Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-06-15 · Civilinė byla Nr. e2S-354-368/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-15
Bylos Nr.
e2S-354-368/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02741-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-354-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02741-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo neterminuota ir uždraudimo kliudyti naudotis patalpomis bei vykdyti jose veiklą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai dėl sutarties pripažinimo neterminuota ir uždraudimo kliudyti naudotis patalpomis bei vykdyti jose veiklą, ir jame ieškovė prašo: 1) pripažinti, kad 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) yra tapusi neterminuota; 2) uždrausti atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, galiojant 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarčiai Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), bet kokia forma bei priemonėmis trukdyti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ naudotis nurodytomis patalpomis, jas valdyti ir vykdyti jose vaistinės veiklą, motyvuojant tuo, kad ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ yra netekusi nurodytų patalpų valdymo ir naudojimo teisių.

2. 2022 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi atsisakyta priimti ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi nurodė, kad iš ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinio matyti, kad ji kelia klausimą dėl 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo ir siekia, jog minėta sutartis būtų pripažinta neterminuota.

4. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021 atmetė ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš minėtoje civilinėje byloje pareikšto ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovė pareiškė alternatyvius reikalavimus, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2024-09-30; nuomos mokestis – 4494,91 Eur per mėnesį. 2) netenkinus šio reikalavimo, prašė tenkinti fakultatyvųjį ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją per 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 92,63 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: nuomos terminas – vieneri metai nuo susitarimo pasirašymo dienos; nuomos mokestis – 4494,91 Eur per mėnesį.

5. Iš šios ir prieš tai minėtos civilinės bylos matyti, kad šalys sutampa. Iš šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021 pareikštų ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinių matyti, kad ieškinių reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. V12-86 galiojimo ir nutraukimo, bei šalių derybų dėl sutarties galiojimo, atnaujinimo. Akivaizdu, kad abiejose bylose nurodomas tapatus reikalavimo pagrindas (faktinės aplinkybės). Tiek civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021 išnagrinėto, tiek šioje byloje pareikšto ieškinio dalykai sutampa, nes abiejuose ieškiniuose ieškovė siekė to paties tikslo – 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) tęstinumo, iš pradžių, siekdama minėtos sutarties atnaujinimo, teismui netenkinus reikalavimo reiškiant ieškinį dėl sutarties pripažinimo neterminuota ir jos galiojimo. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl 2010-05-27 nuomos sutarties galiojimo ir ji laikoma praradusi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Apotheca vaistinė“ prašo ją panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 4 p. nuostatas. Ieškovė neginčija skundžiamos nutarties išvados, kad byloje, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai, bei nauju ieškovės ieškiniu inicijuojamoje byloje ginčo šalys (ieškovė ir atsakovė) sutampa, tačiau ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog sutampa ir aptariamose bylose pareikštų ieškinių dalykas bei pagrindas.

6.2. Byloje, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai, pareikšto ieškinio dalykas ir naujai inicijuojamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) yra skirtingas – ieškovė, reikšdama naują ieškinį, pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynybos būdą. Nors tiek ankstesnėje byloje, tiek naujoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra ta pati nuomos sutartis dėl tų pačių negyvenamųjų patalpų, tačiau Ieškovės pareikštų ieškinių dalykai (t. y. materialiniai teisiniai reikalavimai / pasirinkti pažeistų / ginčijamų teisių gynybos būdai) yra skirtingi: vienoje byloje buvo sprendžiama, ar yra pagrindas nuomos sutarties atnaujinimui konkrečiam fiksuotam terminui į ateitį, o kitoje (naujoje) byloje tuo tarpu turi būti sprendžiama, ar yra pagrindas pripažinti, jog nuomos sutartis dėl šalių elgesio tapo neterminuota (t.y., kad Nuomos sutartis šiai dienai ir toliau galioja, kol nėra nutraukta teisės aktuose nustatyta tvarka).

6.3. Ieškovė nauju ieškiniu įrodinėja, kad byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 str. Tuo tarpu ankstesnėje byloje ieškovės reikalavimai buvo grindžiami, be kita ko, CK 6.482 str. Skirtingi ieškovės pareikštų ieškinių materialiniai teisiniai reikalavimai/pažeistų teisinių gynybos būdai lemia taip pat tai, jog ankstesnėje byloje pareikšto ieškinio ir naujoje byloje pareikšto ieškinio faktinis pagrindas taip pat skiriasi.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl šios suinteresuoto asmens teisės įgyvendinimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

10. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

11. Dėl šalių tapatumo nagrinėjamu atveju ginčo nėra.

12. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 23 punktą; kt.).

13. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 16 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 43, 47 punktus).

15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir motyvuodamas tuo, kad ieškinių reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. V12-86 galiojimo ir nutraukimo, bei šalių derybų dėl sutarties galiojimo, atnaujinimo ir nurodant, kad abiejuose ieškiniuose ieškovė siekė to paties tikslo – 2010-05-27 Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. V12-86 (3.33) (su visais pakeitimais ir papildymais) tęstinumo, iš pradžių, siekdama minėtos sutarties atnaujinimo, teismui netenkinus reikalavimo reiškiant ieškinį dėl sutarties pripažinimo neterminuota ir jos galiojimo.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad 2010 m. gegužės 27 d. Valstybinės materialiojo turto nuomos sutartis Nr.V12-86 (3.33) yra tapusi neterminuota CK 6.481 straipsnio pagrindu ir kartu reiškiamas išvestinis reikalavimas - uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, kurių pagrindu ieškovei būtų trukdoma naudotis ginčo patalpomis. Civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021 ieškiniu ieškovė siekė nuomos sutarties atnaujinimo CK 6.482 straipsnio pagrindu.

17. Taigi nors išties bendrąja prasme ieškovė abiem ieškiniais išties siekia nuomos sutarties tęstinumo, ir naujam ieškinyje nurodoma iš esmės daug tapačių aplinkybių su papildymais, tačiau skirtingas teisinis pagrindas suponuoja skirtingų teisiškai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimą, vertinimą ir nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020 79 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškiniu, kurį atsisakyta priimti, ieškovė, siekia pripažinti, kad nuomos santykiai, t.y. nuomos sutartis, šiai dienai galioja CK 6.481 straipsnio pagrindu. Dėl šio pagrindo, nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą Nr. Nr. e2-397-641/2021 nebuvo pasisakyta.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio, kurio atsisakymo priimti teisėtumo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, ir ieškovės ieškinio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dalykai nėra tapatūs. Nors nagrinėjamoje byloje, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021, reiškiamas reikalavimas susijęs su nuomos santykių tęstinumu, teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, sudaranti ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą nagrinėjamoje byloje, skiriasi nuo aplinkybių, sudariusių faktinį ieškinio pagrindą civilinėje byloje Nr. e2-397-641/2021. Vertinant ieškinių tapatumą nėra reikšmingas motyvas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės jokių naujų aplinkybių savo reikalavimams pagrįsti nenurodė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurios, pagal šioje byloje pateiktame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, skiriasi nuo civilinėje byloje e2-397-641/2021 nagrinėtų aplinkybių.

19. Konstatuotina, kad teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio teisinio pagrindo, todėl nepagrįstai nustatė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atsisakymo priimti ieškinį pagrindo egzistavimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius