad taikos sutartis, nors ir buvo bandyta, pirmosios instancijos teisme dėl bendravimo tvarkos nustatymo pasiekta nebuvo.
Svarbu paminėti, kad pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką šalių sūnus bet kokiu atveju didžiąją laiko dalį praleis su atsakove.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad laikotarpis nuo 11 val. iki 19 val. yra akivaizdžiai per trumpas, nes, pavyzdžiui, apeliantas negalės su sūnumi sutikti Naujųjų metų šventės, kuri tęsiasi iki 24 vai. Pažymėtina, kad šalių sūnui šiuo metu yra tik 4 metai, todėl nemanytina, kad bendravimas su tokio amžiaus vaiku iki vidurnakčio ar dar vėlyvesnio laiko negu 19 val. atitiks vaiko interesus bei bus adekvatus vaiko brandos atžvilgiu. Aktualu pažymėti, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Be to, pažymėtina, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Šio ginčo išsprendimas nustatant bendravimo tvarką teisme nereiškia, kad tėvui draudžiama bendrauti su vaiku kitaip, kaip tik nustatyta tvarka, t. y. kad jis nebeturi teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime maksimaliai.
Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi jo prašymas šiuo metu yra neadekvatus vaiko brandos atžvilgiu. Be to, nėra jokio pagrindo tenkinti ir apeliantės skundo, kadangi priešingai, negu mano apeliantė, tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantas teismo prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam iš atsakovės nepriteisė jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjų kolegija primena, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė ir jos pagrindu principas „pralaimėjęs moka“. Ji pakartota ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kur kalbama apie išlaidų advokato arba advokato padėjėjo pagalbai atlyginti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme atsakovės priešieškinis buvo patenkintas, tai reiškia, kad jos reikalavimas buvo patenkintas ir ji nelaikytina pralaimėjusia šalimi. Apeliantas apylinkės teisme pateiktu ieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, tėvų teises, pareigas bei kitas aplinkybes ir dėl to koreguodamas ieškovo reikalavimą, kuris buvo sudarytas iš sudėtinių dalių, ieškovo prašymą, jį vertinant kaip vieną sudėtinį, tenkino, t. y. nustatė su vaiku bendravimo tvarką. Iš to išeina, kad nė viena šalis byloje pirmosios instancijos teisme nepralaimėjo, taigi bylinėjimosi išlaidų teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės ir nepriteisė, todėl apelianto apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atmestina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsižvelgiant į tai, kad šalių apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, bylinėjimosi išlaidų priteisti vienai šaliai iš kitos nėra teisinio pagrindo (CPK CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.