Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-07-23 · Civilinė byla Nr. 2-1001-538/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-23
Bylos Nr.
2-1001-538/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
A. J., J. J., E. J.
Kategorijos
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1001-538/2010Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės A. J. gamybos įmonės administratoriui Juozui Žvirbliui, atsakovams A. J., J. J., E. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės ieškinį atsakovams A. J., J. J., E. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutuojanti A. J. gamybos įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus Juozo Žvirblio, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią įmonės bendrasavininkiai A. J. ir J. J. neatlygintinai perleido savo dukrai E. J. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą : 6,0100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini); 5,4100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)); 5,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)); 4,3700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad 2008-08-22 neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens bendrasavininkiai A. J. ir J. J. dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai E. J. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Dovanojamo turto vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu iš viso buvo 98626 Lt. Sandorio sudarymo metu A. J. gamybinė įmonė turėjo neatlygintų kreditorinių reikalavimų už 573 142,37 Lt. Teigia, jog atsakovai pažeidė savo pačių įmonės interesus, susiaurinant jos mokumo galimybes, jie neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties. Sudarę dovanojimo sutartį sumažino įmonės turto, į kurį gali būti nukreipti įmonės kreditorių reikalavimai, vertę, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. ir J. J. neatlygintinai perleido turtą savo dukrai, preziumuojama, jog jie šio sandorio atžvilgiu buvo nesąžiningi. Kadangi E. J. turtą įgijo nesąžiningai, kurį vėliau perdavė V. R., turi grąžinti A. J. ir J. J. didžiausios kainos piniginį ekvivalentą – 98626 Lt, o A. J. ir J. J. iš grąžinto turto turi būti tenkinami įmonės kreditoriniai reikalavimai.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Savo atsikirtimus grindžia tuo, jog sudarant dovanojimo sutartį nebuvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, nes įmonė tuo metu turėjo turto už 1 400 001 Lt, turėjo daug skolininkų, kurių skolos ženkliai viršijo A. J. gamybos įmonės skolas kitiems kreditoriams. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai įmonei joks bankrotas negrėsė ir visi skoliniai įsipareigojimai buvo vykdomi. E. J. dovanoto turto suma yra 98626 Lt, o tai 5 procentai viso įmonės turėto turto vertės 2008 metais. Kadangi negalėjo numatyti, jog 2009 metais Lietuvą ir įmonę ištiks ekonominė krizė, todėl nėra jokio A. J. ir J. J. nesąžiningumo. Taip pat teigia, kad po dovanojimo sandorio įmonės finansinė padėtis nepasikeitė. Be to, nurodo, jog dovanojo ne gamybos įmonei priklausantį turtą, o jiems asmeniškai priklausantį turtą norėdami teisingai pasielgti abiejų savo dukterų atžvilgiu, vienai dukrai buvo padovanoję butą Kaune su garažu, o kitai dukrai dovanojo mišką. Pažymi, kad J. J. niekada nebuvo A. J. gamybos įmonės bendrasavininkė, todėl negali atsakyti savo turtu, juolab, kad įmonės nuostatuose nustatyta, kad įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės. Kadangi miškas buvo abiejų sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl J. J. tebeturi teisę į pusę E. J. dovanojamo turto. Be to pažymi, kad po dovanojimo sutarties, E. J. sutikimu buvo iškirsta 909 m³ medienos ir visa be atlygio gauta mediena buvo panaudota įmonės gamybinei veiklai ir gaunant pajamas buvo mažinamai įmonės finansiniai įsipareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-08-22 sutuoktiniai A. J. ir J. J. padovanojo E. J. 6,0100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)); 5,4100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)); 5,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)); 4,3700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5-8), dovanoto turto bendra vertė pagal VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 98626 Lt (b. l. 10-17). Metinės pelno mokesčio deklaracijos duomenimis 2008 metais įmonės pelnas buvo 148147 Lt (b. l. 54-56). Preliminari įmonės turto vertė 2008 metais nustatyta 1 400 001 Lt (b. l. 59). Bendra A. J. gamybinės įmonės ir sutuoktinių nuosavybės turto suma dovanojimo laikotarpiu buvo 1 974 353,50 Lt: turto pardavimo sandorių suma nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio buvo 326903,40 Lt (b. l. 82); 2008-09-12 parduoto gyvenamojo namo vertė – 550 000 Lt (b. l. 83-87); skolos įmonei tuo metu sudarė 599 303 Lt (b. l. 57-58, 88-91). A. J. gamybos įmonei 2009-07-15 iškelta bankroto byla ir tuo metu turtas iš viso sudarė 1 041 907 Lt, o per metus mokėtinos sumos – 1 119 650 Lt (b. l. 18). 2009-11-30 Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo metu nustatė, kad A. J. gamybinės įmonės savininkas A. J. blogai valdė įmonę ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, dėl ko jai iškelta bankroto byla (b. l. 65-71).

Bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės administratorius ginčija žemės sklypų dovanojimo sutartį pagal kurią A. J. ir J. J. padovanojo dukrai E. J. žemės sklypus ir teigia, kad dėl šio sandorio sudarymo nukentėjo įmonės kreditoriai.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6. 66 str. 1 d.). Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 3) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Dėl reikalavimo teisės. Iškėlus A. J. gamybos įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas Juozas Žvirblis. Konstatuotina, kad bankroto administratorius privalo patikrinti visus bankrutuojančios įmones sandorius, sudarytus per atitinkamą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, o esant ginčui privalo kreiptis į teismą. Kadangi ginčijamo sandorio metu A. J. gamybos įmonė turėjo kreditorinių reikalavimų už 573 142,37 Lt, todėl įmonės administratorius turėjo pagrindo manyti, kad ginčijama sutartis galėjo įtakoti šiuo metu jo atstovaujamų kreditorių interesus. Teismas sprendžia, kad ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas.

Ieškinio senatimi šioje byloje atsakovai nesigina, todėl šio actio Pauliana ieškinio aspekto teismas nesvarsto.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir atsakovų nesąžiningumo. Nagrinėjamojo byloje bankrutuojančios A. J. gamybinės įmonės administratorius pareiškė, jog atsakovai A. J. ir J. J. neatlygintinai perleidę nekilnojamąjį turtą savo dukrai E. J., buvo nesąžiningi ir pažeidė įmonės kreditorių teises. Nustatyta, kad žemės sklypų dovanojimo sutartis sudaryta 2008-08-22, bendra dovanojamo turto vertė nustatyta 98626 Lt. Vertinant, ar dėl šios sutarties sudarymo buvo pažeisti kreditorių interesai, būtina įvertinti tuo metu buvusią įmonės materialinę padėtį. Skolininko nemokumas CK 6.66 straipsnio prasme suprantamas ne kaip į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų santykio konstatavimas teismo nutartimi (pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. - bankroto bylos iškėlimo sąlyga), bet kaip ginčijamo sandorio (sandorių) pasekmės, kai sumažinama skolininko turto vertė ir jo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-227/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 metais įmonė dirbo pelningai, per metus pelnas siekė iki 148 147 Lt (b. l. 54-57). Prieš sudarant ginčijamą 2008 m. rugpjūčio 22 d. dovanojimo sutartį, įmonės turtas buvo įvertintas, nustatyta 1 400 001 Lt rinkos vertė. Atsižvelgiant į tuo metu esančią įmonės materialinę padėtį negalime teigti, kad perleidus neatlygintinai nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė – 98626 Lt, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai ir dėl to įmonė susiaurino mokumo galimybes dėl ko šiuo metu negali įmonė visiškai atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Nustačius, jog įmonė 2008 metais veikė pelningai ir turto turėjo daugiau nei įsipareigojimų, galima konstatuoti, jog atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog šis sandoris gali pažeisti įmonės kreditorių interesus, todėl teigti, jog atsakovai, sudarydami dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningi, nėra pagrindo. Ieškovė neįrodė, jog sandorio sudarymo metu atsakovai žinojo, jog sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises ir žemės sklypus siekė parduoti, nenorėdami jo perleisti įmonės kreditoriams (CPK 178 str., 179 str.). Vien ta aplinkybė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos buvo nustatyta, jog A. J. netinkamai valdė įmonę ir dėl to įmonė tapo nemoki, dar nesuteikia pagrindo manyti, kad nemoki tapo būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypai priklausė ne įmonei, o A. J. ir J. J. jungtinės nuosavybės teise. Fiziniai asmenys, turėdami individualią įmonę, gali sudaryt visas sutartis, numatytas civiliniame kodekse, tuo pačiu ir neatlygintinus sandorius, tokios jų teisės įstatymas neriboja. Iš neribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto galima įvykdyti prievoles, jei nepakanka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.). Šioje byloje būtina nustatyti, ar dėl ginčijamo sandorio įmonė tapo nemoki ir dėl to buvo pažeisti kreditorių interesai. Pažymėtina, kad įmonei bankroto byla iškelta tik 2009-07-15, o žemės sklypų dovanojimo sutartis sudaryta 2008-08-22. Taigi įmonė dar apie metus laiko vykdė veiklą ir gavo pelno. Taigi, ieškovės teiginiai, jog dėl šio sandorio buvo susiaurintas įmonės mokumas, yra nepagrįsti, nes įmonė nemokia tapo tik 2009-07-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie įmonės materialinę padėtį 2009 m. liepos 15 d. (b. l. 18), tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog 2008-08-22, sudarant dovanojimo sandorį, įmonės finansinė padėtis buvo bloga ir ginčijamo sandorio sudarymas sumažino įmonės mokumą. Šiuo atveju, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad dovanojimo sandorio sudarymas 2008-08-22 negalėjo įtakoti įmonės mokumo sumažėjimo ir kartu sumažinti kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, sudarius ginčijamą sandorį įmonė dar turėjo pakankamai turto, kurio sąskaitą buvo galima visiškai patenkinti kreditorių reikalavimus (CPK 185 str.).

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančia 2008-08-22 dovanojimo sutartį Nr. 6596 nuo jos sudarymo ir priteisti iš E. J. A. J. ir J. J. naudai 98626 Lt piniginį ekvivalentą už dovanotus žemės sklypus, yra nepagrįsti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263?270 str.,

nusprendžia

ieškovės bankrutuojančios A. J. gamybos įmonės ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis