- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1940-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07842-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. J. (D. J.) dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama iš atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) priteisti 265,38 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 119,42 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 18 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Be kredito“ (pradinė kreditorė) ir atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-024788, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P 24 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 24,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 265,38 Eur skola. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. kovo 12 d. sutartį nutraukė. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. Nr. e2-12290-1094/2022 ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. gruodžio 9 d. sutarties Nr. BK-024788 specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos ir bendrųjų sąlygų dalyje „šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos; priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo D. J. (D. J.) 265,38 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (265,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, jog jis pažeidė savo prievolę, todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 265,38 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų).
5. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš nagrinėjamos bylos aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (pradinė kreditorė yra juridinis asmuo, sudarantis sutartis verslo tikslais, siekdamas gauti pelno, o atsakovas – fizinis asmuo, ginčo sutartį akivaizdžiai sudaręs savo asmeniniams poreikiams patenkinti). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta du kartus – bendrųjų ir specialiųjų sąlygų dalyse, tačiau aplinkybė, kad ši sąlyga įtirtinta ir sutarties specialiųjų sąlygų dalyje, savaime nereiškia, kad ji buvo individualiai aptarta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant sutarties sąlygos sąžiningumą neturi būti apsiribojama vien tipinių (standartinių) sutarčių sąlygų kontrole, įstatyme vartojama sąvoka „individualiai neaptarta sutarties sąlyga“ yra platesnė nei sąvoka „standartinė sutarties sąlyga“ ir apima visas sutarčių sąlygas, kurios buvo vienašališkai įtvirtintos, nesant tarp sutarties šalių tinkamų derybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vertinant sutarties sąlygos dėl delspinigių turinį ir išdėstymą sutartyje matyti, jog ji suformuluota neindividualizuotai nei turinio, nei formos (pvz., naudojamo šrifto) prasme, išdėstyta niekuo neišsiskiriančioje vietoje, be to, analogiškos sąlygos buvimas ir bendrųjų sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, tik dar kartą pakartota specialiųjų sąlygų dalyje, taigi, nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Sutartis yra parengta pradinės kreditorės, ji yra standartinės formos. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar, kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti ar dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Ieškovės argumentai, kad sutarties sąlyga atsakovui buvo aiški ir suprantama, kad apie ją buvo informuotas ir pasirašė kiekviename sutarties lape, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šalys dėl šios sąlygos taikymo individualiai susitarė. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė, nors pareiga įrodyti, jog sąlyga buvo individualiai aptarta, tenka būtent jai (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sutarties sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad akivaizdu, jog šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 182,5 proc. per metus, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija. Ieškovė šios sąlygos nesąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sutarties sąlygą, kuria nustatyti 0,5 procentų dydžio už kiekvieną dieną delspinigiai, pripažįsta nesąžininga, taigi ji yra niekinė, negalioja ir šalių nesaisto nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti apeliantei iš atsakovo delspinigius – 119,42 Eur Eur ir bylinėjimosi išlaidas – 260,00 Eur; kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo žyminį mokestį – 19,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad šalys susitaria, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. Pažymi, kad pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas LR VKĮ.
10.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi (2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas mokėtinų netesybų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10.3. Apeliantė nurodo, kad jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos.
10.4. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009). Pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 413,79 Eur iki 41,38 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-12-368/2022).
10.5. Nurodo, jog apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats aatsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl aatsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir ssutartyje numatyta delspinigių norma.
10.6. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 260,00 Eur iki 179,32 Eur. Apeliantę su tokiu teismo vertinimu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių dalis, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024788, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – telefonas Huawei-P 24 terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti 24,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė 265,38 Eur skola. Kadangi atsakovas skolos nepadengė, 2021 m. kovo 12 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Nesutikimą grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutartyje įtvirtintas netesybas kaip civilinę atsakovo atsakomybę už netinkamai vykdomas prievoles, nepagrįstai taikė VKĮ ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
16. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesniosios instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti, vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia (liet. be kita ko) žemesniosios instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).
17. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius, priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
18. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad VKĮ ginčo sutarčiai negali būti taikomos, kadangi tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo kredito, o išperkamosios nuomos sutartis. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
19. Pažymėtina, kad pagal VKĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, vertintina, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
20. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, kuria nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turi jį savo žinioje ir juo naudojasi pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, o pasibaigus sutarties terminui, įgyja teisę įsigyti daiktą už 1 Eur, todėl pagal teisminę praktiką laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-178-855/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022). Tokia išvada padaryta, įvertinus sutarties sudarymo tikslą (atsakovo kaip nuomininko tikslą gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti) bei ieškovės elgesį po sutarties nutraukimo, t. y. siekį prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti (byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų reiškiamas reikalavimas grąžinti jam išnuomotą, o nuosavybėn perduotą daiktą).
21. Nustačius, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“, veikiantis kaip verslininkas, išnuomojo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, telefoną Huawei-P asmeniniams poreikiams patenkinti, kurį, sumokėjus visas 24 įmokų, pagal 2020 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. BK-024788 nuomininkas (atsakovas) galėjo įsigyti (išpirkti) už 1 Eur, sprendžiama, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas – atidėto mokėjimo būdu įsigyti nuosavybėn kilnojamąjį daiktą – telefoną Huawei-P , o ne tik tą daiktą laikinai už užmokestį naudoti ir valdyti. Laikytina, kad kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo nuomininkui pasiekti tikslą įsigyti telefoną Huawei-P , suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iškart. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
22. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ir remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021.
23. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes apeliantės nurodoma nutartis, kurioje nustatyta, kad teismas, sumažindamas mokėtinų netesybų dydį, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, buvo priimta anksčiau nei tos, kuriomis remiamasi nagrinėjant šią bylą. Minėta, kad esant nutarčių (precedentų) konkurencijai, šioje byloje kaip precedentu turi būti vadovaujamasi vėliausia iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).
24. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: precedento sukūrimo laiką; precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
25. Vilniaus apygardos teismo bylose, kuriomis apeliacinės instancijos teismas remiasi kaip precedentu, yra nustatytos tapačios ar labai panašios aplinkybės (ratio decidenti (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas)). Vėlesniuose teismų sprendimuose, kuriose buvo sukurtas precedentas, vertinant nuomos vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, sąžiningumą, kaip ir šioje byloje buvo nustatyta, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių dydžio, įtvirtinta sutarties skirsnyje „Šalių atsakomybė“, ir įtraukta į specialiąją sutarties dalį, yra standartinė, iš anksto pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios nuomininkas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas. Be to, teismai, įvertinę sutartimi nustatytą delspinigių dydį, priėjo prie išvados, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis šalių interesų pusiausvyros ir numatantis nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, sutarties sąlygą, numatančią 0,5 procentų delspinigių dydį, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
26. Spręstina, kad nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
27. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčijimas yra grindžiamas tik reikalavimu visiškai patenkinti ieškinį. Atmetus reikalavimą dėl delspinigių dydžio pakeitimo, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis, neturi savarankiško, atskiro nuo pagrindinio reikalavimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į apeliantės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, todėl pagrįstai proporcingai sumažino jam priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
29. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas dėl šalių sudarytos sutarties sąžiningumo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
31. Kadangi netenkinamas apeliacinis skundas, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.