- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- II-1132-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01125-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Pažeidėjas
- E. B.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B. (nuotoliniu būdu per programą ZOOM),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ specialistės V. S. 2025 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1668-2025 (ROIK 25270545079).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) specialistės V. S. 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1668-2025 (toliau – ir Nutarimas) E. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau ir Registras) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABI) 58 straipsnio 2-3 dalis. E. B. paskirta 625 Eur bauda (b. l. 14-16).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra administracinėn atsakomybėn trauktinu asmeniu yra bendrovės vadovas. Jis iš UAB „A.“ vadovo pareigų atsistatydino ir neįvykus pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui (bendrovės akcininkui dėl jo atsistatydinimo prašymo nepriėmus jokio formalaus/dokumentuoto sprendimo) su juo sudaryta bendrovės sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2022 m. spalio 1 d. (AB įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Šią aplinkybę patvirtina prie skundo pridedama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) pažyma. Kadangi 2023 m., 2024 m., kaip ir 2025 m. balandžio 17 d. pasibaigus jo darbo sutarčiai nėjo UAB „A.“ bendrovės vadovo pareigų, dėl to negali būti atsakingas ir baudžiamas už tai, kad bendrovė iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registrui 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Šią aplinkybę, kad su juo darbo santykiai nutrūko nurodė savo 2025 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau Institucija šių aplinkybių nesiaiškino ir atitinkamų duomenų iš Sodra neužklausė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. prašė skundą tenkinti. Pasak jo, tuo metu jis nebuvo vadovas. Bendrovė faktiškai nė vienos dienos neveikė, jokių pajamų negavo. Sodroje buvo užregistravęs atleidimą iš pareigų. Jokių kreditorių ar debitorių bendrovė neturėjo, jokia žala nebuvo padaryta. Vadovavo bendrovei UAB „A.“ nuo jos įsteigimo apie porą mėnesių, bendrovė buvo įsteigta tik projektui ir su APVA dėliojosi dalykus, ekonominio gyvybingumo tame nebuvo ir niekas neįvyko. Vadovavo labai fragmentiškai, buvo įsteigęs įmonę 2022 m. ir buvo atleistas. Po atleidimo, suprato, kad neteko prievolės pateikinėti metines deklaracijas. Vadovu jį paskyrė akcininkų susirinkimas, t. y. jis save paskyrė vadovu ir jis pats save atleido. Vadovauti įmonei ne pirma jo patirtis. Įmonės apskaitos niekas netvarkė, nes nebuvo buhalterės. 2023 metais už 2022 m. ataskaitos nebuvo teiktos. 2023 m. jis vadovu nebebuvo, pateikė Sodrai pranešimą. „Registrų centras“ išraše tą sutvarko automatiškai, kai atsiranda naujas vadovas, o šiuo atveju naujas vadovas dar neatsirado. Jo vertinimu, jis nėra įmonės vadovas. Bendrąja prasme ABĮ žino. Mano, kad „Registrų centras“ į šią situaciją žiūri labai formaliai. Nurodė, kad suvokia, jog kai yra vadovas, tai turi teikti ataskaitas, o kai nėra vadovas – neturi prievolės tą daryti. Mano, kad nėra įmonėje vadovas, nes jai nebevadovauja. Buvo formaliai surengtas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įformino jo kaip vadovo pasitraukimą, bet neprisimena datų kada tai buvo daroma. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, to jis nesureikšmina, nes buvo Sodrai pateikęs pranešimą, jam niekas nebuvo skolingas, skolų įmonė neturėjo – tai užverstas etapas. Mano, kad reiktų atsižvelgti į tai, kad vadovu buvo labai trumpą laiką, bendrovė nevykdė ūkinės veiklos, nebuvo jokių kitų darbuotojų, gali pateikti tą patvirtinančius dokumentus. Bando įmonę parduoti. Įmonės veiklos sritis turėjo būti vėjo parkai, vėjo jėgainės, tačiau tuo metu buvo situacija su energetikos kainomis, jos buvo stipriai sukilusios ir pasidarė neįmanoma tokį verslą palaikyti gyvybingą.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateiktas atsiliepimas raštu. Institucija atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo E. B. skundo netenkinti. Institucija atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus įrodymų visumą, mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį JAR tvarkytojui pateikė 2025 m. balandžio 22 d. Nurodoma, kad Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo darbo santykiai buvo nutrūkę ir jis apie tai buvo informavęs Sodrą, t. y. galimai nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, gali būti sietinas su Pareiškėjo kaip Bendrovės darbuotojo pareigomis, tačiau neatleidžia Bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo. Nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kylą nuo jo, kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas JAR iki įstatyme nustatyto termino, negali būti keičiamas darbo sutartimi (LAT išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 ir kitos).
