- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-2661-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38870-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- V. R., A. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės R. komercinės firmos ieškinį atsakovams V. R. ir A. R. dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras ir notarė R. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2015-05-05 sutartį (Notarinio registro Nr. 14-1991), sudarytą tarp A. R. ir V. R. dėl paveldėjimo teisių dovanojimo; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės A. R. atsakovui V. R. ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. buvo patikslintas 2020-05-29 raštu dėl rašymo apsirikimo ištaisymo), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovės A. R. nuosavybės teisių į minėtą paveldėto turto dalį registraciją VĮ Registrų centre; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei A. R. išduotą 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr. 14-5815) dėl minėtos dalies turto paveldėjimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Bankroto administratorei susipažinus su VĮ Registrų centro testamentų registro duomenimis paaiškėjo, jog atsakovas V. R. 2015-05-05 Vilniaus miesto 14-ame notarų biure patvirtinta sutartimi (Reg. Nr. 14-1991) perleido (padovanojo) jam priklausančias paveldėjimo teises motinai A. R. Mirus atsakovo tėvui D. R., (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį A. R. priėmė mirusiojo palikimą, be kita ko: ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas V. R. savo paveldėjimo teises buvo padovanojęs A. R., todėl jis po tėvo mirties nepaveldėjo jokio turto. Kito turto atsakovas V. R. neturi.
1.2. Administratorės įsitikinimu, 2015-05-05 sandoris dėl paveldėjimo teisių perleidimo (dovanojimo) pažeidžia įmonės ir atsakovo asmeninių kreditorių interesus. Egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl sandoris panaikintinas ir taikytina restitucija. Įmonės bankroto byloje yra patvirtinta 9 464,97 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, be to, 5 MMA (2 775 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmata. Kreditoriai ir administratorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, sandorio sudarymo metu atsakovo V. R. atžvilgiu buvo atliekami vykdymo veiksmai pagal daugybę vykdomųjų dokumentų. Kadangi bankroto byla įmonei yra iškelta 2019-06-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-07-08, todėl administratorė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sandorį atsakovas sudarė su motina, taigi taikytina CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Sandoris yra neatlygintinas, o CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Dėl sandorio A. R. po D. R. mirties paveldėjo ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėtos dalies rinkos vertė 2 115 Eur), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 908 Eur), taip pat ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėtos dalies rinkos vertė 19 450 Eur).
1.3. Pripažinus paveldėjimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.145 straipsniu, A. R. privalo grąžinti atsakovui V. R. minėto turto dalį, kurią šis būtų paveldėjęs po tėvo D. R. mirties. Be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, pripažintina negaliojančia ir panaikintina A. R. nuosavybės teisių į atitinkamą paveldėtą turtą registracija bei atitinkama paveldėjimo liudijimo dalis (e. b. 1 t. 1-6 b. l.).
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. B. atsiliepime į ieškinį prašė įvertinti, ar ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, o termino praleidimo atveju ieškinį atmesti; nepriklausomai nuo ieškinio senaties (ne)taikymo atmesti ieškinį. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovė byloje yra atsakovo V. R. įsteigtas juridinis asmuo – R. komercinė firma. Jos teisinė forma – individuali įmonė, kurios vardu bankroto proceso metu veikia bankroto administratorė. Sudarius ginčijamą 2015-05-05 sutartį dėl paveldėjimo teisių dovanojimo, ieškovė apie 2015-05-05 sutarties sudarymą sužinojo arba turėjo sužinoti tuo pat metu, kadangi atsakovas V. R. yra IĮ R. komercinės firmos vienintelis galimas steigėjas (savininkas). Prašo teismo įvertinti, ar ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, o, nustačius termino praleidimą, prašo taikyti ieškinio senatį.
2.2. Patenkinus ieškinį ir panaikinus ginčijamą 2015-05-05 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, nereiškia, kad bus patenkinti ieškovės nurodyti turtiniai reikalavimai, kadangi mirusiojo asmens turtas būtų padalintas į dalis ir atsakovui V. R. atitektų tik 3/8 dalis turto (priklausiusio mirusiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) ir ¾ dalys turto (priklausiusio mirusiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise). Tokiu atveju turto dalis būtų sunku realizuoti, nes likusi turto dalis vis tiek priklausytų sutuoktinei A. R. Patenkinus ieškinį būtų sutrukdytas normalus A. R. paveldėto turto valdymas, o kreditorių reikalavimų patenkinimas nebūtų garantuotas dėl turto dalių realizavimo ypatumų (e. b. 1 t. 21-23 b. l.).
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepime prašė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovės A. R. nuosavybės teisių į paveldėto turto dalį registraciją VĮ Registrų centre laikyti išvestiniu ir pertekliniu bei jį atmesti kaip nepagrįstą, o dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant atstovui. Nurodė, kad:
3.1. VĮ Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas tik vykdantis nustatytas registrų tvarkytojo funkcijas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus neturi būti reiškiamas.
3.2. Ieškinyje nurodytas sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (Notarinio registro Nr. 14-5815) ir į bylą kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Registro Nr. 10/333195) nurodyto sodo pastato unikalaus numerio Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 24-26 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 nutartimi civilinė byla pagal ieškovo bankrutuojančios R. komercinės firmos ieškinį atsakovams V. R. ir A. R. dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo, perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (e. b. 1 t. 30-31 b. l.).
5. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovo atstovai patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
6. Teismo posėdžių metu atsakovas V. R. prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
8. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl teismo nustatytų aplinkybių
9. Ieškovė prie ieškinio teikė antstolių informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, jog išieškojimai iš skolininko V. R. buvo vykdomi nuo 2001-09-05.
10. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad V. R. 2015-05-05 Vilniaus miesto 14-ame notarų biure patvirtinta sutartimi, registro Nr. 14-1991, padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises motinai A. R., likusias po tėvo D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (1 p.). Paveldėjimo teisių perleidėjas pareiškė, jog palikimą, likusį po tėvo D. R. mirties, priėmė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 14 notarų biurui pateikdamas pareiškimą palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad IĮ R. komercinė firma įregistruota 1992-12-15, jos savininkas V. R. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3444-933/2019 atsakovei IĮ R. komercinei firmai iškelta bankroto byla, IĮ R. komercinės firmos bankroto administratore paskirta MB „Tavix“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA340). Teismo 2019-09-24 nutartimi atsakovė BIĮ R. komercinė firma pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2019-09-06 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; patvirtinta supaprastinto bankroto proceso trukmė trijų mėnesių laikotarpiui, nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 5 MMA (2 775 Eur, įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmata, iš jų 3 MMA (1 665 Eur) administratoriaus atlyginimui ir 2 MMA (1 110 Eur) kitoms administravimo išlaidoms. Teismo 2019-10-24 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas viso 13 470,51 Eur sumai.
13. Ieškovės ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė ieškiniu yra pareiškusi kelis reikalavimus: pirma, dėl 2015-05-05 sutarties pripažinimo negaliojančia; antra, dėl restitucijos taikymo; trečia, dėl atsakovės A. R. nuosavybės teisių registracijos į paveldėto turto dalį pripažinimo negaliojančia VĮ Registrų centre; ketvirta, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei A. R. išduotą 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr. 14-5815) dėl minėtos dalies turto paveldėjimo; penkta, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Dėl actio Pauliana
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2010-11-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012-11-06 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
15. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
16. Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą. Dėl to nagrinėjant bylą ieškiniu ginčijamas sandoris įvertinamas pagal actio Pauliana sąlygas, kurios išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą; kt.).
17. Kadangi byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas visų pirma pasisako dėl šio instituto, nes jo taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties
18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama bankroto administratoriaus teisė, įtvirtinta pačiame ĮBĮ, ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, be kita ko, reiškiant ir actio Pauliana. Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015). Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (3 punktas).
