Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. T. nurodė, kad 2023 m. gegužės 25 d. jo žmona sulaukė skambučio iš garažų bendrijos pirmininko, kuris paaiškino, jog kilo tokia situacija, kad atvyko žmogus ir pakeitė garažo spyną. Jo žmona E. B. – T. yra minėto garažo savininkė (jos vardu yra garažo bendrijos nario pažymėjimas), jį (duomenys neskelbtini) metais paveldėjo iš savo tėvo A. B. (A. B.), kuris minėtą garažą buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) metais su tikslu jame laikyti priekabą. Jo žmona buvo namuose su mažu vaiku, dėl to jis su savo tėvu T. T. (T. T.) nuvažiavo į garažų masyvą (duomenys neskelbtini). Atvykę jie susitiko su pirmininku ir jo pavaduotoju, pirmininkas pasiūlė jam pabandyti atidaryti spyną, tačiau to padaryti nepavyko. Jam pasiūlė nupjauti minėtą spyną ir pakabinti naują, tačiau pagalvojo, kad reikia susisiekti su žmogumi, kurio kontaktus turėjo pirmininkas ir išsiaiškinti situaciją. Paskambinęs tam žmogui savo vardo neminėjo, paklausė jo kodėl yra pakeista spyna ir pasiūlė asmeniui atvykti į vietą bei išsiaiškinti viską; jis buvo iniciatorius susitikimo. Praėjus 20 minučių nuo pokalbio telefonu, atvyko kaltinamasis. Tame susitikime dalyvavo jis, jo tėvas, pirmininkas, jo pavaduotojas ir kaltinamasis. Kaltinamasis sakė, jog tai yra jo garažas. Jie kaltinamojo klausė, kokiu pagrindu teigia, jog tai yra jo garažas, kadangi jie yra bendrijos nariai, jo žmona turi nario bilietą ir kitus dokumentus. Bendrijos pirmininkas prašė kaltinamojo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog tai yra jo garažas, tačiau kaltinamasis nieko nepateikė ir sakė, jog teismas ir policija viską išsiaiškins. Tada kaltinamasis pradėjo juos filmuoti, sakė kreipsis į policiją. Matė, jog kaltinamasis buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo, buvo agresyvus jo bendravimas. Jie siūlė kaltinamajam iškviesti policiją, su kuo pastarasis sutiko, dėl to jis (nukentėjusysis) iškvietė policiją. Pasakė kaltinamajam, jog iškvietė policijos pareigūnus ir jie tuoj atvyks, po ko kaltinamasis nusisuko ir lėtu žingsniu pradėjo eiti iš ten. Tuo metu sakė kaltinamajam palaukti policijos, pats kaltinamasis nieko jiems nesakė, tiesiog ėjo. Dėl to nutarė kaltinamąjį filmuoti. Pradėjo vytis kaltinamąjį, kuris pradėjo greitesniu žingsniu eiti; jis tuo metu bėgo iš paskos kaltinamajam ir sakė sustoti. Tuomet prie kelio užtvarko sugriebė kaltinamąjį už peties, po ko jis gavo iš kaltinamojo smūgį į veidą. Kaltinamasis sudavė jam kumščiu į kairės pusės žandą, nuo to buvo atsiradusi mėlynė kairio žando srityje; dėl to jis nesikreipė į medikus, tik į teismo medicinos ekspertus. Nurodė, kad jis suimdamas už peties kaltinamajam nieko nesakė, negrasino ir nesudavė jokio smūgio kaltinamajam (t. y. nenaudojo fizinio smurto prieš kaltinamąjį). Po smūgio kaltinamasis pasišalino. Nurodė, kad imdamas už peties norėjo užfiksuoti kaltinamojo veidą, turi filmuotą medžiagą iš minėto įvykio (ją pateikė teismui). Kai sugriebė kaltinamąjį už peties, kitų susitikimo dalyvių nematė, tačiau vaizdo įraše matosi, kaip kiti susitikime buvę asmenys atbėga; mano, jog jo tėvas ir pirmininko pavaduotojas turėjo matyti jam suduotą smūgį. Po smūgio buvo keturiese, jis dar kartą paskambino policijai ir pasakė, jog įvyko konfliktinė situacija. Grįžo prie garažo, ten sugrįžo ir kaltinamasis, prašė gražinti jo telefoną, nuo jų buvo iki 5 metrų atstumu. Nežino, kodėl kaltinamasis prašė to telefono, nei vienas iš jų keturių jo neėmė. Nurodė, kad ginčas dėl garažo nėra išspręstas; mano, jog kaltinamasis po pokalbio norėjo pasišalinti dėl to, kad išsigando pasekmių bei buvo neblaivus. Iki minėto įvykio jokių santykių su kaltinamuoju nei jis, nei jo žmona neturėjo; o pirmininkas jam buvo minėjęs, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo susitikimo metu bendravo kaip su nepažįstamu asmeniu (4 t., b. l. 29-30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. D. nurodė, kad yra policijos pareigūnė, atvykusi į įvykio vietą pagal iškvietimą. Tikslios datos, gavo iškvietimą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) prie garažų, dėl kilusio konflikto dėl garažo nepasidalijimo. Vienam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, smūgis buvo suduotas į veido sritį, tiksliai neprisimena, ar matė patinimą. Bendravo su abejomis pusėmis. Nukentėjusysis pasakojo, kad jis gavo duomenų apie tai, jog į jo garažą nori įsibrauti kitas