- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- e2-181-1048/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02415-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- K. V.
- Advokatai
- Indrė Butvilė, Giedrė Striaukienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B., atstovaujamo advokatės Giedrės Striaukienės, ieškinį atsakovei K. V. (buvusi pavardė – B.) dėl išlaikymo prievolės pripažinimo iš dalies įvykdyta ir atsakovės K. V., atstovaujamos advokatės Indrės Butvilės, patikslintą priešieškinį ieškovui J. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), prievolę už 72 mėn. laikotarpį nuo 2012 m. iki 2018 m. pripažinti įvykdyta. Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14588-323/2011 patvirtina jo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte įsipareigojo nepilnamečio sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodines 400,00 Lt (115,85 Eur) dydžio išmokas kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011-11-03) iki sūnaus pilnametystės. Atsakovei 2011-12-05 teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį pateikė vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Antstolio pažyma patvirtina, jog įsiskolinimas 2022-02-02 sudaro 4784,46 Eur. Nuo 2012 metų iki 2018 metų, t. y. šešis metus, atsakovė dirbo naftos platformose ir kas mėnesį išvykdavo į darbą dviem savaitėm. Išvykdama sūnaus pragyvenimui jokių piniginių lėšų nepalikdavo. Sūnus tais laikotarpiais gyvendavo su ieškovu pas jo tėvus jų bute ir buvo pilnai ieškovo išlaikomas (suteikiant maitinimą, būstą, aprangą, laisvalaikį, gydymą, užtikrinant ugdymo procesą ir t.t.). Atsakovė reikalavo mokėti pilną išlaikymą sūnui kas mėnesį, kaip nustatyta teismo sprendimu, nors išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovė savo darbo laikotarpiais šios pareigos nevykdė. Kadangi per 6 metų laikotarpį pusę sūnaus gyvenimo su ieškovu laiko jį faktiškai išlaikė tik ieškovas, laiko, jog tuo laikotarpiu sūnui yra tinkamai suteikęs materialinį išlaikymą (už 3 metus), t. y. teismo nustatytą prievolę įvykdė geruoju, todėl turi būti pripažinta, jog sūnaus išlaikymo prievolė už 72 mėnesių laikotarpį yra įvykdyta, o tarp šalių esantis teisinis santykis už tą laikotarpį pasibaigęs. Nepaisant to, kad vaikas pusę laiko gyvendavo su ieškovu, į atsakovės sąskaitą dar buvo atliekami ir pavedimai vaiko išlaikymui - ieškovo mama V. B. į atsakovės sąskaitą nuo 2012 m. iki 2015 m. pervedė 7800 Lt (2259 Eur), laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. ieškovas ir jo mama pervedė 1780 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė K. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė dirbo naftos platformose, todėl reguliariai išvykdavo į darbą užsienyje, tačiau sūnus V. B. tuo metu buvo paliktas ne ieškovo, o atsakovės motinos N. Š. globai. Sūnus tuo metu, kai atsakovė būdavo išvykusi, gyveno su atsakovės motina, kuri rūpinosi berniuko kasdieniniais poreikiais ir jį prižiūrėjo, jai atsakovė ginčo laikotarpiu perduodavo ir pinigus sūnaus poreikiams užtikrinti bei juos tenkinti. Atsakovė neneigia, kad ginčo laikotarpiu berniukas viešėdavo ir pas ieškovą bei jo tėvus, tačiau tai vykdavo tik kartais, trukdavo dieną arba kelias dienas iš eilės ir nebūdavo reguliaru. Toks epizodiškas svečiavimasis pas ieškovą negali būti pakankamas spręsti, kad pusę laiko per ieškovo nurodomą laikotarpį vaikas gyveno su ieškovu ir ieškovas jį išlaikė. 2014-09-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2832 ir 2017-11-13 įsakymu Nr. AD1-2799 atsakovės ir ieškovo sūnui tėvų prašymu buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja abiejų tėvų prašymu buvo paskirta atsakovės motina N. Š.. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad neva sūnus šiais laikotarpiais net pusę laiko gyveno su juo ir jo tėvais, teismui pateikiami globos vaikui nustatymo dokumentai tai paneigia. Kadangi vaikas buvo paliktas jos motinos N. Š. globai, atsakovė jai perduodavo pinigus vaikui išlaikyti ir globėja juos naudojo vaiko poreikiams tenkinti. Pinigus atsakovė perduodavo globėjai tiek grynaisiais, tiek ir darydavo bankinius pavedimus į motinos bei savo sesers sąskaitas, sesuo išgrynindavo gautus pinigus ir perduodavo motinai. Atsakovė, o ne ieškovas ginčo laikotarpiu rūpinosi vaiko mokymosi reikalais, sveikata, jo užklasine veikla. Taigi, ieškovas klaidingai teigia, kad tuo metu kai atsakovė dirbo užsienyje, ji sūnaus neišlaikė. Nors ieškovas buvo įsipareigojęs reguliariai mokėti išmokas sūnaus išlaikymui, jis savo įsipareigojimo tinkamai nevykdė, tai patvirtina antstolio Aleksandro Selezniovo pažyma Nr. S1g-7825 apie vykdomus išieškojimus. Atsakovė savo sūnų ginčo laikotarpiu išlaikė, jis gyveno su laikinąja globėja jos motina N. Š.. Tuo tarpu įrodymų, kad berniukas ginčo laikotarpiais būtų gyvenęs su ieškovu ir ieškovas būtų jį pilna apimtimi išlaikęs, ieškovas į bylą nepateikė. Jei ieškovas manė, kad atsakovė vaiko neišlaiko, jis turėjo inicijuoti bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir/ arba išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovės. Ieškovas tokios bylos neinicijavo. Priešingai, per savo motiną pervedinėjo atsakovei pinigus vaikui išlaikyti, nors akivaizdu, kad to nebūtų daręs, jei vaikas, kaip jis teigia, pusę laiko gyveno su juo ir jis vienas juo rūpinosi. Ieškovas savo ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų pripažinta, jog ieškovė savo vaiko ginčo laikotarpiais neišlaikė, kas reiškia, kad ji yra skolinga išlaikymą vaikui už laikotarpį iki 2018 metų, o kadangi ieškovas tuo metu vienas pats vaiką pilnai išlaikė, vadinasi, jam turi būti pripažinta atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakovę. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2022-04-14, praėjus daugiau kaip 4 metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas, net jei jis ir būtų buvęs, iš atsakovės nebegalėtų būti priteisiamas ir atitinkamai ieškovo atgręžtinis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Ieškovas yra praleidęs ir CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą 5 metų ieškinio senaties terminą atgręžtiniam reikalavimui dėl periodinių išmokų išieškojimo, t. y. laikotarpis, už kurį prašoma teismo pripažinti jo prievolę išlaikyti vaiką įvykdyta, baigėsi 2017 m. gruodį, aktualus šiuo atveju galėtų būti tik laikotarpis nuo 2017-04-14 iki 2017-12-31 ir darant prielaidą, kad atsakovė vaiko minėtu laikotarpiu neišlaikė, ieškovas galėtų prašyti pripažinti įvykdyta tik prievolę išlaikyti vaiką už šį laikotarpį. Ankstesnių laikotarpių atžvilgiu jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir atsakovė prašo byloje jį taikyti.
Atsakovė K. V. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pakeisti 2011-09-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14588-323/2011 patvirtintos sutarties 4 punktą, įpareigojant ieškovą J. B. kiekvieną mėnesį, laikotarpiu nuo 2022-07-01 iki 2022-12-31, skirti nepilnamečiam sūnui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 260 Eur, o pradedant 2023-01-01, skirti nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 317 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, įpareigojant J. B. pervesti šią sumą į K. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 24 kalendorinės dienos, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti iš ieškovo atsakovei byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovei, su kuria gyvena V. B., ieškovo turimų skirti vaiko išlaikymo pinigų nebepakanka tam, kad galėtų patenkinti natūraliai dėl amžiaus padidėjusius būtinuosius vaiko poreikius. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo skirti sūnaus išlaikymui po 115,85 Eur kas mėnesį, tarp šalių buvo sudaryta ir teismo patvirtinta 2011-09-29, t. y. prieš beveik 11 metų. Tuo metu V. B. buvo 3 metai, jis lankė vaikų darželį. Šiuo metu V. B. yra 14 metų. Su amžiumi sūnui atsirado naujų poreikių, kurių anksčiau, kol dar lankė darželį, nebuvo (mokymosi, sporto, pramogų poreikiai). Atsakovė šiuo metu nebeišgali patenkinti visų būtinųjų vaiko poreikių, o ieškovas padidinti išlaikymo nesutinka, be to, yra skolingas išlaikymą už ankstesnius laikotarpius. Sūnaus būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro: maistui 250 Eur, rūbams ir avalynei 70 Eur, mokymosi priemonėms 25 Eur, higienai ir sveikatos priežiūrai 20 Eur, pramogoms 50 Eur, komunalinių mokesčių dalis tenkanti sūnui 60 Eur (sūnus gyvena kartu su motina jai priklausančiame bute), telefono ir interneto ryšiui 10 Eur, transportui 5,50 Eur, sporto užsiėmimams 35 Eur, viso - 525,50 Eur. Atsakovė šiuo metu pajamų negauna, ji nedirba, kadangi slaugo sunkiai sergančią močiutę. Ieškovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti bent po 260 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023-01-01 minimalus mėnesinės algos dydis išaugo iki 633,20 Eur atskaičius mokesčius, prašo nuo 2023-01-01 nustatyti ieškovo pareigą mokėti vaiko V. B. išlaikymui kas mėnesį po 317 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas J. B. pateikė atsiliepimus į pradinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovės prašoma priteisti išlaikymo sūnui suma. Nurodė, kad ieškovas jokio turto nėra įgijęs. Pagal specialybę (liftininkas) darbo Lietuvoje nerado, tad periodiškai vyksta uždarbiauti į užsienį, kur pastovaus darbo neturi, dirba įvairius randamus darbus (sezoninius, fermose ir kt.). Ieškovo darbo pobūdis yra „laisvai samdomas darbuotojas“, tai reiškia, kad jo darbas nėra pastovus, visą darbui reikalingą įrangą, įrankius (pvz. staliaus darbams atlikti), rūbus jis turi nusipirkti iš savo lėšų, kad galėtų kokybiškai suteikti paslaugą pagal konkrečioje šalyje keliamus saugumo reikalavimus. Ieškovo uždarbis nereguliarus. Ieškovas vidutiniškai per mėnesį gauna apie 1200 Eur pajamų. Tačiau turi ir išlaidų: būstui – apie 600 Eur mėnesiui (nuoma, įskaitant komunalinius mokesčius, vandenį, elektrą), telefonui – apie 20-30 Eur, išlaidos transportui svyruoja nuo iki 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį, nelyginant kokiu atstumu nuo gyvenamos vietos randa darbą, maistui išleidžia iki 100 Eur per savaitę, maždaug apie 300-350 Eur per mėnesį. Sveikatos sutrikimų neturi, tad papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai nepatiria. Aprangos ir apavo poreikiai nedideli, neviršija 50 Eur mėnesiui. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo sūnui iš ieškovo, svarbi ir atsakovės materialinė padėtis. Atsakovė turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo lygia dalimi, kaip ir ieškovas. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį bei įprastus būtinuosius vaiko poreikius (sūnui spec. poreikių sūnui nenustatyta), adekvati išlaikymo suma ieškovo ir pačios atsakovės galimybėms tokį išlaikymą teikti yra 200 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas pagal LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Pažymėjo, kad išlaikymas turi būti padidinamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu sutinka iš dalies, sutinka mokėti išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį nuo 2022-07-01. Paaiškino, kad pastaruoju metu būna Danijoje, ten deklaruota jo gyvenamoji vieta, oficialiai nedirba, banko sąskaitos ten neturi, pajamų gauna grynais iš pavienių darbų, pagrinde statybose, apie 1000-1300 Eur. Danijoje gyvena pas draugus, už nuomą moka 700 Eur, pragyvenimui išleidžia virš 200 Eur. Yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Su atsakove nebendrauja, taikos sutarties nepavyko sudaryti. Šiuo metu nuo gruodžio mėn. pradžios grįžęs į Lietuvą, gyvena pas tėvus, jam padeda mama. Santuoka su atsakove nutraukta 2011 metais, ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 400 Lt (apie 115 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nuo 2012 metų jis gyveno pas savo tėvus jų gyvenamajame būste, nes savo būsto neturėjo. Nurodytu ginčo laikotarpiu, nuo 2012 metų sausio mėn. dalį laiko vaikas buvo ir gyveno pas jį, jis juo rūpinosi, pirko drabužius, maistą, ekskursijas. Kai atsakovė pradėjo važiuoti dirbti į užsienį, ji nesiūlė nustatyti globą vaikui su ieškovo mama. Tuo laikotarpiu kas dvi savaites (gal ir nevisai visą laikotarpį – kartais po savaitę, kartais po 10 dienų) vaikas būdavo pas jį ir jo tėvus, jie visi vesdavo vaiką į darželį, paskui į mokyklą. Vaikas buvo išlaikomas, maitinamas, gydomas. Jis kas dvi savaites atlikdavo savo pareigą. Nuo 2012 metų sezono metu 2-3 mėnesius per metus išvykdavo užsidirbti į Norvegiją, į žuvies fabriką. Paskui dirbo keliose Lietuvos įmonėse pamaininį darbą (naftos produktų inspektoriumi ir sandėlio darbuotoju). Pažymėjo, kad vaikas pas jį ir jo tėvus buvo kas dvi savaites tuo laiku, kai atsakovė išvykdavo dirbti. Kai pats buvo išvykęs į Norvegiją ar vėliau, kai dirbo Lietuvoje, vaiką prižiūrėjo ir juo rūpinosi ieškovo mama. Kadangi jo paties sąskaitos buvo užblokuotos, tai jis pinigus pervesdavo savo mamai, kuri viską apmokėdavo iš jo pinigų. Maistą pirkdavo kartais jis, kartais mama (jeigu jo nebuvo namie). Net du kartus vaikas buvo nuvestas pas jų daktarą, nes vaikas buvo atiduotas sergantis. Nežinojo pas kokį daktarą vaikas eina, jis nebuvo informuotas apie vaiko daktarą, sprendimus teko priimti spontaniškai ir kreiptis į mamos pažįstamus. Apie vaiką nežinojo nieko, atsakovė nesakė nieko. Už vaiko darželį jo mama sumokėjo tris kartus. Taip pat jo mama vežė vaiką pas specialistus į Vilnių, nes vaikas nekalbėjo. Ginčo laikotarpiu, kai vaikas būdavo su juo tas dvi savaites, vidutiniškai per dieną išleisdavo apie 20 Eur. Jeigu vykdavo į Jūrų muziejų, Nidą, Juodkrantę, tai su keltu, su maistu išeidavo apie 100 Eur dienai su viskuo visiems. Pirkdavo rūbus, avalynę, mokyklinių reikmenų, eidavo į kavines, muziejus. Iki šiol namie yra likę vaiko rūbai, viskas, kas pirkta. 2012 metais vaikas buvo 4 metų, lankė darželį „(duomenys neskelbtini)“, į darželį vesdavo jis arba mama. Vaikas miegodavo arba su juo, arba su mama, kambaryje arba virtuvėje, nes virtuvėje buvo nupirktas kampas miegojimui. Paskui vaikas lankė priešmokyklinę klasę, nuo 7 metų pradėjo lankyti mokyklą. Kol vaikas lankė darželį, jo mama, jei gerai pamena, vieną kartą dalyvavo susirinkime, jis pats asmeniškai nedalyvavo. Kol vaikas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, jam neteko dalyvauti tėvų susirinkimuose. Vaikas lankydavo baseiną ir fechtavimo pamokas. Už baseino lankymą mokėjo ne jis, o atsakovė. Bet jis yra mokėjęs už baseiną, kai važiuodavo ten savaitgaliais ir kitas laisvalaikio pramogas, kai kartu leisdavo laiką. Jeigu neklysta, tai fechtavimo būrelis buvo nemokamas. Šiuo metu vaikui 14 metų, su vaiku bendrauja per Viber, dažniausiai savaitgaliais, pasiima vaiką pas save, nakvoja. Atsakovė neleidžia seneliams bendrauti su vaiku. Išlaikymą dabar teikia pagal galimybes. Pripažįsta, jog pastovaus išlaikymo vaikui nuo 2018 metų neteikia. Jo mama perveda pinigus išlaikymui į atsakovės sąskaitą, o kai pats grįžta į Lietuvą, atiduoda pinigus jai. Mama rūpinosi vaiku jo interesu. Išlaikymą perveda pagal galimybes. Nupirko vaikui kompiuterį už 1000 Eur, telefoną, paspirtuką. Bet atsakovė dažnai nusiteikusi priešiškai, paspirtuko neleido palikti, tai turėjo parduoti. Paskutinį kartą oficialiai dirbo Lietuvoje 2019 metais įmonėje „Elstila“, nuo to laiko legaliai nedirba. Daugiau išlaikytinių neturi, turto neturi. Į antstolio sąskaitą nėra pinigų pervedęs. Būtų sutikęs grąžinti pusę sumos be teismų. Nuo to laiko, kai atsakovė pradėjo važinėti dirbti, jis pats antstoliams nepranešė, kad vaiką jis išlaiko natūra. Nežinojo, kad jis gali kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar išlaikymo. Nuo 2017-2018 metų prašė atsakovės susitarti geruoju dėl skolos, žinojo, kad yra skoloje, bet nepavyko. Negalėjo atsakyti, iš kur yra paimti ir byloje pateikti vaiko kontroliniai darbai, bet paaiškino, jog mama daug užsiima su vaiku, dirba mokykloje, yra pedagogė. Visada pagal galimybes dalyvavo ir užsiėmė su vaiku papildomai. Šiuo metu nemato perspektyvos Lietuvoje, ketina artimiausiu laiku vėl važiuoti įsidarbinti Danijoje, kai susitvarkys sveikatos problemas. Jam yra komplikacijos nuo Korona viruso.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Giedrė Striaukienė palaikė ieškovo poziciją, patikslino ieškinio reikalavime nurodytą laikotarpį, laikant, kad tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Prašo pripažinti prievolę įvykdyta už tą laikotarpį, tiek kiek buvo priteista suma. Tai nėra prašymas atgręžtinio reikalavimo, kad ta suma būtų priteista ieškovui, tai yra prašymas pripažinti prievolę įvykdyta. Ieškovas nesutinka, kad būtų taikoma ieškinio senatis. Nurodė, kad per 6 metų laikotarpį, atsakovė pusę laiko buvo išvykusi dirbti į užsienį. Ieškovas, padedamas savo mamos, rūpinosi ir priūžėjo savo vaiką. Kadangi atsakovė nepalikdavo vaiko priežiūrai jokių lėšų, ieškovas mano, kad jis yra įvykdęs savo prievolę ir turi būti sumažintas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovo teiginiai pagrįsti, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis atvesdavo vaiką į ugdymo įstaigas, dalyvavo ir jis pats, ir jo mama vaiko renginiuose. Tai, kad globa savivaldybės įsakymais buvo įforminta, ieškovas paaiškino, kad jam ta globa nebuvo suteikta. Jis rūpinosi vaiku po savaitę ir 10 dienų, vaikui prabūnant jo namuose. Pateiktose nuotraukose fiksuota vaiko buvimas ieškovo namuose, žaidimas kieme, tai patvirtina ieškovo dalyvavimą vaiko gyvenime, rūpinimąsi juo tomis dienomis, kai atsakovė buvo išvykusi. Matomas dažnas, kasdienis bendravimas, išvykos. Liudytoja - ieškovo mama patvirtino, kad vietoje savo sūnaus pirko vaikui rūbus, avalynę, kad vaikas turėtų pakankamai rūbų laisvalaikiui ir patogiai jaustųsi. Tai patvirtina, jog to nebūtų reikėję, jei vaikas tik būtų buvęs pas juos epizodiškai ar atėjęs trumpam laikotarpiui. Ieškovo mama rūpinosi vaiko kalbos sutrikimu, užsiėmė juo, papildomai ugdė. Vaikas didelę gyvenimo dalį leido pas tėvą, kol mama buvo išvykusi dirbti. Kritiškai vertintina tai, jog atsakovė pervesdavo lėšas į sesers sąskaitą ir įvardindavo tai „dovana“, nes pati liudytoja atsakovės sesuo nurodė, kad 2016 metais susilaukė vaiko, tai galimai tie pinigai buvo pervesti kaip dovana. Atsakovė pateikė tik kelis mokėjimus už darželį. Ieškovas nurodė, kad jo mama taip pat 3 kartus mokėjo už darželį. Ieškovas mokėdavo išlaikymą iš savo sąskaitos arba per mamą, rūpinosi vaiku ir norėjo padėti. Akivaizdu, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties negalėjo rasti pastovaus darbo, šiek tiek neprimoka išlaikymo arba moka nereguliariai, tačiau niekada nėra nusišalinęs nuo vaiko poreikių, jį išlaiko, su juo bendrauja. Atsakovės mama patvirtino, kad ir močiutė V., ir pats ieškovas pasiimdavo vaiką ir jį prižiūrėdavo. Ieškovas savo išlaikymo prievolę ginčo laikotarpiu yra įvykdęs ir pagrindas sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 4170,50 Eur yra pagrįstas. Ieškovas sutinka padidinti išlaikymą iki 200 Eur, jo turtinė padėtis sunkesnė, jis neturi turto, pastovaus darbo, jam padeda tėvai, jo sveikatą įtakojo „pokovidinė“ liga.
Teismo posėdžio metu atsakovė K. V. palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimą, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti. Paaiškino, jog nuo 2012 metų balandžio mėn. iki 2018 metų gegužės mėn. dirbo naftos platformose stiuardese, Lietuvoje neregistruotoje įmonėje, grafikas buvo 2 savaitės komandiruotėje, 2 savaitės namie. Vaikui tuo metu buvo 3 metai, ieškovas nedirbo ir jai vienai teko jį išlaikyti. Su ieškovu išsiskyrė 2011 metais, ieškovas pats sutiko mokėti išlaikymą vaikui, tačiau reguliariai jo nemokėdavo. Gavusi darbo pasiūlymą, ieškovui pasiūlė prižiūrėti vaiką. Bet atsakovas nesutiko, sakė, kad nedirba ir tam neturi pajamų, todėl ji paprašė savo mamos, kuri nuo 2014 metų buvo paskirta sūnaus laikinąja globėja. Tačiau ir nuo 2012 metų pradžios iki 2014 vaiką prižiūrėjo jos mama. Savivaldybės išduotos pažymos dėl globos yra ieškovo ir jos vardu, nes pačiam ieškovui atsisakius prižiūrėti vaiką, o jos mamai sutikus, buvo pateiktas abiejų tėvų pasirašytas sutikimas savivaldybei. Ieškovas be kalbų sutiko suteikti globą. Jeigu ieškovas būtų sutikęs pasiimti vaiką priežiūrai, būtų sutikusi ir leidusi vaikui gyventi pas ieškovą. Jos tėvai buvo dirbantys, bet tėvas dirbo tik iki 17 val., tai galėdavo paimti vaiką iš darželio, o mama dirbo pamaininį darbą. 2013 metais vaikui buvo nustatytas kalbos sutrikimas, tai ji pati, jos mama ar sesuo užsiimdavo su vaiku, reikėjo du kartus per savaitę vaiką vesti pas logopedus, spec. pedagogus, vedė privačiai ir į Lorną, iki pat 2016 metų. Kiek žino, ieškovas vieną kartą į užsiėmimus vaiką buvo nuvedęs. Per ginčo laikotarpį ieškovas vaiko nei karto nevedė kasmetinėms apžiūroms pas gydytojus prieš mokyklą, darželį. Tuo metu vaikas lankydavo baseino treniruotes, bet už jas taip pat mokėjo atsakovė. Pas ieškovą nebuvo sąlygų net vaikui gyventi, jo tėvai turi 2 kambarių būtą, kur gyveno ieškovo mama su vyru atskiruose kambariuose, ten nebuvo sąlygų. Ieškovo teiginiai neteisingi. Ji niekada nedraudė ieškovui ir jo šeimai bendrauti su vaiku. Ieškovas teigia ne tiesą, nes jai išvažiavus dirbti, su vaiku būdavo jos mama arba sesuo. Pažymėjo, kad dalis ieškovo pateiktų nuotraukų yra pačios atsakovės jam siųstos vaiko nuotraukos, t. y. 18 psl. viršuje esanti nuotrauka daryta net ne ginčo laikotarpiu, o 2020 metais, apačioje nuotrauka su gėlėmis yra daryta atsakovės bute; 16 psl. kur vaikas su meškinu - tai atsakovės daryta nuotrauka, taip pat kur vaikas su mokytoja, tai ieškovas šventėse niekada nedalyvaudavo, tai atsakovės daryta nuotrauka, kai kurios nuotraukos darytos, kai dar šalys gyveno kartu, kai vaikas buvo mažas. Pažymėjo, jog dalis pateiktų nuotraukų yra iš tos pačios dienos ar to paties pasibuvimo su vaiku. Nurodė, kad faktiškai per tą laikotarpį ieškovas vaiką pasiimdavo 3-4 kartus per mėnesį, būdavo, kad visą mėnesį net neimdavo. Yra buvę su nakvyne, bet labai retai. Ieškovas išvykdavo mėnesiui, pusei metų į užsienį. Vaikas pas ieškovą būdavo nereguliariai, epizodiškai. Ieškovo mama savo iniciatyva labai retai pasiimdavo vaiką, dažniausiai kartu su ieškovu, kai jis grįždavo. Atsakovės mama galėjo prašyti ieškovo mamos pabūti su vaiku ar jį pasiimti, nebent tada, kai jai pačiai tekdavo parą laiko dirbti. Ieškovo mama su savo vyru konfliktuoja, tai negalėdavo ten pasiimti vaiko dažnai. Į susirinkimus darželyje, mokykloje eidavo jos mama arba sesuo, ieškovas į susirinkimus neidavo, ieškovo mama buvo atėjusi į šventes. Atsakovės skaičiavimu, šiuo metu ieškovo skola yra 6206,78 Eur, pervesta 2574 Eur. Šiuo metu pati nuo 2020 metų yra nedirbanti, ją vyras išlaiko. Turi aukštąjį išsilavinimą – verslo administravimas. Turi paskolą (iki 2040 metų), liko grąžinti 32000 Eur, mėnesinė įmoka (paskolai su palūkanomis) yra apie 200 Eur. Greitu laiku ketina įsidarbinti pagal specialybę. Taip pat gauna vaiko pinigus iš valstybės apie 80 Eur per mėnesį. Daugiau išlaikytinių neturi. Sūnui per mėnesį reikia apie 500 Eur. Vaikui šiuo metu 14 metų, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, papildomai lanko baseiną (kainuoja 45 Eur mėnesiui), maistui apie 230 Eur, telefonui 10 Eur, drabužiams apie 40 Eur, pramogoms apie 20-30 Eur. Sveikatos problemų vaikas neturi. Ieškovas iki šiol neteikia išlaikymo reguliariai, skola tik didėja. Į antstolį kreipėsi 2012 metais su vykdomuoju raštu ir 2021 metais, tikėtina dėl to ieškovas ir pateikė ieškinį. Vykdomoji byla nebuvo nutraukta. Paskutiniu metu ieškovo mama atlieka pavedimus vaiko išlaikymui. Pats ieškovas asmeniškai buvo seniau kelis kartus atlikęs pavedimus. Vaikas pats užblokavo močiutę V. B., jis nenori bendrauti, nes ji negražiai kalba. Ieškovas su vaiku dabar bendrauja retai, per telefono programėles, būna porą mėnesių nebendrauja. Pastovaus bendravimo niekada nebuvo. Tais laikotarpiais, kai ji dirbo, palikdavo pinigus grynais arba darydavo pavedimus sesei, kuri perduodavo pinigus mamai. Nors pavedimuose nurodydavo „dovana“, bet tai bankas nereikalauja tiksliai nurodyti. Kai gaudavo atlyginimą, tai ir darydavo pavedimus. Už darželį mokėjo ji pati, kartais ir mama nueidavo į banką sumokėti, ieškovas ir jo mama nėra mokėję už darželį. Siūlė ieškovui sumažinti skolą, bet jis nesutiko. Ieškovas vaikui kompiuterio nėra nupirkęs, dovanų, rūbų nenuperka, neatveža, yra nupirkęs vaikui telefoną.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Indrė Butvilė palaikė atsakovės poziciją, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti patikslintą priešieškinį. Pažymėjo, kad CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, kad atsakovė išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 neteikė ir tą išlaikymą už ją mokėjo pilnai pats ieškovas. Tokiu būdu prašo skolą kompensuoti išminusuojant iš to, ką išieško antstolis. Čia atsiranda ieškinio senatis, nes ieškinį ieškovas pareiškė 2022 m. balandžio mėn. Laikotarpis už kurį tariamai skola yra susidariusi, baigėsi 2017-12-31, t. y. praėję daugiau nei 4 metai. Todėl turi būti taikoma ieškinio senatis dėl išlaikymo. Be to, ieškinio senatis yra suėjusi ir dėl periodinių išmokų išieškojimo, kuriam taikomas 5 metų senaties terminas iki ieškinio pareiškimo. Bylos medžiaga ir išvados patvirtina, jog ieškovas išlaikymo pastoviai vaikui neteikė, pastovaus darbo neturėjo, prie vaiko išlaikymo prisidėjo ieškovo mama. Pati atsakovė išlaikė savo vaiką, kuris, jai išvykus dirbti, gyveno su savo globėja. Būtent vaiko globėja rūpinosi vaiku. Globėja buvo paskirta abiejų šalių bendru sutikimu. Pats ieškovas atsisakė rūpintis ir prižiūrėti vaiką, atsakovės darbo laikotarpiais, jis nurodė, kad neturi tam pajamų. Niekas neneigia, kad ieškovas prisidėjo prie vaiko priežiūros, kaip ir padėdavo jo mama, tačiau tai nebuvo nuolatos ir reguliariai, tai galėjo būti maksimaliai 4 paros per mėnesį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų mokėjęs už vaiko darželį, būrelius ar kitas paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kad tokiai sumai, kurią ieškovas prašo užskaityti, jis teikė išlaikymą natūra. Pažymėjo, kad teismų praktikoje nebūtinai laikomasi pozicijos, kad turi būti išskaityti vaiko pinigai priteisiant išlaikymą, t. y. vaiko pinigai neturi būti išminusuojami automatiškai iš vaiko poreikiams skirtų pinigų, nes nėra duomenų, kad ieškovo padėtis neleistų jam prisėdėti prie vaiko išlaikymo po 317 Eur nuo 2023 metų. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų ligotas, nedarbingas, jis vengia dirbti, bet turi vaiką ir turi jį išlaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja N. Š. parodė, kad yra atsakovės mama, santykiai geri. Išsilavinimas vidurinis. Su ieškovu nebendrauja. Kai dukra išvažiavo dirbti į užsienį, vaikas 2 savaites buvo su ja, nes ji dirbo tik pusę etato, t. y. 1 parą dirbo ir 3 laisvos. Kai būdavo laisvos dienos, vaiką į darželį nuvesdavo ir pasiimdavo ji, kartais iš darželio pasiimdavo ieškovas ar jo tėvai. Per mėnesį kelis kartus ieškovas ar jo tėvai vaiką pasiimdavo su nakvyne, bet nereguliariai. Kai ieškovas išvažiuodavo, būdavo ir mėnesį vaiko nepasiimdavo. Vaikas galėdavo būti pas senelius, bet ieškovui nebūnant, vaikas ne taip ir dažnai pas senelius būdavo. Nuo 2014 iki 2018 metų ji buvo paskirta vaiko globėja. Dukra 2012 metais nuomojosi butą, tai su vaiku ten ir gyveno, o kartais ir pas save bute su vaiku gyveno. Ieškovas žinojo, kur gyvena vaikas, nuo ieškovo nieko neslėpė. Dukra klausė ieškovo, ar jis nori prižiūrėti vaiką, kol ji dirbs, bet jis atsisakė, tai su ieškovo leidimu ji ir tapo globėja. Ieškovo mama niekada nesakė, kad nori būti globėja. Dukra mokėjo už vaiko darželį, logopedą, baseiną. Ji pati neturėjo banko kortelės tuo metu, tai dukra palikdavo grynais sumokėti už darželį, baseiną arba pervesdavo pinigus kitai dukrai, kad ji perduotų pinigų. Kai dukra dirbo, ji dalyvavo vaiko susirinkimuose darželyje ir mokyklose. Ieškovas atsisakė dalyvauti susirinkimuose mokykloje. Bet kai dukra būdavo namie ir nedirbo, ji dalyvaudavo visur. Daugiausiai ieškovas su vaiku būdavo 2 dienas, niekada nebuvo savaitę kartu.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad yra ieškovo mama. Su atsakove santykiai nelabai geri. Ginčo laikotarpiu gyveno su vyru ir sūnumi savo 2 kambarių bute. Daugiausiai vaiką prižiūrėjo ji su savo sūnumi. Priklausydavo, kaip dirbdavo globėja N., kartais su vaiku būdavo 3 dienas iš eilės, reikdavo vaiką paimti ar nuvežti į darželį, pamaitinti. Kai paskambindavo N. ir paprašydavo pabūti su vaiku, tai pagal tai ir paimdavo vaiką, pagal jos grafiką. Grafikas keisdavosi. Priklausydavo, kaip sūnus galėdavo, tai tas ir veždavo vaiką į darželį. Vaikas lankė darželį (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). Vėliau vaikas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Auklėtojas ir mokytojas pažinojo, buvo 3 susirinkimuose, nes N. skambino ir sakė, kad negali dalyvauti. Kai vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nunešė gėlių mokytojai. Kai paimdavo vaiką iš darželio, dažniau vaikas likdavo pas juos nakvoti, kartais grąžindavo į N. namus. Sūnus ginčo laikotarpiu dirbo ir Lietuvoje, ir išvykdavo į užsienį dirbti, dažniausiai po 2-3 savaites. Vaikas ateidavo pas juos kiekvieną penktadienį. Kai sūnus būdavo išvykęs, vaiką pasiimdavo ir prižiūrėdavo ji su vyru. Pati ginčo laikotarpiu nedirbo, lankė kursus, dažniausiai būdavo namuose. Visos ekskursijos į Vilnių, Kauną, Šalčininkus, rūbai buvo už jų pačių pinigus. Praktiškai visi kartu su vaiku ir sūnumi važiuodavo. Maistą pirkdavo ji ir sūnus, vedė bendrą ūkį, daugiau prisidėdavo ji iš savo pusės, sūnus, kai galėjo, atiduodavo. Vaikas visus savo daiktus turėjo pas juos, jie viską jam pirko. Iš globėjos neimdavo ir neprašydavo vaiko rūbų, viską patys susipirko, dabar pas juos pilna spinta vaiko rūbų. Atsakovė neduodavo pinigų už vaiko priežiūrą. Vaiką prižiūrėjo beveik per pusę su N., bet N. daugiau. Ji vesdavo vaiką į privačius užsiėmimus pas logopedą, kartais į Lorną, vežė vaiką dėl nekalbėjimo ir į Palangą, Vilnių, mokėjo specialistams už tai, bet pinigų iš nieko neprašė. Už apsilankymus pas logopedą Lornoje pinigų duodavo atsakovė arba jos mama. Sūnus irgi mokėdavo už logopedą, kai atskirai patys veždavo kitur. Už darželį ji nemokėjo, ar mokėjo sūnus – nežino. Sūnus vaiką vesdavo į baseiną pastoviai, mokėdavo už baseiną. Vieną kartą vaiką vedė pas savo šeimos gydytoją, kai turėjo temperatūros. Pati su vaiku užsiimdavo ir dirbdavo, pateikti kontroliniai darbai buvo rašyti su ja. Jos išsilavinimas - psichologė, dėstytoja. Ruošdavo su vaiku pamokas. Daugiausiai vaiką prižiūrėjo sūnus. Jos neklausė, ar nori būti globėja, jai ir sūnui nesiūlė tapti globėjais.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. parodė, kad atsakovė yra jos sesuo, santykiai geri, su ieškovu nebendrauja. Po santuokos nutraukimo sesuo išvažiavo dirbti, todėl kartais ir ji pati prižiūrėdavo jos vaiką. Jų mama tapo vaiko globėja. Vaikas lankė darželį, jį nuvesdavo arba ji, arba globėja. Ieškovas ar jo tėvai vaiką pasiimdavo du kartus per mėnesį. Bet vaikas niekada negyveno pas ieškovą. Kai sesuo buvo darbe, maistą pirkdavo globėja. Sesuo palikdavo pinigų arba jai pervesdavo į kortelę ir ji perduodavo savo mamai, nes jų mama neturėjo banko kortelės. Ji pati pervestų pinigų nenaudojo, juos perduodavo mamai, kuri prižiūrėjo vaiką. Vaikas turėjo kalbos sutrikimų, vesdavo pas logopedą Lornoje. Nepamena, ar ieškovas vedė vaiką pas logopedą. Kiek žino, ieškovas už vaiką nemokėjo pastoviai. Sesuo pirko vaikui rūbus, avalynę, mokėjo už darželį. Pati taip pat važiavo į užsienį dirbti, dvi savaites dirbo, dvi laisvos. Tik kartą buvo grafikas sutapęs su sesers, kai kartu buvo jūroje, bet pastoviai arba ji, arba sesuo buvo namuose. Pačiai gimė vaikas 2016 metais, tai pirmus metus nedirbo, galėjo pasirūpinti savo vaiku ir sesers vaiku, kuris yra jos krikšto sūnus. Globėja pati dirbo, parą dirbo ir 3-4 dienos laisvos, slenkantis grafikas, todėl, kai ji dirbo, sesers sūnų galėjo prižiūrėti ji. Pamena, kad ieškovui ir jo tėvui buvo perdavus vaiką prižiūrėti, bet tai buvo vienetiniai atvejai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja N. N. parodė, kad dirba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Pažįsta abu tėvus - ieškovą ir atsakovę. Vaikas buvo ugdomas spec. grupėje nuo 2012 iki 2015 metų ir priešmokyklinėje grupėje. Kai buvo Lietuvoje, visada vaiką atvesdavo ir pasiimdavo atsakovė arba močiutė N., kartais sesuo. Retkarčiais ateidavo ir tėvas, bet ne kiekvieną dieną ir savaitę. Kiek žino, ieškovas irgi buvo išvažiavęs dirbti į užsienį. Į šventes ateidavo ir tėvelis. Pažymėjo, kad porą kartų jai skambino ieškovo mama V., prašė paliudyti, bandė palenkti į savo pusę, negražiai kalbėjo apie K. Kiek pamena, kelis kartus į darželio šventes buvo atėjusi ir močiutė V.. Už darželį įsiskolinimų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovui J. B. ir atsakovei K. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. B..
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14588-323/2011 nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu J. B. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2014-09-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2832 tėvų prašymu V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2014-09-22, vaiko globėja paskirta N. Š..
2017-11-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2799 tėvų prašymu V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2017-10-20 iki 2018-10-20, vaiko globėja paskirta N. Š..
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-10-04 pažyma patvirtina, kad laikinoji globa nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu buvo nustatyta laikotarpiais: nuo 2014-09-25 iki 2017-11-03; nuo 2017-11-13 iki 2018-10-20.
Iš 2022-02-10 antstolio Aleksandro Selezniovo pažymos matyti, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/12/00521 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 išduotą vykdomąjį raštą dėl periodinių išmokų išieškojimo iš J. B.; išlaikymo įsiskolinimo suma iki 2022-02-02 sudarė 4784,46 Eur ir 502,89 Eur vykdymo išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2023-01-27 antstolio Aleksandro Selezniovo pažymos matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00521 J. B. skola iki 2023-02-03 sudaro 5299,03 Eur, vykdymo išlaidos – 554,34 Eur, iš viso išieškoma suma – 5853,37 Eur.
Iš V. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad K. B. 2012 metais pervesta 1600 Lt suma „alimentai už J. B.“, 2013 metais – 1200 Lt suma, 2014 metais – 5000 Lt suma, 2015 metais – 230 Eur, 2016 metais – 300 Eur, 2017 metais – 170 Eur, viso – 2959,04 Eur už laikotarpį nuo 2012-08-03 iki 2017-12-29. Taip pat 2018 metus K. B. pervesta 240 Eur.
Iš J. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 metais K. B. pervesta 1080,00 Eur „alimentai“.
Žemesnės instancijos teismas
Iš K. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2016 metais A. Š. pervesta periodiniais mokėjimais iš viso 2875 Eur, nurodant „dovana“, 2017 metais N. Š. pervesta 430 Eur, nurodant „sosiska“. Taip pat 2012-01-23 atliktas mokėjimas Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“ 86,64 Lt sumai ir 2012-03-20 134,68 Lt sumai.
Iš K. B. mokėjimo pavedimo matyti, kad 2015-03-30 atliktas 12,50 Eur mokėjimas Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“.
Iš 2022-09-13 Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad V. B. nuo 2012-09-01 iki 2015-07-01 lankė darželį, juo rūpinosi mama ir tėvas, taip pat močiutė V. B..
Iš 2022-10-06 Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2015-07-01 motinos K. V. mama N. Š., V. B. močiutė, grupės „(duomenys neskelbtini)“ mokytojų M. R. ir N. N. teigimu dažnai atvesdavo į grupę ir paimdavo jį iš jos bei dalyvaudavo šventėse ir renginiuose.
Iš 2022-10-20 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymos matyti, kad V. B. mokėsi progimnazijoje laikotarpiu 2015-09-01 – 2018-08-31, kuriam tuo laikotarpiu atstovavo motina: rūpinosi mokymosi ir ugdymosi pasiekimais, dalyvavo tėvų susirinkimuose ir klasės šventėse.
Iš 2022-11-09 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymos matyti, kad V. B. mokėsi progimnazijoje laikotarpiu 2015-09-01 – 2018-08-31; tėvas J. B. rūpinosi mokymosi ir ugdymosi pasiekimais, atvesdavo ir pasiimdavo iš ugdymo įstaigos, dalyvavo tėvų susirinkimuose ir klasės šventėse; tėvui esant darbe, mokymosi ir ugdymosi pasiekimais rūpinosi močiutė V. B..
Ieškovas į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti jo ir sūnaus laisvalaikis, išvykos kartu. Taip pat pateikė vaikiškus rašinius, rašytus rusų kalba.
Atsakovė į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti ji su sūnumi mokykloje švenčių metu.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovo vardu nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įregistruota.
Iš K. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad paskolos dalis su palūkanomis mėnesinės įmokos sudaro apie 180 Eur.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, ieškovas ir atsakovė šiuo metu nedirba.
Iš 2013-10-21 pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo Nr. 1314 išvados matyti, kad V. B. nustatytas kompleksinis sutrikimas: kalbos ir dėmesio sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos, nustatytas poreikis teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pagalbą.
Dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo.
Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), prievolę už 72 mėn. laikotarpį nuo 2012 m. iki 2018 m. pripažinti įvykdyta. Ieškovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ginčo laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31. Nurodė, kad formuluojant reikalavimą ieškovas tikslios sumos apibrėžti negali, kadangi ieškovas ginčo laikotarpiu kas dvi savaites prižiūrėjo ir išlaikė sūnų, tai ieškovas laiko, jog iš jo už ginčo laikotarpį neturėtų būti išieškoma suma, kuri buvo priteista.
Taigi, iš pareikšto ieškovo ieškinio dalyko ir pagrindo suprantama, kad ieškovas, kaip kreditorius, už nepilnamečiui sūnui teiktą išlaikymą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 (išlaikymą teikė kas dvi savaites, todėl išlaikymą skaičiuoja už 3 metų laikotarpį) reiškia atgręžtinį reikalavimą sūnaus motinai (atsakovei). Ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovei, konkrečios išlaikymo sumos nenurodo, tačiau prašo pripažinti jo prievolę išlaikyti sūnų ginčo laikotarpiu įvykdyta.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tą pačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą.
Bylos duomenimis, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022-04-14, ieškinys teisme priimtas 2022-04-20. Kaip aukščiau minėta, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės prašo priteisti už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31, o ieškinys teisme gautas 2022-04-14, teismas sprendžia, jog ieškovas yra praleidęs CK 3.200 straipsnyje numatytą terminą išlaikymo įsiskolinimui priteisti, kas sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą atmesti.
Be to, teismas pasisako ir dėl to, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, jog jis ginčo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 kas dvi savaites prižiūrėjo ir tik jis vienas pilnai išlaikė savo nepilnametį sūnų V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos V. B. parodymais bei pateiktomis fotonuotraukomis. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes ir siekdama įrodyti, jog ginčo laikotarpiu ji, o ne ieškovas sūnų išlaikė, teikė savo paaiškinimus, grindė liudytojų N. Š., A. Š., N. Š. parodymais, teikė eilę rašytinių įrodymų.
Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad nuo 2012 metų balandžio mėn. iki 2018 metų gegužės mėn. atsakovė dirbo naftos platformose stiuardese (Lietuvoje neregistruotoje įmonėje) pagal grafiką - 2 savaitės komandiruotėje, 2 savaitės namuose. Pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma patvirtina, kad tėvų prašymu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. spalio mėn. šalių nepilnamečiui sūnui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta N. Š. (atsakovės mama). Atsakovės paaiškinimai, liudytojų N. Š., A. Š. parodymai patvirtina, jog ginčo laikotarpiu atsakovei išvykus dirbti, šalių nepilnametį sūnų prižiūrėjo ir juo rūpinosi atsakovės mama N. Š.. Pats ieškovas ir liudytoja V. B. taip pat patvirtino, jog atsakovei dirbant šalių nepilnametį sūnų prižiūrėjo atsakovės mama, t.y. vaikas būdavo ir pas ieškovo tėvus, ir pas atsakovės mamą, juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovo mama V. B. pripažino, kad globėja N. Š. šalių sūnų prižiūrėjo daugiau.
Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu ieškovas savo gyvenamojo būsto neturėjo, gyveno pas savo tėvus, kaip pats ieškovas paaiškino, jis epizodiškai dirbo ir Lietuvoje, išvykdavo 2-3 mėnesiam dirbti į Norvegiją, tačiau jo sąskaitos buvo užblokuotos, todėl pinigus duodavo mamai, kuri už viską ir mokėdavo. Teismas pabrėžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo galimybę ginčo laikotarpiu teikti išlaikymą sūnui, be to, ieškovas byloje nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio ieškovo realiai patirtas išlaidas sūnaus išlaikymui ginčo laikotarpiu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 ieškovo mama V. B. iš savo sąskaitos atliko įvairaus dydžio nereguliarių mokėjimų į atsakovės sąskaitą (visų mokėjimų suma minėtu laikotarpiu lygi 2959,04 Eur), nurodant „alimentai, J. B.“. Pats ieškovas iš savo sąskaitos atsakovei tik 2018 metais pervedė bendrai 1080,00 Eur sumą, nurodant - „alimentai“. Akcentuotina, kad 2022-06-20 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00521 patvirtina aplinkybę, jog iki 2018-01-03 ieškovo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui sudarė 8781,50 Eur. 2023-01-27 antstolio Aleksandro Selezniovo pažyma patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/00521 J. B. išlaikymo skola iki 2023-02-03 sudaro 5299,03 Eur. Šios aplinkybės leidžia abejoti, kad ieškovas turėjo galimybę teikti bet kokį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui.
Priešingai, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai (sąskaitos išrašai) patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu periodiškai siuntė pinigus tiek savo seseriai (A. Š.), tiek savo mamai N. Š.. Be to, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė ginčo laikotarpiu mokėjo už šalių sūnaus darželį, pirko daiktus sūnui.
Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu šalių sūnaus ugdymo įstaigose lankydavosi tiek atsakovė, tiek ieškovas, tiek abi močiutės (ieškovo ir atsakovės mamos). Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, šalių sūnus buvo ugdomas spec. grupėje nuo 2012 iki 2015 metų ir priešmokyklinėje grupėje, vaiką atvesdavo ir pasiimdavo atsakovė arba močiutė N., kartais sesuo, retkarčiais ateidavo ir tėvas, kelis kartus į šventes buvo atėjusi ir močiutė V.. Be to, liudytoja N. N. parodė, kad pastaruoju metu porą kartų jai skambino ieškovo mama V., prašė paliudyti, bandė palenkti į savo pusę, negražiai kalbėjo apie K. Vertinant liudytojos N. N. parodymus teismo posėdžio metu, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl byloje pateiktų ugdymo įstaigų pažymų, kaip įrodymų, patikimumo.
Byloje ieškovas pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina ieškovo kartu buvimą su savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau tai nepakanka pagrįsti aplinkybei, jog ieškovas ginčo laikotarpiu kas dvi savaites sūnų prižiūrėjo, sūnumi rūpinosi ir tik ieškovas teikė nuolatinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas ginčo laikotarpiu kas dvi savaites gyveno kartu su sūnumi, sūnų prižiūrėjo, juo rūpinosi ir tik ieškovas tuo laikotarpiu teikė nuolatinį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, o atsakovė visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu šalių sūnus epizodiškai lankydavosi pas ieškovo tėvus, bendraudavo su ieškovu ir jo tėvais, ypač su ieškovo mama V. B., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad sūnui lankantis ieškovo tėvų namuose ar kitur ieškovui bendraujant su sūnumi, ieškovas būtų skyręs bent kokią dalį jam priklausančių piniginių lėšų, t.y. būtų skyręs lėšų sūnaus laisvalaikiui, pramogoms, dovanoms, maistui, rūbams ir pan. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad ginčo laikotarpiu šalių sūnui epizodiškai lankantis pas ieškovo tėvus, papildomos išlaidos šalių sūnaus poreikių tenkinimui teko ne ieškovui, o jo motinai V. B.. Kita vertus, akcentuotina, kad tėvo, gyvenančio skyrium su nepilnamečiu vaiku, išleistos papildomos lėšos bendraujant su nepilnamečiu vaiku, t.y. dovanos, išlaidos laisvalaikio praleidimo metu ir pan., yra papildomų lėšų nepilnamečiui vaikui teikimas gera valia ir nėra pagrindo tokių lėšų įskaityti į teikiamą išlaikymo sumą.
Dėl patikslintu priešieškiniu pareikšto reikalavimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas J. B. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus V. B. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti po 400,00 Lt (115 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, įsiteisėjimo dienos praėjo 11,5 metų, akivaizdu, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra žymiai pasikeitę. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių (14 metų amžiaus), pasikeitusią ekonominę situaciją, realius vaiko poreikius maistui, rūbams, avalynei, higienos, mokymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, užklasinei veiklai, pripažintina, kad šiuo metu ieškovo teiktinas 115,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį nebegali užtikrinti net minimalių kasdienių vaiko poreikių tenkinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo svarbu pažymėti, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (MMA) (atskaičius mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis buvo 730,00 Eur (atskaičius mokesčius – 518,00 Eur), nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA nustatytas dydis yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius – 633,00 Eur). Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.
Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).
Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-29 sprendimo priėmimo ginčo nėra, ieškovas pripažįsta, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę ir sutinka vaikui teikti didesnį išlaikymą, tačiau sutinka išlaikymą padidinti iki 200 Eur per mėnesį.
Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra 14 metų amžiau, lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnaziją, lanko papildomai mokamus užsiėmimus (baseiną), sveikatos problemų neturi.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu oficialiai niekur nedirba, kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus jo vardu nėra. Ieškovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2019 metų jis oficialiai nedirba, pastaruoju metu buvo išvykęs į Daniją, dirbo nelegaliai statybose ir vairuotoju, darbo užmokestis – apie 1000-1300 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. gruodžio mėnesio grįžo į Lietuvą ir iki šiol gyvena pas mamą, nuo to laiko niekur nedirba ir nebandė įsidarbinti, kadangi nemato perspektyvos dirbti Lietuvoje, ketina artimiausiu vėl išvykti į Daniją. Ieškovas pažymėjo, kad po „koronos“ ligos turi komplikacijų.
Atsakovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - butas, atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jai padeda sutuoktinis, atsakovė turi kreditorinį įsipareigojimą bankui (už įsigytą butą, per mėnesį moka apie 200 Eur įmokas, liko nesumokėta 32000 Eur, kredito grąžinimo terminas iki 2040 metų), kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė paaiškino, jog dirbti negalėjo, nes slaugė savo močiutę, tačiau mirus močiutei, atsakovė ketina artimiausiu metu pradėti dirbti.
Vertinant ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, jog šalių turtinė padėtis yra apylygė, kiek sunkesnė turtinė padėtis yra atsakovės, kadangi ji turi kreditorinių įsipareigojimų už įsigytą gyvenamąjį būstą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Nors ieškovas ir nurodė, kad persirgus koronavirusu, jam kilo komplikacijų, tačiau jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę ieškovas byloje neteikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas dėl sveikatos būklės būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas. Teismas atsižvelgia į ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nuo 2019 m. oficialiai nedirba, išvykęs į Daniją dirbo taip pat nelegaliai, o nuo 2022 m. gruodžio mėnesio grįžęs į Lietuvą iki šiol iš viso nedirba ir nėra duomenį apie tai, kad dėjo pastangas įsidarbinti. Vertinant šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo yra vykdomas priverstinis išlaikymo nepilnamečiui sūnui išieškojimas, į tai, kad ieškovas turi išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas nededa pastangų ir netgi vengia oficialiai įsidarbinti ir gauti oficialias pajamas, iš kurų būtų teikiamas nuolatinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Taigi, ieškovas yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias ieškovui dirbti ir užsidirbti, todėl ieškovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio sūnaus poreikius.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą, kurio dydis iš esmės lygus MMA, įvertinus surinktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie trukdančias priežastis dirbti, įvertinus ieškovo elgesį siekiant gauti pajamas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas daugiau išlaikytinių neturi, teismas sprendžia, jog visos abejonės turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl iš ieškovo priteistinas atsakovės prašomas išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju teismas pažymi, kad po šalių santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiui sūnui likus gyventi su atsakove, atsakovei teko ir pareiga užtikrinti sūnaus teisę į tinkamą būstą ir teisę gyventi saugioje aplinkoje. Užtikrinant nepilnamečio sūnaus teisę į gyvenamąjį būstą, už suteiktą kreditą atsakovė yra įsigijusi gyvenamąjį būstą - butą (kredito grąžinimo terminas iki 2040 metų), dėl ko atsakovei kiekvieną mėnesį tenka vykdyti prievolę kreditoriui – grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, atsakovės reikalaujamas išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis nemažintinas valstybės mokama išmoka vaikui (vaiko pinigais). Tokią poziciją formuoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1A-24-1092/2023, 33 punktas).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis yra proporcingas šalių nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui bei šalių turtinei padėčiai, todėl atsakovės priešieškinis tenkintinas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sąskaita gali keistis, tenkinant atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą, nenurodytina konkreti atsakovės atsiskaitomoji sąskaita.
Atsakovė skirtina iš ieškovo nepilnamečiui sūnui priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-30 sprendimu ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 100 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 2022-10-05 sprendimu antrinė teisinė pagalba ieškovui pratęsta. Pateiktos pažymos patvirtina, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 982,33 Eur.
Byloje esantys duomenys (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos išrašai, pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2323,20 Eur už advokatės teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o patikslintas priešieškinis tenkintas, yra pagrindas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14588-323/2011 patvirtintos tarp šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą ir priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur (po du šimtus šešiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir periodinėmis išmokomis po 317,00 Eur (po tris šimtus septyniolika Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, įpareigojant J. B. pervesti išlaikymui skirtą sumą į K. V. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 24 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti V. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas pinigines lėšas.
Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2323,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (už advokatės teisinę pagalbą) atsakovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.