20. Bankroto byla R. komercinei firmai iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019-07-08 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratorė ieškinį pareiškė 2019-12-30, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad bankroto administratorė kreipdamasi į teismą praleido įstatymą nustatytą ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju ieškinio reikalavimus reiškia būtent bankroto administratorė, todėl nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, notarės R. B. nurodyta ieškinio senaties skaičiavimo tvarka. Taigi ieškovė atstovaujama bankroto administratorės, kreipdamasi į teismą, nepraleido įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
21. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2015-05-05 sutartį, Notarinio registro Nr. 14-1991, sudarytą tarp A. R. ir V. R. dėl paveldėjimo teisių dovanojimo.
22. Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o tuo atveju, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir įmonės turto nepakankant kreditorių reikalavimams patenkinti, įmonės administratorius turi teisę ginčyti ne tik pačios įmonės, bet ir jos savininko sandorius, turinčius įtakos atsiskaitymams su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2013). Atsižvelgiant į tai, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto, laikytina, jog kreditorius (taip pat bankroto administratorė) įgyja reikalavimo teisę į skolininką (individualios įmonės savininką) tada, kai kreditoriaus reikalavimams patenkinti neužtenka individualios įmonės turto (CK 2.50 straipsnio 4 dalis).
23. Sąžiningas įmonės savininkas, žinodamas, kad įmonės turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių įmonės turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, ir, akivaizdu, jog tokioje situacijoje jis nebegali didinti nei įmonės, nei savo turimų prievolių ar tikslingai mažinti turimo turto. Tačiau jei savininkas elgiasi nesąžiningai, didina įmonės ar savo prievoles, mažina turtą ar imasi panašių veiksmų atsiskaitymui su kreditoriais išvengti, toks nesąžiningumas suponuoja kreditoriaus teisę įgyvendinti atsiradusį reikalavimą nukreipiant į įmonės savininką. Taigi, sistemiškai aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir 2.50 straipsnio 4 dalį, konstatuotina, kad kreditoriaus teisė reikalauti individualios įmonės savininkui atsiskaityti už įmonės prievoles atsiranda nuo to momento, kai įmonės turto neužtenka atsiskaityti su kreditoriais. Savininkui taikant objektyvųjį kriterijų, laikoma, kad jis apie tokią situaciją sužino vos jai susidarius ir prisiima dėl to riziką. Sprendžiant, ar prievolių vykdymo terminas, kaip tam tikra skolininko apsauga, gali būti taikomas, būtina vertinti skolininko sąžiningumą. Remiantis interesų pusiausvyros principu, skolininkas prievolės įvykdymo terminu gali gintis tik tol, kol jis elgiasi sąžiningai. Dėl to pirmiausia būtina vertinti skolininko elgesį sąžiningumo aspektu. Nustačius, kad skolininkas elgėsi nesąžiningai, t. y. žinodamas apie prastą įmonės turtinę padėtį ir turto atsiskaityti su kreditoriais nepakankamumą, didino įsipareigojimus, mažino turimą turtą ar pan., negali būti taikoma prievolės įvykdymo terminų suteikiama apsauga, nes taip būtų sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti savo teisėmis ir mažinama kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).
24. Į bylą ieškovė teikė įrodymus, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną R. komercinė firma buvo skolinga 8 666,14 Eur, o dabar įmonės patvirtinti įsiskolinimai sudaro 13 470,51 Eur. Byloje nenustatyta, kad ginčijamo sandorio metu R. komercine firma būtų turėjusi turto, kurio būtų užtekę padengti turimus įsiskolinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).
26. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas). Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti atsakovų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio teko patiems atsakovams. Šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis sandoris, o atsakovas V. R. paveldėjimo teises perleido motinai A. R. Dėl to, esant įrodytiems atsakovų artimos giminystės ryšiams (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), atsakovams teko pareiga įrodyti savo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Atsakovai neįrodė būtinybės sudaryti šį sandorį, o teismo posėdžio metu atsakovo V. R. išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo teigti apie aplinkybių, privalomų ginčijamam sandoriui sudaryti, būtinumą, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.
27. Bylos aplinkybės patvirtina tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu: i) kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ii) ginčijamas sandoris – dovanojimo sutartis pažeidė kreditorių teises; iii) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – dovanojimo sutarties; iv) skolininkas laikytinas nesąžiningu, nes turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Dėl išdėstytų aplinkybių actio Pauliana pagrindu 2015-05-05 dovanojimo sutartis, registro Nr. 14-1991, kuria V. R. padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises motinai A. R., likusias po tėvo D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pripažintina negaliojančia.
Dėl restitucijos taikymo
28. Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės A. R. atsakovui V. R. ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
29. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Tai reiškia, kad actio Pauliana pagrindu skolininko sudarytas sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu didesne apimtimi, nei yra būtina kreditoriaus nepatenkintai reikalavimo daliai patenkinti. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; kt.).
30. Pagal 2015-11-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomai) D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi mirusiojo sutuoktinė A. R.: ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato vidutinė rinkos vertė 2 115 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 908 Eur; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 900 Eur; pastabose pažymėta, kad į likusią ½ dalį sodo pastato, nurodyto 1-ame punkte, ir žemės sklypo, nurodyto 3 punkte, mirusiojo sutuoktinei išduotas nuosavybės teisės liudijimas pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį.
31. Teiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, pagal kurį: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota A. R. vardu – įregistravimo pagrindas 2015-11-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 14-5815, vidutinė viso žemės sklypo rinkos vertė 908 Eur; pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. R. vardu – įregistravimo pagrindas: 2015-11-19 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 14-5813 ir 2015-11-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 14-5815, viso pastato vidutinė rinkos vertė 4 230 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. R. vardu – įregistravimo pagrindas 2015-11-19 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 14-5813 ir 2015-11-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 14-5815, vidutinė rinkos vertė 38 900 Eur.
32. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė <...> panaikinus ginčijamą 2015-05-05 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, visiškai nereiškia, kad bus patenkinti ieškovės nurodyti turtiniai reikalavimai, kadangi mirusiojo asmens turtas būtų padalintas į dalis ir atsakovui V. R. atitektų tik 3/8 dalys turto, priklausiusios mirusiam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir ¾ dalys turto priklausiusio mirusiam asmeniui asmeninės nuosavybės teise.
33. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).
34. Atsižvelgiant į šalių teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, į bylos medžiagą, kurioje yra nurodytos paveldėto turto vertės, į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, į tai, jog kreditorių reikalavimai nukreipiami į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiems reikalavimams patenkinti, yra pagrindas taikyti restituciją tik į 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalių vertė sudarytų 14 587,50 Eur, ir šią turto dalį priteisti iš atsakovės A. R. atsakovui V. R.. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas į atsakovo turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Actio Pauliana kompensacinis pobūdis atspindi šio instituto taikymo tikslą – panaikinti kreditoriaus nuostolį, atsiradusį dėl nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis siekė išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tačiau actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija visų pirma siekiama atkurti skolininko mokumą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet ne suteikti išimtines teises kreditoriui į actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018). Vertinant nurodytų objektų vidutines rinkos vertes, teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, įsiskolinimo dydį, buvusį ginčijamo sandorio sudarymo metu, CK 6.66 straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo taikyti restitucijos kitai nurodytai turto daliai, todėl aptariamas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu
35. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei A. R. išduotą 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr. 14-5815) dėl minėtos dalies turto paveldėjimo.
36. Kaip jau minėta, pagal 2015-11-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (papildomai) D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi mirusiojo sutuoktinė A. R.: ½ dalį pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato vidutinė rinkos vertė 2 115 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 908 Eur; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 38 900 Eur; pastabose pažymėta, kad į likusią ½ dalį sodo pastato, nurodyto 1-ame punkte, ir žemės sklypo, nurodyto 3 punkte, mirusiojo sutuoktinei išduotas nuosavybės teisės liudijimas pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį.
