- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-104-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10426-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., Kredito unija ,,Germanto lobis“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-26325-904/2025 pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. B., Kredito unija ,,Germanto lobis“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skolininkui M. B. už antstolės patvarkymo dėl turto vertintojo paskyrimo ir nesudarymo sąlygų turto apžiūrai skirti vienkartinę baudą iki 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2025 m. liepos 28 d. iki nutarties priėmimo dienos bei iki 300 Eur periodinę baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo nutarties priėmimo dienos.
2. Nurodė, kad skolininkas M. B. 2025 m. liepos 24 d. patvarkymu dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per 3 darbo dienas informuoti antstolę apie datą ir laiką kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti turto apžiūrą: negyvenamosios patalpos - kurjerių tarnybos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau skolininkas iki šios dienos informacijos nepateikė, t. y. nesudarė sąlygų turto vertintojui atlikti nurodyto turto apžiūrą.
3. Pažymėjo, kad skolininkas apie tai, jog 2025 m. liepos 24 d. gavo patvarkymą dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pateiktame 2025 m. liepos 30 d. skunde dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir prašymo atidėti turto realizavimą, kurio teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškimą tenkino – už antstolės G. Ž. patvarkymo nevykdymą dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesudarymo sąlygų turto apžiūrai skolininkui M. B. skyrė vienkartinę 100 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2025 m. liepos 28 d. iki nutarties priėmimo dienos, tai yra 2025 m. spalio 24 d., bei skyrė 5 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 24 d., paskirtą baudą išieškant valstybės naudai. Teismas taip pat nustatė, kad maksimali išieškotina baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 300 Eur.
5. Teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 24 d. skolininkas M. B. patvarkymu dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas per tris darbo dienas informuoti antstolę G. Ž. apie datą ir laiką kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti turto apžiūrą: negyvenamosios patalpos - kurjerių tarnybos patalpos, esančiose (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkas iki šios dienos informacijos nepateikė, t. y. nesudarė sąlygų turto vertintojui atlikti nurodyto turto apžiūrą. Skolininkas apie tai, jog 2025 m. liepos 24 d. gavo patvarkymą dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino pateiktame 2025 m. liepos 30 d. skunde dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir prašymo atidėti turto realizavimą, kurio teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino.
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas M. B. nevykdė antstolio patvarkymo, tokiu būdu savo neveikimu bei antstolio reikalavimo nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, ir tiesiogiai pažeidė išieškotojų lūkesčius bei teisėtus interesus, pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė, todėl už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui M. B. yra pagrindas skirti baudą.
7. Atsižvelgęs į antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę, į tai, kad bauda už antstolio įpareigojimo nevykdymą šioje vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, atsižvelgęs į baudos vykdymo procese paskirtį, t. y. garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškojimą, teismas sprendė, jog skolininkui M. B. skirtina vienkartinė bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau minimalios jos ribos ir 5 Eur bauda į ateitį už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos, paskirtą baudą išieškant valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-26325-904/2025 ir antstolės G. Ž. prašymą dėl baudos skolininkui skyrimo atmesti; jei teismas nuspręstų, jog bauda tam tikru laikotarpiu gali būti taikoma, baudos dydį sumažinti iki sumos, neviršijančios 20 Eur.
9. Nurodo, kad teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes neatitinka faktinių aplinkybių ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585, 634, 95 straipsnių nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
10. Apelianto teigimu, antstolė nesudarė realių apžiūros sąlygų; nepaskyrė konkrečios apžiūros datos, laiko ir vietos; nesilaikė bendradarbiavimo pareigos; ignoravo suinteresuoto asmens siūlymus ir taikos iniciatyvas; galimai pažeidė asmens duomenų apsaugos reikalavimus, atskleisdama perteklinius duomenis kreditoriui.
11. Apelianto tvirtinimu, jis aktyviai bendradarbiavo su antstole ir kreditoriumi, siūlė taikų sprendimą ir realius atsiskaitymo mechanizmus; pateikė turto vietas ir kontaktus. Apeliantas antstolei nurodė kontaktinį telefono numerį dėl areštuoto turto apžiūros, tačiau antstolės skambučio nesulaukė. Apeliantas nurodė antstolei dirbantis nuo 8 iki 17 val., todėl objektyviai negalėjo užtikrinti turto apžiūros darbo metu.
Šalies argumentai
12. Teigia, jog antstolei 2025 m. liepos 30 d. pateikė prašymą dėl vykdymo proceso organizavimo ir taikaus sprendimo, kuriuo informavo apie realias galimybes dengti skolą dalimis; nurodė šeimos narius, kurie sutinka prisidėti savo lėšomis prie įsiskolinimų dengimo; siūlė ieškoti sprendimo, leidžiančio išvengti perteklinio turto realizavimo, tačiau antstolė į šį prašymą iš esmės neatsakė.