asmuo, norėjo kviesti policiją, tačiau nespėjo – iki policijos atvykimo įvyko konfliktas. Mano, kad greičiausiai vyko grumtynės ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Galimas kaltinamasis nurodė, kad jį užpuolė ir jam neleido išeiti bei atėmė iš jo telefoną. Bendraujant buvo išsiaiškinta, kad telefonas buvo greičiausiai pamestas. Telefonu susisiekus, atsiliepė žmona, kuriai praeivis radęs kaltinamojo telefoną, jį atidavė. Neprisimena, ar kaltinamasis skundėsi jog jam būtų sukeltas fizinis skausmas. Dėl striukės pretenzijų nebuvo. Neprisimena, ar kaltinamajam buvo tikrintas neblaivumas; neblaivumas buvo nedidelis, normaliai kaltinamasis bendravo. Tikslesnių aplinkybių neprisimena, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 51-52).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos D. D. parodymai, kuriuose ji nurodė dirbanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės pareigose. Pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 25 d., 15.00 val. iki 2023 m. gegužės 26 d., 3.00 val. aktyviose pajėgose šaukiniu V1721 kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu A. (A.) S. 2023 m. gegužės 25 d., apie 21.50 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nepažįstamas vyras nulaužė pranešėjo garažo spyną ir teigia, kad tai jo garažas. Dėl to vyksta konfliktas ir visi laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, vietoje buvo pranešėjas A. T., jo tėvas T. T., garažų bendrijos pirmininkas H. V., pirmininko pavaduotojas I. F. ir asmuo, su kuriuo buvo kilęs konfliktas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V. Pranešėjas A. T. jiems paaiškino, kad A. V. nupjovė jo žmonai priklausančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, spyną ir teigia, kad tai yra jo garažas, tačiau jokių nuosavybės teisę į garažą dokumentų ir bendrijos nario pažymėjimo nepateikė. Kadangi konflikto tarpusavyje išspręsti nepavyko, pranešėjas kvietė policiją. Jiems laukiant policijos, A. V. pradėjo šalintis iš garažo teritorijos, todėl A. T. pradėjo jį vytis. Prie kelio užtvaro į garažų bendrijos teritoriją A. T. norėjo A. V. sustabdyti ir paėmė jį už striukės, tuo metu A. V. atsisuko ir ranka trenkė A. T. į veidą, tokiu būdu sukėlė A. T. fizinį skausmą ir pasišalino iš teritorijos. A. V. jiems paaiškino, kad jokių nuosavybės teisę į garažą dokumentų neturi, todėl nieko jiems nepateikė. A. V. aiškino, kad garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) eilėje, priklauso jam ir kad iš garažo dingo jo daiktai. Kokie būtent jo daiktai dingo iš garažo, nenurodė. A. V. nurodė, kad pareiškimą rašys savarankiškai, atvykęs į policijos komisariatą. Jis paaiškino, kad antra konflikto pusė su juo bendravo pakeltu tonu, todėl jis nusprendė pasišalinti iš teritorijos, o jam atbėgus prie kelio užtvaro, A. T. sugriebė jam už striukės, todėl šis sudavė A. T. į veidą ir pabėgo. A. V. nurodė, kad po įvykio pasigedo savo mobilaus ryšio telefono ir įtaria, kad jį galėjo paimti prie garažo buvę asmenys. Jiems paskambinus į A. V. nurodytą telefono numerį, atsiliepė moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo A. V. žmona, kuri paaiškino, kad skambino į vyro telefono numerį, atsiliepė iš balso nepažįstamas vyras, kuris jai paaiškino, kad surado mobilųjį telefoną ant pievutės adresu (duomenys neskelbtini). A. V. žmona nurodė, kad atvyko ir iš nepažįstamo vyro atsiėmė A. V. mobilaus ryšio telefoną. Pasak A. V. žmonos vyras, grąžinęs mobilaus ryšio telefoną buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), apsirengęs šviesiais šortais ir marškinėliais. Įvykio vietoje asmenų pagal moters nurodytus požymius nebuvo. Dėl A. T. fizinio skausmo sukėlimo užpildytas 5-1, iš A. V. dėl įvykio priimtas paaiškinimas ir įteiktas šaukimas atvykti į penktąjį policijos komisariatą. Taip pat jeigu gerai prisimena, A. V. buvo tikrintas blaivumas, nes jis iš išvaizdos atrodė išgėręs, bei jeigu gerai prisimena, pats A. V. prisipažino, kad yra išgėręs alkoholio. Kiek prisimena, A. V. nedaug įpūtė į alkotesterį, tačiau kiek tiksliai neprisimena. A. V. blaivumo patikrinimas gali būti užfiksuotas Body įrašuose. Kiti procesiniai dokumentai dėl A. V. blaivumo patikrinimo pildyti nebuvo, girtumo patikros kvitas spausdintas nebuvo. Kitų konflikto dalyvių blaivumas tikrintas nebuvo. Reagavimas į įvykį filmuotas (t. 1, b. l. 102-103).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad neprisimena tikslios datos, gavo iškvietimą dėl (duomenys neskelbtini) g. esančiame garažų masyve kilusio konflikto. Konflikto metu vienas asmuo trenkė kitam asmeniui, dėl ko tas asmuo turėjo pretenzijų. Atvykę atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prisimena, kad nukentėjęs asmuo nurodė, jog garažas priklauso jo žmonai, o tas kitas asmuo nulaužė spyną ir pasikabino savo. Dėl to kilo konfliktas, kurio eigoje spyną pakabinęs asmuo trenkė kitam asmeniui į veido sritį. Matė ant nukentėjusiojo asmens veido patinimą, tik neprisimena, kurioje pusėje. Asmuo, trenkęs nukentėjusiajam, bandė šalintis iš teritorijos, tačiau jį vijosi. Trenkęs asmuo aiškino, kad tai yra jo garažas, tačiau jokių dokumentų jiems nepateikė; sakė, jog nuėjo parūkyti, o kitas asmuo pradėjo jį vytis ir pagriebęs už peties jam trenkė, tačiau tiksliai šių aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad buvo kažkas ir dėl telefono, teigė jog jį atėmė, tačiau vėliau telefonas buvo surastas pas žmoną. Neprisimena, ar buvo suplėšyti drabužiai. Buvo nustatinėjamas neblaivumas, tiksliai neprisimena, bet kažkiek kaltinamasis įpūtė; neblaivumo kvitas yra duomenų bazėje. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 52-53).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. S. parodymai, kuriuose nurodė liudytojas nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja D. D. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 97-98).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. F. nurodė, kad yra garažų teritorijos bendrijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už ūkio veiklą garažų teritorijoje. Neprisimena tikslios dienos, kada įvyko tiriamas įvykis, tačiau minėtą dieną sulaukė pirmininko skambučio, kuris pasakė, jog yra neaiškumų dėl garažo. Atvyko į garažų masyvą, ten pamatė nukentėjusįjį prie savo garažo; kartu su juo buvo nukentėjusiojo tėvas ir garažų bendrijos pirmininkas. Po 10 minučių atvyko kaltinamasis, kuris atrodė apsvaigęs nuo kažko, gal nuo alkoholio, jo kalba buvo neaiški. Nukentėjusysis paprašė kaltinamojo parodyti garažo dokumentus, tačiau kaltinamasis pasakė, jog nieko nepateikinės. Prisimena, kad jie dar kažką kalbėjo, tačiau kompromiso nerado; neprisimena, kad pokalbio metu būtų vartota necenzūrinių žodžių. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Kaltinamasis, išgirdęs jog iškviesta policija, pasakė, kad nori rūkyti ir eina ieškoti parūkyti bei pradėjo šalintis iš vietos. Tada kaltinamasis pradėjo bėgti, nukentėjusysis jį vijosi. Pamatęs, jog jie bėga, nutarė bėgti iš kitos pusės ir pažiūrėti, kas ten bus. Prisimena, kad pradėjo bėgti ne iš karto, o po kokių 10-15 sekundžių. Tuomet pamatė už kampo, kad jie artinasi vienas prie kito ir matė, kaip būnant prie kelio užtvaro kaltinamasis vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tuo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo atsisukę veidas į veidą. Nematė, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors veiksmus prieš kaltinamąjį. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo, tačiau orientavosi. Jis tuo metu buvo nuo jų apie 30 metrų atstumu. Nurodė, kad susitikę jie ramiai stovėjo ir kalbėjosi, kaltinamajam niekas negrasino; negirdėjo, jog nukentėjusysis besivydamas kaltinamąjį būtų pastarajam kažką sakęs. Nematė, jog nukentėjusysis būtų fiziškai kontaktavęs su kaltinamuoju. Kaltinamasis tą vakarą atvažiavo su policija; ką kaltinamasis sakė atvykus policijai, jis nežino; neprisimena ir to, ką kiti sakė atvykus policijai. Nurodė, kad tik jis vijosi nukentėjusįjį ir kaltinamąjį; nukentėjusiojo tėvas ir pirmininkas negalėjo matyti smūgio, kadangi jiems užstoja garažai; jam pribėgus prie nukentėjusiojo, po kažkurio laiko pasirodė ir nukentėjusiojo tėvas su pirmininku (4 t., b. l. 53-54).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. V. nurodė, kad yra garažų bendrijos pirmininkas. 2023 m. gegužės 24 d. jis su buhaltere budėjo pagal grafiką, apie 19 val. prie jo atėjo A. V. ir pasakė, kad yra garažo savininkas, o jo garaže stovi svetima priekaba. Nuėjo kartu su tuo asmeniu, jis atrakino garažą ir jame pamatė priekabą, bandė pažiūrėti jos valstybinius numerius, bet jų nebuvo. Grįžęs namo pažiūrėjo, kad minėto garažo savininkė nuo (duomenys neskelbtini) m. yra E. B. – T. Paskambino minėtai moteriai, paaiškino jai situaciją, ji nurodė, kad negalės atvykti, atvyks ir ją atstovaus jos vyras A. T., susitarė visi susitikti 2023 m. gegužės 25 d. Minėtą dieną atvyko jis, pavaduotojas I. F., A. T. ir jo tėvas T. T., visi susitiko apie 21 val. Jam skambino A. V., sakė jei neatsikratys priekabos jis ją priduos į metalo laužą. Tuomet A. T. paskambino A. V., pasiūlė ateiti ir viską išsiaiškinti. Atvykus A. V., jis neturėjo jokių dokumentų, dėl to A. T. pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus ir viską išsiaiškinti. Jiems visiems stovint prie garažo niekas niekam negrasino ir fizinio kontakto nebuvo. Kai tik A. T. pradėjo skambinti pareigūnams, A. V. pradėjo bėgti iš teritorijos; jiems pasirodė, jog kaltinamasis išsigando policijos pareigūnų, jog jie atvyks ir išsiaiškins, kad jis nėra savininkas garažo. A. T. ėmė vytis kaltinamąjį, vijosi su telefonu rankose, besivydamas kaltinamąjį nieko jam nesakė. Jis ir nukentėjusiojo tėvas liko prie garažų, o I. F. nubėgo iš kitos pusės ta kryptimi, kuria nubėgo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Toje vietoje kur stovėjo jis nematė nieko. Po kokių 5 min grįžo I. F. ir A. T., pastarasis nurodė, kad A. V. jį sumušė, jis buvo susiėmęs už veido, tačiau neprisimena už kurios veido pusės. I. F. minėjo, kad matė patį įvykį būdamas iš toliau. Jam nukentėjusysis pasakojo, kad priėjo prie šlagbaumo ir jam iš visos jėgos trenkė kaltinamasis, dėl ko jis po to nukrito. Nurodė, kad agresijos iš jų pusės kaltinamojo atžvilgiu nebuvo, su A. V. niekas iš jų agresyviai nekalbėjo, nebuvo jokios grėsmės. Atvažiavus policijos pareigūnams, sugrįžo ir A. V.; tik tada jie atidarė garažą ir pamatė priekabą su valstybiniais numeriais. A. V. nuo tos priekabos buvo nuėmęs valstybinius numerius 2023 m. gegužės 24 d., pareigūnai atvykę juos vėl uždėjo. Nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. į garažą galėjo patekti tik kaltinamasis, kadangi buvusi spyna buvo nupjauta ir uždėta kita. Kai prie jų buvo atėjęs A. V., jis buvo išgėręs, nuo jo ėjo kvapas ir jis buvo labai agresyvus. Prieš pabėgdamas nuo jų, A. V. dar buvo paprašęs jų cigaretės, tačiau nei vienas iš jų nerūkė. Nurodė, kad iki minėto įvykio nepažinojo A. V., archyvuose, esančiuose nuo (duomenys neskelbtini) m. jo pavardės nėra; jam A. V. buvo tik matytas iš išvaizdos, kadangi prisimena, kaip 2022 m. rudenį jam būnant savo garaže priėjęs nepažįstamas asmuo (kaip dabar žino – A. V.) ieškojo savo garažo, tačiau tiksliai neprisiminė jo numerio (galvojo ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)); tada rudenį buvo užsirašęs kaltinamojo kontaktus (vardą, pavardę ir telefoną), tačiau pažiūrėjęs sąrašą tiek jis, tiek buhalterija, tačiau tokio asmens nebuvo, dėl to lapelį su kaltinamojo kontaktais išmetė; daugiau jokių santykių su kaltinamuoju nėra turėjęs, iki minėto įvykio fiziškai su kaltinamuoju nebuvo susitikęs ir jokių dokumentų kaltinamajam nerodė. Nurodė, kad garažų teritorijoje yra kameros, jų įrašus vėliau peržiūrėjo; suduotą smūgį jis matė tik peržiūrėjęs vaizdo kameras (4 t., b. l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. T. nurodė, kad yra nukentėjusiojo A. T. tėvas. Neprisimena tikslios datos, kuomet jam paskambino sūnus ir pasakė, kad kažkas atsitiko su jo garažu ir jam gali būti reikalinga spyna. Sūnus jį pasiėmė ir jie atvažiavo prie garažų. Atėjęs pirmininkas jiems pasakė, kad atsirado naujas garažo savininkas, kuris nupjovė buvusią jų spyną ir uždėjo naują savo spyną, taip pat paklausė jų, ką jie darys – ar pjaus spyną, jog įsitikintų, kad priekaba yra garaže. Pasakė, kad negalima taip pjaustyti spynų, kaip tai atrodys. Pirmininkas pasakė žinantis, kas čia užvaldė garažą, paskambino tam asmeniui (t. y. kaltinamajam) ir jis atėjo. Minėtas asmuo jiems sakė, jog jie užvaldė jo garažą ir išnešė visus daiktus, į tai jam atsakė, jog jie tiek metų mokėjo už garažą, tai yra jų garažas. Prašė kaltinamojo atidaryti garažą, kad įsitikintų, jog dar yra priekaba, tačiau kaltinamasis atsisakė tą padaryti. Kadangi buvo susidariusi konfliktinė situacija, nutarė iškviesti policijos pareigūnus, kaltinamasis su tuo sutiko. Policiją iškvietė jo sūnus. Policijos laukė apie valandą, policija negalėjo rasti, kur privažiuoti. Iki atvažiuojant policijai, kaltinamasis juos pradėjo filmuoti. Kadangi kaltinamasis juos filmavo, pasakė, jog reikia ir jį nufilmuoti, kad galėtų parodyti policijai. Policijai paskambinus ir pasakius, jog atvažiuoja, kaltinamasis pradėjo šalintis iš vietos. Jie klausė kaltinamojo, kur jis eina, sakė palaukti policijos pareigūnų, kad viską išsiaiškins jiems atvykus, į ką pastarasis tik numojo ranka. Tuomet kaltinamasis pradėjo bėgti už garažų, todėl jo sūnus filmuodamas telefonu pradėjo kaltinamąjį vytis ir tuomet už garažų viskas ir įvyko. Vėliau jam sūnus pasakė, kad bėgo paskui kaltinamąjį, sakė jam sustoti, sugriebė kaltinamąjį (už rankos ar tai peties), po ko atsisukęs kaltinamasis trenkė sūnui ir pabėgo. Sūnui buvo ant veido mėlynė, tik neprisimena, ant kurios veido pusės. Be sūnaus niekas iš jų nesivijo kaltinamojo. Nurodė, jog įvykio vietoje buvo jis, jo sūnus, pirmininkas ir jo pavaduotojas, visi jie tiesiog kalbėjo su kaltinamuoju, jokio fizinio kontakto nebuvo; tik kaltinamasis juos kaltino užgrobus garažą, jam tuo metu atrodė, jog kaltinamasis yra neadekvatus. Nurodė, kad kaltinamąjį pradėjo filmuoti dėl to, kad jis juos kaltinamo pasisavinus garažą ir jį matė pirmą kartą, dėl to norėjo užfiksuoti kaip jis atrodo (4 t., b. l. 55-56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, kad yra kaltinamojo A. V. sutuoktinė. Prisimena įvykį, tai buvo 2023 m. gegužės 25 d. vakaras, bet dar buvo šviesu. Tą dieną nežinojo, kur yra jos vyras, visur jo ieškojo. Jai paskambinus sutuoktinio telefono numeriu, atsiliepė nepažįstamas asmuo ir nurodė radęs žolėje sutuoktinio telefoną. Tuomet ji nuvyko susitikti su tuo asmeniu jai nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), prie garažų. Privažiavus ten, susitiko minėtą asmenį, jis atidavė jai telefoną ir pasakė, jog išgirdęs skambutį (kuomet ji skambino vyrui) pamatė ant žolės gulinti telefoną ir atsiliepė į skambutį. Vėliau jai skambino policijos pareigūnai, klausė, kaip ji rado sutuoktinio telefoną. Sutuoktinis grįžęs po minėto įvykio buvo labai nuliūdęs, jai pasakojo, kad kažkokie žmonės pareiškė nuosavybės teises į jo garažą, tame garaže nerado savo daiktų, tik rado kažkieno kito priekabą. Dėl to kilo konfliktas. Jis ten buvo vienas, be jokio palaikymo kai ėjo į tą susirinkimą, o ten buvę asmenys buvo pažįstami. Jai pasakojo sutuoktinis, kad jį visi vijosi, stvėrė jį už liemenės, ta liemenė jam buvo labai brangi, kadangi ją padovanojo brolis. Pasakojo, kad sutuoktinis sudavė kažkam į veidą. Su sutuoktiniu daug kalbėjo apie šį įvykį, jai sakė, kad konfliktas kilo dėl garažo. Sutuoktiniui minėta situacija buvo labai nemaloni, visi su juo bendravo pakeltu tonu, dėl to jis norėjo pasišalinti; mano, kad viskas taip įvyko dėl to, kad minėti asmenys norėjo sulaikyti jos vyrą ir stvėrė jam už liemenės. Mano, kad jos vyras bijojo, dėl to tikriausiai ir sudavė smūgį, t. y. dėl savigynos, vyras buvo vienas, o jų buvo daugiau ir jie jį vijosi. Nurodė, kad sutuoktinis nebuvo girtas, mano, kad gal buvo išgėręs vieną alaus, tiksliai pasakyti negali, bet tikrai nebuvo girtas. Jos sutuoktinis nėra toks, kuris norėtų tokių konfliktų, su juo santykiai sieja nuo (duomenys neskelbtini) metų, jį charakterizuoja kaip atsakingą, darbštų, nekonfliktišką, ramų asmenį (4 t., b. l. 73-74).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. – T. nurodė, kad yra nukentėjusiojo A. T. sutuoktinė. 2023 m. gegužės 25 d. vakare sulaukė skambučio iš garažų bendrijos primininko, kuris ją informavo apie tai, kad prisistatė asmuo, teigiantis, kad jis yra jos garažo savininkas ir nesuprantantis, kodėl jo garaže yra priekaba. Ji perdavė telefoną savo sutuoktiniui A. T. (kadangi jos vyras važiuoja į tą garažą, ji ten praktiškai nebūna), jie susitarė susitikti prie garažų. Atvykęs jos vyras pamatė, kad ant garažo yra pakeista spyna ir jų turimas raktas yra netinkamas. Vėliau atvyko kaltinamasis. Jos sutuoktinis norėjo viską ramiai išsiaiškinti, tačiau su kaltinamuoju konstruktyvaus pokalbio nepavyko užmegzti, kaltinamasis bendravo agresyviai. Dėl to jos sutuoktinis nutarė iškviesti policijos pareigūnus. Beskambinant bendruoju pagalbos numeriu, kaltinamasis pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Sutuoktinis, norėdamas užfiksuoti kaltinamojo veidą, pradėjo jį filmuoti, po ko kaltinamasis pradėjo bėgti. Jos vyras ėmė vytis ir pasivijo kaltinamąjį, paėmė ties pečiu jį už liemenės, tada kaltinamasis atsisukęs trenkė į veidą. Nepasakojo jai, ar tuo metu, kai kaltinamasis šalinosi tarp sutuoktinio ir kaltinamojo, tarp jų vyko pokalbis, prieš smūgio trenkimą kaltinamasis nusikeikė. Nežino, kodėl kaltinamasis nutarė trenkti jos vyrui. Vėliau atvyko policijos pareigūnai kartu su kaltinamuoju, kaltinamasis pradėjo kaltinti jos sutuoktinį, kad iš jo pavogė telefoną ir norėjo su juo susidoroti. Pareigūnai paskambino kaltinamojo telefono numeriu ir atsiliepė kaltinamojo žmona. Viskas pasibaigė tuo, kad jie surašė pareiškimą. Jai visos aplinkybės yra žinomos taip, kaip jas papasakojo sutuoktinis. Nuo kaltinamojo suduoto smūgio jos sutuoktiniui buvo sužalota kairė veido pusė – po kaire akimi, ties skruostikauliu buvo hematoma (mėlynė) ir patinimas. Vyras jai pasakojo, kad kaltinamasis įvykio metu buvo akivaizdžiai apsvaigęs. Su vyru susituokę yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, sutuoktinį ji charakterizuoja kaip gerą, ramų, konstruktyviai bendraujantį, nekonfliktišką asmenį (4 t., b. l. 73-75).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pateikė vaizdo įrašus, kurių vienas – paskutiniai skaičiai yra 16-44-28, buvo prijungtas prie bylos. Vaizdo įrašas buvo darytas įvykio metu, prieš kaltinamajam pradedant šalintis iš įvykio vietos prie ginčo garažo (4 t., b. l. 57-58, 63).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) dėl 2023 m. gegužės 25 d. įvykio. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis A. T. nurodė atpažinęs savo balsą, pokalbio metu su BPC prisistatė garažo savininku dėl to, kad nors garažas priklauso jo žmonai, jis tvarko su garažu visus susijusius klausimus (garso įrašas, 21.31 min. trukmės). Perklausant garso įrašą (22.07 min. trukmės), kaltinamasis A. V. nurodė, kad per šį įvykį buvo praradęs telefoną, dėl to vertino, kad jį A. T. užpuolė, jį laikė už peties ir tempė atgal į garažų masyvo teritoriją. Taip išsireiškė dėl patirto šoko ir prarasto telefono. Nukentėjusysis A. T. nurodė, kad policijai buvo skambinta antrą kartą po 10 minučių nuo smūgio sudavimo, kadangi nesulaukė policijos ir norėjo pasitikslinti, ar jie atvyks bei papildomai jiems nurodė apie suduotą smūgį. Perklausius 2023 m. gegužės 29 d. garso įrašą (16.13 min. trukmės), kaltinamasis A. V. nurodė, kad skambino tuo metu bendrijos pirmininkui ir sakė jam pranešti, kai atvyks policijos pareigūnai; nebuvo ginčytinų objektų, buvo pakabinta tokia pati spyna kaip jo, jis nežinojo, jog kiti asmenys naudojasi jo garažu (t. 4, b. l. 75-76).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, dėl jų kaltinamasis nurodė, kad jam buvo nustatytas iki 0,4 promilių neblaivumas, galbūt apie 0,2 promilės (4 t., b. l. 76).

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti garažų bendrijos pateikti vaizdo įrašai, dėl jų kaltinamasis nurodė, kad jis, bėgdamas iš įvykio vietos, savo veido neslėpė, saugojo galvą; neatsimena, ką jam sakė nukentėjusysis, bėgdamas iš paskos; iš šių vaizdo įrašų akivaizdžiai matosi, kad nukentėjusysis kaltinamąjį tempė atgal į teritoriją, iš kurios jis buvo jau beveik išbėgęs; kaltinamasis iki atvykstant policijos pareigūnams ar buvo grįžęs į įvyko vietą. Nukentėjusysis nurodė, jog smūgis jam buvo suduotas, kai bandė sustabdyti kaltinamąjį ir jį nufilmuoti, po to vaizdo įraše pasirodė I. F. ir nukentėjusiojo tėtis (4 t., b. l. 76-77).

2023 m. gegužės 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, jog apžiūros objektas yra įvažiavimas į garažų masyvą, esantį šalia adreso (duomenys neskelbtini). Priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtas kelio užtvaras, pro kurį patenkama į garažų masyvo teritoriją. Stovint tiesiai į kelio užtvarą už jo matoma garažų eilė. Dešinėje kelio užtvaro pusėje stovi nedidelis namelis, ant kurio yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, taip pat toje pačioje dešinėje pusėje, šiek tiek arčiau kelio užtvaro, ant apšvietimo stulpo yra dar viena vaizdo stebėjimo kamera. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą, objektų, turinčių reikšmės tyrimui tirti, nerasta, įvykio vietoje niekas nepaimta (t. 1, b. l. 22).

2023 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti skambučių garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro pagal ROIK 0123000296676, 3 vnt., pagal ROIK 0123000304490 – 2 vnt. Apžiūros metu nustatyta, kad 2023 m. gegužės 25 d. policiją į įvykio vietą kvietė nukentėjusysis A. T. ir pašalinis asmuo, kurio paprašė A. V. Taip pat, nustatyta, kad 2023 m. gegužės 29 d. policiją į įvykio vietą kvietė nukentėjusysis A. T. (t. 1, b. l. 62-66).

2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų dėl 2023 m. gegužės 25 d. įvykio pagal ROIK 0123000296676 – 3 vnt. ir 2023 m. gegužės 29 d. įvykio pagal ROIK 0123000304590 – 1 vnt. (t. 1, b. l. 70-73).

