Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., per 4 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant lankytis adresu – (duomenys neskelbtini); į paskirtą bausmę R. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 19.25 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 12.59 val.; A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš R. A. priteista 1249,63 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kita civilinio ieškinio dalis atmesta; iš R. A. priteista 700 Eur nukentėjusiajam A. B. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Gricius apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, taip pat nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, teigia, kad pirmojo instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino nepagrįstai ir prašo atmesti arba palikti nenagrinėtą nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam R. A. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

10. Už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir už šią nusikalstamą veiką jį nubaudė laisvės apribojimo bausme. Parinkdamas R. A. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad R. A. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas kilus žodiniam konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, spontaniškai) bei į kaltininko asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė), nusikalstama veika padarytos žalos dydį. Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

11. Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė R. A. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės R. A. už padarytą nusikalstamą veiką skyrimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visgi nepakankamai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes ir nuteistajam R. A. netinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam R. A. paskirta laisvės apribojimo bausmė neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta.

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus R. A. asmenybę (yra darbingo amžiaus (1 t., b. l. 114), vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 130), vedęs (2 t., b. l. 92), su sutuoktine augina mažametę dukrą (2 t., b. l. 93), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 118-120), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122-129)), nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei), į tai, kad R. A. savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino nuo pat pradžių, į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad R. A. sutuoktinė šiuo metu yra motinystės atostogose (2 t., b. l. 94), todėl jis yra pagrindinis šeimos maitintojas, uždirbantis pagrindines pajamas, kad R. A. darbas yra susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis ne tik po (duomenys neskelbtini), bet ir į užsienio šalis, kuriose turi užsakovų tvorų ir vartų gamybai, pastatymui ir sumontavimui (2 t. b. l. 100, 101), kad R. A. nuolat rūpinasi savo motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini) mieste, kuri serga sunkia onkologine liga, gyvena viena ir kito asmens, kuris jai galėtų padėti, nėra (2 t., b. l. 95-99), veža ją į gydymo įstaigas, teisėjų kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti R. A. paskiriant švelnesnę bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šiame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam R. A. už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, savo dydžiu mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis R. A. sutikimą atlikti viešųjų darbų bausmę išreiškė apeliaciniame skunde (BK 46 straipsnio 1 dalis), būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks R. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. A. paskyrė neteisingą savo rūšimi bausmę, paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota ir neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, todėl apeliaciniame skunde pareikštas prašymas R. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskirti viešuosius darbus tenkintinas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendis keistinas, paskiriant R. A. naują bausmę – viešuosius darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nuteistajam R. A. viešuosius darbus, jis galės toliau tęsti individualią veiklą.

Dėl nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio išsprendimo

15. Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo A. B. civilinio ieškinio išsprendimo – nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys išvis turėtų būti atmetamas arba paliktas nenagrinėtas, nes R. A. veiksmais A. B. padarytą turtinę žalą įvertino ir atlygino draudimo bendrovė. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka.

16. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).

17. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis R. A. ir jo gynėjas advokatas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš R. A. A. B. priteista 1249,63 Eur turtinės žalos, nukentėjusiojo patirtos dėl turto sugadinimo, atlyginimas. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

18. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. nusikalstamais veiksmais, tai yra kastuvu sugadinus gyvenamojo namo, priklausančio A. B., lauko sienas, išdaužus du namo langus ir vieną pusrūsio langą, ko pasekmėje išdužusios stiklo šukės apgadino vidines namo sienas, vidines ir lauko palanges, roletus ir ąžuolo grindis, buvo sugadintas 2550,56 Eur vertės nukentėjusiajam A. B. priklausantis turtas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5226,11 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl jo turto sugadinimo (1 t., b. l. 91-95), kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti jam iš R. A. 1249,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 41-43).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. B. pateiktus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančius rašytinius įrodymus – lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų pagrindu nukentėjusiojo A. B. atliktą mokėjimo nurodymą, padarė išvadą, jog lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose nurodyti atlikti statybos remonto darbai atitinka R. A. neteisėtais veiksmais padaryto nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto sugadinimo mastą, kurio pašalinimui buvo būtina atlikti minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus darbus, todėl iš R. A. priteisė nukentėjusiojo A. B. nurodytą 1249,63 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimą reiškiantis asmuo privalo jį pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B. civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinės žalos dydį grindė sugadinto turto pakeitimo nauju ir remonto kaštus patvirtinančiais dokumentais (1 t., b. l. 96-98, 2 t., b. l. 23, 24, 26). Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis A. B. nurodė, kad po 2019 m. rugsėjo 27 d. įvykio, kuomet buvo sugadintas jam priklausantis turtas, siekdamas įvertinti, kokius turto atstatymo darbus būtina atlikti ir kokia jų vertė, jis kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lokalinę sąmatą, kurioje nurodoma, kad bendra ardymo ir remonto darbų atlikimo vertė yra 5226,11 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktas PVM sąskaitas faktūras jis (A. B.) 2020 m. sausio 2 d. bendrovei sumokėjo 5226,11 Eur. Nukentėjusysis A. B. patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat pažymėjo, kad jis nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 8 d. buvo apdraudęs, su draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pasirašydamas būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99), todėl draudimo bendrovė dėl sugadinto turto jam 2019 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 2626,82 Eur draudimo išmoką, o 2020 m. sausio 13 d. – 1349,66 Eur draudimo išmoką (bendra išmokėta suma 3976,48 Eur). Atsižvelgdamas į savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus statybos remonto darbus sumokėtą sumą (5226,11 Eur) ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) jam išmokėtą 3976,48 Eur draudimo išmoką, nukentėjusysis A. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam iš R. A. 1249,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 41-43). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. B. pateiktus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančius rašytinius įrodymus – lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas – faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų pagrindu nukentėjusiojo A. B. atliktą mokėjimo nurodymą, padarė išvadą, jog lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų aktuose nurodyti atlikti statybos remonto darbai atitinka R. A. neteisėtais veiksmais padaryto nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto sugadinimo mastą, kurio pašalinimui buvo būtina atlikti minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytus darbus. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo kriterijus baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. B. pateiktus rašytinius įrodymus, iš R. A. priteisė nukentėjusiojo A. B. nurodytą 1249,63 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

22. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir pateiktų nuotraukų (1 t., b. l. 16-25) matyti, jog įvykio vietoje buvo užfiksuoti gyvenamojo namo išorinių sienų apgadinimai, išdaužti rūsio ir namo gyvenamųjų kambarių langai, langų rėmų, palangių, vidinių namo sienų apgadinimai, taip pat nurodyta, kad ant grindų matyti šukės. Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 68-77) užfiksuota, kad be jau anksčiau nurodytų turto apgadinimų sugadinti ir langų roletai bei grindys. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotonuotraukose neužfiksuotas ąžuolo grindų sugadinimas. Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti sugadinimai gerai matomi, sugadintų daiktų yra daug, todėl nukentėjusiojo A. B. nurodyti sugadinto turto mastas ir prašomos priteisti turtinės žalos dydis abejonių nekelia. Byloje nustatytą nukentėjusiajam A. B. priklausančio turto sugadinimo mastą patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo paaiškinimai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (2 t., b. l. 55-60, 140, 141), tačiau ir nukentėjusiojo pateikta lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96) ir atliktų darbų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98, 2 t., b. l. 26), bet ir draudimo bendrovės sudarytos lokalinės sąmatos (2 t., b. l. 27, 29, 30), nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (2 t., b. l. 123-130). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiojo A. B. pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl sugadinto turto ir patirtos turtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytu patirtos turtinės žalos mastu ir manyti, kad nukentėjusysis nepagrįstai siekia pasipelnyti iš nuteistojo.

