- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-74-744/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26749-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- V. B., R. B., D. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Naina Lanzbergienė, Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. A., nuteistojo R. B. ir nuteistojo D. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, patikslinto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuriuo:
V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (11 veikų), 178 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už A. ir L. M. turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už J. S. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už V. J. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už R. Š. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (už L. S. priklausančio turto realizavimą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už R. J. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už R. B. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už K. U. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už V. U. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už K. Č. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (už K. Č. priklausančio turto sugadinimą) – areštu 20 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už V. M. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už D. G. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (už A. B. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už R. K. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas – 3 mėnesiai ir 4 dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. B. dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, ją įvykdant iki 2022 m. lapkričio 1 d., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo Tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos;
R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (11 veikų) bei 187 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už A. ir L. M. vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už J. S. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už V. J. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už R. Š. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už L. S. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už R. J. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už R. B. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metus 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už K. U. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už V. U. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už K. Č. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (už K. Č. priklausančio turto vagystę) – areštu 25 paroms; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už V. M. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už D. G. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už A. B. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams, 1 metus 3 mėnesius; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už R. K. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu visiško apėmimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas 6 mėnesiai ir 4 dienos; šiuo nuosprendžiu R. B. nuspręsta paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 26 d;
D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi nustatyta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartį; iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu I. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta:
1.1. V. B. kaltinamas tuo, kad:
1.1.1. jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimu metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), priešais namą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, o jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., nuplėšęs sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų skląstį, įsibrovė į vidų ir pagrobė svetimą, A. ir L. M. priklausantį, turtą: skersavimo stakles „Metabo“, 350 eurų vertės, kompresorių, 200 eurų vertės, pneumatinį šautuvą „Flet“, 100 eurų vertės, iš viso pagrobė turto už 650 eurų sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė A. ir L. M. priklausantį 650 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.2. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos, ta yra (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. įsibrovė į garažą, kurio vartai buvo neužrakinti, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, ir pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „WORX“, Nr. 415/9878 (D) P/O 380496, 80 Eur vertės, automobilinę poliravimo mašiną „MAKITA“, 300 Eur vertės, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, iš namo kiemo pagrobė svetimą, tam pačiam nukentėjusiajam J. S. priklausantį, turtą: 4 vnt. lietų ratlankių be padangų R18 (tinkančių „BWM“ markės automobiliams) „BARRACUDA RACING WHEELS“, 1 vnt. vertė 150 Eur, iš viso 600 Eur vertės; 3 vnt. „BMW“ markės automobiliams tinkančių lietų ratlankių be padangų R18, su slėgio davikliais, kurio 1 vnt. vertė 100 Eur, iš viso 300 Eur vertės, hidroforą, 50 Eur vertės, vieną lietą ratlankį be padangos „ETA BETA“, su defektu, 15 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1345 eurų sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė J. S. priklausantį 1345 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.3. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. metaliniu strypu išlauždamas sodo namelio, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), durų spynos staktą ir sugadindamas duris, 70 Eur vertės, įsibrovė į sodo namelį, iš kurio pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, turtą: dulkių siurblį „Electrolux easy go“, 100 Eur vertės, sportinius batelius „Reebok“, 20 Eur vertės, prekybinę palapinę, 300 Eur vertės, 2 vnt. muzikinių stiprintuvų, kurių vienas „Pioneer“, 50 Eur vertės, antrasis (be pavadinimo) – 80 Eur vertės, kelioninį lagaminą, 60 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 610 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. J. priklausantį 610 Eur vertės turtą;
1.1.4. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, bendrininkų grupėje kartu su R. B. ir D. J. 2019 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. ir D. J. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. su D. J. iš neužrakinto mikroautobuso „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusio adresu – (duomenys neskelbtini) namo kieme, pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ su dėže, 200 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ be dėžės, 200 Eur vertės, grąžtą – perforatorių „Daver“, 100 Eur vertės, 100 vnt. grąžtų, vieno vieneto vertė 3 Eur, iš viso 300 Eur vertės, pjūklą „Jonsered“, 300 Eur vertės, automagnetolą „Pioneer“, 50 Eur vertės, bei D. J. iš kiemo pagrobiant kalnų dviratį, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1250 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. ir D. J. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė R. Š. priklausantį 1250 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.5. taip pat jis 2019 metų liepos mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, gavęs iš R. B. šio 2019 m. liepos 27 d. iš (duomenys neskelbtini), namo kieme, stovėjusio neužrakinto L. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės pagrobtą svetimą, L. S. priklausantį, turtą – suvirinimo aparatą „ESAB Budy 180“, 300 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita“ su dėže, 200 Eur vertės, įrankių komplektą, 150 Eur vertės, juodos spalvos plastikinę dėžutę su grąžtais, 50 Eur vertės, multifunkcinį matuoklį „Mastech MY64“, 60 Eur vertės, kirvį „Fiskars“, 30 Eur vertės, reples „Knipex“, 30 Eur vertės, automobilio klaidų įrangą, 60 Eur vertės, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. B. pagrobtas, jį realizavo bendrai su R. B. tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.6. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., įsibrovė į rūsį, kurio durys buvo neužrakintos, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, ir pagrobė svetimą, R. J. priklausantį, turtą: 144 vnt. vištienos ir kiaulienos konservų dėžučių, kurios 1 vnt. vertė 2 Eur, iš viso 288 Eur vertės, 10 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų pomidorų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 10 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų grybų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų agurkų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 250 ml talpos stiklainių marinuotų rūgštynių lapų, kurio 1 vnt. vertė 0,40 Eur, iš viso 1,20 Eur vertės, 3 vnt. 500 ml. talpos stiklainių marinuotų burokėlių, kurio 1 vnt. vertė 0,40 Eur, iš viso 1,20 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 306,40 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė R. J. priklausantį 306,40 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.7. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., sugadindamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme, plastikinio lango atidarymo – uždarymo mechanizmą, įsibrovė į garažą, iš kurio pagrobė svetimą, R. B. priklausantį, turtą – žoliapjovę – trimerį „Stihl FS 56“, 260 Eur vertės, vandens siurblį, 90 eurų vertės, iš viso pagrobė turto už 350 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė R. B. priklausantį 350 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.8. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., sugadindamas plastikinio namo lango atidarymo – uždarymo mechanizmą, adresu – (duomenys neskelbtini), įsibrovė į namą ir pagrobė svetimą, K. U. priklausantį, turtą: elektros laidų ryšulį, 50 Eur vertės, elektros kirtiklių dėžę, 25 Eur vertės, elektrinį betono maišytuvą „Rebier“, 30 eurų vertės, žoliapjovę – trimerį „March Power 5,3 KM CC 42,7 CM Germany Style WerkZeug CG-430“, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 205 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė K. U. priklausantį 205 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.9. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos, žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. įsibrovė į ūkinį pastatą, kurio durys buvo neužrakintos, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, V. U. priklausantį, turtą: benzininį trimerį „ERMAN“, 50 Eur vertės, benzininį pjūklą „Partner“, 50 Eur vertės, vyrišką dviratį „Texo“, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 200 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. U. priklausantį 200 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami benzininį pjūklą „Partner“ lombardui, esančiam (duomenys neskelbtini), o dviratį „Texo“ ir trimerį „Erman“ parduodami V. J.;
1.1.10. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 5 val., suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., medine lenta išdauždamas įrenginėjamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinio lango stiklo paketą, 100 Eur vertės, ir apgadindamas garažo (namo priestato) plastikinio lango rėmą, 150 eurų vertės, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį, turtą: du kampinius šlifuoklius „Hilti“, vieno vertė – 160 Eur, kito vertė – 100 Eur, akumuliatorinį suktuką „Makita“, 150 Eur vertės, diskinį pjūklą „Makita“, 120 Eur vertės, skersavimo stakles „Bosch“, 250 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 220 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1000 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė K. Č. priklausantį 1000 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.11. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., išimdamas plastikinio lango rėmą, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš kurio pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą: oranžinės spalvos benzopjūklą „Husqvarna“, 550 Eur vertės, raudonos spalvos benzopjūklą „Jonsered“, 150 Eur vertės, žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 30 Eur vertės, juodos spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 100 Eur vertės, oranžinės spalvos akumuliatorinį suktuką „Black Decker“, 20 Eur vertės, žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „AEG“, 20 Eur vertės, mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Vagner“, 60 Eur vertės, žalios spalvos kampinį šlifuoklį „DVT“, 50 Eur vertės, pneumatinį smūginį suktuvą su dėže „Vagner“, 20 Eur vertės, žalios spalvos siaurapjūklį „DVT“, 30 Eur vertės, žalios spalvos perforatorių „Makita“, 200 Eur vertės, žalios spalvos daugiafunkcinį įrankį, 30 Eur vertės, elektrinį grąžtą „Vagner“, 10 Eur vertės, metalo karpymo žirkles, 30 Eur vertės, šešiakampių įrankių juodą dėžę, 20 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Parkside“, 50 Eur vertės, elektrinį grąžtą, 30 Eur vertės, siaurapjūklį „DVT“, 30 Eur vertės, keturkampį vibro šlifuoklį, 40 Eur vertės, galvučių rinkinį, 30 Eur vertės, poliravimo mašiną „Festul“, 300 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1800 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė V. M. priklausantį 1800 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami benzopjūklą „Husqvarna“ lombardui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitus įrankius – (duomenys neskelbtini) miesto turguje tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.12. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugsėjo 19 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., apgadinęs durų staktą, įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, D. G. priklausantį, turtą: „Einhell“ vartomą diskinį pjūklą TC-SM 2131 DUAL, 139 Eur vertės, „Einhell“ perforatorių TC-RH 1600, 90 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį suktuvą, 80 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį siaurapjūklį, 80 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ perforatorių, 80 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 469 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė D. G. priklausantį 469 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.13. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos, žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. iš nerakinamos pastogės – malkinės, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, turtą: dvitaktinį benzininį trimerį, 250 Eur vertės, elektrinį trimerį, 10 Eur vertės, kirvį „Fiskars“, 75 Eur vertės, benzininę žoliapjovę, 250 Eur vertės, automobilio akumuliatorių, 30 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 615 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė A. B. priklausantį 615 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims;
1.1.14. taip pat jis 2019 m. spalio 14 d., 12.22 – 12.49 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B. ir I. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužrakinto sandėlio, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 4 vnt. sunkvežimio amortizatorių, kurio 1 vnt. vertė 55 Eur, iš viso 220 Eur, 6 vnt. sunkvežimio stabdymo sistemos diskų, kurio 1 vnt. vertė 90 Eur, iš viso 540 Eur, 3 vnt. energo kamerų, kurios 1 vnt. vertė 60 Eur, iš viso 180 Eur, 4 vnt. ratlankių, kurio 1 vnt. vertė 35 Eur, iš viso 140 Eur, 4 vnt. sunkvežimio stabdymo kaladėlių, kurių 1 vnt. vertė 31 Eur, iš viso 124 Eur, kaitinimo strypą, 58 Eur vertės, prailgintą raktą, 29 Eur vertės, raktą su rankena, 15 Eur vertės, iš viso pagrobė 1306 Eur vertės turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1306 Eur turtinę žalą;
1.1.15. taip pat jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. metalui kirpti skirtomis žirklėmis nukirpdamas sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme, durų pakabinamos spynos metalinę sklendę, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 60 Eur vertės, mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 250 Eur vertės, mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Makita“, 150 Eur vertės, juodos – raudonos spalvų daugiafunkcinį pjūklą „Yato“, 80 Eur vertės, žalios spalvos siaurapjūklį „Metabo“, 100 Eur vertės, mėlynos spalvos rankinį elektrinį pjūklą, 70 Eur vertės, juodos spalvos akumuliatorinio suktuko baterijos įkroviklį „Worx“, 50 Eur vertės, mėlynos spalvos akumuliatorinį suktuką „Makita“, 100 Eur vertės, darbo įrankius, 200 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1060 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė R. K. priklausantį 1060 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
1.2. R. B. kaltinamas tuo, kad:
1.2.1. 2019 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., nuplėšdamas sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų skląstį, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pagrobė svetimą, A. ir L. M. priklausantį, turtą: skersavimo stakles „Metabo“, 350 Eur vertės, kompresorių, 200 Eur vertės, pneumatinį šautuvą "Flet", 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 650 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiesiems Algirdui ir L. M. 650 Eur turtinę žalą;
1.2.2. taip pat jis 2019 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į garažą, kurio vartai buvo neužrakinti, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, ir pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „WORX“, Nr. 415/9878 (D) P/O 380496, 80 Eur vertės, automobilinę poliravimo mašiną „MAKITA“, 300 Eur vertės, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, iš namo kiemo pagrobė svetimą, tam pačiam nukentėjusiajam J. S. priklausantį, turtą: 4 vnt. lietų ratlankių be padangų R18 (tinkančių BWM markės automobiliams) „BARRACUDA RACING WHEELS“, 1 vnt. vertė 150 Eur, iš viso 600 Eur vertės; 3 vnt. „BMW“ markės automobiliams tinkančių lietų ratlankių be padangų R18, su slėgio davikliais, kurio 1 vnt. vertė 100 Eur, iš viso 300 Eur vertės, hidroforą, 50 Eur vertės, vieną lietą ratlankį be padangos „ETA BETA“, su defektu, 15 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1345 eurų sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. 1345 Eur turtinę žalą;
1.2.3. taip pat jis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., metaliniu strypu išlaužiant sodo namelio, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), durų spynos staktą ir tokiu būdu sugadinant duris, 70 Eur vertės, įsibrovė į sodo namelio vidų, iš kurio pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, turtą: dulkių siurblį „Electrolux easy go“, 100 Eur vertės, sportinius batelius „Reebok“, 20 Eur vertės, prekybinę palapinę, 300 Eur vertės, 2 vnt. muzikinių stiprintuvų, kurių vienas „Pioneer“, 50 Eur vertės, antrasis (be pavadinimo) – 80 Eur vertės, kelioninį lagaminą, 60 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 610 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 680 Eur turtinę žalą;
1.2.4. taip pat jis 2019 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. ir D. J., iš neužrakinto mikroautobuso “VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusio adresu – (duomenys neskelbtini), namo kieme, pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ su dėže, 200 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ be dėžės, 200 Eur vertės, grąžtą – perforatorių „Daver“, 100 Eur vertės, 100 vnt. grąžtų, vieno vieneto vertė 3 Eur, iš viso 300 Eur vertės, pjūklą „Jonsered“, 300 Eur vertės, automagnetolą „Pioneer“, 50 Eur vertės, bei D. J. iš kiemo pagrobiant kalnų dviratį, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1 250 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. 1250 Eur turtinę žalą;
1.2.5. taip pat jis 2019 m. liepos 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kieme, adresu – (duomenys neskelbtini), stovėjusio neužrakinto L. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės pagrobė svetimą, L. S. priklausantį, turtą: suvirinimo aparatą „ESAB Budy 180“, 300 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita“ su dėže, 200 Eur vertės, įrankių komplektą, 150 Eur vertės, juodos spalvos plastikinę dėžutę su grąžtais, 50 Eur vertės, multifunkcinį matuoklį „Mastech MY64“, 60 Eur vertės, kirvį „Fiskars“, 30 Eur vertės, reples „Knipex“, 30 Eur vertės, automobilio klaidų įrangą, 60 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 880 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. S. 880 Eur turtinę žalą;
1.2.6. taip pat jis 2019 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į rūsį, kurio durys buvo neužrakintos, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, ir pagrobė svetimą, R. J. priklausantį, turtą: 144 vnt. vištienos ir kiaulienos konservų dėžučių, kurios 1 vnt. vertė 2 Eur, iš viso 288 Eur vertės, 10 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų pomidorų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 10 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų grybų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų agurkų, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, iš viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 250 ml talpos stiklainių marinuotų rūgštynių lapų, kurio 1 vnt. vertė 0,40 Eur, iš viso 1,20 Eur vertės, 3 vnt. 500 ml. talpos stiklainių marinuotų burokėlių, kurio 1 vnt. vertė 0,40 Eur, iš viso 1,20 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 306,40 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. 306,40 Eur turtinę žalą;
1.2.7. taip pat jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., sugadindamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme, plastikinio lango atidarymo – uždarymo mechanizmą, įsibrovė į garažą, iš kurio pagrobė svetimą, R. B. priklausantį, turtą: žoliapjovę – trimerį „Stihl FS 56“, 260 Eur vertės, vandens siurblį, 90 eurų vertės, iš viso pagrobė turto už 350 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. B. 350 Eur turtinę žalą;
1.2.8. taip pat jis 2019 m. rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., sugadindamas namo plastikinio lango atidarymo – uždarymo mechanizmą, adresu – (duomenys neskelbtini), įsibrovė į namą ir pagrobė svetimą, K. U. priklausantį, turtą: elektros laidų ryšulį, 50 Eur vertės, elektros kirtiklių dėžę, 25 Eur vertės, elektrinį betono maišytuvą „Rebier“, 30 eurų vertės, žoliapjovę – trimerį „March Power 5,3 KM CC 42,7 CM Germany Style WerkZeug CG-430“, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 205 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. U. 205 Eur turtinę žalą;
1.2.9. taip pat jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į ūkinį pastatą, kurio durys buvo neužrakintos, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, V. U. priklausantį, turtą: benzininį trimerį „ERMAN“, 50 Eur vertės, benzininį pjūklą „Partner“, 50 Eur vertės, vyrišką dviratį „Texo“, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 200 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. U. 200 Eur turtinę žalą;
1.2.10. taip pat jis 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 5 val., veikdamas kartu su padėjėju V. B., medine lenta išdauždamas įrenginėjamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinio lango stiklo paketą, 100 Eur vertės, ir apgadindamas garažo (namo priestato) plastikinio lango rėmą, 150 eurų vertės, įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį, turtą: du kampinius šlifuoklius „Hilti“, vieno vertė – 160 Eur, kito vertė – 100 Eur, akumuliatorinį suktuką „Makita“, 150 Eur vertės, diskinį pjūklą „Makita“, 120 Eur vertės, skersavimo stakles „Bosch“, 250 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 220 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1000 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. Č. 1250 Eur turtinę žalą;