2023 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kuriuos 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu atsiuntė liudytojas I. F., viso 3 vnt. (t. 1, b. l. 83-85).

2023 m. birželio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1633/2023 (01) nurodyta, kad remiantis A. T. apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1. A. T. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, padaryta nuo trauminių poveikių kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (t. y. 2023 m. gegužės 25 d.); 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; 3. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4. A. T. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, padaryta nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) (t. 2, b. l. 16).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo A. V., nukentėjusiojo A. T., taip pat liudytojų D. D., A. S., I. F., H. V., S. V. ir E. B. – T. paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose (specialisto išvadose, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole) bei pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu jų apklausų metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-118-458/2021).

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2023 m. gegužės 25 d., apie 21.35 val. prie pakeliamo kelio užtvaro, esančio (duomenys neskelbtini) laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje adresu (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu kaltinamasis A. V. dešinės rankos kumščiu sudavė A. T. į kairę veido pusę, tuo sukeldamas A. T. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiame skruoste. Šias aplinkybes pripažįsta kaltinamasis A. V., jas patvirtina nukentėjusiojo A. T. bei kartu su juo buvusių liudytojų T. T., H. V. bei I. F. paaiškinimai, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų D. D. ir A. S. paaiškinimai, taip pat byloje esantys bendrijos, Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo metu pateikti, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikti garso ir vaizdo įrašai, viename iš jų (konkrečiai – bendrijos pateiktame vaizdo įraše Nr. 2 „2023-05-25”, apie 20.35 val., kameros Nr. 10) yra užfiksuotos smūgio sudavimo aplinkybės. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, todėl teismas išsamiau jų neanalizuoja.

Taip pat byloje nustatyta, jog prieš smūgio nukentėjusiajam sudavimą, kaltinamasis buvo atvykęs į susitikimą su nukentėjusiuoju, šiame susitikime taip pat dalyvavo nukentėjusiojo tėvas liudytojas T. T., šios bendrijos pirmininkas – liudytojas H. V. bei jo pavaduotojas – liudytojas I. F.. Pagal byloje esančių įrodymų visumą, šio susitikimo metu jiems nepavykus išspręsti kilusio ginčo dėl garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje, nuosavybės teisės (kaltinamajam ar nukentėjusiojo sutuoktinei šis garažas priklauso nuosavybės teise) ir nukentėjusiajam nutarus iškviesti policijos pareigūnus, kaltinamasis pradėjo eiti (šalintis) iš susitikimo vietos, o nukentėjusysis po kurio laiko pradėjo jį vytis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis kaltinamąjį pasivijo ties pakeliamu užtvaru. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo paaiškinimų bei bendrijos pateikto vaizdo įrašo Nr. 2 „2023-05-25” nustatyta, kad nukentėjusiajam pasivijus kaltinamąjį ir sugriebus jį ties kairiu petimi už liemenės, kaltinamasis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. T. į kairę veido pusę. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad šiuos veiksmus atliko gindamasis, todėl turi būti išteisintas.

BK 28 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo turi teisę į būtinąją gintį; šią teisę jis gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties instituto taikymo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022, 2K-73-654/2024). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą, konflikto dalyvių jėgų santykį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje; akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis įvykio dieną susitiko vakare, apie 21.00 val. ir bendravo susitikimo metu prie ginčo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) eilėje (dėl kurio nuosavybės teisės kilo ginčas). Tiek kaltinamasis bei nukentėjusysis, tiek ir šiame susitikime dalyvavę liudytojai T. T., H. V. bei I. F., teikdami paaiškinimus teisme, nurodė, kad kaltinamajam šio susitikimo metu nebuvo grasinama, buvo bendrauta cenzūriniais žodžiais, kaltinamojo atžvilgiu nebuvo naudotas fizinis smurtas. Nors kaltinamasis teigia, jog susitikimo metu buvo bendraujama pakeltu tonu, su juo bendraujama nepagarbiai, agresyviai, dėl ko jis jautėsi nejaukiai ir nesuprato, kodėl tokie dalykai sprendžiami 21 val., teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pats kaltinamasis sutiko nurodytu laiku atvykti į susitikimą, pakviestas telefonu iš pradžių bendrijos pirmininko, o vėliau – ir nukentėjusiojo. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog susitikimo metu buvo šviesu, susitikimas vyko viešoje vietoje – laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, šalia ginčo garažo, prie kurio yra kiti garažai, todėl šioje vietoje bet kuriuo metu galėjo būti ir kitų asmenų. Be to, kiti šiame susitikime dalyvavę asmenys teisme patvirtino, jog su kaltinamuoju buvo bendraujama be agresijos, necenzūriniai žodžiai nevartoti, jokios grėsmės kaltinamajam nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu pateiktas vaizdo įrašas, prijungtas prie bylos (4 t., b. l. 63), kurį kaltinamasis teigia daręs, kadangi norėjo nufilmuoti nukentėjusįjį. Šiame vaizdo įraše matyti, jog nukentėjusysis su kaltinamuoju bendrauja ramiu tonu, tarpusavyje nukentėjusysis su kitais susitikimo dalyviais taip pat kalbasi ramiai, įrašo pabaigoje nutariama kviesti policiją. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo po to, kai kaltinamasis nupjovė ginčo garažo spyną, kurią buvo uždėjęs nukentėjusysis (pastaruoju metu naudojęsis šiuo garažu), bei matydamas, jog garaže yra ne kaltinamajam priklausantys daiktai (nukentėjusiojo tėvo priekaba), užrakino garažą savo nauja spyna, neišsiaiškinęs situacijos galutinai, o nagrinėjamo susitikimo metu atsisakė atrakinti garažą, nors pats nuosavybės teisę į šį garažą patvirtinančių dokumentų neturėjo ir susitikime dalyvavusiems asmenims bei atvykusiems policijos pareigūnams jų neparodė.

