Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties pareiškėjo A. K. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., antstolis V. K., antstolė S. V., antstolė A. A., antstolis M. P., antstolis S. U., antstolis R. S., antstolė N. B., antstolė R. S., akcinė bendrovė „Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, A. L., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, G. K., R. K., A. K., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d.) civilinėje byloje Nr. e2FB-7668-1052/2018 iškėlė fizinio asmens A. K. bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“, 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtini kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 3 d.) patvirtino mokumo atkūrimo planą trijų metų laikotarpiui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorės prašymas dėl areštų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinio teismo yra suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. liepos 12 d. nustatė bankroto administratorei terminą pateikti papildomus rašytinius įrodymus: 1) duomenis, susijusius su nemokumo administratoriaus piniginių lėšų bankroto procese gavimu iš pirkėjos G. K. pagal 2021 m. sausio 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ir šių lėšų paskirstymu kreditoriams; 2) duomenis, susijusius su G. K. ketinimu įsigyti ½ dalį turto, t. y. 75/1345 dalis 0,0150 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėta B), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 0,0686 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ 250,67 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo (pažymėjimas plane – 1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3) garantinį kreditoriaus raštą dėl lėšų suteikimo G. K. aukščiau nurodytam turtui įsigyti.

13. Bankroto administratorė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2021 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir duomenų pateikimo (DOK-16845), kartu su prašymu pateikė UAB „Lexuna“ banko sąskaitos 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. išrašą ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 14 d., 2021 m. birželio 16 d. išduotus garantinius raštus.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, bylos nagrinėjimo neužvilkins, jie pateikti vykdant teismo įpareigojimą ir yra išsiųsti apeliantei susipažinimui, todėl jie priimami, kad būtų įvertinti, ir pridedami prie nagrinėjamos bylos.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d.) civilinėje byloje Nr. e2FB-7668-1052/2018 iškelta fizinio asmens A. K. bankroto byla, administratore paskirta UAB „Lexuna“, 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 3 d.) patvirtintas mokumo atkūrimo planas trejų metų laikotarpiui (2019 m. vasario 14 d. DOK-20422 priedas). Mokumo atkūrimo plano III dalyje nurodytas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui A. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodytas numatomo parduoti turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. UAB „Verslavita“ vertintojai 2020 m. lapkričio 9 d. įvertino ekilnojamąjį turtą bankroto procedūros vykdymo tikslu. Ataskaitoje nustatyta, kad bendra viso nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatymo dieną – 306 000 Eur. Kreditorių susirinkimas 2020 m. gruodžio 3 d. (2020 m. gruodžio 7 d. DOK-146311 priedas) patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. K. turto kainos nustatymo ir turto pardavimo tvarką, pagal kurią esantis (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas - 150/1345 dalių 0,0150 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pažymėjimas plane – B), ir nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), - 0,0686 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), 250,67 kv. m bendro ploto pastato - gyvenamojo namo (pažymėjimas plane - 1A1p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-Kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatomas pardavinėti varžytynėse dviem etapais. Pirmosiose varžytynėse nekilnojamasis turtas bus pardavinėjamas už nekilnojamojo turto vertintojų nustatytą 306 000 Eur; antrosiose varžytynėse – už 10 proc. mažesnę kainą, t. y. 275 400 Eur. Taip pat nustatyta, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pasiūlius aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkėją, bei šiam iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmokėjus pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos, o nekilnojamasis turtas parduodamas pasiūlytam pirkėjui. 2021 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (2021 m. birželio 1 d. DOK-71746 priedas) ½ turto priklausiusi bankrutuojančiam asmeniui A. K. parduota G. K. už 153 000 Eur. Nekilnojamo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ½ turto nuo 2021 m. kovo 2 d. nuosavybės teise įregistruota G. K. vardu, kita dalis priklauso A. K. ir R. K.. Pareiškėjo A. K. pasiūlyta pirkėja G. K. yra sumokėjusi už dalį (½ dalį) įsigyjamo turto, tą patvirtina depozitinės sąskaitos išrašas apie gautas lėšas iš G. K. (2021 m. liepos 21 d. DOK-16845 priedas). Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad likusią turto dalį ketinama parduoti taip pat G. K.. UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 14 d. ir 2021 m. birželio 16 d. garantiniais raštais sutiko G. K. suteikti 153 000 Eur kreditą likusios aukščiau nurodytos turto dalies įsigijimui (2021 m. liepos 21 d. DOK-16845 priedas).

16. Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalį antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Su šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas (FABĮ 20 straipsnio 4 dalis).

17. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 2 dalį, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis šio įstatymo nustatyta tvarka. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką.

18. Apeliantė teigia, kad bankroto administratorės veiksmai sukėlė ir sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams. Teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, nes apeliantė nenurodė, kokią neigiamą įtaką kreditorių interesams daro skundžiama teismo nutartis, kuria nuspręsta panaikinti areštus nurodytam turtui.

19. Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantei nebuvo žinoma apie parduotą ½ dalį turto iki bankroto administratorės prašymo dėl areštų panaikinimo teismui pateikimo, ir kad bankroto administratorė nuslėpė nuo apeliantės ir teismo svarbias su turto realizavimu susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

20. Pažymėtina, kad jei fizinio asmens bankroto administratoriaus veiksmais pažeidžiamos kreditorių, kreditorių susirinkimo ar bankrutuojančio asmens teisės, dėl tokios jo veiklos šie asmenys turi teisę kreiptis į teismą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti dėl tokios veiklos patirtus nuostolius (FABĮ 17 straipsnio 7 punktas, 24 straipsnio 5, 7 punktai). Nagrinėti kreditorių skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų taip pat turi teisę kreditorių susirinkimas (FABĮ 26 straipsnio 2 punktas).

22. Apeliantė teigia, kad 2021 m. sausio 27 d. turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria parduota ½ nekilnojamojo turto, sudaryta pažeidžiant kreditorių susirinkimo patvirtintą turto pardavimo tvarką (turtą parduoti kaip vientisą turtinį kompleksą), todėl bankroto administratorė disponuoja bankrutuojančiam asmeniui priklausančiu turtu nesilaikydama kreditorių susirinkimo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

23. FABĮ 27 straipsnyje numatyta turto pardavimo tvarka. Turtą parduoda bankroto administratorius, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis). Paprastai turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis), tačiau FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas bankrutuojančio asmens turto realizavimo būdas – turto pardavimas pasiūlytam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pasisakyta dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui fizinio asmens bankroto procese, tačiau, aiškindamas tokį turto pardavimo būdą vykdymo procese, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai vienas iš priverstinio skolininko turto realizavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015); skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Fizinio asmens bankroto procese parduodant turtą pasiūlytam pirkėjui taip pat siekiama parduoti turtą už kainą, labiausiai atitinkančią kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis suteikia galimybę šio asmens surastam pirkėjui įsigyti turtą iki varžytynių pradžios, t. y. iki pirmųjų varžytynių pradžios. Turto pardavimas iki varžytynių leidžia optimizuoti patį turto pardavimą, išvengti ilgos ir ne visada sėkmingos varžytynių procedūros, o turto kaina atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, siekį parduoti turtą už maksimaliai įmanomą didžiausią kainą, sudarant galimybę tenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir apskritai išvengiant turto pardavimo varžytynėse organizavimo.

24. Kaip nustatyta aukščiau, 2020 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimas nusprendė turtą pardavinėti kaip vientisą kompleksą. Taip pat numatyta galimybė bankrutuojančiam asmeniui pasiūlyti savo pirkėją. Bankrutuojantis fizinis asmuo A. K. pasinaudojo šia įstatyme numatyta teise (FABĮ 27 straipsnio 4 dalis). 2021 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi (2021 m. birželio 1 d. DOK-71746 priedas) ½ turto priklausiusi bankrutuojančiam asmeniui A. K. buvo parduota G. K. už 153 000 Eur. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnis) nenustatyta duomenų, kad šis sandoris būtų ginčijamas teisme. Iš bankroto administratorės pateikto prašymo dėl areštų panaikinimo matyti, kad likusią turto dalį ketina įsigyti tas pats bankrutuojančio fizinio asmens pasiūlytas pirkėjas, kad turtui įsigyti bus pasinaudota kreditu, sandoris turi būti sudaromas notarų biure, todėl sandorio sudarymo dieną turi būti panaikinti areštai šiam turtui. Susipažinus su 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad likusią turto dalį ketina įsigyti G. K., turto įsigijimui bus panaudotas kreditas, 2021 m. balandžio 14 d. gautas garantinis raštas (2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 14 min. 30 s.; 38 min.).

