Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J., J. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nagoja“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-231-123/2012 pagal bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės ieškinį atsakovams A. J., J. J., B. J., uždarajai akcinei bendrovei „Nagoja“ dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepagrįsto praturtėjimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartimi A. J. ir J. J. savo dukrai B. J. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su rūsiu bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

2008 m. lapkričio 27 d. tarp UAB „Nagoja“ ir A. J. gamybos įmonės buvo sudaryta sutartis, kuria pastaroji įmonė pripažino 217 414,70 Lt skolą UAB „Nagoja“ bei įsipareigojo ją padengti iki 2009 m. balandžio 30 d., o minėtos sutarties 5 punktu prievolės įvykdymui užtikrinti įkeitė B. J. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2008 metais įmonės turto apyvarta buvo apie 5 500 000 Lt, o pelnas - apie 140 000 lt, todėl turto, kurio rinkos vertė apie 100 000 Lt, dovanojimas nebuvo reikšmingas. Tuo tarpu įmonės finansinė situacija laikinai pablogėjo 2009 metų antroje pusėje dėl šalį užklupusios ekonominės krizės, ko pasekoje sutriko atsiskaitymai.Bankroto bylą A. J. gamybos įmonei VSDFV Tauragės skyrius inicijavo dėl nesumokėtų 21 000 Lt mokesčių, tačiau įmonė, neišgalėjusi sumokėti mokesčių, negali būti laikoma nesąžininga.Administratoriaus ieškinys dėl turto įkeitimo UAB „Nagoja“ pripažinimo negaliojančiu turėtų būti laikomas šališku, nes ieškinys dėl turto įkeitimo AB „Swedbank“ nėra pateiktas.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1001-538/2010) nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutarties (dėl žemės sklypų dovanojimo kitai dukrai E. J.) sudarymo metu įmonės turto pakako atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir atsakovai A. J. bei J. J. buvo sąžiningi, o Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu sprendimu nukrypo nuo savo paties 2010 m. liepos 23 d. sprendimu identiškoje situacijoje suformuoto precedento.UAB „Nagoja“ 2008 m. lapkričio 27 d. nenumatė, jog ieškovui bus iškelta bankroto byla, nes pagal oficialius VĮ „Registrų centras“ pateiktus finansinius įmonės duomenis, jos veikla buvo pelninga.Sprendimo dalis dėl 2008 m. lapkričio 27 d. sutarties 5 punkto pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nemotyvuota, kas turėtų būti laikoma absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). 2009 m. spalio 23 d. vykusio A. J. gamybos įmonės kreditorių susirinkimo metu bankroto administratorius buvo informuotas apie B. J. turto įkeitimą, o bankroto administratoriaus žinioje buvo ir ginčijamos 2008 m. lapkričio 27 d. sutarties egzempliorius, todėl administratorius reikalavimus actio Pauliana pagrindu galėjo reikšti per vienerių metų terminą nuo nutarties iškelti A. J. gamybos įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (nagrinėjamu atveju terminas praleistas daugiau kaip puse metų).UAB „Nagoja“ neperpardavinėjo B. J. nuosavybės teise priklausiusio buto, todėl ši teismo sprendime nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės. Atitinkamai teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog įkeistas butas B. J. nebuvo reikalingas.Nepriklausomai nuo atsakovų sąžiningumo sudarant 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartį, UAB „Nagoja“ vis tiek būtų įgijusi teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą pirmiau nei kiti kreditoriai (ĮBĮ 34 str.). Tuo tarpu verslo praktikoje yra įprasta reikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaujantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o tuo atveju, kai prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Taigi individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą ir įmonės turto nepakankant kreditorių reikalavimams patenkinti (būtent taip yra nagrinėjamu atveju, nes kreditoriniai reikalavimai (1 t. 177 – 179 b. l.) viršija balansinę (balansas sudaryta nutarties iškelti bankroto bylą iškėlimo dienai) įmonės turto (1 t. 7 b. l.) vertę), įmonės administratorius turi teisę ginčyti ne tik pačios įmonės, bet ir jos savininko sandorius, turinčius įtakos atsiskaitymams su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia nustačius, jog perleidus ginčo turtą individualios įmonės savininko dukrai buvo pažeisti A. J. gamybos įmonės kreditorių interesai, o nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantai A. J. ir J. J. nurodo, kad turto, kurio rinkos vertė buvo apie 100 000 Lt, dovanojimas ginčijamo sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į įmonės apyvartos mastą ir sėkmingos veiklos rezultatą (pelną), nebuvo reikšmingas, tačiau daryti tokią išvadą konkrečiu atveju nėra pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, patys atsakovai, sudarydami 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartį, nurodė, kad dovanojamą turtą vertino 400 000 Lt (1 t. 4 b. l.). Be to, priešingai negu buvo nurodyta pirminėje 2009 m. sausio 12 d. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (1 t. 30 – 32 b. l.), iš prieš pat bankroto bylos iškėlimą (2009 m. liepos 8 d.) sudarytos metinės pelno mokesčio deklaracijos (2 t. 108 b. l.), kurią teismas laiko priimtinu įrodymu kaip įrodymą, kurio pateikimo būtinybė iškilo vėliau jį suradus (CPK 314 str.), matyti, kad A. J. gamybos įmonės veikla 2008 metais buvo nuostolinga (patirtas 288 211 Lt nuostolis). Tuo tarpu įmonės apyvartos 2008 metais mastas (juo labiau įvertinus faktą, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 15 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, dėl ko apskritai iš dalies negalima nustatyti A. J. gamybos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. baudžiamasis įsakymas (baudžiamoji byla Nr. 1-394-140/2010, 2 t. 143 – 145 b. l.) konkrečiu atveju neturi įtakos reikalavimo teisės dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrįstumui, nes apeliantai net neginčija faktų, kad 2008 m. rugpjūčio 22 d. individuali įmonė turėjo skolų už 573 142,37 Lt, šie reikalavimai iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo patenkinti (1 t. 16 – 22 b. l.), o administratoriui perduoto turto nepakanka kreditorių reikalavimams (1 t. 87, 177 b. l.) patenkinti. Tokiu būdu teigti, kad šiuo metu bankrutavusios individualios įmonės savininkui 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai savo dukrai (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.) perdavus didelės vertės nekilnojamąjį turtą (butą ir garažą, kuriuos šalys vertino 400 000 Lt), nebuvo pažeisti bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde atsakovai A. J. ir J. J. nurodo, kad bankroto byla individualiai įmonei iškelta nesugebant sumokėti mokesčių, tačiau toks argumentas neturi jokios įtakos CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nesąžiningumo prezumpcijai ginčijamo dovanojimo sandorio atžvilgiu. Atitinkamai turto įkeitimo AB „Swedbank“ naudai teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 265 str. 2 d., 302 str.).

Atsakovas UAB „Nagoja“ apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo savo paties suformuoto precedento civilinėje byloje Nr. 2-1001-538/2010, kur konstatuota, jog 2008 m. rugpjūčio 22 d. įmonės turto pakako atsiskaityti su kreditoriais, o A. J. ir J. J. buvo sąžiningi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas argumentas nepaneigia šioje byloje ginčijamo dovanojimo sandorio neteisėtumo. Visų pirma, pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti <...>, o teismai gali argumentuotai nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07). Konkrečiu atveju pažymėtina, jog 2010 m. liepos 23 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1001-538/2010) buvo akcentuojamas ieškovo veiklos 2008 metais pelningumas, tačiau iš apeliaciniam teismui pateiktos 2009 m. liepos 8 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos (2 t. 108 – 109 b. l.) aišku, kad ieškovo veikla 2008 metais buvo nuostolinga. Be to, nors apelianto nurodomu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2001-538/2010, 107 – 110 b. l.) konstatuota, kad prieš ginčo sandorio sudarymą įmonės nekilnojamasis turtas kartu su turtine žemės sklypo nuomos teise buvo įvertintas 1 400 001 Lt, tačiau minėta išvada padaryta remiantis pačios A. J. gamybos įmonės užsakymu atliktu preliminariu vertinimu (civilinė byla Nr. 2-2001-538/2010, 59 b. l.). Tuo tarpu iš šiuo metu byloje esančių duomenų aišku, kad administratoriaus buvo perimtas būtent 701 000 Lt balansinės vertės nekilnojamasis turtas (1 t. 8 b. l.), kuris išvaržytas už 239 904 Lt (civilinė byla Nr. 2-2001-538/2010, 98 b. l; ieškovo atsiliepimas į apeliacinius skundus nagrinėjamoje byloje (2 t. 106 b. l.), todėl remtis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 23 d. sprendimu kaip precedentu ir daryti analogiškas išvadas (kad 2008 metais A. J. gamybos įmonės veikla buvo pelninga, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonės turto vertė buvo 1 400 001 Lt ir žymiai viršijo įsipareigojimus (573 142,37 Lt), dėl ko ginčijamu sandoriu ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Atsakovas UAB „Nagoja“ nurodo, kad pagal oficialius VĮ „Registrų centras“ pateiktus finansinius duomenis, ieškovo veikla buvo pelninga, tačiau pažymėtina, kad individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ir juridinių asmenų registrui teikiamas tik tuo atveju, kai tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose (Individualių įmonių įstatymo 9 str. 2 d.), o iš juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad A. J. gamybos įmonė tokios informacijos VĮ „Registrų centras“ apskritai neteikė, todėl nurodomų „oficialių duomenų“ apeliantas UAB „Nagoja“ apskritai negalėjo matyti. Kita vertus, jau vien tai, kad skolos grąžinimą buvo sutarta atidėti, kartu sutariant įkeisti nei ieškovui, nei jo savininkui tuo metu nepriklausiusį nekilnojamąjį turtą (1 t. 110 b. l.), atsakovui UAB „Nagoja“ kaip verslininkui, kuriam taikomi padidinti atidumo standartai, turėjo sukelti aiškias abejones dėl ieškovo mokumo ir kartu galimo kitų ieškovo kreditorių interesų pažeidimo, o atsakovui, priėmusiam ieškovo ginčijamą sąlygą dėl turto įkeitimo, tenka tokio sandorio panaikinimo rizika. Pažymėtina ir tai, kad jau iš pačios 2008 m. lapkričio 27 d. sutarties (1 t. 110 b. l.) aišku, kad visa 217 414,70 Lt ieškovo skola atsakovui egzistavo jau 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutarties (1 t. 4 – 6 b. l.) sudarymo metu, o sudarius ginčijamą dovanojimo sutartį (kaip jau minėta, dovanojimo sutartis teisėtai ir pagrįstai pripažinta negaliojančia) ir šį turtą nesąžiningai atskyrus nuo individualios įmonės bei jos savininko turto ir jį įkeitus vykdant 2008 m. lapkričio 27 d. sutarties su UAB „Nagoja“ 5 punktą, buvo nesąžiningai sudarytos prielaidos nukreipti išieškojimą, apeinant pirmosios instancijos teismo nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 35 straipsnio nuostatas (teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2008 m. lapkričio 27 d. sutarties 5 punkto pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nemotyvuotas, kaip nurodo apeliantas, nėra pagrindo), dėl ko Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad konkrečiu atveju atsakovo gauta (pardavus turtą iš varžytinių (1 t. 112 b. l.) 90 000 Lt suma laikytina be pagrindo įgytu turtu (CK 6.237 str.), nes, teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju pats įkeitimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Tuo tarpu konstatavus įkeitimo neteisėtumą, teigti, kad UAB „Nagoja“ vis tiek būtų įgijusi teisę gauti finansinio reikalavimo patenkinimą pirmiau nei kiti kreditoriai (ĮBĮ 34 str.), nėra pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai dėl senaties termino actio Pauliana ieškiniui reikšti (dalyje dėl įkeitimo pripažinimo negaliojančiu) neturi teisinės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dovanotas butas dukrai nebuvo reikalingas, o atsakovas UAB „Nagoja“ kartu su apeliaciniu skundu pateikia mokėjimų, atliktų B. J. vardu, už komunalines paslaugas, o taip pat diplomo ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas (2 t. 90 – 96 b. l.), neva pagrindžiančias buto poreikį. Pažymėtina, kad išvada apie buto poreikį yra vertinamoji ir, nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad butas B. J. nebuvo reikalingas, šiuo atveju tai neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str.). Tuo tarpu atsakovo UAB „Nagoja“ kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, nei patvirtina, nei paneigia ginčo sandoriu dovanoto buto poreikį (CPK 185 str.). Kita vertus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo UAB „Nagoja“ perparduotas, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada šalintina iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo uždarosios akcinės bendrovės „Nagoja“ perparduotas.