Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-96-755/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-03
Bylos Nr.: e2A-96-755/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01089-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Helta“
Atsakovas: Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Kategorijos

2.1.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-96-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01089-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2; 2.2.4.3; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.14 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Helta“ ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos už atliktus darbus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Helta” (toliau – ieškovė, rangovas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, užsakovas) 36 365,82 Eur (su PVM) skolą už atliktus darbus ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. su atsakovu, vadovaudamiesi 2019 m. sausio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbto atviro konkurso „Pastato Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remontas“ pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais ir konkurso rezultatais, sudarė pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį Nr.50-S52-33. Rangovas darbus įsipareigojo atlikti iki 2019 m. birželio 28 d. Tarp šalių iškilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, todėl šalys sutarė pasirašyti atliktų darbų aktą ir atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti tris 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus, 2019 m. spalio 2 d. defektiniame akte nurodė nepagrįstus darbų trūkumus, todėl prašo priteisti 36 365,85 Eur skirtumą tarp 2019 m. rugsėjo 30 d. rangovo pateiktuose Atliktų darbų aktuose nurodytos bendros 116 325,31 Eur (su PVM) sumos ir užsakovo 2019 m. spalio 2 d. Atliktų darbų aktuose nurodytos sumos 79 959,49 Eur (su PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu atmetė UAB „Helta“ ieškinio reikalavimą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 28 d. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (užsakovas) ir UAB „Helta“ (rangovas) sudarė „Pastato Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį Nr. 50-S52-33“ (toliau – Sutartis). Sutarties dalykas – užsakovo patikėjimo teise valdomo pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto – pritaikymo policijos įstaigos veiklai darbai konkurso dokumentuose ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal Techninę specifikaciją (Sutarties 1 priedas) administraciniame pastate (duomenys neskelbtini) remontuotos pirmo, antro ir trečio aukšto ir laiptinės patalpos. Remonto metu atliekami darbai ir jų kiekiai išvardinti pridedamame darbų kiekių žiniaraštyje. Ieškovo 2019 m. vasario 14 d. Pasiūlyme Nr. 20190214/1 nurodyta darbų kaina su PVM – 166 752,51 Eur. Pateikti Darbų kiekių žiniaraščiai: (duomenys neskelbtini), Panevėžyje remonto apdailos darbai – 121 495,34 Eur (su PVM); (duomenys neskelbtini), Panevėžyje kiemo remonto bendrastatybiniai darbai – 12 808,12 Eur (su PVM); (duomenys neskelbtini), Panevėžyje fasado remonto apdailos darbai – 15 781,30 Eur (su PVM); Specialieji darbai – 16 667,75 Eur (su PVM).

5. Atsakovas 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. 50-S-12041(1.30E) informavo ieškovę, kad pastaroji sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti per 90 kalendorinių dienų; sutartyje nustatyti darbai nebaigti; nors 2019 m. liepos 5 d. elektroniniu paštu gauta žinutė, kad darbai bus baigti 2019 m. liepos 26 d., kyla abejonių ar iki šios dienos bus atlikti visi nustatyti darbai. Pranešė, kad 2019 m. liepos 17 d. 10 val. organizuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Helta“ atsakingų darbuotojų pasitarimą dėl darbų atlikimo.

6. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato susitikimo su UAB „Helta“ atstovu protokolo matyti, kad 2019 m. liepos 17 d. vyko susitikimas dėl sutarties vykdymo ir darbų atlikimo pastate Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).

7. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė pateikė siūlymą atsakovui, kuriuo prašė suderinti ir pasirašyti faktiškai atliktų darbų aktą, apmokėti už faktiškai atliktus darbus ir sudaryti atskirą susitarimą, kuriame būtų numatyta laiku nebaigtų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka arba suderinti ir pasirašyti faktiškai atliktų darbų aktą, apmokėti už tokius darbus ir nutraukti sutartį abiejų šalių susitarimu.

Atsiliepimas

8. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 50-S-13540(1.30E) ieškovei nurodė, kad, išnagrinėjus UAB „Helta“ 2019 m. liepos 30 d. rašte pateiktus siūlymus dėl sutarties, nuspręsta suderinti ir pasirašyti faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir statybvietės perdavimo (grąžinimo užsakovui) aktą. UAB „Helta“ prašė iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. parengti faktiškai atliktų darbų perdavimo aktą. Iki faktiškai atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo išvalyti statybvietę, išgabenti per remontą naudotą UAB „Helta“ priklausančią techniką, įrankius, nepanaudotų remonto metu medžiagų likučius ir kita. Faktiškai atliktų darbų sutikrinimas statybvietėje pradedamas vykdyti 2019 m. rugpjūčio 13 d. 9 val. UAB „Helta“ prašė užtikrinti įgaliotų (vadovas arba jo raštu įgalioti atstovai) asmenų dalyvavimą. Užsakovo vardu perdavimo – priėmimo aktus pasirašys Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu sudaryta komisija.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 50-S-14086(1.30E) prašė ieškovę parengti pasirašymui faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą; užtikrinti, kad rangovo vardu aktą pasirašytų arba UAB „Helta“ vadovas arba jo tinkamai raštu įgalioti atstovai. Faktiškai atliktų darbų sutikrinimą statybvietėje numatė pradėti 2019 m. rugpjūčio 28 d. 9 val.; priminė, kad iki faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo iš statybvietės turi būti išgabenti visi remonto metu naudoti UAB „Helta“ priklausantys daiktai: technika, įrankiai, nepanaudotų remonto metu medžiagų likučiai ir pan.