25. Parduodant skolininko (tiek mokaus, tiek bankrutuojančio) turtą kreditorių reikalavimams tenkinti visais atvejais siekiama jį parduoti už didesnę kainą, nes tai atitinka kreditorių ir skolininko interesus bei užtikrina jų pusiausvyrą. Šiuo atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad bankrutuojančio fizinio asmens pasiūlytam pirkėjui parduodant turtą dalimis pardavimo kaina sumažėjo ar sumažės, lyginant su UAB „Verslavita“ ataskaitoje nustatyta 306 000 Eur kaina. Be to, apeliantė nenurodė argumentų apie tai, kokie konkretūs kreditorių interesai buvo ar bus pažeidžiami turtą parduodant tam pačiam pirkėjui dalimis, o ne kaip kompleksą, tačiau visą turtą parduodant už kainą, kurią nustatė 2020 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus pirmosios instancijos 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašu (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad liudytoja apklausiama AB „Swedbank“ atstovė L. P. patvirtino, kad turtą pardavus G. K. už kreditorių susirinkimo nustatytą sumą, AB „Swedbank“ interesai nebus pažeisti ir toks turto realizavimo rezultatas atitinka AB „Swedbank“ interesus (garso įrašas, nuo 57 min. 24 s.).

26. Bankroto administratorės pateikti duomenys (2021 m. liepos 15 d. paaiškinimai ir priedai, DOK-16845) taip pat patvirtina, kad bankrutuojančio asmens pasiūlyta turto pirkėja G. K. turtą įsigys už kainą (306 000 Eur), už kurią numatyta turtą pardavinėti pirmosiose varžytynėse. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad vykdant minėto turto pardavimo procedūrą ir parduodant turtą fizinio asmens pasiūlytam pirkėjui (G. K.) yra pažeidžiami bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesai.

27. Atskirajame skunde nurodyta, kad už 2021 m. sausio 27 d. turto pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą ½ nekilnojamojo turto dalį gauti pinigai nebuvo pervesti kreditoriui. Šie argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus (CPK 179 straipsnis) su 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad pinigai kreditoriui nebuvo pervesti, nes nėra baigtas turto pardavimo procesas, kai bus gauta visa suma, ji bus pervesta į kreditorės sąskaitą. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad turto pardavimo procesas užsitęsė: ½ dalis turto yra parduota, o kitos ½ dalies pirkimui bus panaudotas kreditas, tačiau turtas bus parduotas vienam asmeniui ir už kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą kainą. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatytas 10 dienų terminas, per kurį į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą turi būti sumokėta turto pardavimo kaina, atskaičius su šio turto administravimu susijusias bankroto administravimo išlaidas. Šis 10 dienų terminas siejamas su turto pardavimo momentu. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai sudarius ½ dalies turto pardavimo sandorį turto pardavimo procedūra nepasibaigė, nes tas pats pirkėjas įsipareigojo už kitą perkamą ½ dalį turto sumokėti skolintomis lėšomis. Taigi, šiuo atveju bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo procesas nėra pasibaigęs. Tam, kad bankroto administratorius galėtų tęsti turto pardavimo procesą, vykdydamas įstatymu jam nustatytas pareigas fizinio asmens bankroto procese (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis), parduodamam turtui taikomi areštai ar kiti apribojimai turi būti panaikinti (FABĮ 20 straipsnio 4 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė panaikinti areštus, taikomus bankrutuojančio fizinio asmens parduodamam turtui bankroto procese.

28. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir kartu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis savo ir kreditorių interesais, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

29. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. nuosavybės teise priklausęs ir priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas, todėl išnyko pagrindas minėto turto disponavimo apribojimams (areštui). Be to, tam, kad bankroto administratorė galėtų atlikti FABĮ numatytas funkcijas ir vykdyti bankroto procedūrą, būtina spręsti dėl apribojimų bankrutuojančio fizinio asmens turtui panaikinimo (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-510-773/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1372-112/2014).

30. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, teisingai taikė procesines teisės normas. Skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.