- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-892-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00320-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad 2023 m. gruodžio 29 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje R. M. pasakytas teiginys „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, priklausantis opozicinei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos frakcijai „Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijų frakcija“. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos daugumos frakcijos „Už (duomenys neskelbtini)“ turinčio politinio komiteto „Už (duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. 2023 m. gruodžio 29 d. vyko (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdis. Šiame tarybos posėdyje atsakovas replikavo jam: „Žinai, B., galvojau tavęs nepristosiu, vis tiek – čia tas, tas tarp šventinis laikotarpis, bet... Nu kodėl taip yra gyvenime, jeigu jau gimei parazitu, tai, nu niekaip negali išeit iš to lygmens. Pirmas dalykas – kada tu pirštu baksnoji į kitus, pasižiūrėk į save. Čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu. Su savo bendrapartiečiu Ž. Išlaukėt kai kurmiai dešimt metų, kad sueitų senatis, tada pradėjot kelt savo galvas. Nu ką tau šnekėt apie moralę ar apie dar kitus dalykus? Tai yra apgailėtina. O dėl kontrolieriaus algos <...>“. Atsakovo pasakytas teiginys: „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu“ žemina jo garbę ir orumą.
3. Ieškovo teigimu, minėtą teiginį atsakovas pasakė tarybos posėdyje, kuriame ne tik dalyvavo atitinkami asmenys, bet jį matė neapibrėžtas ratas trečiųjų asmenų, be to, šio tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašą paskelbtas „Youtube“. Atsakovo paskleistą žinią, kad jis pavogė iš savivaldybės namą, galima objektyviai patikrinti įrodymais ir įvertinti taikant tiesos kriterijų. Jokio namo iš savivaldybės nepavogė, todėl atsakovo paskleista žinia yra netiesa ir neatitinka tikrovės. Po tokių teiginių buvo pakenkta jo reputacijai, nes jį pavadinus vagimi, juo neabejotinai mažiau pasitiki ne tik kolegos (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryboje, bet ir rinkėjai. Savo pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą vertina 2 000,00 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovo, kaip neturtinės žalos atlyginimą. Pinigai bus skirti vėžiu sergantiems asmenims.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovas neabejotinai turi viešo asmens statusą. Ieškovas eilę metų užėmė pareigas valstybės tarnyboje, yra aktyvus politikas bei viešasis asmuo, todėl negali naudotis tokiu pačiu garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo. Šalys yra skirtingų pažiūrų politikai, ieškovas ne kartą savo publikacijose kritikavo jį ir jo vykdomą veiklą vykdant (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini)pareigas.
6. Vykusiame 2023 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje ieškovas, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl kontrolės komiteto nario atlyginimo didinimo, visiškai nepagrįstai paskleidė informaciją, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neveikia kontrolės sistema ir valstybės tarnautojai, siekdami išsaugoti gerai apmokamą darbo vietą, pataikauja atsakovui. Šiuos ieškovo teiginius suprato kaip kaltinimus darant poveikį valstybės tarnautojams, dėl ko natūraliai atsakė į tokius kaltinimus ir viešai pakomentavo bei pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie namo įsigijimą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. Atsakovo teigimu, nuomonių apsikeitimas neturi būti vertinamas kaip ieškovo pažeminimas, tuo labiau, kad tokiai nuomonei susidaryti buvo pakankamai daug viešai paskelbtos informacijos ir atliktos žurnalistinės analizės. Ši nuomonė yra objektyvi kritika, neperžengianti saviraiškos laisvės ribų pateikiant subjektyvų ir emocinį vertinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino, kad 2023 m. gruodžio 29 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje R. M. pasakytas teiginys „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu“ neatitinka tikrovės ir žemina atsakovo A. B. garbę ir orumą; 2) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 109,00 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad šalys, būdami skirtingų pažiūrų politikai, vienas kito atžvilgiu dažnai išsako aštrią kritiką. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl Kontrolės komiteto nario atlyginimo didinimo po ieškovo pasisakymo, kurio metu ieškovas be kita ko nurodė, kad dėl silpnos kontrolės sistemos, jos nebuvimo (duomenys neskelbtini) reikia sėdėti teisiamųjų suole, atsakovas sureaguodamas į ieškovo pasisakymą, išsakė ginčo teiginį: „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo, taip kaip padarei tu“. Pažymėjo, kad darant išvadą dėl atsakovo pateiktos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos formuluotes bei jos pateikimo konstrukciją.