Atsiliepimas

10. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu 50-S-14570(1.30E) ieškovei nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. ketino pasirašyti 2019 m. kovo 28 d. pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, remonto darbų sutartyje numatytų faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą, perimti pastatą ir jo prieigas (pasirašyti statybvietės perdavimo ir grąžinimo užsakovui aktą). Ieškovei neparengus faktiškai atliktų darbų akto, pakartotinai paragino parengti ir perduoti atsakovui faktiškai atliktų darbų aktą. Nurodė, kad faktiškai atliktų darbų sutikrinimą statybvietėje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sudaryta komisija pradės 2019 m. rugsėjo 3 d. 9.30 val., prašė turėti ir perduoti naudotų medžiagų kokybės sertifikatus ir garantinius dokumentus, paaiškino, kad toliau vykdyti darbus pastate (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ieškovei nebeleidžia ir iš statybvietės turi būti išgabenti visa remonto metu naudota technika, įrankiai, nepanaudotų per remontą medžiagų likučiai ir kita.

11. Atsakovas 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 50-S-16149(1.30E) nurodė, kad atlikęs rangovo pateiktų dokumentų analizę ir įvertinus atliktų darbų faktinę būklę, nesutinka su nurodytais kaip atliktų darbų kiekiais ir darbų vertėmis. Nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 4.7 papunkčio nuostatomis, rangovui sumokama už faktiškai atliktus darbus pagal Faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą. Užsakovas, nesutikdamas su rangovo nurodytais atliktų darbų kiekiais bei darbų vertėmis, vadovaudamasis Sutarties 7.2 papunkčiu, siūlė šalių ginčą spręsti derybų būdu. Siuntė ieškovei Neatliktų / nebaigtų darbų defektų aktą ir nurodė, kad ieškovas sutikdamas su užsakovo pateiktomis pastabomis, per 3 darbo dienas (ne ilgiau kaip iki 2019 m. spalio 7 d.) gali pateikti pasirašyti naujai parengtą Faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą. Atkreipė dėmesį, kad užsakovas neketina derybų būdu spręsti dėl Faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo, jei naujai pateiktame akte darbų kiekiai ir vertės bus didesni, nei nurodyta defektų akto priede (sąmatoje). Pažymėjo, kad visi derybų klausimai gali būti sprendžiami iki 2019 m. spalio 7 d. Užsakovas informavo rangovą, kad šiam praleidus minėtą terminą, vadovaujantis Sutarties 7.2 papunkčiu, šalių ginčas bus perduotas spręsti teismui. Prie minėto rašto atsakovas pridėjo Defektinį aktą, kuriame atsakovo komisija, sudaryta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 50-V-220 „ Dėl komisijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams apžiūrėti, priimti ir atliktų darbų priėmimo aktui pasirašyti sudarymo“ siūlė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. rangovo pateiktas darbų priėmimo perdavimo aktas turi būti tikslinamas, kadangi dalis planuojamų aktuoti darbų faktiškai neatlikta, aktuojami darbų kiekiai didesni nei atlikta arba atlikti su defektais. Defektiniame akte nurodyta, kad komisija nustatė, kad tam tikri darbai neatlikti, tam tikrų darbų įrašyti per dideli kiekiai: juodgrindžių išardymas – neatliktas, betono pasluoksnio įrengimas (įrašyti per dideli kiekiai), grindų dangų ardymas (įrašyti per dideli kiekiai), šaligatvio apšvietimo šviestuvų demontavimas (neatliktas), laminato montavimas, vietomis sumontuota su defektais (įrašyti per dideli kiekiai, palikti plyšiai tarp patalpų, grindys linguoja, vietomis sumontuotos su pasvirimu), pakabinamų lubų montavimas (įrašyti per dideli kiekiai), dalis, sumontuotų skydinių durų sumontuotos su defektais remiasi į grindis arba netinkamai sumontuotos staktos, dėl to nėra galimybės tinkamai sureguliuoti, šarvo durys su defektais, durų apvadų montavimas (įrašyti per dideli kiekiai), nebaigtas angokraščių tinkavimas, sienose paliktos angos (įrašyti per dideli kiekiai), nėra lubų dažymo ir glaistymo (neatliktas), sienų dažymas, glaistymas, radiatorių dažymas, vietomis atlikta su defektais (įrašyti per dideli kiekiai), dailylenčių šveitimas, skutimas (įrašyti per dideli kiekiai), planuojamuose įrengti dušuose naujai išklijuotos sienų plytelės sugadintos arba nebaigtos klijuoti (įrašyti per dideli kiekiai), dalis sumontuotų vandentiekio magistralinių vamzdynų nepritvirtinti guli ant grindų, dalis nuotekų magistraliniai vamzdynų, nesujungti nebaigti montuoti (tikėtina neveikiantys ir nėra galimybės patikrinti), elektros instaliacijos darbai neatlikti, nėra skydinių, šviestuvų, jungiklių, rozečių, matosi pavieniai laidai (tikėtina neveikianti ir nėra galimybės patikrinti), neįrengta švieslentė, ant stogo sumontuotas liuko nekokybiškas tvirtinimas, matosi plyšiai, neatlikti valymo darbai, nepateiktas medžiagų deklaracijų rejestras. Remiantis defektiniame akte nurodytais trūkumais, komisijos nuomone UAB „Helta“ atliktų darbų suma yra 81 237,26 Eur su PVM. Kartu atsakovas pateikė atliktų darbų aktą, nurodytai 81 237,2583 Eur sumai su PVM.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2019 m. spalio 7 d. Atliktų darbų akte nurodyta. kad apdailos darbai – 56 599,0326 Eur sumai su PVM, bendrastatybinai darbai – 8 054,002 Eur su PVM sumai, apdailos darbai – 13 666,224 Eur sumai, o bendra šių atliktų darbų akto suma – 78 319,2586 Eur; šie aktai pasirašyti abiejų šalių. Taip pat pateiktas Darbų atlikimo grafikas, pasirašytas ieškovės. Ieškovė išrašė atsakovui 2019 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą - faktūrą Serija HLT Nr. 0013 – 78 319,26 Eur sumai. Taip pat į bylą pateikta ieškovės atsakovui išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. HLT0012 - 116 325,31 Eur sumai.