13. Pažymi, kad antstolė galimai kreditoriui perdavė apelianto visų kreditorių, įsipareigojimų ir jų dydžių informaciją, kuri nėra susijusi su šios kredito unijos paskola. Tokia situacija kelia abejonių dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 5, 6, 32 straipsnių laikymosi, antstolės nešališkumo ir procesinio objektyvumo bei veiksmų teisėtumo, prašant apeliantui skirti baudas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą pareiškėja antstolė G. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti.
15. Pažymi, kad skolininkas atskirajame skunde nenurodo pagrindų ir faktų, kodėl jam turėtų būti neskirtina bauda ir panaikinta skundžiama nutartis. Skolininkas visus faktus ir pagrindus nurodo dėl transporto priemonių pristatymo, tačiau nenurodo, kada turto vertintojas gali apžiūrėti skolininko nekilnojamąjį turtą ar kokiu pagrindu skolininkas nenurodė informacijos.
16. Nurodo, kad skolininko nekilnojamasis turtas yra įkeistas Kredito unijai „Germanto lobis“, todėl antstolė privalo visų pirma nukreipti skolos išieškojimą į skolininko įkeistą turtą ir, tik jo neužtenkant skolos padengimui, turi būti nukreipiamas į skolininko kitą turtą ar lėšas.
17. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. B. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kredito unija „Germanto lobis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-26325-904/2025 palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo duomenų, kad M. B. būtų nurodęs antstolei patvarkymo nevykdymo priežastis, kitaip bendradarbiavęs su antstole. Skolininkas nebendradarbiavo su antstole dėl galimybės apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, neteikė antstolei įrodymų dėl patvarkymo nevykdymo.
19. Pažymi, kad nors apeliantas nurodo, jog jis darė viską, kad realiai grąžintų skolą iš einamųjų pajamų bei prisidedant šeimos nariams, kad inicijavo taikos sutartį su kreditore, tačiau tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs ir negali būti laikomi realiu įsipareigojimų vykdymu, nes paskutinį kartą skolininkas įmoką skolai dengti padarė 2025 m. sausio 23 d., po to jokių mokėjimų neatliko, dėl ko ir buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Kreditorė ne kartą raštu informavo M. B., kad nesutinka sudaryti taikos sutartį dėl jo pasyvaus ir neatsakingo elgesio vykdant įsipareigojimus bei nepateikiant įrodymų, jog siūlomi kompromisiniai susitarimai būtų tinkami ar įvykdomi.
20. Nurodo, kad kreditorė yra vykdymo proceso šalis, todėl ji turi teisę žinoti, ar yra kitų kreditorių, kokia išieškojimo eilė, kaip bus paskirstomos išieškotos lėšos. Suinteresuoto asmens vertinimu, duomenų teikimas vykdymo proceso dalyviams nėra laikomas duomenų atskleidimu tretiesiems asmenims BDAR prasme, nes duomenys gaunami teisėtai, todėl apelianto argumentai dėl BDAR 5, 6 ir 32 straipsnių pažeidimo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
23. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) M. B. pateikė papildomus įrodymus: Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-26325-904/2025; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-33043-1093/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. Prašymą dėl dokumentų pateikimo, išlaidų pagrįstumo, ekonomiškumo ir antstolio neveikimo; 2025 m. liepos 30 d. Skundą dėl antstolės veiksmų; 2024 m. spalio 2 d. - 2025 m. lapkričio 13 d. laikotarpio elektroninius laiškus; Atsiliepimą dėl pareiškimo dėl baudos paskyrimo; 2025 m. sausio 3 d. Prašymą; 2025 m. rugsėjo 22 d. raštą antstoliui; Kredito unijos „Germanto lobis“ 2025 m. rugsėjo 6 d. raštą dėl pakartotinio atsisakymo sudaryti taikos sutartį; ištraukas iš eregitra.lt tinklapio; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-26327-1048/2025; 2024 m. rugsėjo 5 d. Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 24 m. Patvarkymą dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini); Repliką į UAB „PU1“ (SME CAPITAL 3) atsiliepimą; Kredito unijos „Germanto lobis“ 2025 m. gruodžio 3 d. Prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini); Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
26. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (apeliantas) nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis naujų įrodymų gauti po baudos skyrimo klausimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir patvirtina aplinkybes, atsiradusias jau po teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina, jog Kredito unijos „Germanto lobis“ 2025 m. gruodžio 3 d. Prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas jau po baudos paskyrimo, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolės patvarkymo nevykdymą paskyrimo pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, jog apelianto pateiktas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2025 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijęs su nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens (apelianto) pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, įskaitant ir duomenis esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
28. Byloje nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių rajono 3-iojo notaro biuro notaro G. P. 2025 m. gegužės 16 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 49 018,52 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos Kredito unijos „Germanto lobis“ naudai. Antstolės 2025 m. liepos 24 d. Patvarkymu dėl turto vertintojo paskyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas M. B. įpareigotas per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę apie datą ir laiką kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Skolininkui nesudarius turto vertintojui sąlygų nekilnojamojo turto apžiūrai, antstolė kreipėsi į teismą, prašydama už antstolės patvarkymo dėl turto vertintojo paskyrimo nevykdymą ir nesudarymo sąlygų turto apžiūrai skolininkui skirti baudą.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad skolininkas nevykdė antstolio patvarkymo, tokiu būdu savo neveikimu bei antstolio reikalavimo nevykdymu apsunkino vykdymo procesą, trukdė antstoliui per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, ir tiesiogiai pažeidė išieškotojų lūkesčius bei teisėtus interesus, o pateisinančių antstolio įpareigojimų nevykdymą įrodymų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui yra pagrindas skirti baudą.
30. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog antstolė: (1) nesudarė realių areštuoto turto apžiūros sąlygų; (2) nesilaikė bendradarbiavimo pareigos; (3) ignoravo suinteresuoto asmens siūlymus ir taikos iniciatyvas; (4) galimai pažeidė asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Apelianto tvirtinimu, jis aktyviai bendradarbiavo su antstole ir kreditore, pateikė turto vietas ir kontaktus dėl areštuoto turto apžiūros; darbo metu objektyviai negalėjo užtikrinti turto apžiūros. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto nurodytas antstolės patvarkymo nevykdymo priežastis, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
31. Remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsni 1 dalimi, antstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).
32. CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė – antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Taigi, ši norma padeda užtikrinti antstoliui galimybę tinkamai atlikti įstatymu jam pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese.
33. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 585 straipsnio 2 dalyje nurodytas maksimalus 300 Eur baudos dydis už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, tačiau teismas, remdamasis aplinkybių visuma, parenka kiekvienu atveju individualiai skiriamos baudos dydį, neperžengdamas maksimalios 300 Eur ribos.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės 2025 m. liepos 24 d. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas buvo įpareigotas informuoti antstolę apie datą ir laiką kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti apeliantui priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto apžiūrą. Byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų sudaręs sąlygas patvarkyme nurodyto nekilnojamojo turto apžiūrai. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių antstolės reikalavimai neįvykdyti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl antstolės 2025 m. liepos 24 d. patvarkymas vis dar nėra įvykdytas. Visi apelianto nurodomi argumentai, t. y. kad jis bendradarbiavo su antstole ir pateikė jai turto vietas bei kontaktus dėl areštuoto turto apžiūros, iš esmės yra susiję su transporto priemonių apžiūra, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl baudos, skirtos neužtikrinus nekilnojamojo turto apžiūros, (ne)pagrįstumo. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam įvykdyti antstolės įpareigojimą dėl nekilnojamojo turto apžiūros. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant byloje pateisinančių antstolės įpareigojimų nevykdymą įrodymų, už antstolės reikalavimų nevykdymą skolininkui skyrė baudą.
35. Apeliantas, be kita ko prašo, jei teismas nuspręstų, jog bauda tam tikru laikotarpiu gali būti taikoma, baudos dydį sumažinti iki sumos, neviršijančios 20 Eur. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti priteistos baudos dydžio. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, spręstina, kad apeliantas savo veiksmais sąmoningai nevykdė antstolės teisėto nurodymo. Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie apelianto nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, kad apeliantui paskirta 100 Eur vienkartinė bauda už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2025 m. liepos 28 d. iki nutarties priėmimo dienos ir 5 Eur bauda už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos, nustatant, kad maksimali išieškotina baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 300 Eur, yra proporcinga, pagrįsta ir teisėta.
36. Pažymėtina, jog apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, nesilaikius bendradarbiavimo pareigos, ignoravus suinteresuoto asmens siūlymus ir taikos iniciatyvas, pažeidus asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir prašymas dėl šių antstolės veiksmų (neveikimo) perduoti medžiagą Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl baudos už antstolės patvarkymo nevykdymą ir nesudarymo sąlygų turto apžiūrai skyrimo (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, dėl nurodytų apelianto bendro pobūdžio teiginių, nenurodant konkrečių aplinkybių, kurios turėjo esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl baudos (ne)skyrimo už antstolės reikalavimų nevykdymą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Antstolės veiksmai (neveikimas), esant įstatyme numatytiems pagrindams, gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
37. Apelianto atskirajame skunde nurodytas prašymas įpareigoti antstolę paskirti konkrečią areštuotų transporto priemonių apžiūros datą, valandą ir vietą ir užtikrinti, kad apžiūra būtų įmanoma turto buvimo vietose ar servise, nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl baudos, paskirtos už antstolės patvarkymo nevykdymą ir nesudarymo sąlygų nekilnojamojo turto apžiūrai, (ne)pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia.
38. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimą, todėl naikinti ar keisti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.