10. Spręsdamas, ar atsakovo išsakytas teiginys vertintinas kaip žinia (faktas) ar nuomonė, teismas vertino vaizdo ir garso įrašus, iš kurių nustatė, jog atsakovas pasakydamas ginčo teiginį (informaciją, jog ieškovas „pavogė iš savivaldybės namą“) pasisakyme jokių formuluočių, kurios išreikštų atsakovo pasiūlymą, klausimus ar abejones dėl pateikiamo teiginio atitikties tiesai, nevartojo. Pažymėjo, kad atsakovo teiginyje nebuvo dvejonių ir jis nepateiktas kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti jį kaip nuomonę ar subjektyvų vertinimą. Priešingai, atsakovas informaciją apie tai, kad ieškovas „pavogė iš savivaldybės namą“ išsakė užtikrintai, konkrečiai, kaip teigimą, pabrėždamas, jog salėje nėra nei vieno pavogusio iš savivaldybės namo, taip kaip padarė ieškovas. Teismas taip pat nurodė, kad iš socialiniame tinkle „YouTube“ užfiksuotų duomenų matyti, jog 2023 m. gruodžio 29 d. tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašas buvo peržiūrėtas 367 kartų, kas sudaro pagrindą laikyti, jog atsakovo išsakytą teiginį girdėjo ne tik tarybos posėdyje dalyvavę asmenys. Teismo vertinimu, toks atsakovo išsakytas konkretus teiginys, vaizdo ir garso įrašą peržiūrėjusiam paprastam, vidutiniškai išsilavinusiam asmeniui, atsižvelgiant į atsakovo pasisakymo kontekstą, sudarė nuomonę apie ieškovą, kaip apie asmenį „pavogusį iš savivaldybės namą“, kas vidutiniam vartotojui yra suprantama kaip nusikalstamu ar neteisėtu būdu iš savivaldybės įgytas namas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovo išsakytą teiginį, jog asmuo pavogė (neteisėtai įgijo) iš savivaldybės namą, galima patikrinti tiesos požiūriu, pripažino, jog atsakovas 2023 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje pasakytu teiginiu: „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo, taip kaip padarei tu“ paskleidė žinią apie ieškovą.
11. Nustatęs, kad atsakovo paskleista žinia buvo apie ieškovą, žinia paskleista tiesiogiai transliuojamame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje, kuris prieinamas internete, ir tapo žinoma tretiesiems (tarybos posėdyje dalyvavusiems, jį tiesiogiai stebėjusiems bei peržiūrėjusiems internete) asmenims, teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė žinių paskleidimo faktą bei faktą, kad paskleista žinia yra apie ieškovą.
12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei jos žemina asmens garbę ir orumą. Pažymėjo, kad faktą, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę turi įrodyti atsakovas, o kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą – ieškovas.
13. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo išsakyto ginčo teiginio apie ieškovą kontekstą, t. y. tai, jog, atsakovo teigimu, tai buvo pasakyta įvertinus ieškovo meno dirbtuvių įgijimo aplinkybes iš gautų dokumentų, pagal kuriuos ieškovas meno dirbtuves įgijo išimties tvarka, o vėliau pakeitė jų paskirtį į gyvenamojo namo, nors pagal Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ ieškovas šių dirbtuvių negalėjo privatizuoti apskritai ir jas įgijo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei 2017 m. lapkričio 3 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotu straipsniu „Nuomonė: Kita nuomonė. B.“, kuriame pateikta informacija, jog dirbtuvės buvo įgytos už 96 čekius, „popigiai“, „prichvatizuotos“ bei „susiveiktos“. Įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus teismas laikė, kad juose nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas pavogė ar neteisėtu būdų įgijo iš savivaldybės namą. Įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad jo paskleisti duomenys (žinia) apie ieškovą atitinka tikrovę. Pažymėjo, kad faktas, jog Architektūros ir urbanistikos skyrius kartu su Butų ūkio įmone buvo įpareigotas kreiptis į Centrinę privatizavimo komisiją, jog leistų išimties tvarka A. B. pirkti kūrybines dirbtuves bei šias kūrybines dirbtuves ieškovas privatizavo, taip pat atsakovo nurodytos deklaratyvios aplinkybės, jog jis konsultavosi su teisininkais, kurie nurodė, jog ieškovas kūrybines dirbtuves įgijo neteisėtai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tačiau į prokuratūrą dėl administracinių aktų bei sandorio nuginčijimo nesikreipė, nes buvo suėjęs senaties terminas, pačios savaime neįrodo, kad ieškovas kūrybines dirbtuves pavogė (įgijo neteisėtai). Konstatavo, kad atsakovo paskelbta žinia, jog ieškovas pavogė (neteisėtai įgijo) iš savivaldybės namą, neatitinka tikrovės.
14. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad paskleista žinia neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeisti asmens garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Pažymėjo, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ir visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl sprendžiant ginčą dėl garbės ir orumo, jam taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Kartu pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz. siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Todėl kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 33 punktas, 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 41 punktas).
15. Teismas nurodė, kad atsakovui keliami pavyzdingo ir padoraus elgesio standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse, kurie nėra savitiksliai. Atsakovas privalo laikytis jam keliamų elgesio standartų dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) teisinio statuso visuomenei svarbos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo išsakyto ginčo teiginio konstrukciją, visą atsakovo pasisakymo kontekstą, duomenų paskleidimo aplinkybes bei tikslą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo sąžiningą elgesį paskleidžiant tikrovės neatitinkantį teiginį apie ieškovą ir visiškai atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla (apie ieškovo išskirtinėmis sąlygomis įsigytą namą). Teismas nustatė, kad savivaldybės tarybos posėdyje ieškovui pasisakius dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės kontrolieriaus atlyginimo didinimo, atsakovas sureaguodamas į ieškovo pasisakymą, prieš išsakydamas ginčo teiginį nurodė, kad galvojo, jog prie ieškovo nepristos, nes yra tarpšventinis laikotarpis, ieškovą pavadino parazitu, pasiūlė pasižiūrėti į save ir tuomet išsakė ginčo teiginį, tęsdamas pasisakymą atsakovas ieškovą pavadino kurmiu, nurodė, kad ne ieškovui šnekėti apie moralę, ieškovo pasisakymą pavadino apgailėtinu, o baigdamas pasisakymą pasiūlė ieškovui pasižiūrėti į veidrodį. Įvertinęs atsakovo išsakytą ginčo teiginį, išsakant ginčo teiginį atsakovo kalboje naudojamus įvairius ieškovą įžeidžiančius epitetus, atsakovo paaiškinimą, kokiu tikslu šis teiginys buvo išsakytas (toks pat atsakas į ieškovo išsakytus įžeidinėjimus), teismas laikė pagrindu spręsti, jog šiuo teiginiu atsakovas siekė pažeminti ieškovą, o ne sąžiningai supažindinti visuomenę su ieškovu ir jo veikla. Teismas sutiko su ieškovu, kad tikrovės neatitinkančiu teiginiu „pavogė iš savivaldybės namą“, ieškovas iš esmės yra kaltinamas neteisėtu būdu įgijęs iš savivaldybės namą, kas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovą, o atsakovo paskelbti apie ieškovą tikrovės neatitinkantys duomenys laikytini žeminančiais asmens garbę ir orumą.
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas laikė, jog duomenys, kad ieškovas pavogė (neteisėtai įgijo) iš savivaldybės namą atsakovo paskelbti turint tikslą ieškovą įžeisti, pažeminti bei jam pakenkti, todėl CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos ir sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo teiginys: „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu (turima omenyje A. B.)“ pažemino ieškovo garbę ir orumą.
17. Teismas nurodė, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys savarankiški asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurie, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai.
18. Teismas nurodė, kad ieškovas pasirinko reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Neturtinę žalą ieškovas įrodinėjo teigdamas, kad atsakavo paskleista informacija savivaldybės tarybos posėdyje pakenkė jo reputacijai, nes juo mažiau pasitiki kolegos, rinkėjai, be to, dėl išsakyto teiginio jis turėjo teisintis savo kolegoms toje pačioje frakcijoje, taip pat artimiesiems, mačiusiems bei girdėjusiems apie savivaldybės tarybos posėdį ir jame išsakytus teiginius.
19. Vertindamas ieškovo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas pažymėjo, kad ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, jog paskleista informacija pakenkė jo reputacijai bei dėl išsakyto teiginio jis turėjo teisintis savo kolegoms ir artimiesiems. Įvertinęs 2023 m. gruodžio 29 d. vykusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašą, socialiniame tinkle „YouTube“ užfiksuotus duomenis dėl 2023 m. gruodžio 29 d. tarybos posėdžio vaizdo ir garso įrašo teismas nurodė, jog dėl atsakovo išsakyto ginčo teiginio nebuvo jokių komentarų, diskusijų, neigiamų įvertinimų iš jį peržiūrėjusių asmenų. Teismas nenustatė, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų pakenkę jo politinei karjerai, o ieškovo argumentai, kad jam dėl ginčo teiginio teko aiškintis, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčo šalių tarpusavio santykius, kad abi ginčo šalys yra valstybės politikai ir viešieji asmenys, teismas sprendė, kad pripažinimas, jog atsakovo paskleistas teiginys apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą yra pakankama satisfakcija atlyginanti ir ieškovo patirtą neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021 69 punktas). Todėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
20. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 154,00 Eur žyminis mokestis, susidedantis iš 109,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl pripažinimo ir 45,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat 1 742,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; tuo tarpu atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 5 082,00 Eur dydžio būsimos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tenkinęs ieškovo reikalavimą iš dalies – neturtinį reikalavimą dėl pripažinimo, teismas iš atsakovo priteisė ieškovo naudai 109,00 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, kad teismo sprendimas yra palankus tiek ieškovui, tiek atsakovui ir pagal patenkintų reikalavimo proporcijas iš esmės kiekvienai šaliai būtų po 50 proc., sprendė šalims jų patirtų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų neskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas atmete? ies?kovo pras?ymą de?l byline?jimosi (atstovavimo) is?laidų priteisimo ir s?ioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti is? atsakovo ies?kovo naudai 1 742,40 Eur dydz?io byline?jimosi (atstovavimo) is?laidas. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. nors pirmosios instancijos teismas ies?kovo ies?kinį tenkino is? dalies, t. y. reikalavimas garbe?s ir orumo paz?eidimo buvo patenkintas, o reikalavimas de?l neturtine?s z?alos buvo atmestas, tac?iau ypatingas teisinis ge?ris, de?l kurio ir kilo ginc?as – garbe? ir orumas, buvo apginti, tode?l garbe?s ir orumo prasme byla buvo laime?ta;
21.2. panas?ios pozicijos laikosi ir kasacine?s instancijos teismas, pvz., garbe?s ir orumo byloje yra nurodęs, kad pras?omas priteisti neturtine?s z?alos atlyginimo dydis (1 Eur) vertintinas kaip simbolinis reikalavimas, kurio (ne)tenkinimas neturi reiks?me?s vertinant bylos rezultatą byline?jimosi is?laidų paskirstymo tikslu, tokio reikalavimo pareiškimas negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai;
21.3. nagrine?jimo metu ais?kiai ir nedviprasmis?kai buvo nurodyta, jog visi pinigai neturtine?s z?alos atlyginimui butų buvę pervesti į pagalbos sergantiems ve?z?iu fondo sąskaitą, kas tik dar kartą patvirtiną reikalavimo simbolis?kumą.
21.4. atsakovas iki bylos is?nagrine?jimo is? esme?s pabaigos byline?jimosi is?laidų is? viso nepatyre?. Nors teismui ir buvo pateiktas atsakovo pras?ymas de?l byline?jimosi is?laidų priteisimo, tac?iau nebuvo pateikti absoliuc?iai jokie byline?jimosi (atstovavimo) is?laidas pagrindz?iantys dokumentai. Teismui buvo pateikta tik 2024 m. liepos 25 d. is?ankstine? PVM sąskaita faktu?ra ir 2024 m. liepos 25 d. susitarimas de?l byline?jimosi is?laidų advokato pagalbai apmoke?ti moke?jimo atide?jimo, kurie nepatvirtina, jog atsakovas patyre? kokias nors atstovavimo is?laidas. Tuo tarpu PVM sąskaita faktu?ra (-os), kuri patvirtintų suteiktų paslaugų apimtį, ir jos (-ų) apmoke?jimo dokumentai, patvirtinantys realiai patirtas is?laidas, teismui nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
22.1. yra is?skiriami trys asmens garbe?s ir orumo teisių gynimo bu?dai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkanc?iais tikrove?s ir žeminanc?iais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrove?s neatitinkanc?ius ir žeminanc?ius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai;
22.2. net jei neturtine?s žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad apie asmenį paskleisti duomenys neatitinka tikrove?s ir žemina asmens garbę ir orumą, tai savaime nereis?kia, kad pras?ymas priteisti neturtinę žalą atskirai nevertintinas. Asmuo, reiks?damas tokį reikalavimą, privalo pagrįsti, kad yra pagrindas taikyti neturine?s žalos atlyginimą, ir atitinkamai teismas s?ią aplinkybę vertina atsižvelgdamas į byloje pateiktus argumentus bei įrodymus;
Žemesnės instancijos teismas