13. Ieškovė 2019 m. lapkričio 4 d. „Atsakyme į pretenziją dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo“ nurodė, kad šiuo metu vyksta tyrimas dėl galimai suklastoto Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento, neprieštarauja, kad Sutartyje numatytą prievolių užtikrinimo sumą – 16 675,25 Eur užlaikytų iki kol bus baigtas tyrimas, paaiškės visos aplinkybės ir rastas sprendimas. Atsižvelgiant į 2019 m. spalio 30 d. gautą informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie tai, kad atsakovas sumokėjo už ieškovę UAB „Helta“ 4 975,82 Eur skolą, likusią neužlaikytą 56 668,19 Eur mokėtiną sumą prašė sumokėti į UAB „Helta“ sąskaitą.

14. Atsakovas 2019 m. lapkričio 12 d. Nr. 50-S-18506(1.30E) pareiškimu „Dėl vienašalio įskaitymo“ vienašališkai įskaitė Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Helta“ vienarūšius priešpriešinius reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Atsakovas 2019 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 50-S-19794(1.30E) nurodė, kad su UAB „Helta“ pagal išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą HLT Nr. 0013 yra atsiskaityta 2019 m. lapkričio 29 d., pridėjo 2019 m. lapkričio 29 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 1137 kopiją 51 350,37 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

16. Į bylą pateiktas atliktų darbų aktas „Statinių grupė 1-78 (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, remontas žiniaraštis 2 Apdailos darbai“ nurodyta visa perskaičiuota atliktų darbų suma – 79 959,4983 Eur. Taip pat pateiktas dar vienas atliktų darbų aktas „Statinių grupė 1-78 (duomenys neskelbtini) Panevėžyje remontas Statinys 1 (duomenys neskelbtini) Panevėžyje remontas Žiniaraštis 2 Apdailos darbai“ su komentarais ties kai kuriais darbų ir išlaidų aprašymais.

Atsiliepimas

17. Atsakovas kartu su tripliku pateikė fotomedžiagą bei aprašymus ir paaiškinimus, kurie darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai (pastato 1-3 aukštų bei kiemelio). Tuo tarpu ieškovė pateikė pastate, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), jos atliktų darbų vaizdo medžiagą, filmuotą 2019 m. spalio 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

18. Taip pat atsakovas pateikė 2020 m. vasario 3 d. rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, vidaus ir išorės remonto darbų 54 300 Eur sumai. Iš atsakovo 2019 m. spalio 9 d. rašto „Dėl pastato remonto darbų“ matyti, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas R. B. informuojamas, kad 2019 m. spalio 7 d. buvo pasirašytas UAB „Helta“ faktiškai atliktų darbų (už 78 319,26 Eur) pastate (duomenys neskelbtini), aktas ir perimtas šio pastato valdymas; kadangi numatytų pastato remonto darbų UAB „Helta“ nebaigė, likusius darbus reikia atlikti kitais būdais; siūloma, kad daliai darbų rangovas būtų samdomas viešojo pirkimo būdu, o dalį darbų atlikti ūkio būdu. Pateikta 2019 m. gruodžio 13 d. statybinių medžiagų pirkimo sutartis, pasiūlymas dėl statybinių medžiagų pirkimo ir techninė specifikacija; priimti 2020 m. sausio 23 d. ir vasario 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjo tarnybiniai pranešimai dėl papildomų užduočių ir priemokų skyrimo dėl tęstinių statybos darbų organizavimo, padidėjusio darbų kiekio atsakovo darbuotojams.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kadangi jos 2019 m. kovo 28 d. sudarė pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį, kuria rangovas įsipareigojo tinkamai įvykdyti sutartyje ir jos prieduose aptartus darbus.

20. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo pagal minėtą Sutartį, t. y. ieškovės manymu atsakovas atsisakė pasirašyti tris 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus nepagrįstai, 2019 m. spalio 2 d. Defektiniame akte nurodė nepagrįstus rangos darbų trūkumus, todėl prašo priteisti 36 365,85 Eur skirtumą tarp 2019 m. rugsėjo 30 d. rangovo pateiktuose Atliktų darbų aktuose nurodytos bendros 116 325,31 Eur (su PVM) sumos ir užsakovo 2019 m. spalio 2 d. Atliktų darbų aktuose nurodytos bendros sumos 79 959,49 Eur (su PVM). Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad šalys 2019 m. spalio 7 d. statybvietės perdavimo metu susitarė ir abi pasirašė galutinius atliktų darbų aktus, sutartyje nustatyta tvarka pateikta sąskaita - faktūra 78 319,26 Eur sumai yra apmokėta ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, o 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita - faktūra pateikta kaip priedas prie 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų perdavimo akto, kurie argumentuotai ieškovo nebuvo pasirašyti.