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad bendrovė nevykdo veiklos, nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus JAR tvarkytojui. Institucija priėmė Nutarimą vadovaudamasi viešai prieinamais JAR duomenimis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas laikydamasis teisės aktų reikalavimų būtų informavęs JAR tvarkytoją apie atleidimą iš vadovo pareigų.
4.3. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nebuvo informuotas apie neįvykdytą prievolę teikti metines finansines ataskaitas. Nurodoma, kad JAR tvarkytojui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes – administracinę atsakomybę. Skiriant Pareiškėjui nuobaudą, buvo įvertinta lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, dėl to buvo paskirta bauda, kurios dydis artimas minimaliam.
5. 2025 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose E. B. prašo panaikinti priimta Nutarimą ir nurodo, jog bendrovė buvo įsteigta kaip specialiosios paskirties (SPV) įmonė, skirta konkrečiam sandoriui, t. y. įsigyti kitos įmonės akcijas ir/ar turto vienetą(-us). Planuota sandorio data – 2022 m. rugsėjis. Tačiau sandoris neįvyko, tad Bendrovė daugiau veiklos nevykdė ir nevykdo. Tarp jo ir Bendrovės, dėl pasikeitusios Bendrovės ateities perspektyvos, buvo nutraukti darbo santykiai. Bendrovės likvidavimas yra nesvarstomas, nes tikimasi, kad ateityje gali pasitaikyti potencialių sandorių galimybių ir Bendrovė veiks sandorio sudarymo tikslais. „Registrų centras“ nesuteikia galimybės uždėti požymio (ang. dormant status) įmonei, kuri laikinai ar tam tikrą laikotarpį nevykdo veiklos, kaip kad įprasta kitose ES valstybėse narėse. Taip pat, „Registrų centras“ nesuteikia ir galimybės lengvai bei patogiai iš anksto įvykdyti Bendrovei kylančias prievoles taip, kad nebūtų patirta bereikalinga administracinė našta, patirtos laiko ir piniginės sąnaudos. Nurodė, kad įmonė įkurta tik 2022 m. rugpjūčio 9 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotu bei priežiūros institucijų taikoma „Deklaracija dėl pirmųjų verslo metų“ numatyta, kad už pirmuosius veiklos metus verslas ir verslininkai nėra baudžiami. Nurodo, kad 2025 m. balandžio 22 d. buvo pateikta Bendrovės finansinė atskaitomybė. Pažymi, kad Bendrovė nevykdo jokios veiklos, mano, kad buvo nepagrįstai prioretizuota baudų skyrimo procese, bei reikšmingai diskriminuojama stambaus verslo, kuris kelią reikšmingą grėsmę finansų sistemai ir ekonomikai, atžvilgiu. Pažymi, kad „Registrų centras“ nesiėmė jokių veiksmų jo informuoti apie susidariusią situaciją dėl neįvykdytos prievolės. Mano, kad padarytame pažeidime nėra nusižengimo pavojingumo, nėra nustatytos jo kaltės.
6. Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, UAB „A.“ vadovu nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. yra E. B.
Skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
7. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
8. 2025 m. birželio 25 d. VĮ Registrų centras nutarimu E. B. buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad būdamas UAB „A.“ vadovu pagal Juridinių asmenų registro duomenis, nepateikė per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2, 3 dalyse.
9. E. B. nesutinka su priimtu Nutarimu, pagrindiniu skunde nurodomu argumentus pateikdamas faktą, kad jis iš vadovo pareigų atsistatydino ir neįvykus pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui (bendrovės akcininkui dėl jo atsistatydinimo prašymo nepriėmus jokio formalaus sprendimo) pasibaigė jo darbo sutartis su bendrove 2022 m. spalio 1 d. Tai pasak pareiškėjo, reiškia, kad jis nėra atsakingas ir negali būti baudžiamas kaip vadovas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildė savo argumentus teigdamas, kad įmonė buvo įsteigta, tačiau realiai jokios veiklos nuo pat įsteigimo nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Jo nurodomi teiginiai ir aplinkybės nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumo.
11. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).
12. Pareiškėjo E. B. skundo argumentai ginčijant priimto nutarimo pagrįstumą yra susiję su tuo, kad jis nėra tinkamas nusižengimo subjektas, šį teiginį pagrindžiant aplinkybe, kad SODRA patvirtino, jog jis iš vadovo pareigų buvo atleistas 2022 m. spalio1 d., akcininkų susirinkimas nepriėmė formalaus sprendimo dėl jo atsistatydinimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatymo nustatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. eAN2-22-988/2021, AN2-93-1121/2021). Taigi E. B. duomenys iš SODRA apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta kitais įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2. 67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su E. B. kaip UAB „A.“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.
14. Teismas sprendžia, kad faktinė aplinkybė, kad E. B. darbiniai santykiai, kaip darbuotojo socialinės apsaugos srityje nutrūko 2022 m. spalio 1 d., nesuponuoja automatinės išvados apie jo kaip vadovo pareigų pagal civilinius teisinius santykius pabaigą. Tą patvirtina ir duomenys byloje. Byloje esantys išrašai iš Registrų centro, kuriuose nurodyta, kad vienintelis akcininkas nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. yra UAB „B.“, kurios vadovu irgi yra E. B., kaip jis pats patvirtino teismo posėdyje. Registro išrašo istorijoje UAB „A.“ vieninteliu vadovu yra nurodytas būtent E. B. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. Išraše nėra jokio įrašo, kad E. B. vadovavimas būtų pasibaigęs. E. B. paklaustas teismo posėdžio metu, kodėl akcininkų susirinkimas nepriėmė jokio formalaus sprendimo dėl jo atsistatydinimo, konkrečių priežasčių pareiškėjas nurodyti negalėjo. Teigė, kad buvo formaliai surengtas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris įformino jo kaip vadovo pasitraukimą, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, to jis nesureikšmina, mano kad Registrų centre įrašai susitvarko automatiškai. Tokie pareiškėjo teiginiai, teismui leidžia juos vertinti kaip gynybinę poziciją siekiant mažinti savo atsakomybę, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pats pareiškėjas yra juridinio asmens, kuris ir yra vienintelis akcininkas, vadovas, t.y., kaip pats E. B. patvirtino jis pats save priėmė ir pats atleido, vadinasi turėjo visas galimybes savo kaip vadovo pasitraukimą iš įmonės sutvarkyti kaip to reikalauja teisės aktai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis vadovauja ne vienai įmonei, yra baigęs aukštąjį mokslą marketingo ir tarptautinės komercijos srityje, taigi turi tiek žinias, tiek patirtį dėl įmonių valdymo. Tai reiškia, kad nėra pagrindo manyti, kad jis neturėjo galimybės suprasti kokie įsipareigojimai kyla iš teisės aktų, reguliuojančių įmonių valdymą. Pareiškėjas teigė, kad įmonė buvo įsteigta ir nevykdė jokios veiklos, tačiau ši aplinkybė neatleidžia įmonės nuo tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su informacijos deklaravimu valstybinėms institucijoms. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsilavinimą ir darbinę vadovavimo patirtį, teismas vertina, kad E. B. veiksmai ir sprendimai priimti neatsakingai, tačiau sąmoningai suprantant jų pasekmes.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, determinuoja ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose. ABĮ keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu/atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl E. B., jau turėjęs vadovavimo įmonėms patirtį, negalėjo nežinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti siekiant išspręsi jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. B. yra tinkamas subjektas, ir Registrų centras turėjo teisę iš jo reikalauti, atlikti pareigą – tinkamai organizuoti įmonės vidinę veiklą, jog ataskaitų rinkiniai būtų įstatyme nustatyta tvarka pateikti Juridinių asmenų registrų tvarkytojui.
16. Tai, kad E. B. faktiškai savęs nelaiko direktoriumi, nes negauna atlyginimo, neatlieka kitų veiksmų įmonėje, nepanaikina juridinio fakto, t. y. juridinio registro įrašo, pagal kurį jis toliau yra direktorius ir jam šio teisinio fakto pagrindu kyla pareigos pagal CK ir Akcinių bendrovių įstatymą. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsistatydinus, nutraukus darbo sutartį UAB „A.“ vadovas E. B. atšauktas nebuvo ir toliau eina šias pareigas. Be to, nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis jau po darbo sutarties nutraukimo 2025 m. balandžio 22 d. pateikė įmonės vardu ataskaitas Registrų centrui, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad jis yra vis dar laikomas tinkamu subjektu, pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir jo „išoriniai“ santykiai su įmone nepasibaigė dėl to, kad nebuvo atliktos privalomos procedūros registrų centre, o neturėdamas oficialaus vadovo statuso jis nebūtų galėjęs pateikti ataskaitų. Kitų objektyvių aplinkybių, kurios nebūtų priklausomos nuo paties E. B. valios, kurios šalintų jo atsakomybę, jis nenurodė.
17. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis). Apie tai, kad E. B. būtų atlikęs tokius veiksmus byloje duomenų nėra.
18. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą. Teismas nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatė, jų nenurodė ir pats E. B.
19. Tai, kad įmonė galimai nevykdė jokios veiklos taip pat nešalina atsakomybės, nes bendrovė niekur nedingo ir jos vadovui ir vieninteliam akcininkui liko pareigos, kurios įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos visoms veikiančioms (nelikviduotoms, nebankrutavusioms) įmonėms, tarp jų išliko ir pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pateikimas pavėluotai taip pat nešalina atsakomybės. Nutarime yra nurodyta, kad 2025 m. balandžio 22 d. finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia skundžiamo nutarimo išvada, kadangi ji atitinka teismų praktiką. Pagal teismų praktikoje formuojamus išaiškinimus, vien tai, kad vadovas šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina – vadovaujantis apygardos teismų formuojama praktika, ši aplinkybė neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-304-1058/2025).
20. Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymu visetu, o nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Šiuo atveju kaip buvo minėta, juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi. Taigi teismo vertinimu, byloje nustatyta, jog vadovo pareigas ėjo būtent E. B.
21. Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustačius faktines aplinkybes ir pritaikius ANK tiek dėl pažeidimo kvalifikavimo, tiek dėl nuobaudos paskyrimo. Už nusižengimą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį įstatymas nustato nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų dydžio baudą. E. B. paskirta 625 Eur bauda. Pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad įmonė nevykdė veiklos, jis ataskaitas pateikė pavėluotai. Kaip pažymėjo teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, pavėluoto pateikimo nėra pagrindo vertinti kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės, kitų lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, sunkinančių - taip pat. Teismas sprendžia, kad nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, atsižvelgiant į teisingumo principą paskirta 25 Eur už minimalią nuobaudą didesnė bauda. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad skundžiamas VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės įmonės Registrų centras specialistės V. S. 2025 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1668-2025 (ROIK 25270545079) palikti nepakeistą ir E. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.