1.2.11. taip pat jis 2019 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., išimdamas plastikinio lango rėmą, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš kurio pagrobė svetimą V. M. priklausantį, turtą: oranžinės spalvos benzopjūklą „Husqvarna“, 550 Eur vertės, raudonos spalvos benzopjūklą „Jonsered“, 150 Eur vertės, žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 30 Eur vertės, juodos spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 100 Eur vertės, oranžinės spalvos akumuliatorinį suktuką „Black Decker“, 20 Eur vertės, žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „AEG“, 20 Eur vertės, mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Vagner“, 60 Eur vertės, žalios spalvos kampinį šlifuoklį „DVT“, 50 Eur vertės, pneumatinį smūginį suktuvą su dėže „Vagner“, 20 Eur vertės, žalios spalvos siaurapjūklį „DVT“, 30 Eur vertės, žalios spalvos perforatorių „Makita“, 200 Eur vertės, žalios spalvos daugiafunkcinį įrankį, 30 Eur vertės, elektrinį grąžtą „Vagner“, 10 Eur vertės, metalo karpymo žirkles, 30 Eur vertės, šešiakampių įrankių juodą dėžę, 20 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Parkside“, 50 Eur vertės, elektrinį grąžtą, 30 Eur vertės, siaurapjūklį „DVT“, 30 Eur vertės, keturkampį vibro šlifuoklį, 40 Eur vertės, galvučių rinkinį, 30 Eur vertės, poliravimo mašiną „Festul“, 300 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1800 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 1800 Eur turtinę žalą;
1.2.12. taip pat jis 2019 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., apgadinęs durų staktą, įsibrovė į namą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, D. G. priklausantį, turtą: „Einhell“ vartomą diskinį pjūklą TC-SM 2131 DUAL, 139 Eur vertės, „Einhell“ perforatorių TC-RH 1600, 90 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį suktuvą, 80 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį siaurapjūklį, 80 Eur vertės, žalios spalvos „Metabo“ perforatorių, 80 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 469 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. G. 469 Eur turtinę žalą;
1.2.13. taip pat jis kaltinamas 2019 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B. iš nerakinamos pastogės – malkinės, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, turtą: dvitaktinį benzininį trimerį – 250 Eur vertės, elektrinį trimerį, 10 Eur vertės, kirvį „Fiskars“, 75 Eur vertės, benzininę žoliapjovę, 250 Eur vertės, automobilio akumuliatorių, 30 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 615 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 615 Eur turtinę žalą;
1.2.14. taip pat jis 2019 m. spalio 14 d., 12.22 - 12.49 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. ir I. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužrakinto sandėlio, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 4 vnt. sunkvežimio amortizatorių, kurio 1 vnt. vertė 55 Eur, iš viso 220 Eur, 6 vnt. sunkvežimio stabdymo sistemos diskų, kurio 1 vnt. vertė 90 Eur, iš viso 540 Eur, 3 vnt. energo kamerų, kurios 1 vnt. vertė 60 Eur, iš viso 180 Eur, 4 vnt. ratlankių, kurio 1 vnt. vertė 35 Eur, iš viso 140 Eur, 4 vnt. sunkvežimio stabdymo kaladėlių, kurių 1 vnt. vertė 31 Eur, iš viso 124 Eur, kaitinimo strypą, 58 Eur vertės, prailgintą raktą, 29 Eur vertės, raktą su rankena, 15 Eur vertės, iš viso pagrobė 1306 Eur vertės turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1306 Eur turtinę žalą;
1.2.15. taip pat jis 2019 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., metalui kirpti skirtomis žirklėmis nukirpdamas sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme, durų pakabinamos spynos metalinę sklendę, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 60 Eur vertės, mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 250 Eur vertės, mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Makita“, 150 Eur vertės, juodos – raudonos spalvų daugiafunkcinį pjūklą „Yato“, 80 Eur vertės, žalios spalvos siaurapjūklį „Metabo“, 100 Eur vertės, mėlynos spalvos rankinį elektrinį pjūklą, 70 Eur vertės, juodos spalvos akumuliatorinio suktuko baterijos įkroviklį „Worx“, 50 Eur vertės, mėlynos spalvos akumuliatorinį suktuką „Makita“, 100 Eur vertės, darbo įrankius, 200 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1060 Eur sumą, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 1060 Eur turtinę žalą;
1.3. D. J. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su bendrininkais – kitu vykdytoju R. B. ir padėjėju V. B., iš neužrakinto mikroautobuso „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini), namo kieme, pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ su dėže, 200 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ be dėžės, 200 Eur vertės, grąžtą – perforatorių "Daver", 100 Eur vertės, 100 vnt. grąžtų, 1 vnt. vertė 3 Eur, iš viso 300 Eur vertės, pjūklą „Jonsered“, 300 Eur vertės, automagnetolą „Pioneer“, 50 Eur vertės, bei iš kiemo pagrobė mėlynos spalvos kalnų dviratį, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1250 Eur sumą, tuo padarant nukentėjusiajam R. Š. 1 250 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio 2 dalį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; likusią Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymą V. B., nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį ydingą sprendimą teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos, BK 75 straipsnio taikymą motyvavo įvertindamas tik neseniai išnykusį V. B. teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas bei jo neįgalumą ir neįgalios motinos priežiūrą. Tačiau teismas visiškai nevertino to, jog V. B. sistemingai ir per neilgą laiko tarpą įvykdė net 16 naujų nusikalstamų veikų nuosavybei (iš jų net 11 tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), didelę jų dalį įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, jo nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė žala, kurios nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau kaip dvejiems metams, niekam neatlygino, bei galiausiai visiškai neįvertino to, jog nusikalstamų veikų nuosavybei darymas (V. B. anksčiau ne kartą buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei) bei akivaizdi nepagarba kitų asmenų nuosavybei (vertinant ir pačių V. B. bei R. B. parodymus apie pasiruošimą nusikalstamų veikų vykdymui, nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, itin intensyvius nusikalstamus veiksmus, siekiant per įmanomai trumpiausią laiką patirti kuo didesnę turtinę naudą, pasirinktą nusikalstamo veikimo modelį, tokio elgesio motyvus, ir kt.) yra tapę įprastu šio asmens gyvenimo būdu, kuriam jo neįgalumas ar neįgalios motinos priežiūra nebuvo jokia kliūtis vykdyti nusikalstamas veikas, dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus įgyvendinti netaikant realaus bausmės atlikimo.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, taip pat į bausmės laiką įskaičiuoti visą jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei leisti tolimesnę bausmę atlikti Pravieniškių atvirojoje kolonijoje.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo nuomone, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nevengė atsakomybės ir padėjo tyrimą atliekantiems pareigūnams, pats atvirai, nieko neslėpdamas parodė vietas, kur įvykdė vagystes. Dėl įvykdytų vagysčių labai gailisi, nukentėjusiųjų asmenų atsiprašė, savo veiksmus įvertino ir ateityje tikrai nebenusikals, planuoja atlyginti padarytą žalą ir šios aplinkybės turėtų būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis. Apelianto teigimu, iki jo pervežimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų 3 sektorių, jis bausmės atėmimo vietoje dirbo darbininku, įmonės buvo charakterizuojamas teigiamai, tokiu būdu turėjo realią galimybę atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu darbo neteko, netekdamas ir galimybės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Viso tyrimo metu jis buvo nuoširdus, teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi jo duotais parodymais, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę.
3.2. Nuteistojo R. B. tvirtinimu, teismas nuosprendyje nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę suėmimą palieka iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o į subendrintos bausmės laiką įskaitė tik 6 mėnesius ir 4 dienas laikinajame sulaikyme ir suėmime prabūto laiko ir bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 26 d. Apelianto nuomone, jo bausmės pradžią reikia skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 26 d., kuomet jis buvo suimtas antrą kartą. Be to, šioje byloje pirmą kartą jis buvo suimtas 2019 m. lapkričio 12 d. ir tris mėnesius praleido (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje iki 2020 m. vasario 12 d., iš viso jis yra suimtas jau dveji metai.
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. J. bausmės paskyrimo ir skirti jam švelnesnę bausmę – švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas arba trumpesnį laisvės atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus nurodo, kad nuteistasis D. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymų nuo pirmos apklausos momento nekeitė, jie buvo nuoseklūs, sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, išvadas dėl savo nusikalstamos veikos padarė ir supranta bausmės neišvengiamumą, tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateikta išvada, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti jam skyrus tik pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto tvirtinimu, nuteistasis D. J. mano, kad jam paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 10 mėnesių, įvertinus įvykio aplinkybes, jo veiksmų pavojingumą (vagystei nebuvo rengtasi iš anksto, automobilis, iš kurio buvo pagrobti daiktai, buvo neužrakintas, padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų), jo asmenybę (D. J. pripažįsta nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, neigiamai vertina savo poelgį dėl nusikalstamos veikos padarymo, pasižada ateityje gerbti įstatymus ir nebenusikalsti, yra darbingas, turi rimtų sveikatos problemų), yra neteisinga ir akivaizdžiai per griežta. Jei teismas skirtų švelnesnę bausmę ar trumpesnį galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminą, D. J. turėtų galimybę anksčiau pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam ir pats save išlaikyti.
5. Teismo posėdžio metu prokuroras Sigitas Dobiliauskas prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o kitų apeliantų apeliacinius skundus atmesti; nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti; nuteistasis D. J. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą tenkinti; nuteistojo V. B. gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė prokurorės apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020, 2K-297-458/2020).
8. Pažymėtina, kad nuosprendžiui keliami griežti formos ir turinio reikalavimai. Nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302–305, 307 straipsnių, taip pat oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus. Nuosprendį sudaro įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys. Šios dalys nuosprendyje išdėstomos įstatymo nustatyta eilės tvarka ir turi būti suderintos. Kiekvienoje jų turi būti išsamiai ir tiksliai nurodyti BPK reikalaujami duomenys. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020, 2K-297-458/2020, 2K-64-1073/2022).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, be kita ko, reiškia, jog teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališkas ir nepriklausomas. Tai – svarbiausios prielaidos, kad teisme būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės ir nustatyta tiesa bei teisingai pritaikyti baudžiamieji įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Baudžiamajame procese teisme taip pat turi būti paisoma proceso aiškumo, proceso dalyvių lygiateisiškumo, jų dalyvavimo įrodinėjimo procese, jų teisės turėti vertėją, rungimosi ir kitų principų, idant būtų išsamiai, objektyviai, nešališkai ištirtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir būtų priimtas teisingas sprendimas baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje inter alia reiškia, kad teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) bei priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
10. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).
11. Neabejotina, jog siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir tokiu būdu priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, būtina laikytis aukščiau aptartų sąlygų ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų. Atsižvelgus į paminėtas BPK nuostatas bei įvertinus skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio turinį bei jo formą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau išdėstytų nuostatų nesilaikė, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir V. B., R. B., D. J. ir I. S. atžvilgiu priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
12. Išanalizavus skundžiamo nuosprendį konstatuotina, kad jame netinkamai nurodytos nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteisti V. B., R. B., D. J. ir I. S., aplinkybės. Aprašant nusikalstamas veikas teismas nekonstatavo, kad minėti asmenys padarė nusikalstamas veikas, tačiau nurodė, kad V. B. „kaltinamas tuo, kad...“, R. B. „kaltinamas tuo, kad...“, D. J. „kaltinamas tuo, kad...“ ir I. S. „kaltinama tuo, kad...“. Taigi, skundžiamame nuosprendyje yra tik nurodytos nusikalstamos veikos, kurių padarymu pagal kaltinamąjį aktą kaltinami V. B., R. B., D. J. ir I. S.. Kaip jau minėta, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Tačiau šioje dalyje neturi būti pažodinio kaltinamojo akto perrašymo. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020). Taigi nagrinėjamu atveju nuosprendyje tinkamai nenurodžius ir neaprašius nusikalstamų veikų, kurios nustatytos teisiamajame posėdyje, konstatuotina, kad nesilaikyta BPK 305 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui.
13. Nagrinėjamoje byloje V. B. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, gavęs iš R. B. šio 2019 m. liepos 27 d., iš (duomenys neskelbtini), namo kieme, stovėjusio neužrakinto L. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinės pagrobtą svetimą, L. S. priklausantį, turtą - suvirinimo aparatą „ESAB Budy 180“, 300 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „Makita“ su dėže, 200 Eur vertės, įrankių komplektą, 150 Eur vertės, juodos spalvos plastikinę dėžutę su grąžtais, 50 Eur vertės, multifunkcinį matuoklį „Mastech MY64“, 60 Eur vertės, kirvį „Fiskars“, 30 Eur vertės, reples „Knipex“, 30 Eur vertės, automobilio klaidų įrangą, 60 Eur vertės, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra R. B. pagrobtas, jį realizavo bendrai su R. B. tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės (kaip, beje, ir visų V. B. bei kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų) iš esmės pažodžiui buvo perkeltos į skundžiamą nuosprendį iš kaltinamojo akto.
14. Įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytus teismo motyvus dėl minėtos nusikalstamos veikos (dėl L. S. priklausančio turto vagystės ir realizavimo) kvalifikavimo, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo motyvai yra pažodžiui nukopijuoti iš ankstesnio Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuris dėl esminių BPK pažeidimų buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs nukentėjusiojo L. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, nuteistųjų R. B. ir V. B. pirmosios instancijos teise duotus parodymus, padarė išvadą, kad šie kaltinamųjų parodymai suteikia teismui pagrindą perkvalifikuoti V. B. inkriminuotą veiką iš BK 189 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. B. vis dėl to nuteistas ne pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (už L. S. priklausančio turto realizavimą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
16. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas) turi būti nuoseklūs ir neprieštaringi, išdėstomi dėl BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-513/2013). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338-511/2017, 2K-513/2013).
17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. B. pateiktas kaltinimas realizavus nusikalstamu būdu gautą turtą, pirmosios instancijos nuosprendyje aprašomojoje dalyje (įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės) pažodžiui perrašytas prokuroro kaltinimas (kad V. B. realizavo nusikalstamu būdu gautą turtą), o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pažodžiui nukopijuoti iš ankstesnio panaikinto nuosprendžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės neišdėstė jokių savo argumentų dėl surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų vertinimo, neatliko šių duomenų analizės, kuri leistų aiškiai suprasti, ar V. B. inkriminuota nusikalstama veika dėl L. S. priklausančio turto vagystės ir realizavimo teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ar, visgi, yra pagrindas perkvalifikuoti šią V. B. inkriminuotą veiką iš BK 189 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, nors teismas ir nurodė, kad veika turi būti perkvalifikuota iš BK 189 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, tačiau skundžiamu nuosprendžiu V. B. vis tiek nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.
18. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktą kaltinamasis turi teisę būti informuotas ne tik apie kaltinimo pagrindą, tai yra veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą; ši informacija turi būti išsami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25444/94; 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dallos prieš Vengriją, peticijos Nr. 29082/95; 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje J. N. prieš Suomiją, peticijos Nr. 45830/99) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-1073/2022). Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės ir jų kvalifikavimas bei išvados turi atitikti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį asmuo pripažintas kaltu. Šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios. Nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu, jei nustatomi prieštaravimai tarp aprašomosios nuosprendžio dalies (nusikalstamos veikos sudėties požymius atskleidžiančių faktinių aplinkybių aprašymo ar išvadų dėl veikų kvalifikavimo) ir nurodyto nusikalstamos veikos teisinio vertinimo (BK straipsnio ir (ar) jo dalies) rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
19. Nagrinėjamoje byloje V. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupėje kartu su R. B. ir D. J., 2019 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę - savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad R. B. ir D. J. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B. su D. J. iš neužrakinto mikroautobuso „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusio adresu – (duomenys neskelbtini), namo kieme, pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį, turtą: akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ su dėže, 200 Eur vertės, akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ be dėžės, 200 Eur vertės, grąžtą - perforatorių „Daver“, 100 Eur vertės, 100 vnt. grąžtų, vieno vieneto vertė 3 Eur, iš viso 300 Eur vertės, pjūklą „Jonsered“, 300 Eur vertės, automagnetolą „Pioneer“, 50 Eur vertės, bei D. J. iš kiemo pagrobiant kalnų dviratį, 100 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1250 Eur sumą bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. ir D. J. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė R. Š. priklausantį 1250 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
20. Be to, V. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip padėjėjas, pagal bendrą susitarimą pagrobti svetimą turtą kartu su R. B. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 5 val., suteikdamas nusikaltimo padarymo priemonę – savo vairuojamą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo atvažiavo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, žinodamas, kad R. B. darys nusikalstamą veiką, jam sutinkant ir laukiant automobilyje, kol R. B., medine lenta išdauždamas įrenginėjamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinio lango stiklo paketą, 100 Eur vertės, ir apgadindamas garažo (namo priestato) plastikinio lango rėmą, 150 eurų vertės, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį, turtą: du kampinius šlifuoklius „Hilti“, vieno vertė – 160 Eur, kito vertė – 100 Eur, akumuliatorinį suktuką „Makita“, 150 Eur vertės, diskinį pjūklą „Makita“, 120 Eur vertės, skersavimo stakles „Bosch“, 250 Eur vertės, akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“, 220 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 1000 Eur sumą, bei R. B. grįžus prie automobilio su pagrobtais daiktais ir juos sudėjus į automobilį, žinodamas, kad daiktai yra pagrobti, toliau tęsdamas R. B. pradėtą vagystę, kartu su R. B. išsivežė pagrobtus daiktus ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė K. Č. priklausantį 1000 Eur vertės turtą, kurį vėliau bendrai su R. B. realizavo parduodami tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
21. Be to, V. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. spalio 14 d., 12.22 - 12.49 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. B. ir I. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužrakinto sandėlio, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 4 vnt. sunkvežimio amortizatorių, kurio 1 vnt. vertė 55 Eur, iš viso 220 Eur, 6 vnt. sunkvežimio stabdymo sistemos diskų, kurio 1 vnt. vertė 90 Eur, iš viso 540 Eur, 3 vnt. energo kamerų, kurios 1 vnt. vertė 60 Eur, iš viso 180 Eur, 4 vnt. ratlankių, kurio 1 vnt. vertė 35 Eur, iš viso 140 Eur, 4 vnt. sunkvežimio stabdymo kaladėlių, kurių 1 vnt. vertė 31 Eur, iš viso 124 Eur, kaitinimo strypą, 58 Eur vertės, prailgintą raktą, 29 Eur vertės, raktą su rankena, 15 Eur vertės, iš viso pagrobė 1306 Eur vertės turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1306 Eur turtinę žalą.
22. Šių nusikalstamų veikų kaip ir visų šioje byloje nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės iš esmės buvo perkeltos į skundžiamą nuosprendį pažodžiui kaip nurodyta kaltinamajame akte, o pirmosios instancijos teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaip ir dėl kitų nusikalstamų veikų, yra pažodžiui nukopijuoti nuo ankstesnio Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuris dėl esminių BPK pažeidimų buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi.
23. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, išdėstęs 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokoluose nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojo N. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, padarė išvadą, kad šie įrodymai ir kaltinamųjų parodymai duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis R. B. ir D. J. kaip bendravykdytojai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o V. B. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. B. nuteistas ne pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už R. Š. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
24. Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs 2019 m. rugpjūčio 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2019 m. lapkričio 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2019 m. lapkričio 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, nukentėjusiosios K. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, padarė išvadą, kad šie įrodymai ir kaltinamųjų parodymai duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, o V. B. 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. B. nuteistas ne pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už K. Č. priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už K. Č. priklausančio turto sugadinimą) – 20 parų areštu. Taigi teismas V. B. veiksmus dėl K. Č. priklausančio turto sugadinimo kvalifikavo ne kaip padėjėjo, o kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojo, visiškai nepateikdamas jokių savo tokį sprendimą paaiškinančių motyvų.
25. Pirmosios instancijos teismas, išdėstęs 2019 m. spalio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytas aplinkybes, liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 2019 m. spalio 17 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole, 2019 m. spalio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas aplinkybes, 2019 m. lapkričio 7 d. A. M. savanoriškai pateiktų daiktų apžiūros protokole, padarytoje fotolentelėje užfiksuotas aplinkybes, padarė išvadą, kad šie įrodymai ir kaltinamųjų parodymai duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, o V. B. ir I. S. 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, V. B. nuteistas ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams. Taigi teismas V. B. veiksmus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystės kvalifikavo ne kaip nusikaltimo vykdytojo, o kaip padėjėjo.
26. Pažymėtina, kad nors reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, o siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, teismas turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kiti nutarimai), tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai be jokių motyvų pakeitė V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl R. Š. priklausančio turto vagystės) ir iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies į BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl K. Č. priklausančio turto sugadinimo), kartu nepakeisdamas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystės), nors ir nurodė tokio savo sprendimo motyvus, tačiau nepakeitė aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.
27. Taigi nagrinėjamu atveju nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytos nustatytos nusikalstamos veikos dėl R. Š. priklausančio turto vagystės ir dėl K. Č. priklausančio turto sugadinimo, kuriose V. B. veiksmai apibūdinti kaip padėjėjo atitinka nuosprendyje teismo atliktą įrodymų analizę ir padarytas išvadas dėl veikos kvalifikavimo, tačiau neatitinka rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyto baudžiamojo įstatymo, pagal kurį V. B. buvo nuteistas kaip vykdytojas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašytos nustatytos nusikalstamos veikos dėl UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystės V. B. veiksmai apibūdinti kaip vykdytojo ir tai neatitinka nuosprendyje teismo atliktos įrodymų analizės ir padarytų išvadų dėl veikos kvalifikavimo bei rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodyto baudžiamojo įstatymo, pagal kurį V. B. dėl šios veikos buvo nuteistas kaip padėjėjas. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados yra nenuoseklūs ir nesudaro logiškos visumos.
28. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime aiškindamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą konstatavo, jog pagal Konstituciją, inter alia (be kita ko) jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą.
29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, savo iniciatyva (negavęs prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo dėl kaltinimo keitimo), iš anksto neįspėjęs kaltinamojo V. B. ir jo gynėjos apie galimą kaltinimo pakeitimą, pakeitė V. B. kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą, tai yra V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikaciją iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 178 straipsnio 1 dalies pakeitė į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies pakeitė į BK 187 straipsnio 3 dalį, iš BK 178 straipsnio 1 dalies pakeitė į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir tuo pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, reikalaujančias pranešti kaltinamajam apie teisme keičiamą kaltinime nurodytos veikos kvalifikaciją, ir kaltinamojo teisę į gynybą.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kaltinime nurodytos veikos gali būti perkvalifikuotos, apie tai turėjo nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, suteikiant kaltinamajam laiko pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnis). Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme kaltinimo pakeitimo klausimas svarstomas nebuvo. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai suponuoja pagrįstą išvadą, kad baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu buvo išnagrinėta pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso nuostatas, dėl ko, buvo suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš priežasčių dėl ko Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi buvo panaikintas ankstesnis Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis šioje byloje, ir buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimą, tačiau antrą kartą bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos šių aplinkybių nepaisė ir dar kartą pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas.
31. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistieji V. B., R. B., D. J. ir I. S. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti, sutiko duoti parodymus, sutiko su padarytų nusikalstamų veikų faktinėmis aplinkybėmis, taip pat neginčijo kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, sutikus prokurorei ir gynėjams, apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tačiau pažymėtina, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas, be kita ko, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, ir nuteistųjų gynėjai, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir kvalifikacija sukėlė abejonių pačiam teismui, nes teismas skundžiamu nuosprendžiu pakeitė V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir kvalifikaciją ir tai turėjo būti padaryta atliekant pilną įrodymų tyrimą.
32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstyti pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai, sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą, o nustačius absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą, tai yra kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra panaikinamas visų nuteistųjų, tai yra V. B., R. B., D. J. ir I. S. atžvilgiu ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis, „d“ papunktis).
33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 255, 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Vis tik jų taikymas šioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje prokurorė, nuteistasis R. B. ir nuteistojo D. J. gynėjas advokatas nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Taigi net jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikta nusikalstamų veikų kvalifikacija, atlikti pilną įrodymų tyrimą ir taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistiesiems taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Apeliacinės instancijos teismui atliekant pilną įrodymų tyrimą, siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, taptų neįmanomas BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas.
34. BPK 326 straipsnio 4 dalies „d“ punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į minėtus BPK 255, 256, 320 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas formuoti naujo kaltinimo neturi galimybės ir tai trukdo nagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų, laikytinų esminiais, ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nepasunkinus nuteistųjų padėties, nėra galimybės, todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
35. Be jau paminėtų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nuosprendis turi ir kitų esminių trūkumų. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, nuteistasis V. B. šioje byloje buvo kaltinamas padaręs 10 nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (už A. ir L. M. priklausančio turto vagystę, už J. S. priklausančio turto vagystę, už V. J. priklausančio turto vagystę, už R. J. priklausančio turto vagystę, už R. B. priklausančio turto vagystę, už K. U. priklausančio turto vagystę, už V. U. priklausančio turto vagystę, už V. M. priklausančio turto vagystę, už D. G. priklausančio turto vagystę, už R. K. priklausančio turto vagystę); 2 nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (už R. Š. priklausančio turto vagystę, už A. B. priklausančio turto vagystę); 1 nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (už K. Č. priklausančio turto vagystę); 1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje (už K. Č. priklausančio turto sugadinimą); 1 nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystę); 1 nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje (už L. S. priklausančio turto realizavimą). Taigi V. B. šioje byloje buvo kaltinamas padaręs 16 nusikalstamų veikų.
36. Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies sunku suprasti, už kokias kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas ir už kelias yra nuteistas V. B., nes skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta V. B. pripažinti kaltu padarius iš viso 17 nusikalstamų veikų, tai yra nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (turėtų būti 178 straipsnio 1 dalyje ) (4 veikos (nors tokių yra tik 2)), 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (11 veikų), 189 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (nuosprendyje nėra sprendimo pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje), o bausmės paskirtos už 16 nusikalstamų veikų – už 11 nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, už 1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už 1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, už 1 nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir už 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.
37. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu R. B. už nusikalstamas veikas paskirta, subendrinta ir trečdaliu sumažinta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško apėmimo būdu ir paskirta R. B. galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra jokių motyvų dėl skirtingais nuosprendžiais R. B. paskirtų bausmių bendrinimo, nei nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nei rezoliucinėje nėra nurodyta, kokiu pagrindu vadovaujantis (BK 63 straipsnio 9 dalimi ar 64 straipsniu) bendrinamos skirtingais nuosprendžiais R. B. paskirtos bausmės, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kodėl pasirinktas bausmių apėmimo būdas. Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė R. B. bausmę.
38. Taip pat svarbu ir tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo įsiteisėję dar 2 nuosprendžiai, kuriais R. B. buvo paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas: 1) Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendis, kuriuo R. B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams (įsiteisėjo 2021 m. sausio 20 d.); 2) Telšių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kuriuo R. B. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 nuosprendį. Be to, Telšių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi (įsiteisėjo 2021 m. gegužės 26 d.) buvo subendrintos bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 dienos ir bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. gruodžio 2 d. priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo žinoti apie priimtus kitus nuosprendžius, kuriais R. B. paskirtos bausmės ir privalėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su visais skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įsiteisėjusiais nuosprendžiais R. B. paskirtomis bausmėmis (o ne tik su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausme). Be to, bendrinti tik su Telšių apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausme nebuvo galima, nes, kaip jau buvo minėta, ji jau buvo subendrinta su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas R. B. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių nesubendrino ir nepateikė tokio savo sprendimo motyvų.
39. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. B. į subendrintos bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką – 6 mėnesius ir 4 dienas. Tačiau, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), į paskirtą bausmę privalo įskaityti visą kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. sulaikyme ir suėmime šioje byloje buvo daugiau nei 6 mėnesius ir 4 dienas – nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. – 4 paras (du kartus po 2 paras), nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. – 3 mėnesius, nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. birželio 26 d. – 3 mėnesius, nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. – daugiau nei 1 metus (šis laikotarpis skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neįskaitytas).
40. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (patikslintu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi) buvo nuspręsta Telšių apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi R. B. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo taikomas suėmimas, jis tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžius. Ši nuosprendyje padaryta klaida buvo „ištaisyta“ neskundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kuria nutarta ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad nuosprendžiu R. B. skiriamas suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (nors jis tuo metu atlikinėjo 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę). Nei pačiame nuosprendyje, nei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl R. B. skiriamos kardomosios priemonės.
41. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta R. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 26 d., tačiau pačiame nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl R. B. bausmės pradžią reikia skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 26 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2021 m. gruodžio 2 d. ir kad nėra jokio pagrindo R. B. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 26 d., terminas, nuo kada skaičiuoti bausmės pradžią, per klaidą buvo perrašytas iš ankstesnio Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, panaikinto Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi.
42. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu D. J. už nusikalstamą veiką paskirta ir trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, buvo subendrinta visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi nustatyta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra net užsiminta apie D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimą su kitais nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis, nenurodyti motyvai, kodėl pasirinktas toks bausmių bendrinimo būdas (visiško sudėjimo). Todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė bausmę D. J..
43. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje skiriant R. B. bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už A. B. priklausančio turto vagystę), teismas nepagrįstai jam paskyrė dvi bausmes – „laisvės atėmimą 1 metams, 1 metus 3 mėnesius“. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, negali pats nuspręsti, kuri bausmė iš tikro yra paskirta R. B. už minėtą nusikalstamą veiką, ir įvertinti, ar ši bausmė paskirta teisingai.
44. Atsižvelgus į priimamo sprendimo pobūdį, kiti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. A., nuteistojo R. B. ir nuteistojo D. J. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nenagrinėjami. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes prokurorė, nuteistieji, kartu ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir taikydamas nuteistųjų V. B., R. B., D. J. ir I. S. atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę, turi atsižvelgti į tai, kokios priežastys lėmė ilgą šios bylos procesą (pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai).
45. Kaip jau minėta, Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, patikslintu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi, nuteistajam R. B. nuspręsta paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tačiau šia nutartimi teisėjų kolegijai nutarus panaikinti skundžiamą nuosprendį, iš naujo spręstinas klausimas dėl šios kardomosios priemonės taikymo R. B.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. B. paskirtina kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog egzistuoja tikimybė, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis R. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. B. skundžiamu nusprendžiu pripažintas kaltu dėl 11 apysunkių nusikaltimų, 4 nesunkių nusikaltimų, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmes, ir 1 baudžiamojo nusižengimo padarymo, dalis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. R. B.ankščiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Be to, bylos duomenimis R. B., būdamas darbingo amžiaus, iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, konstatuoja, kad būdamas nesuimtas nuteistasis R. B. gali bėgti nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, R. B.asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog nuteistasis dalyvaus procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ ir „d“ papunkčiais,
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
R. B. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 9 d.