22.3. pirmosios instancijos teismas nusprende?, kad priimtas teismo sprendimas yra palankus tiek ies?kovui, tiek atsakovui, t. y. patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija yra po 50 proc. Taigi mine?ta kasacinio teismo byla teismas re?me?si kaip teismų praktikos pavyzdžiu, pagrindžianc?iu byline?jimosi is?laidų paskirstymą tuo atveju, kai tenkinama 50 proc. ies?kinio reikalavimų, t. y. kad tokiu atveju byline?jimosi is?laidos gali bu?ti neskirstomos;
22.4. ies?kovas is? atsakovo pras?ė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas priteisti neturtine?s žalos atlyginimą byloje de?l garbe?s ir orumo gynimo savaime negali bu?ti vertinamas kaip simbolinis;
22.5. vien ies?kovo nurodyta aplinkybe?, jog neturtine?s žalos pripažinimo atveju visos gautos le?s?os bu?tų skirtos pagalbos sergantiems ve?žiu fondui, nepatvirtina s?io reikalavimo simboline?s verte?s. Kam ieškovas bu?tų skyręs gautą neturtine?s žalos atlyginimą, neturi jokios įtakos s?ios bylos rezultatui ar reikalavimo vertinimui;
22.6. ies?kovas neneigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atsakovo pras?ymas de?l byline?jimosi is?laidų priteisimo kartu su 2024 m. liepos 25 d. is?ankstine PVM sąskaita faktu?ra ir 2024 m. liepos 25 d. susitarimu de?l byline?jimosi is?laidų advokato pagalbai apmoke?ti moke?jimo atide?jimo. Šalies įsipareigojimas advokatui apmoke?ti atstovavimo is?laidas ir advokato sutikimas atide?ti suteiktų teisinių paslaugų apmoke?jimą yra pakankami dokumentai, pagrindžiantys s?ių is?laidų realumą ir neis?vengiamumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: 1) pripažinti, kad 2023 m. gruodžio 29 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdyje R. M. pasakytas teiginys „čia salėj nei vieno nėra pavogusio iš savivaldybės namo taip, kaip padarei tu“ neatitinka tikrovės ir žemina A. B. garbę ir orumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 109,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o teismo sprendimas yra palankus abiems ginčo šalims ir pagal patenkintas reikalavimo proporcijas iš esmės kiekvienai šaliai tektų po 50 proc., sprendė šalims jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų neskirstyti.
27. Ieškovas su tokiu pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, teigdamas, jog skundžiamu sprendimu iš esmės ieškovo garbė ir orumas buvo apginti, todėl vertinant bylos teisinį rezultatą, byla buvo išspręsta palankiai ieškovo naudai. Ieškovo nuomone, tai sudaro pagrindą laikyti, jog ieškovui turėjo būti priteistos visos suteiktos teisinės pagalbos išlaidos.
28. Taigi, apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi (teiktos teisinės pagalbos) išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
30. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, remdamasis, be kita ko, EŽTT jurisprudencija bylose vertinant proporcingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip galintį lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimo byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktą), išaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas pagal taisyklę „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 36, 37 punktai).
31. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko reikalauti teismo du savarankiškus teisių gynimo būdus, t. y. pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino vieną iš ieškovo reikalavimų, t. y. pripažino paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Taigi pirmosios instancijos teismui patenkinus vieną iš dviejų savarankiškų reikalavimų, t. y. ½ ieškinio, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jam vistiek priklauso teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas pilna apimtimi, o ne proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išvadą dėl procentinio dydžio (50 proc.) nulėmė (ne)patenkintų reikalavimų proporcija, t. y. tai, kad patenkintas vienas iš reikštų savarankiškų reikalavimų.
33. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentui, jog bylos baigtis pilna apimtimi palanki tik ieškovui. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad jo pažeista teisė skundžiamu sprendimu buvo apginta, patenkinus reikalavimą dėl garbės ir orumo, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti, jog bylos baigtis palanki tik ieškovui, dėl ko turėtų būti spręsta atlyginti teisinės pagalbos išlaidas pilna apimtimi. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apie ieškovą paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, tačiau nebuvo taikytas antrasis garbės ir orumo teisių gynybos būdas - savarankiškas neturtinės žalos reikalavimas. Taigi, neturtinės žalos nepriteisimas, priešingai nei teigia apeliantas, turi esminės reikšmės vertinant tiek bylos rezultatą, tiek ir atitinkamai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skirtingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neapsiribojo vien formaliu atitinkamų procesinių normų taikymu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ginčo pobūdį, vadovaudamasis teismų formuojama praktika pagrįstai laikė, jog pagal (ne)patenkintų reikalavimo proporcijas iš esmės kiekvienai šaliai tektų po 50 proc., dėl ko neskirstė (tiksliau – nepriteisė) šalims jų patirtų teisinės pagalbos išlaidų.
35. Pirmosios instancijos teismo teisingo ir nagrinėjamoje faktinėje situacijoje pagrįsto teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo nepaneigia ir apelianto teiginys, jog neturtinės žalos reikalavimas yra simboliškas, o bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. e3K-3-72-781/2023 pateiktais išaiškinimais.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau nei neturtinės žalos dydžiui, nei apskritai, neturtinės žalos vertinimui, neturi teisinės reikšmės gautinos neturtinės žalos panaudojimo ketinimai. Neturtinės žalos atlyginimo institutas skirtas kompensuoti nukentėjusiajam patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, todėl ieškovo argumentai, kad gautos lėšos bus paaukotos ar kitaip panaudotos visuomenės interesams (šiuo atveju sergantiems vėžiu), nėra teisiškai reikšmingi ir negali turėti įtakos nei sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nei skirstant bylinėjimosi išlaidas, kurių paskirstymas grindžiamas proceso teisės normomis ir nėra siejamas su šalies ketinimais, kaip ji panaudos jai priteistas sumas.
37. Be to, ieškovo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, jog tokio dydžio reikalavimas neturi esminės įtakos bylos rezultatui vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kadangi tai nesudaro reikšmingos finansinės naštos atsakovui ir iš esmės nekeičia ginčo apimties, dėl ko ir sprendė, kad toks žalos atlyginimo dydis yra simbolinis. Priešingai nei minimoje nutartyje, šiuo atveju ieškovas prašė teismo priteisti 2 000 Eur sumą, kuri negali būti laikoma simboline, nes jos dydis jau yra reikšmingas tiek materialiąja, tiek procesine prasme. Toks reikalavimas neišvengiamai daro įtaką teisinės gynybos strategijai, atsakovo finansinei būklei bei bylos rezultatui, o kartu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.
38. Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad atsakovas iki bylos is?nagrine?jimo is? esme?s pabaigos byline?jimosi is?laidų apskritai nepatyre?. Ieškovas šį savo argumentą grindė tuo, kad nors teismui ir buvo pateiktas atsakovo pras?ymas de?l byline?jimosi is?laidų priteisimo, tac?iau nebuvo pateikti absoliuc?iai jokie byline?jimosi (atstovavimo) is?laidas pagrindz?iantys dokumentai. Tačiau ir su šiais ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
39. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pasikeitusią kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų realumo vertinimo įtvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-50-313/2024 pateikti išaiškinimai. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Esant šalies ir advokato susitarimui dėl atitinkamų atstovavimo paslaugų kainos ir jų apmokėjimo, nėra būtinybės teismui reikalauti, o šaliai – pateikti į bylą duomenis, dėl kokios priežasties išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo apmokėtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
40. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška aukšiau aptartam kasacinio teismo išaiškinimui faktinė aplinkybė. Atsakovas pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2024 m. liepos 25 d. išankstinę PVM sąskaitą faktu?rą Nr. EST-2024LG-00002 (5 082 Eur sumai) ir 2024 m. liepos 25 d. susitarimą de?l byline?jimosi is?laidų advokato pagalbai apmoke?ti moke?jimo atide?jimo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė visus reikalingus dokumentus, bylinėjimosi išlaidų realumui pagrįsti, t. y. dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), taip pat įrodymus, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. Atsižvelgiant į naujai formuojamą teismų praktiką, pagal kurią realiomis laikomos ne tik jau apmokėtos, bet ir ateityje numatomos apmokėti bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai, kuriais ginčijamas atsakovo bylinėjimosi išlaidų realumas, atmestini kaip nepagrįsti.
41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai vadovavosi bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis teisės normomis, nuosekliai rėmėsi suformuota teismų praktika, išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neapsiribojo formaliu įstatymo normų taikymu, bet vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip užtikrindamas šalių procesinių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
42. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovas.
45. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 2 359,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), taip pat ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMG2501_010 ir 2025 m. sausio 30 d. mokėjimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatyto 8.11 punkte maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2000,1 Eur bruto x 1,3 koef.) ir yra tinkamai pagrįstos, todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti ieškovo A. B. apeliacinio skundo.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui R. M. 2 359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.