Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui J. Ž., atsakovams A. J., J. J., UAB „Nagoja“ atstovui advokatui D. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios A. Jurgaičio gamybos įmonės ieškinį atsakovams A. J., J. J., B. J., UAB „Nagoja“ dėl 2008-08-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįsto kreditoriaus praturtėjimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-09-23 nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios Antano Jurgaičio gamybos įmonės kreditorių sąrašas ir kreditorių finansiniai reikalavimai: įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumą sudarė 603 584,36 Lt; pirmosios eilės kreditorių reikalavimų sumą sudarė 99 735,56 Lt; antrosios eilės kreditorių reikalavimų sumą sudarė 132 818,73 Lt; trečiosios eilės kreditorių reikalavimų sumą sudarė 642 819,09 Lt, bendra kreditinių reikalavimų suma sudarė 478 957,74 Lt.

Iškėlus bankroto bylą, A. J. pagal pateiktą Antano Jurgaičio gamybos įmonės 2009-07-15 balansą perdavė bankroto administratoriui 701 000 Lt vertės įmonės materialųjį turtą (pastatus), kurie 2004-04-16 AB banko „Swedbank“ ir Antano Jurgaičio gamybos įmonės kredito linijos sutartimi Nr. 04-010531-KL buvo įkeisti. A. Jurgaičio gamybos įmonės turto nepakako patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų. Administratorius patikrino įmonės sandorius ir skolas bei nustatė, kad 2008-08-22 dovanojimo sutarties Nr. 6593 sudarymo metu Antano Jurgaičio gamybos įmonė turėjo neatlygintų kreditinių reikalavimų už 573 142,37 Lt, tarp jų: UAB „Nagoja“ – 237 414,7 Lt; UAB „Laracijos telekomunikacijos“ – 1 178 Lt; UAB „Plankmara“ – 309 403,53 Lt; AB bankas „Šiaulių bankas“ – 25 146,14 Lt.

Administratorius nurodo, kad kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str.).

Administratoriaus teigimu, atsakovai žinojo apie įmonės skolas, buvo bendrasavininkai ir perleidę turtą dukrai neatlygintinai buvo nesąžiningi (CK 6.67 str.), pažeidė savo pačių įmonės interesus, sumažino mokumo galimybes, todėl toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, sandorio sudarymas buvo nebūtinas, o nulemtas tik pačių atsakovų valios ir nesąžiningumu kitų kreditorių atžvilgiu.

Administratorius taip pat prašo tenkinti reikalavimą dėl nepagrįsto kreditoriaus praturtėjimo ir nurodė, kad A. Jurgaičio gamybos įmonė buvo skolinga UAB „Nagoja“ – 217 414,70 Lt ir buvo įsipareigojusi šią sumą grąžinti iki 2009-04-30, o šios prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė dukrai padovanotą butą, buto įkeitimas patvirtintas 2008-12-10 hipotekos lakštu. Įkeistas turtas (butas) parduotas iš varžytynių už 94 000 Lt, tokiu būdu kreditorė UAB „Nagoja“ gavo savo skolą greičiau už kitus kreditorius, kas yra draudžiama įstatymu.

Administratorius prašo ieškinį patenkinti.

UAB „Nagoja“ veikė teisėtai, nes A. Jurgaičio įmonė buvo skolinga, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. 1 d. actio Pauliana kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad šiuo pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą. Be to, vadovaujantis CK 6.67 str. 1 d., preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

A. J. ir J. J. buvo individualios įmonės bendrasavininkiai, kurie už įmonę atsakė visu savo turtu. Bankroto iškėlimo dienai dėl įmonės nemokumo įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumą sudarė 603 784,36 Lt, pirmosios eilės kreditiniai reikalavimai – 99 735,56 Lt, antrosios eilės kreditiniai reikalavimai – 132 818,73 Lt, trečiosios eilės – 642 819,09 Lt, bendra kreditorių reikalavimų suma – 1 498 957,74 Lt, o įmonė administratoriui perdavė materialaus turto už 701 000 Lt (pastatą), kuris buvo įkeistas bankui.

A. J. ir J. J. 2008-08-22 neatlygintinai perleido savo dukrai B. J. butą su rūsiu ir garažą Kauno m. ir tą pačią dieną (b. l. 190) dukrai E. dovanojo žemės sklypus, dovanojimo sutarčių sudarymo dieną įmonė turėjo skolų už 573 142,37 Lt.

Acio Pauliana pagrindu ginčijant atlygintinį sandorį nustatinėjamas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, tuo tarpu neatlygintinio sandorio atveju – tik skolininko nesąžiningumas. Pagal CK 6.67 str. 1 d., preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. ir J. J. būdami neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – Antano Jurgaičio gamybos įmonės – bendrasavininkiai, turėjo daug skolų, nesistengė jų grąžinti kreditoriams, neatlygintinai perleido savo dukrai B. J. nekilnojamąjį turtą, todėl laikytina, kad jie buvo nesąžiningi.

2008-08-22 neatlygintiniu sandoriu atsakovai, perleidę dukrai 400 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, sumažino Antano Jurgaičio gamybos įmonės turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, masę, susiaurino mokumo galimybes. Todėl galima konstatuoti, kad atsakovai siekė tokiu būdu ne išsaugoti savo turto, o atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi, nes ginčijamo turto dovanojimo sutarties sudarymas laikytinas neprivalomu, apsisprendimas dovanoti yra geranoriškas aktas, o ne būtinumas vykdyti įstatymą ar teismo sprendimą, juolab kad tą butą įkeitė už UAB „Nagoja“ skolą ir tas butas dukrai nebuvo reikalingas.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovai A. ir J. J., žinodami apie įmonės turtinę padėtį ir turėdami skolų, 2008-08-22 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleidę savo turtą pažeidė įmonės interesus, neatsiskaitė su kreditoriais, todėl tokia sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Dėl reikalavimo pripažinti kreditorės UAB „Nagoja“ nepagrįstą praturtėjimą.

2008-08-22 dovanojimo sutarties momentu A. Jurgaičio įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų, iš viso – 573 142,37 Lt, o UAB „Nagojai“ – 237 414 Lt. Siekiant užtikrinti skolinio įsipareigojimo grąžinimą šalių buvo nustatytas galutinis skolos grąžinimo terminas – 2009-04-30, o 2008-11-27 buvo pasirašyta tarp šalių A. Jurgaičio įmonės ir UAB „Nagoja“ sutartis, nustatanti hipoteką B. J. padovanotam butui, ir 2008-12-10 išduotas hipotekos lakštas. Kadangi skola laiku buvo negrąžinta, tai UAB „Nagoja“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prašydama priverstinai išieškoti skolą ir šie veiksmai jau buvo atlikti po bankroto bylos iškėlimo. Butas buvo parduotas iš varžytynių, o vėliau UAB „Nagojos“ perparduotas, todėl tokiu būdu UAB „Nagoja“ susitarus šalims pirmiau už kitus kreditorius gavo skolą ir tuo pažeidė kitų kreditorių interesus ir teises. Gavusi 90 000 Lt pardavus įkeistą turtą UAB „Nagoja“ kaip kreditinį reikalavimą administratoriui nurodė visą savo reikalavimą, o ne sumažintą (b. l. 179), todėl laikytina, kad tai buvo abiejų šalių nesąžiningi veiksmai, tik vėliau kreditiniai reikalavimai buvo patikslinti, juos sumažinant.

Teismo posėdžio metu A. J. patvirtino, kad jam buvo labai svarbu atsiskaityti su UAB „Nagoja“, nes UAB „Nagoja“ buvo jo įmonės svarbus tiekėjas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar neginčo tvarka, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 13 d. yra suspenduojamos bankrutuojančios įmonės vykdytinos prievolės, siekiant apsaugoti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei paskirstyti šios įmonės turtą proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą. Tokiu būdu bankrutuojančios įmonės turtas parduodamas ir gautos lėšos yra paskirstomos kreditoriams bendra tvarka tik atlikus įstatyme numatytas procedūras, pirmiausia tenkintini aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai, todėl, iškėlus įmonei bankroto bylą ir jau patenkinus UAB „Nagoja“ reikalavimą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 35 str. nuostatos, toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas.

Pažeidus Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, sumokėtos lėšos laikytinos kreditoriaus be pagrindo įgytu turtu. Bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus ir privalo išreikalauti be pagrindo sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas, todėl jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes joks kreditorius kitais, o ne bankroto procedūrų pagrindais negali turėti privilegiją į aukštesnę už kitus kreditorius reikalavimų patenkinimą koks svarbus jis bebūtų skolininkui, nes kitaip būtų paneigti ir pažeisti eiliškumo ir proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nagoja“ butą perpardavė, o buto pirkėjas yra sąžiningas buto įgijėjas, tai taikyti restitucijos natūra buto atžvilgiu negalima.

Vadovaujantis CK 6.146 str. restitucija yra taikintina sumokant ekvivalentą pinigais ir iš UAB „Nagojos“ priteistina 90 000 Lt ir šie pinigai grąžintini į bankrutuojančią įmonę, kad juos būtų galima paskirstyti visiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad garažas yra išlikęs natūra ir su butu neparduotas, tai jis grąžintinas ieškovei natūra, panaikinant hipoteką. Tai, kad atsakovai veikė nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, įrodo ir į bylą pateikta Tauragės apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma (b. t. 1, b. l. 45–51), iš kurios matyti, kad likus nepilniems metams iki bankroto bylos iškėlimo dėl nemokumo A. ir J. J. ne tik kad padovanoja dukroms butą ir žemės sklypus, bet įregistruoja naujas individualias įmones, kurios vykdo tas pačias veiklas, joms vadovauja šeimos nariai, dirba su tais pačiais pirkėjais, tiekėjais ir darbuotojais.

Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CK 1.80 str., 3.109 str., 6.66 str., 6.67 str., 6.145 str., 6.146 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 3 d. 8 p.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

1. Pripažinti negaliojančia 2008-08-22 dovanojimo sutartį Nr. 6593, sudarytą tarp A. J., J. J. ir B. J. dėl buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo, nuo sutarties sudarymo momento.

2. Taikyti restituciją natūra ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti A. J. ir J. J. nuosavybėn.

3. Pripažinti negaliojančiu 2008-11-27 sutarties Nr. ST-08/23 punktą 5, kuriuo nustatyta: „Prievolės pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeičiamas B. J. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)“ nuo pat jo sudarymo momento ir panaikinti nekilnojamajam turtui – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), – nustatytą hipoteką pagal 2008-12-10 hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 012120080018676.

4. Taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais ir iš UAB „Nagoja“ priteisti 90 000 Lt A. J. ir J. J., lėšas pervedant į A. Jurgaičio gamybos įmonės, įmonės kodas 179390790, sąskaitą lėšoms kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.