Iš nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo metu pateikto vaizdo įrašo, nufilmuoto nukentėjusiojo telefonu, vejantis kaltinamąjį (4 t., b. l. 44), bei bendrijos pateiktų vaizdo įrašų Nr. 1 ir Nr. 2, pavadinimais „2023-05-25” matyti, jog ir nukentėjusiajam vejantis kaltinamąjį bei jį sugriebus ties petimi už liemenės pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir realaus (akivaizdaus) kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu nebuvo. Kaltinamojo teigimu, jis bėgti pradėjo tuomet, kai einant išgirdo kažkokį garsą ir atsisukęs pamatė atbėgantį nukentėjusįjį (tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai), tačiau nukentėjusysis, bėgdamas paskui kaltinamąjį, jam negrasino, kaltinamojo atžvilgiu nesielgė agresyviai, nevartojo necenzūrinių žodžių, neatliko kitų kaltinamojo saugumui grėsmę keliančių veiksmų. Priešingai, nukentėjusysis, bėgdamas paskui kaltinamąjį, ramiu tonu sakė: „Palauk, palauk, kur tu bėgi? Palauk, kur tu bėgi? Aš tuoj tavo veidą nufilmuosiu, policijai parodysiu“, o kaltinamasis neatsisukdamas bėgo toliau; po nukentėjusiojo frazės, kad jis nufilmuos kaltinamojo veidą ir parodys policijai, kaltinamasis užsidengė savo galvą liemene, tokiu būdu paslėpdamas po ja ir dalį veido, o nukentėjusiajam prisivijus kaltinamąjį bei jį suėmus ties petimi už kaltinamojo liemenės, kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį ir nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.

Vertinant šias įvykio faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog pagrindo manyti kaltinamajam, kad realiai yra kėsinamasi į jo sveikatą ar gyvybę, nebuvo. Nukentėjusysis, bėgdamas paskui kaltinamąjį, aiškiai nurodė, kad prašo jo sustoti (palaukti), kad nori užfiksuoti jo veidą, susitikimo metu jam taip pat nebuvo pagrindo bijoti dėl savo saugumo, o kaltinamasis tuo metu žinojo, jog dėl kilusio ginčo dėl ginčo garažo yra iškviesti pareigūnai, t. y. nukentėjusysis turėjo pagrindo jo prašyti likti įvykio vietoje. Be to, paskui kaltinamąjį bėgo tik vienas iš susitikimo dalyvių, t. y. nukentėjusysis, o pagal nukentėjusiojo paaiškinimus teisme, kurie visiškai sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jis, paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, apie tai pasakė kaltinamajam, t. y. kaltinamajam buvo žinoma, jog yra iškviesti policijos pareigūnai kilusiam ginčui išspręsti. Taigi policijos pagalba netrukus turėjo atvykti.

Tai, jog kaltinamajam nebuvo kilęs joks realus pavojus ar grėsmė jam, patvirtina ir aplinkybė, kad po šių nukentėjusiojo veiksmų, kurie buvo atlikti apie 21.35 val., dar iki atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis vienas grįžo į įvykio vietą ir buvo dar kartą priėjęs faktiškai prie pat nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių trijų liudytojų apie 21.57 val. (bendrijos pateiktuose vaizdo įrašuose nurodytas viena valanda ankstesnis laikas nei realiai tuo metu buvęs laikas). Tai patvirtina paties kaltinamojo paaiškinimai, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų T. T., H. V. bei I. F. paaiškinimai ir bendrijos pateikto vaizdo įrašo Nr. 3 „2023-05-25” duomenys. Kaltinamasis buvo grįžęs ieškoti savo įvykio metu netekto telefono, manydamas, jog susitikimo dalyviai jį pasisavino, tačiau vėliau paaiškėjo, kad pašalinis asmuo rado kaltinamojo telefoną už bendrijos ribų ir perdavė kaltinamojo sutuoktinei – liudytojai S. V. Šio vaizdo įrašo duomenys paneigia kaltinamojo paaiškinimus, kad jis, grįžęs į įvykio vietą, stovėjo apie 100 metrų atstumu nuo susitikimo dalyvių. Iš šio vaizdo įrašo duomenų bei susitikimo dalyvių paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis buvo pakankami arti jų – iki 5 metrų atstumu. Taigi nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis bijojo nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių liudytojų, ar kad jie kėlė kaltinamajam realią grėsmę (pavojų).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų spontaniškumą, vienkartinį pobūdį bei nagrinėjamo įvykio aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamasis A. V., suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, veikė netiesiogine tyčia, t. y. atlikdamas šį veiksmą, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo smūgio gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, t. y. sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, kumščiu smūgiuodamas į jautrią kūno sritį – veidą (BK 15 straipsnio 3 dalis).