23. Apeliantų teigimu, draudimo bendrovė, su kuria nukentėjusysis A. B. buvo sudaręs būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, įvertino ir apskaičiavo nukentėjusiajam padarytą žalą ir jis tokio apskaičiavimo neginčijo, todėl apeliantams nesuprantama, kokiu pagrindu jis papildomo žalos atlyginimo reikalauja iš R. A.. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, tai yra standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-172/2013, e3K-3-481-421/2017). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryta 5226,11 Eur turtinė žala. Draudimo bendrovė atlygino tik dalį nukentėjusiojo patirtų nuostolių (2 t., b. l. 136, 137), todėl nukentėjusysis A. B. nebuvo grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų buvę R. A. neteisėtų veiksmų, todėl, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, privalo būti atlyginti visi nukentėjusiojo patirti nuostoliai. Jeigu draudimo išmoka nepadengia viso žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali ją išsireikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, kad R. A. kaltė dėl turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam A. B. sugadinus jam priklausantį turtą įrodyta, bei įvertinus tai, kad dalį žalos atlygino draudimo bendrovė, R. A. turi pareigą atlyginti likusią nukentėjusiajam padarytą 1249,63 Eur turtinę žalą.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę žalą išsprendė tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai iš nuteistojo R. A. priteisė A. B. 1249,63 Eur turtinės žalos atlyginimo. R. A. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta žala, pirmosios instancijos teismo A. B. naudai iš nuteistojo R. A. priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas, protingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

26. Atsiliepimu į nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą nukentėjusysis A. B. prašo priteisti iš nuteistojo R. A. bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinėje instancijoje apmokėdamas advokato darbą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis pateikė 2020 m. kovo 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad advokatė Kristina Adomavičienė suteikė konsultaciją ir paruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą nukentėjusiajam A. B., o A. B. už šias paslaugas advokatei sumokėjo 300 Eur. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam R. A. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Tačiau nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliaciniame skunde buvo ginčijami ir klausimai, tiesiogiai liečiantys nukentėjusiojo A. B. interesus (apeliaciniame skunde buvo ginčijamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nesudėtinga, nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 2 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (vienas teismo posėdis buvo atšauktas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, vienas posėdis įvyko), jų trukmę (posėdis truko 45 minutes), atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus (advokatė Kristina Adomavičienė atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir didelių jos laiko sąnaudų paruošti atsiliepimui nereikalavo, advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo ir jame pasisakė, teismo posėdyje buvo atliekamas įrodymų tyrimas), parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (4 lapai), sprendžia, kad nukentėjusiojo A. B. turėtos išlaidos ir prašoma išieškoti atstovavimo išlaidų suma – 300 Eur nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo prašymas yra tenkinamas ir jam iš nuteistojo R. A. priteistina 300 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam A. B. iš Šiaulių apygardos teismo lėšų buvo apmokėtos 17,36 Eur dydžio kelionės į teismą išlaidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas A. B. prašymas dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir pažyma, patvirtinanti, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nukentėjusiajam buvo apmokėtos jo turėtos kelionės į apeliacinės instancijos teismo posėdį išlaidos. Vadovaujantis BPK 103-105 straipsnių nuostatomis, nukentėjusiajam A. B. apmokėtos kelionės išlaidos – 17,36 Eur – pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos valstybei iš nuteistojo R. A..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. A. ir jo gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., per 4 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei uždraudžiant lankytis adresu – (duomenys neskelbtini); į paskirtą bausmę R. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 19.25 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 12.59 val.;

R. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, nubausti viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 19.25 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 12.59 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms, ir laikyti, jog R. A. yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas;

bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti R. A., kad jeigu jis dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu jis dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas; jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija gali įspėti jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu jis ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Priteisti iš nuteistojo R. A. nukentėjusiajam A. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo R. A. valstybės naudai 17,36 Eur (septyniolika eurų 36 centus) proceso išlaidoms atlyginti.