37. Teismas pagal aukščiau išdėstytus argumentus actio Pauliana pagrindu pripažino negaliojančia 2015-05-05 dovanojimo sutartį, registro Nr. 14-1991, kuria V. R. padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises motinai A. R., likusias po tėvo D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, o restituciją taikė tik į 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalių vertė sudarytų 14 587,50 Eur. Dėl išdėstytų aplinkybių yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei A. R. išduoto 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (Notarinio registro Nr. 14-5815) dalį dėl 3/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalių vertė sudarytų 14 587,50 Eur. Kadangi buvo pareikštas actio Pauliana ieškinys, vertinant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 dalių vertę – 14 587,50 Eur, teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, įsiskolinimo dydį, buvusi ginčijamo sandorio sudarymo metu, CK 6.66 straipsnio 4 dalį, nėra pagrindo naikinti likusios paveldėjimo teisės liudijimo dalies, todėl aptariamas ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.
Dėl teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia
38. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia ir panaikinti atsakovės A. R. nuosavybės teisių į minėtą paveldėto turto dalį registraciją VĮ Registrų centre.
39. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes panaikinus sandorį (ar kitą teisinį pagrindą), išnyksta nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas. Pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti A. R. nuosavybės teisių į paveldėto turto dalį registraciją VĮ Registrų centre yra akivaizdžiai išvestinis ir perteklinis iš reikalavimų pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti 2015-05-05 sutartį (Notarinio registro Nr. 14-1991) ir 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio registro Nr. 14-5815). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus neturi būti reiškiamas.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis), t. y. atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, nutarties 29 punktas).
41. Pripažinus dalį ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu, konstatuotinas nuosavybės teisės į tokią dalį pasibaigimas (praradimas). Nuosavybės teisės pasibaigimas (praradimas) teismo sprendimu yra registruojamas juridinis faktas (CK 4.254 straipsnio 1 punktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 69 punkte nurodyta, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
42. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pabrėžtina, kad reikalavimas panaikinti atsakovės A. R. nuosavybės teisių į minėtą paveldėto turto dalį registraciją VĮ Registrų centre yra išvestinis ir perteklinis iš reikalavimų panaikinti dalį paveldėjimo teisės liudijimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigą keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai, numato įstatymas, todėl atskiras (savarankiškas) reikalavimas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui panaikinti teisinę nuosavybės registraciją neturi būti reiškiamas. Tokia teisės aiškinimo ir taikymo pozicija dėl reikalavimo panaikinti teisinę nekilnojamojo turto objekto registraciją yra vyraujanti ir kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, sprendimą įgyvendinus, yra ex lege (liet. įstatyminis) pagrindas išregistruoti atsakovės A. R. nuosavybės teisinę registraciją į dalį turto pagal šį teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
44. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 363 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai (e. b. 1 t. 63-64, 97-99 b. l.). Byloje patirta 16,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šiuo teismo sprendimu iš esmės buvo patenkinta 64,91 procento pareikštų turtinių reikalavimų (ginčijamo turto vertė 19 450+908+2 115 Eur, o patenkinta 14 587,50 Eur apimtyje).
45. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). Šių aplinkybių pagrindu iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 235,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
46. Kadangi ieškovė kreipdamasi į teismą yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), atsižvelgiant į tenkintas reikalavimų dalis iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 328,22 Eur ieškovės mokėtino žyminio mokesčio bei 10,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės R. komercinės firmos ieškinį atsakovams V. R. ir A. R. (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras ir notarė R. B.) tenkinti iš dalies.
Pripažinti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-05-05 dovanojimo sutartį, kuri patvirtinta Vilniaus miesto 14-jo notarų biuro notarės R. B., registro Nr. 14-1991, negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).
Taikyti restituciją į 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalių vertė sudarytų 14 587,50 Eur, ir šią turto dalį priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išduoto 2015-11-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (Notarinio registro Nr. 14-5815) dalį dėl 3/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio 3/8 dalių vertė sudaro 14 587,50 Eur.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei R. komercinei firmai, j. a. k. 121657153, po 117,81 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno – atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.
Priteisti iš kiekvieno – atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 169,59 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.