21. Pagal šalių sudarytos Sutarties 2.1.5 punktą rangovas įsipareigojo baigus darbus, perduoti užsakovui statybvietę teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka; pagal Sutarties 3.3 punktą už atliktus darbus užsakovas atsiskaito per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos; sąskaita faktūra išrašoma, kai užsakovo ir rangovo yra pasirašytas atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas. Pagal Sutarties 3.7 punktą rangovas sąskaitas faktūras pateikia informacinės sistemos „E.sąskaita“ priemonėmis; kitokiu pristatymo būdu pateiktos sąskaitos faktūros neapmokamos; pagal Sutarties 5.8 punktą laikoma, kad darbai yra baigti, kai abiejų sutarties šalių yra pasirašytas visų atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas.

22. Nustatė, kad civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės parengtų ir atsakovui pateiktų 2019 m. rugsėjo 30 d. Atliktų darbų aktų „Remonto apdailos darbai“, „Kiemo remonto bendrastatybiniai darbai“ bei „Fasado remonto apdailos darbai“ bendrai 116 325,3082 Eur sumai bei prie šių aktų pridėtos 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos - faktūros Nr. HLT0012 tokiai pat sumai, t. y. 116 325,31 Eur sumai. Atsakovas nurodytų darbų aktų nepasirašė, 2019 m. spalio 2 d. ieškovei pateikė Defektinį atliktų darbų aktą Nr. 50-S-16149, kuriame detaliai nurodė neatliktus / netinkamai atliktus darbus, pridėjo atliktų darbus aktus ir pateikė juos ieškovei. UAB „Helta“, gavusi defektinį aktą, kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu 2019 m. spalio 3 d., prašydama atkreipti dėmesį į rangovo atliktas pastabas bei jas įtraukti į atliktų darbų aktus. Atsakovas rangovo pateiktas pastabas įtraukė į atliktų darbų aktus. Atliktų darbų priėmimas – perdavimas vyko statybvietėje 2019 m. spalio 7 d. dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovams.

23. 2019 m. spalio 7 d. statybvietės perdavimo metu abi civilinės bylos šalys pasirašė Atliktų darbų aktus. 2019 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė atsakovui išrašytą sąskaitą – faktūrą Nr. 0013/50-SF-2133 bendrai 78 319,26 Eur sumai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjimo metu išsakytais, kad 2019 m. spalio 7 d. pasirašytais Atliktų darbų aktais šalys susitarė dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo, dėl atliktų darbų kiekių bei netinkamai atliktų darbų. 2019 m. spalio 7 d. statybvietės perdavimo metu civilinės bylos šalys pasirašė galutinius Atliktų darbų perdavimo aktus, nes pastarieji buvo pasirašyti be jokių išlygų ir pastabų. 2019 m. spalio 9 d. ieškovei išrašius sąskaitą – faktūrą Nr. 0013/50-SF-2133 apmokėjimui, atsakovas, atlikęs vienašališką įskaitymą, ją apmokėjo 2019 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodyme aiškiai nurodydamas, kad apmoka 2019 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. HLT0013. Atsisakius pasirašyti 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus ir nurodžius atliktų darbų trūkumus, ieškovė savo veiksmais ir tolimesniu elgesiu parodė, kad sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija dėl atliktų darbų trūkumų. Įvertinęs civilinės bylos šalių veiksmus, teismas padarė išvadą, kad pasirašiusios 2019 m. spalio 7 d. atliktų darbų aktus, sutarties šalys nebeturėjo viena kitai jokių pretenzijų dėl atliktų darbų atlikimo ar priėmimo, t. y. tarp jų kilusį ginčą išsprendė pačios tarpusavio derybų būdu.

24. Byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už atliktus rangos darbus 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. HLT0012 pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kilus ginčui dėl darbų apimčių, t. y. ieškovei teigiant, kad tam tikri darbai buvo atlikti, o atsakovui teigiant, kad šie darbai nebuvo atlikti arba atliktų darbų apimtys yra mažesnės, teismas posėdžio metu išaiškino civilinės bylos šalims CK 6.662 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl statybos ekspertizės skyrimo byloje, tačiau nei viena šalis šia procesine teise nepasinaudojo, skirti teismo statybos ekspertizės neprašė.

25. Nustatė, kad dėl likusių ieškovės neatliktų darbų buvo sudaryta 2020 m. vasario 3 d. rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje vidaus ir išorės remonto darbų 54 300 Eur sumai, sudaryta sutartis dėl medžiagų pirkimo. Dalį darbų atliko atsakovo darbuotojai. Todėl nei vienai iš civilinės bylos šalių nereikalaujant ekspertizės atlikimo bei nesant byloje kitokių įrodymų apie ieškovės atliktų darbų apimtis patalpose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nei jie yra nurodyti 2019 m. spalio 7 d. civilinės bylos šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose, teismas neturi realios galimybės kitokiu būdu patikrinti rangovo atliktų darbų mąsto ginčo objekte. Todėl padarė labiau tikėtiną išvadą, kad bylos aplinkybės yra tokios kaip nurodė atsakovo, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

26. Ieškovė UAB „Helta“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

26.1. nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės pateikdamas vienintelį motyvą – šalys civilinės bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti teismo statybos ekspertizės Rangovo pagal 2019 m. kovo 28 d. sudarytą pastato Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį Nr. 50-S52-33 (toliau – Sutartis), atliktų statybos darbų apimčiai ir kainai nustatyti. Pažymi, jog minėtą situaciją lėmė faktinės aplinkybės – pasibaigus Sutarčiai, atsakovas 2020 m. vasario 3 d. sudarė rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje vidaus ir išorės remonto darbų 54 300 Eur sumai, naujasis rangovas darbus atliko, pastatas šiuo metu yra pilnai eksploatuojamas, todėl teismo ekspertas neturėtų galimybės nustatyti, kokia buvo atliktų remonto darbų apimtis iki 2020 m. vasario 3 d.;

26.2. 2019 m. rugsėjo 30 d. užsakovui buvo pateiktas atliktų darbų aktas „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, remontas. Apdailos darbai“, jame atliktus darbus įvertinant 89 557,54 Eur (įskaitant PVM), Atliktų darbų aktas „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kiemo remontas. Bendrastatybiniai darbai“, jame atliktus darbus įvertinant 13 101,54 Eur (įskaitant PVM) ir Atliktų darbų aktas „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, fasado remontas. Apdailos darbai“, jame darbus įvertinant 13 666,22 Eur (įskaitant PVM). Kartu su atliktų darbų aktais Užsakovui išsiųsta 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. HLT0012, nurodant 116 325,31 Eur (įskaitant PVM) sumą apmokėti iki 2019 m. spalio 30 d.;

26.3. 2019 m. spalio 2 d. atsakovas atsiuntė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog atlikęs Rangovo pateiktų dokumentų analizę ir įvertinęs atliktų darbų faktinę būklę, nesutinka su nurodytais atliktų darbų kiekiais ir darbų vertėmis bei ,vadovaudamasis Sutarties 7.2 papunkčiu, siūlo šalių ginčą spręsti derybų būdu. Atsižvelgiant į tai, Užsakovas atsiuntė Rangovui Neatliktų / nebaigtų darbų defektų aktą, kuriame nurodė, jog remiantis defektiniame akte nurodytais trūkumais, komisijos nuomone, Rangovo atliktų darbų suma yra 81 237,26 Eur su PVM (67 138,23 Eur plius PVM) (nors sudėjus Užsakovo atliktų darbų aktuose nurodytas kainas bendra suma gaunasi 79 959,49 Eur);

26.4. atsižvelgiant į tai, šalys susitarė užfiksuoti darbus dėl kurių nėra ginčo ir tuo pagrindu atsakovui buvo pateikta sąskaita pagal 2019 m. spalio 7 d. jo pasirašytus atliktų darbų aktus, kuri buvo Užsakovo apmokėta. Kitoje dalyje, t. y., dėl 36 365,82 Eur (įskaitant PVM) sumos, nesutarimas tarp Sutarties šalių yra išlikęs, todėl ieškovė reikalauja apmokėjimo už darbus;

26.5. užsakovas atsisakė pasirašyti tris 2019 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktus nepagrįstai, o 2019 m. spalio 2 d. Defektiniame akte Užsakovas nurodė nepagrįstus rangos darbų trūkumus (Rangovas Užsakovui 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė paaiškinimus dėl kiekvieno nurodyto trūkumo, tačiau Užsakovas minėtus paaiškinimus ignoravo);

26.6. užsakovas nesutiko ir kritikavo tik Atliktų darbų akte „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, remontas. Apdailos darbai“ nurodytų darbų kokybę ir įkainius, nurodydamas, jog sutinka už šiuos darbus mokėti ne 89 557,54 Eur (įskaitant PVM), o 57 839,97 Eur (įskaitant PVM). Tuo tarpu dėl kituose dviejuose atliktų darbų aktuose numatytų darbų kainų Užsakovas pastabų nereiškė, nepaisant to, neatsižvelgė į Rangovo nurodymą, jog Atliktų darbų akte „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kiemo remontas. Bendrastatybiniai darbai“ yra padaryta aiški skaičiavimo klaida, t. y. pradiniame akte buvo nurodyta bendra darbų kaina be PVM 6 986,20 Eur (8 453,30 įskaitant PVM), nors sudėjus visus darbus gaunasi 10 827,72 Eur be PVM (13 101,51 Eur), t. y. nesant jokių pretenzijų dėl šių darbų kokybės, nepagrįstai ir nesąžiningai Užsakovas nesumokėjo dalies kainos (4 648,24 Eur) už darbus, nurodytus Atliktų darbų akte „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kiemo remontas. Bendrastatybiniai darbai“. Teismas dėl šio skaičiavimo apsirikimo ginčijamame sprendime nepasisakė, nors minėtiems skaičiavimams patikrinti statybos ekspertizė nebuvo reikalinga;

26.7. atliktų darbų akto „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kiemo remontas. Bendrastatybiniai darbai“, jame atliktus darbus įvertinant 13 101,54 Eur (įskaitant PVM) ir Atliktų darbų akto „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, fasado remontas. Apdailos darbai“, jame atliktus darbus įvertinant 13 666,22 Eur (įskaitant PVM), užsakovas nepasirašė nepagrįstai, nors pretenzijų dėl šiuose aktuose užfiksuotų darbų neturėjo ir jų neišsakė. Nepaisant to, liko neatsiskaitęs pagal Atliktų darbų aktą „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kiemo remontas. Bendrastatybiniai darbai“ 4 648,24 Eur (su PVM) sumą;

26.8. išanalizavus Atliktų darbų aktą „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, remontas. Apdailos darbai“ bei sutarties šalių nesutarimus dėl jame įtrauktų darbų kiekių ir kokybės matyti, jog pagrindinis nesutarimas yra dėl to, jog užsakovas iš esmės atsisako atsiskaityti už kai kuriuos darbus, kuriuos Rangovas faktiškai atliko, jų net neįtraukdamas į savo parengtą atliktų darbų aktą, t. y. jame užsakovas neįtraukia 1 400 Eur vertės juodgrindžių ardymo darbų, 560 Eur langų staktų remontą, 420 Eur vertės vamzdyno montavimo darbų, 7 266 Eur vertės elektros instaliacijos, šviestuvų montavimo darbų (viso: 9 646 Eur), be to, tam tikrų darbų kiekius nurodo ženkliai mažesnius (pvz.: betono pasluoksnio įrengimą vertina kaip vos 14 kv. m. ploto betonuotą teritoriją už 148 Eur, nors faktiškai grindys paruoštos 663,04 kv. m. plote, jų kaina – 7 956,48 Eur, Užsakovas medinių durų keitimą įvertino vos 1 907,57 Eur, plastikinių durų keitimą įvertino 336 Eur, nors medinės durys kainavo 4 792,03 Eur, plastikinės durys – 738,09 Eur, durų apvadų montavime Užsakovas nurodo 250 m., kainą 1 250 Eur, nors montuota 535 m., kaina 2 675 Eur, Užsakovas nurodo klijuotų plytelių plotą 30,45 kv. m., kainą 548,10 Eur, nors faktiškai klijuotas 58,752 kv. m. plotas, kaina 1 057,53 Eur). Be to, tyčinį nepagrįstą užsakovo siekį neatsiskaityti patvirtina net jo nesutikimas su tuo, jog rangovas išvežė 10 tonų statybinių šiukšlių, nurodant nepagrįstą teiginį, jog šiukšlių buvo 8 tonos;

26.9. užsakovas defektiniame akte nenurodė pretenzijų dėl durų varčių išėmimo kiekių ar kokybės, tačiau atliktų darbų akte „(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, remontas. Apdailos darbai“ nurodė dešimt kartų mažesnį šio darbo įkainį (2 Eur už vienos varčios išėmimą, viso: 114 Eur), tačiau šiuo aspektu rangovas pateikė paaiškinimus, jog dalyvaujant viešajame pirkime užsakovas buvo padaręs klaidą pirkimo dokumentuose, nurodydamas daugiau nei 10 kartų didesnį durų varčių kiekį, dėl ko, rangovas, siekdamas išlaikyti galutinio darbo kainą tokią, kokia priklauso (1 140 Eur), vieneto kainą nurodė 10 kartų mažesnę;

26.10. civilinėje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų bei vaizdo medžiagos, patvirtinančios rangovo teiginius apie faktiškai atliktus darbus bei tam tikras skaičiavimo klaidas, kurias teismui tinkamai išanalizavus turėjo būti priimamas ieškovei palankus teismo sprendimas.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:

27.1. UAB „Helta“ pateikto apeliacinio skundo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes nenurodomos konkrečios aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys apskųsto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliantė neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė kokių nors materialinės ir (ar) procesinės teisės normų pažeidimų;

27.2. apeliaciniame skunde rangovas nurodo, kad teismas „atmetė ieškovo ieškinį iš esmės pateikdamas vienintelį motyvą – šalys civilinės bylos nagrinėjimo metu neprašė skirti teismo statybos ekspertizės Rangovo pagal 2019 m. kovo 28 d. sudarytą Pastato Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį Nr. 50-S2-33 (toliau – Sutartis), atliktų statybos darbų apimčiai ir kainai nustatyti“. Su tokiu argumentu nesutinka. Teismas išsamiai analizavo tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją, nustatė, kad UAB „Helta“ netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o kilęs ginčas tarp šalių dėl atliktų darbų kiekių buvo sprendžiamas derybų būdu, įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, tarp jų ir abiejų šalių pasirašytą 2019 m. spalio 7 d. atliktų darbų aktą, kuriuo ieškovė ne tik patvirtino galutinius atliktų darbų kiekius, bet ir perdavė statybvietę užsakovui;

27.3. priešingai nei teigiama skunde, teismas motyvuotai pasisakė dėl ginčui reikšmingų nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, motyvavo, kodėl atmeta ir nelaiko pagrįstais ieškinio argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvas įrodymų vertinimo principas, reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Vien ta aplinkybė, kad teismas pateiktus duomenis supranta ir vertina priešingai nei to norėtų ginčo šalys ar viena iš jų, nedaro įrodymų vertinimo neteisėtu;

27.4. apeliaciniame skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad „šalys susitarė užfiksuoti darbus dėl kurių nėra ginčo“, tačiau nei teikiant ieškinį teismui, nei viso proceso metu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nurodytas teiginys atitinka realybę. Priešingai, atsakovas pateikė į bylą dokumentus įrodančius, kad Sutarties šalys sudarė konsensusą, t. y. be jokių išlygų 2019 m. spalio 7 d. pasirašė Atliktų darbų aktą, kurio nei viena iš šalių neginčijo;

27.5. užsakovas visą sutarties laikotarpį siekė konstruktyvaus bendradarbiavimo su rangovu, Sutarties vykdymo metu kilusius ginčus siekė spręsti derybų būdu. Tačiau tai jokiu būdu nesuvaržė Rangovo savo teises ir teisėtus interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka. Nesutikdamas su atsakovo pozicija, pateiktais dokumentais ir nurodytais atliktų darbų defektais rangovas turėjo teisę savo poziciją ginti teisminiu keliu, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, priešingai, sutikdamas su Rangovo siūlymu ginčą spręsti derybų būdu taip ir padarė – ėjo į derybas, derino atliktų darbų aktus, atsižvelgė į nustatytus trūkumus, įsivertino atliktus darbus ir sutikdamas su galutiniu rezultatu, be jokių išlygų 2019 m. spalio 7 d. pateikė užsakovui pasirašyti Atliktų darbų aktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1,2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės prašymas priteisti skolą už atliktus darbus, kurie nebuvo įtraukti į Atliktų darbų aktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 28 d. sudarė pastato, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartį, kuria rangovas (ieškovė) įsipareigojo tinkamai įvykdyti Sutartyje ir jos prieduose aptartus darbus, o užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti už darbus. Ieškovė per sutartyje numatytą 90 dienų terminą neatliko ir, matydama, kad negalės jų atlikti, pasiūlė atsakovei ir pasirašyti faktiškai atliktų darbų aktą, apmokėti už faktiškai atliktus darbus ir sudaryti atskirą susitarimą, kuriame būtų numatyta laiku nebaigtų darbų atkimo ir apmokėjimo tvarka arba suderinti ir pasirašyti faktiškai atliktų darbų aktą, apmokėti už faktiškai atliktus darbus ir nutraukti sutartį abiejų šalių susitarimu. Atsakovas sutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu ir paprašė pateikti faktiškai atliktų darbų perdavimo aktą. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė atsakovui pateiktas Atliktų darbų aktą ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė atlikusi ieškovės nurodytų dokumentų analizę ir darbų faktinę būklę, nesutiko su pateiktu Atliktų darbų aktu ir nusiuntė ieškovei Neatliktų / nebaigtų darbų defektų aktą ir nurodė, kad ieškovas sutikdamas su užsakovo pateiktomis pastabomis, per 3 darbo dienas (ne ilgiau kaip iki 2019 m. spalio 7 d.) gali pateikti pasirašyti naujai parengtą Faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą. 2019 m. spalio 7 d. šalys pasirašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad apdailos darbai – 56 599,0326 Eur sumai su PVM, bendrastatybiniai darbai – 8 054,002 Eur su PVM sumai, apdailos darbai – 13 666,224 Eur sumai, o bendra šių atliktų darbų akto suma – 78 319,2586 Eur. 2019 m. spalio 9 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitą - faktūrą 78 319,26 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo.

31. Ieškovės teigimu, atliktų darbų aktas buvo pasirašytas dėl atliktų darbų, dėl kurių nėra ginčo, o dėk kitos dalies, t. y. dėl 36 365,82 Eur (įskaitant PVM) sumos, nesutarimas tarp sutarties šalių yra išlikęs, todėl ieškovė reikalauja apmokėjimo už darbus.

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (nagrinėjamu atveju (subrangos sutarties pagrindu) – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

33. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal teisinį reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai).

35. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-423/2011).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, užtikrindamas vienodos teismų praktikos formavimą, aiškina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus– sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2017).

37. Nagrinėjamu atveju, po šalių derybų ieškovei 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikus atsakovui atliktų darbų aktus ir išrašius PVM sąskaitas-faktūras 116 325,31 Eur (su PVM), o atsakovei su juo nesutikus bei pateikus defektų aktą bei sutikus apmokėti 79 959,49 Eur, ieškovė dėl defektinio akto prieštaravimų nereiškė. 2019 m. spalio 7 d. šalys statybvietės perdavimo metu susitarė ir abi pasirašė galutinius atliktų darbų aktus, sutartyje nustatyta tvarka ieškovės pateikta sąskaita - faktūra 78 319,26 Eur sumai apmokėta. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atlikti statybos rangos darbai buvo tinkamai perduoti ir priimti - pateiktas rašytinis darbų perdavimo-priėmimo aktas atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

38. Šalių sudarytos 2019 m. kovo 28 d. rangos sutarties sąlygos taip pat patvirtina suderintą šalių valią užsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu: pagal sutarties 2.1.5 punktą rangovas įsipareigojo baigus darbus, perduoti užsakovui statybvietę teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka; pagal sutarties 5.8 punktą laikoma, kad darbai yra baigti, kai abiejų sutarties šalių yra pasirašytas visų atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas, pagal sutarties 3.3 punktą už atliktus darbus užsakovas atsiskaito per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos; sąskaita faktūra išrašoma, kai užsakovo ir rangovo yra pasirašytas atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktas.

39. Atsakovui sutikus ne su visais ieškovės atliktais darbais nurodytais ieškovės pateiktuose atliktų darbų aktuose, jis, pateikdamas ieškovei defektinį aktą, nurodė, kad, ieškovė, sutikdama su užsakovo pateiktomis pastabomis, per 3 darbo dienas (ne ilgiau kaip iki 2019 m. spalio 7 d.) gali pateikti pasirašyti naujai parengtą faktiškai atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą. Ieškovė neneigė atsakovo neatliktų/nebaigtų darbų defektų akto, nurodytų pastabų, daugiau pretenzijų atsakovui nereiškė. Jei ieškovės nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą buvo nepagrįstas, ji turėjo teisę, akte pažymėjusi atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai ir atsakovui atsisakius apmokėti už atliktus darbus, kreiptis į teismą ,reikalaujant priverstinio prievolės įvykdymo. Ši darbų perdavimo tvarka ieškovei kaip profesionalei turėjo buvo žinoma, tačiau ji to nedarė ir taip, vertinama, išreiškė savo valią ir sutikimą su atsakovo nurodytais atliktais darbais ir kaina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pasirašiusios 2019 m. spalio 7 d. atliktų darbų aktus, sutarties šalys nebeturėjo viena kitai pretenzijų dėl atliktų darbų atlikimo ar priėmimo, t. y. tarp jų kilusį ginčą išsprendė tarpusavio derybų būdu.

40. Kadangi 2019 m. spalio 7 d. atliktų darbų aktai šalių pasirašyti be išlygų, todėl sprendžiama, kad juose pateikta informacija šalių suderinta ir šie aktai yra galutiniai atliktų darbų perdavimo aktai. Kaip minėta anksčiau, pagal šalių sudarytos rangos sutarties sąlygas darbų baigimas ir priėmimas yra fiksuojamas darbų atlikimo aktais, kuriuose yra nurodyti visi atlikti ir baigti darbai. Taigi, esant tinkamam darbų perdavimo aktui, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo 2019 m. spalio 7 d. Atliktų darbų aktais buvo susitarta tik dėl dalies darbų, dėl kurių nėra ginčo, priėmimo.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundu argumentu, kad pareiga atsiskaityti už atliktus darbus nebūtinai siejama su priėmimo – perdavimo aktu. Kasacinis teismas aiškina, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. kolegijos nutartis Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis.

42. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-192-219/2016).

43. Ieškovei teigiant, kad Atliktų darbų aktai, pasirašyti tik dėl darbų dėl kurių nėra ginčo ir reiškiant reikalavimą priteisti skolą už kitus darbus, ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. faktinį darbų atlikimą, jų priėmimą ir pradėjimą jais naudotis. Šalims atsisakius byloje ekspertizės (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų apimties, vertino šalių pateiktus įrodymus. Ieškovė, teigdama, kad jos pateiktame atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo atlikti, pateikė teismui 2019 m. spalio 7 d. vaizdo įrašą bei išrašytą sąskaitą 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą - faktūrą Nr. HLT0012, atsakovė atsikirsdama - defektinį aktą, fotomedžiagą aprašymus ir paaiškinimus, kurie darbai neatlikti ar atlikti nekokybiškai, taip pat 2020 m. vasario 3 d. rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vidaus ir išorės remonto darbų už 54 300 Eur, sutartį dėl medžiagų pirkimo, kitus rašytinius įrodymus, apie atsakovo darbuotojų atliktus darbus, kas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti labiausia tikėtiną išvadą, kad ieškovės nurodyti darbai nebuvo atlikti.

44. Atsakovas, siekdamas pabaigti neatliktus darbus, sudarė naują rangos sutartį 54 300 Eur sumai, dalį darbų atliko atsakovo darbuotojai ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus rangos darbus, atsakovas galėjo įsikelti į patalpas ir jomis naudotis. Kadangi byloje nebuvo nustatytas faktinis ieškovės nurodytų ginčo darbų perėmimas, pradėjimas jais naudotis ar dalinis atsiskaitymas už ginčo darbus ir nesant nustatyto tinkamo ginčo darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovo pareigą sumokėti už neperduotus darbus.

45. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas, kilęs iš sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos. Sutartyje įtvirtintas kainos apskaičiavimo būdas (kainodara)–fiksuota kaina, todėl darbų kainos keitimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Apeliantė pasiūlyme pateikė galutinę kainą, kurios pagrindu buvo renkamas laimėtojas, todėl atlyginimas mokamas už faktiškai atliktus darbus, o jų vertė apskaičiuojama pagal sutartyje įtvirtintus kriterijus. Atsakovas pagrįstai durų varčių išėmimo kainą paskaičiavo, pagal sutartyje nurodytą kainą (2 Eur/vnt. ) Todėl ta aplinkybė, kad galimai ieškovė padarė klaidą ir neteisingai nurodė durų varčių išėmimo kainą, sprendžiant ginčą nėra reikšminga. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nepagrįstą užsakovo siekį neatsiskaityti patvirtina net jo nesutikimas su tuo, jog rangovas išvežė 10 tonų statybinių šiukšlių, nurodant nepagrįstą teiginį, jog šiukšlių buvo 8 tonos. Tačiau iš 2019 m. spalio 7 d.akto nustatyta, kad nurodyta 9 tonos statybinių šiukšlių, ieškovė nurodydama, kad buvo išvežta 10 tonų ,nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino bylos įrodymus, tiksliai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, deramai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas apie turėtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė