Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystė 2023 m. gegužės 8 d.) ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystė 2023 m. gegužės 22 d.) ir nubaustas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta jas panaikinti.

UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš E. V. priteista 224,72 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2009, Nr. 2K-245-696/2015, Nr. 2K-82-139/2015, Nr. 2K-272-648/2015). Plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Tuo tarpu kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad nors vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-244-303/2018, 2K-251-495/2020, 2K-219-495/2022). Sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal 180 straipsnį ar pagal BK 178 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2015).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus argumentus, jog jis svetimą turtą pagrobė ne plėšimo, o vagystės būdu, paneigia byloje surinkti įrodymai, o būtent nukentėjusiojo R. V. parodymai bei prekybos tinklo IKI pateikta vaizdo įrašų medžiaga. 2023 m. spalio 11 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. V. parodė, kad įvykio dieną dėliodamas prekes į lentynas, gretimame stelaže išgirdo dūžtančio butelio garsą. Nuėjęs patikrinti pamatė alkoholio butelius imantį nuteistąjį, kurį iš veido atpažino kaip žinomą parduotuvių vagį. Jis pradėjo vytis kaltinamąjį, siekdamas išsaugoti prekes. Paskui nuteistąjį išbėgo iš parduotuvės, susistabdė jį viduryje (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. Nuteistasis pradėjo grasinti, jog panaudos fizinį smurtą ir po grasinimų trenkė jam ranka (2023 m. spalio 11 d. garso įrašo 00:07:10 – 00:08:20, 00:10:00 – 00:10:35). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir civilinės ieškovės UAB ,,IKI Lietuva“ į bylą pateikti trys vaizdo įrašai: „D08_20230217101357“, „D17_20230217101358“ ir „D28_20230217101357“.

10. Peržiūrėjus vaizdo įrašą „D08_20230217101357“ nustatyta, kad vaizdo kamera filmuoja alkoholio skyriaus stelažus, vaizdo įrašas darytas 2023 m. vasario 17 d., vaizdo įrašo pradžia 10:14:36. Matyti, kad 10:14:51 (vaizdo įrašo 00:00:24) nuteistasis įeina į alkoholio skyrių ir eina link alkoholio stelaže išrikiuotų brendžio gėrimų. 10:15:11 (vaizdo įrašo 00:00:34) nuteistasis iš stelažo ima du brendžio „TORRES 10“ butelius, dedasi juos į savo striukę ir imant trečią brendžio „TORRES 10“ butelį pastarąjį išmetė ir sudaužė. 10:15:20 (vaizdo įrašo 00:00:43) matosi kaip nuteistasis pataiso sudaužyto brendžio butelio šukes ir išeidamas iš alkoholio skyriaus palieka vaizdo kameros filmuojamą teritoriją bei išeidamas iš teritorijos ranka siekia kito alkoholio iš stelažo lentynos. 10:15:25 (vaizdo įrašo 00:00:48) matosi, kaip nuteistajam dar nespėjus pasišalinti iš alkoholio skyriaus, į vaizdo kameros filmuojamą teritoriją įeina parduotuvės darbuotojas (nukentėjusysis) ir eina nuteistajam iš paskos. Šis vaizdo įrašas baigiasi 10:15:53 (vaizdo įrašo 00:01:17). Peržiūrėjus vaizdo įrašą „D28_20230217101357“ nustatyta, kad vaizdo kamera filmuoja to paties alkoholio skyriaus stelažus, tik iš kitos praėjimo pusės, vaizdo įrašas darytas 2023 m. vasario 17 d., vaizdo įrašo pradžia 10:14:19. Matyti, kad 10:14:45 (vaizdo įrašo 00:00:25) nuteistasis įeina į alkoholio skyrių ir eina link alkoholio stelaže išrikiuotų brendžio gėrimų. 10:14:54 (vaizdo įrašo 00:00:34) nuteistasis iš lentynos ima du brendžio „TORRES 10“ butelius, dedasi juos į savo striukę, imant trečią brendžio „TORRES 10“ butelį ir pradėdamas judėti išėjimo link pastarąjį brendžio butelį išmetė ir sudaužė. 10:15:03 (vaizdo įrašo 00:00:43) matosi kaip nuteistasis pataiso sudaužyto brendžio butelio šukes ir išeidinėja iš alkoholio skyriaus. 10:15:07 (vaizdo įrašo 00:00:47) nuteistajam dar nespėjus palikti vaizdo kameros filmavimo teritorijos, matosi, kaip į ją įeina parduotuvės darbuotojas (nukentėjusysis) ir nueina paskui nuteistąjį. Šis vaizdo įrašas baigiasi 10:15:38 (vaizdo įrašo 00:01:18). Peržiūrėjus vaizdo įrašą „D17_20230217101358“ nustatyta, kad vaizdo kamera filmuoja įėjimą į parduotuvę (išėjimą iš parduotuvės) ir daržovių skyrių, vaizdo įrašas darytas 2023 m. vasario 17 d., vaizdo įrašo pradžia 10:13:59. Matosi kaip vaizdo įrašo pradžioje nuteistasis įeina į parduotuvės patalpas, nueina į daržovių skyrių ir išeina iš vaizdo kameros filmuojamos teritorijos. 10:14:51 (vaizdo įrašo 00:00:52) nuteistasis vėl pasirodo vaizdo kameros filmavimo zonoje, eina išėjimo link, matosi, kad jam iš paskos eina parduotuvės darbuotojas (nukentėjusysis). 10:15:07 (vaizdo įrašo 00:01:05) matosi kaip parduotuvės darbuotojas (nukentėjusysis) pradeda bėgti nuteistojo link, pats nuteistasis dar nespėjus išeiti iš parduotuvės teritorijos apsižvalgo, pamato, kad jo link bėga parduotuvės darbuotojas ir bėgdamas palieka parduotuvės patalpas, jį tuo metu vejasi parduotuvės darbuotojas. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis palieka parduotuvės teritoriją ir vaizdo kameros filmavimo zoną. Šis vaizdo įrašas baigiasi 10:15:12 (vaizdo įrašo 00:01:13).

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo argumentus apie laisvę disponuoti pagrobtu turtu paneigia nukentėjusiojo parodymai ir vaizdo įrašų medžiaga. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis parduotuvės darbuotoją pamatė dar nespėjus išeiti už parduotuvės teritorijos ribų, suprato, kad parduotuvės darbuotojas bėga jį sulaikyti ir siekdamas išsaugoti pagrobtus daiktus, bėgte paliko parduotuvės teritoriją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai daiktus pavogusį asmenį pro parduotuvės duris vejasi parduotuvės darbuotojas, nėra galima traktuoti, jog asmuo galėjo laisvai disponuoti pagrobtu turtu, nes tokiu atveju, šios baudžiamosios bylos kontekste, asmuo negalėjo netrukdomai perduoti kitam žmogui pagrobto turto, neturėjo galimybės jo realizuoti ar suvartoti, tai yra, dar nespėjo užvaldyti pagrobto turto.

12. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką kaip plėšimą, nes nuteistasis, dar neužvaldęs turto, tačiau siekdamas išsaugoti pagrobtą turtą, prieš parduotuvės darbuotoją panaudojo fizinį smurtą ranka suduodamas smūgį per veidą, t. y. nuteistojo veika atitinka plėšimo požymius, dėl ko E. V. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

13. E. V. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, jog už vagystes, įvykdytas 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. gegužės 22 d. jis turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apelianto įsitikinimu, jo padarytos vagystės negali būti traktuojamos kaip atviroji vagystė. Nuteistasis nurodo, jog nei vienas iš IKI darbuotojų tiesiogiai nematė, kaip jis vogė alkoholinius gėrimus, o pagal teismų praktiką vien vaizdo kamerų buvimas dar nepanaikina vagystės slaptumo požymio.

14. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500, galiojusio nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-91/2013). Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi, veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9-628/2021).

15. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis vagysčių slaptumą įrodinėja dviem argumentais: 1) nei vienas iš darbuotojų nematė vagystės fakto; 2) vien kamerų įmontavimas parduotuvėje nepanaikina vagystės slaptumo požymio. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų S. V. ir V. M. parodymų nustatyta, jog nuteistasis abiejų vagysčių (tiek 2023 m. gegužės 8 d., tiek 2023 m. gegužės 22 d.) atvejais buvo atpažintas parduotuvės darbuotojų kaip iš Jonavos parduotuvių vagiantis asmuo ir abiejų vagysčių atvejais buvo stebimas apsaugos bei kitų parduotuvės darbuotojų, kurie ne tik matė vagysčių padarymo faktą, bet ir aktyviais veiksmais stengėsi užkirsti kelią vagysčių darymui, tačiau nuteistasis iš parduotuvės pasišalino (vienu atveju per tarnybines patalpas, kitu atveju – dėl išėjimo vartų techninio gedimo). Be to, ir pats nuteistasis suprato, kad yra matomas ir stebimas, jo buvo klausiama, kur jis eina, liudytojas S. V. bandė jį sulaikyti griebdamas už rankos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvirąsias vagystes, todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal pagrobtojo turto vertės kriterijų.

Dėl bausmių švelninimo

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, reiškia ir alternatyvų reikalavimą – netenkinus skundo dalyse dėl išteisinimo prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

17. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai).

18. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

19. Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę E. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau teistas 19 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. birželio 23 d. už smulkią vagystę, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo ir turi priklausomybės sindromą. Taip pat teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis ir praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nusikalto praėjus trumpam laiko tarpui po to, kai atliko arešto bausmę. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog E. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmę E. V. paskyrė motyvuotai, atsižvelgdamas ir į padarytų nusikalstamų veikų, ir į nuteistojo asmenybės pavojingumą, pagrįstai akcentavo ankstesnių teistumų bei baustumų už administracinius nusižengimus skaičių, jo atsakomybę sunkiančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas), taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad anksčiau paskirta švelnesnės rūšies (arešto) bausmė jo nusikalstamo elgesio nepakeitė. Tokie bausmės skyrimo motyvai leidžia spręsti, jog E. V. pagrįstai paskirta griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už atskirus nusikaltimus E. V. paskirtos mažesnio už vidurkį dydžio bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, skirti švelnesnės rūšies ar mažesnio dydžio bausmę apeliantui nėra pagrindo, o ir pats apeliantas skunde nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios nebuvo vertinamos bausmės skyrimo procese, ar kurioms egzistuojant būtų pagrindas bausmę švelninti.

22. Tikrindamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas E. V. veiksmus kaip atvirąsias vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirdamas bausmę už atvirųjų vagysčių padarymą, privalėjo taikyti asmens teisinę padėtį lengvinantį įstatymą. Tokia pareiga teismui kyla taikant baudžiamojo įstatymo galiojimo laike nuostatas. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

23. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

24. Nusikaltimų padarymo metu – 2023 m. gegužės 8 d. ir 22 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kilo tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį ir toks asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d., t. y. jau po nusikaltimų padarymo, BK 178 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija, ir šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto atvirą pagrobimą, arba svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba svetimo turto pagrobimą įsibraunant į transporto priemonę, t. y. iš šios dalies redakcijos buvo panaikintas įsibrovimas į patalpą. Taip pat keitėsi ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – asmuo už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė, todėl šis įstatymas turi grįžtamąją galią nuteistojo E. V. atžvilgiu ir jo veiksmai įvykdžius dvi atvirąsias vagystes turi būti kvalifikuojami pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d.).

25. Nežiūrint to, kad E. V. veiksmai kvalifikuojami pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad švelninti už kiekvieną atvirąją vagystę jam paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Tokia išvada daroma įvertinus E. V. recidyvinį elgesį, turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų sistemingą darymą. Paskirtoji 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė už kiekvieną atvirąją vagystę yra proporcinga ir adekvati bausmė, vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančią bylos medžiagą.

Dėl klaidos ištaisymo procesiniame dokumente

26. Teikdamas apeliacinį skundą E. V. atkreipė dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio skiltyje ,,Bausmės skyrimo motyvai“ bausmė skiriama ne E. V., o kito asmens – M. L. atžvilgiu, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir šiuo aspektu, konstatuoja, jog apeliantas pagrįstai nurodė šį nuosprendžio netikslumą, nes bausmės skyrimo dalies, kuri pavadinta ,,Bausmės skyrimo motyvai“, antroje pastraipoje nurodoma, kad M. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir išvardinama, kiek kartų asmuo teistas, baustas administracine tvarka, kada buvo konsultuotas VšĮ Jonavos PSPC PSC gydytojo psichiatro. Šis netikslumas rodo pirmosios instancijos teismo dėmesio, atidumo stoką, tačiau nagrinėjamu atveju pripažįstamas rašymo apsirikimu ir ištaisytinas, kadangi nekeičia nuosprendžio esmės, nes kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame buvo vertinamos būtent E. V. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos 4 bylos tome, bylos lapai 22–33, 36–58, 74–75 ir asmuo pripažintas kaltu už trijų nusikaltimų, o ne vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 30 d. pažyma Nr. APD-2024-01061 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. V. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 131,25 Eur ir tokia suma turi būti priteistina valstybės naudai.

28. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. V. šiuo metu niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, duomenų apie jo turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms E. V. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, dėl ko šios išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas E. V. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystė 2023 m. gegužės 8 d.) ir 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystės 2023 m. gegužės 22 d.) perkvalifikuoti į nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystė 2023 m. gegužės 8 d.) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir 178 straipsnio 2 dalyje (atvira vagystės 2023 m. gegužės 22 d.) (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje (Bausmės skyrimo motyvai) vietoj paminėto M. L. nurodyti E. V. ir pašalinti formuluotę ,,padarė baudžiamąjį nusižengimą“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš E. V. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.