Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-246-541/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-14
Bylos Nr.: e2-246-541/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01079-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Vėgelienė
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: J. S.
Advokatai: Almantas Paškauskas, Zita Smirnovienė

Kategorijos

2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
2.5.5Palikimo priėmimas
2.3.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-246-541/2024Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01079-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.3; 2.5.5; 2.3.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei, Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Zitai Smirnovienei,atsakovei M. M., jos atstovui advokatui Almantui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ieškinį atsakovei M. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Šalčininkų rajono savivaldybės trečiasis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po motinos J. V. (gimusios (duomenys neskelbtini)) (toliau - ir palikėja) mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir daikto priklausinius (toliau – ir palikimas, butas su priklausiniais) – per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjusi juos valdyti; panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo G. V. (G. V.), miręs (duomenys neskelbtini), palikėjos sūnus, paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėja J. V., visa apimtimi.

1.1. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties laiku jos turto paveldėtojai pagal įstatymą buvo trys: dukterys J. S., I. J. ir sūnus G. V.. Mirusioji nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Sūnus G. V. (duomenys neskelbtini), jo turto paveldėtoja pagal įstatymą yra M. M.. J. V. 1992 m. kovo 31 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą (butą) (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Iki 2021 m. nekilnojamojo turto registre šio buto savininke buvo nurodyta J. V.. Šis butas turi du atskirus įėjimus ir dvi virtuves iš kurių buvo šildomi kambariai. Šiame bute užaugo visi trys jos vaikai, tačiau vėliau motina iki mirties bute gyveno viena, butą jai padėjo prižiūrėti dukros J. S. ir I. J., kurios atvykdavo į butą padėti motinai, prižiūrėti sodą ir daržą. Sūnus G. V. iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno santuokoje, santuoką nutraukus apie metus laiko buvo grįžęs gyventi pas motiną, tačiau labai greitai susirado sugyventinę ir gyveno (duomenys neskelbtini). G. V. neturėjo Lietuvos Respublikos paso, nes ruošėsi su sugyventine išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), buvo įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos paso turėjimas jam bus kliūtis išvykimui. Motinai mirus butą valdyti pradėjo J. S., jai butą valdyti buvo patogu, nes jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), butas nuo gyvenamosios vietos netoliese, faktiškai nuo 1999 m. vasaros į butą atvykdavo iš (duomenys neskelbtini) ir sesuo I. J.. Gyvenamasis pastatas ir ūkiniai pastatai buvo žemės sklype, kuriame buvo daržas ir sodas. J. S. darže kasmet sėjo ir augino daržoves, tvarkė aplinką ir prižiūrėjo butą. Po J. V. mirties visais kambariais naudojosi J. S.. Savo daiktų palikdavo ir I. J., kad atvažiavus galėtų persirengti. Vienas kambarys buvo paliktas naudotis J. S. dukrai K. V., nes ji norėjo turėti savo atskirą kambarį. Lėšas, kurių reikėdavo buto, sodo, daržo priežiūrai, skirdavo J. S..

1.2. Ieškovė nurodo, kad apie (duomenys neskelbtini) metus iširo brolio G. V. bendras gyvenimas su sugyventine, jis pradėjo labai aktyviai vartoti alkoholį, neturėjo darbo ir lėšų pragyvenimui. J. S. pasiūlė jam pagyventi motinos bute, paskyrė jam kambarį ir davė raktus nuo vieno įėjimo į butą ir jis apsistojo kambaryje, kuriame jis buvo gyvenęs iki santuokos sudarymo. Kito įėjimo raktai nuo buto broliui nebuvo perduoti. Brolis kurį laiką pagyvendavo bute, vėliau kažkur išeidavo ir mėnesiais nesirodydavo. Visas buto priežiūros išlaidas ir toliau dengė J. S., savo lėšomis pirkdavo malkas buto apšildymui žiemai, broliui palikdavo pinigų maistui ir už tai prašydavo prižiūrėti butą. Abi seserys rūpinosi broliu, galvojo, kad pavyks atpratinti nuo alkoholio vartojimo, kad brolis pradės dirbti, galės tvarkingai gyventi. J. S. pasakius, kad jei jis gyvena, naudoja elektrą, turėtų prisidėti prie buto išlaikymo. Bet atsakymas būdavo toks, kad jis nedirba ir neturi pinigų, jei J. S. duos jam pinigų, tuomet apmokės už elektros naudojimą. Kas mėnuo mokesčiams ir šiek tiek pragyvenimui J. S. jam skirdavo apie 100 Lt per mėnesį, vėliau apie 50 Eur per mėnesį, kad jis galėtų nusipirkti vaistų, nes skundėsi sveikata ir apmokėti už elektrą, kurios suvartojimas buvo mažas, nes brolis bute apsistodavo tik epizodiškai.

1.3. Ieškovė tvirtina, kad nuo pat motino J. V. mirties butą prižiūrėjo ir butu nepertraukiamai rūpinosi J. S.. Paaugus dukrai K. V. buto, sodo ir daržo priežiūra dalinosi su dukra, kuri labai stengėsi prižiūrėti dėdę G. V.. Buto priežiūros išlaidos, remonto išlaidos buvo atliekamos J. S. sąskaita. G. V. neturėjo asmens dokumentų. Kadangi geriausiai sutarė su K. V., pastaroji pasirūpino, kad jis gautų oficialų dokumentą – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, apmokėjo leidimo išdavimo mokestį. Išrūpinus asmens dokumentus (leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) G. V. gyvenamoji vieta buvo apskaityta (duomenys neskelbtini), tačiau ne bute. Kai buvo priekaištaujama, kad G. V. nesirūpina buto priežiūra, kurio viename kambaryje jam buvo leista gyventi, jis atsakydavo, kad tai ne jo rūpestis, jis yra laisvas žmogus ir buto priežiūra yra ne jo rūpestis. Kai užtenka duotų jam apmokėti už elektrą pinigų, jis apmokės, kai pritrūks, pati J. S. turi tuo pasirūpinti. Dėl jo netinkamo gyvenimo būdo prasidėjo įtampa tarp jo ir J. S., pinigus, duotus jam buto priežiūrai, brolis pradėjo išleisti alkoholiui, į butą atsivesdavo sugėrovų. 2018 metus atvykus į butą ir radus išlaužtas duris J. S. pakeitė lauko durų spynas. Praėjus kuriam laikui vėl leido broliui būtu naudotis, nes jis neturėjo kitos gyvenamosios vietos. K. V. daugiausia rūpinosi savo dėde G. V., įkalbėjo, kad jis gautų asmens dokumentus dėl gyvenimo Lietuvoje, padėjo jam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, rūpinosi, kad dėdė nekeliautų per draugus, o pastoviau gyventų vienoje vietoje, gavusi iš motinos J. S. pinigų malkų pirkimui dėl buto šildymo, pati pasirūpindavo malkų pirkimu, atvykusi kūrendavo malkas žiemos metu, kad butas neatvėstų. Kai J. S. 2018 metais paskambino elektros tinklų prižiūrėtojas ir pranešė, kad yra susidariusi skola už suvartotą elektros energiją ir paaiškėjus, kad kurį laiką brolis jam duotus pinigus išleido savo reikmėms, skolas apmokėjo dukra K. V. Ieškovei pablogėjus sveikatai, buto priežiūra daugiausia rūpinosi dukra K. V., kuriai motina J. S. nutarė perleisti butą nuosavybės teise. Tik tuo metu buvo susirūpinta, kad po motinos J. V. mirties nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai ir nėra galimybės butą dovanoti ar kitokiu būdu perleisti K. V.. Kadangi J. S. neturi teisinių žinių ir pakankamo išsilavinimo, buto dokumentų ir paveldėjimo reikalus pavedė atlikti dukrai sakydama, kad ji pasirašys dokumentus, kokius reikia pasirašyti, o dokumentų tvarkymas turi būti dukros rūpestis. Pasikonsultavus su teisininkais studentais, dukra pasakė J. S., kad pasirūpins, jog buto dokumentai būtų sutvarkyti, jei mama sutinka, galiausiai bus registruoti dukros vardu, o dokumentus jai padės sutvarkyti dėdė, su kuriuo ji gerai sutarė ir kuris jautėsi skolingas dukrai už jo priežiūrą. Kadangi dukra iš tiesų artimiau nei seserys bendravo su dėde G. V., dėdė sutiko, kad jis K. V. padės dokumentus sutvarkyti. K. V. buvo pakonsultuota, kad trumpiausias kelias nustatyti juridinės reikšmės faktą, jog dėdė priėmė palikimą po motinos J. V. mirties, registravus butą dėdės vardu, dėdė butą padovanos dukterėčiai K. V.. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, tačiau kai reikėjo atvykti į teismą ir patvirtinti, kad G. V. bute gyvena, jis pareiškė, kad neis į jokius teismus, kad butas yra sesers J. S. ir jei bus pripažinta, kad butas yra jo, kils ginčas su seserimi, sesuo nepatenkinta jo gyvenimo būdu, jis bus išvarytas ir nebeturės net kur pernakvoti. Jam į teismo posėdį neatvykus du kartus, teismas pareiškimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo paliko nenagrinėtą. G. V. 2019 m. gruodžio mėn. grįžęs į butą iš klajonių pradėjo sirguliuoti, buvo peršalęs. Jam buvo bandoma kviesti gydytoją, bet jis atsisakė. G. V. netikėtai (duomenys neskelbtini) mirė.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Atsižvelgus į tai, kad butą po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti ir iki pat brolio mirties valdė J. S., seserys susitarė, kad buto dokumentai turi būti perrašyti K. V. vardu, nes J. S. butą nori palikti dukrai, kuri rūpinosi butu ir jame epizodiškai gyvenančiu dėde G. V.. Tuomet J. S. dokumentų sutvarkymo klausimus vėl pavedė dukrai ir dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti, pasirašė dukros prašymu. Kad dokumentai tvarkomi neteisingu keliu, to visiškai nesuprato dėl išsilavinimo, o taip pat dėl amžiaus. Patarus K. V. konsultavusiems teisininkams – studentams buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad brolis priėmė palikimą po motinos mirties, jo turto paveldėtoja buvo nurodoma K. V.. Ruošiant prašymą teismui buvo kreiptasi į notarę. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kad paveldėjimo byla po J. V. mirties nebuvo užvesta, testamento nėra surašyta. J. S. buvo patikinta, kad dokumentai tvarkomi teisingu keliu, nes taip patarė daugiau teisę išmanantys teisininkai.

1.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo nustatytas juridinės reikšmės faktas, kad po motinos J. V. mirties jos turtą paveldėjo G. V., o po G. V. mirties palikimą priėmė K. V., kuri pagal tų pačių teisininkų patarimą teismo sprendimą pateikė notarei. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) išdavė Liudijimą, kad vadovaudamasi 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu po motinos J. V. mirties paveldimo turto įpėdinis pagal įstatymą yra G. V., G. V. įpėdinė yra K. V. bei Registrų centrui pateikė užsakymą dėl Nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo. Patikslinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, notarė (duomenys neskelbtini) išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys, kad buto savininkas yra G. V..

1.6. Atsiradus dar vienai J. V. anūkei M. M., kilo ginčas, kas iš tiesų priėmė palikimą po palikėjos mirties. Šiuo metu teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad palikimą priėmė G. V., o po jo mirties – K. V. – yra netekęs galios. Pagal M. M. prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi procesas byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 buvo atnaujintas, K. V. atsisakymas nuo pareiškimo dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo priimtas ir civilinė byla Nr. 2YT-6329-604/2020 nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista, taigi neliko teisinio pagrindo, pagal kurį buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukus bylą, įsiteisėjo teismo nutartis, kuri patvirtina, kad juridinės reikėmės faktas, kad po J. V. mirties palikimą priėmė G. V., o po G. V. mirties palikimą priėmė K. V., nėra nustatytas.

1.7. Nurodo, kad pagal bendrąjį teisės principą ex injure non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), neliko pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis liudijimas turi būti panaikintas.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

2.1. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad po palikėjos J. V. mirties, jai nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi jos sūnus G. V., taip išreiškęs savo valią dėl paveldėjimo priėmimo, pradėdamas tą turtą valdyti. Tuo laiku I. J. gyveno (duomenys neskelbtini), o J. S. gyveno (duomenys neskelbtini) (tai apie 15 km nuo motinos namų). (duomenys neskelbtini) dieną policijos darbuotojas rado G. V. mirusį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Iš policijos darbuotojo J. S. dukra K. V. sužinojo, kad mirusysis turėjo dukrą (M. M.), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). K. V. apie G. V. mirtį M. M. nepranešė, jai apie tėvo mirtį taip pat nepranešė nei J. S., nei I. J..

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Siekdama paveldėti močiutės turtą, J. S. dukra K. V. kreipėsi į teismą dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo: kad po J. V. mirties turtą paveldėjo G. V. pradėjęs tą turtą valdyti bei kad po G. V. mirties turtą paveldėjo K. V., pradėjusi tą turtą valdyti. K. V. į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė dalyvauti savo motiną J. S. ir tetą I. J., kurios teismui davė parodymus su priesaika, kad po J. V. mirties ginčo bute liko gyventi G. V., kuris išreiškė savo valią priėmęs palikimą po motinos mirties, mokėjo mokesčius, valdė ir prižiūrėjo turtą kaip savo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja O. G. ir liudytojas D. S. (D. S.). Civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 K. V. neįtraukė suinteresuotu asmeniu G. V. dukros M. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti, taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V. mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti, teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 7 d. J. S. ir I. J. nepriėmė palikimo, nes dalyvaudamos civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, savo procesine teise reikšti savarankišką reikalavimą, sąmoningai nepasinaudojo, patvirtindamos, kad visą turtą teisėtai paveldėjo brolis G. V., laikytina paveldėjimo atsisakė. Atsisakyti paveldėjimo su sąlyga ar iš dalies, įstatymas draudžia.

2.3. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure vadovaujantis aukščiau minėtų teismo sprendimu 2021 m. sausio 8 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po J. V. mirties ir (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas mirusio G. V. vardu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Civilinėje byloje 2YT-6329-604/2020, M. M. sprendimo priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas jai nebuvo siunčiamas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad apie šį teismo sprendimą M. M. sužinojo ar turėjo sužinoti jo įsiteisėjimo dieną (2020 m. gruodžio 7 d.), apie šį teismo sprendimą ji sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d. M. M. apie atsirudusį turtą po G. V. mirties sužinojo 2021 m. gegužės 11 d., gavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, be kita ko, jame pažymėta, kad leidimą nepilnamečių vardu priimti palikimą arba atsisakyti nuo jo gali išduoti tik teismas bei nurodė informuoti Skyrių apie atliktus veiksmus.

2.5. M. M. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Civilinėje byloje Nr. 2YT-1064-294/2022 suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta į procesą K. V. ir teismo posėdžio metu patvirtino žinojusi, kad dėdė G. V. turėjo dukrą. Apie tai ji sužinojo iš policijos darbuotojo dėdės mirties dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi teismas tenkino pareiškimą, atnaujino pareiškėjai M. M. terminą palikimui priimti po G. V. mirties, trims mėnesiams iki 2022 m. birželio 10 d. įskaitytinai. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, M. M. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla po G. V. mirties ir (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, kad paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinė yra mirusio duktė M. M..

2.6. 2022 m. kovo 14 d. prašymu M. M. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020. K. V. atsiliepime dėl proceso atnaujinimo, su M. M. aukščiau minėtomis proceso atnaujinimo sąlygomis sutiko ir atsiliepime nurodė, kad atsisako savo pareiškimo ir jai yra žinomos atsisakymo pasekmės. Laikytina, K. V. atsisakė tik dėl neįvykdyto reikalavimo (savo pareiškimo dalies), t. y. dėl paveldėjimo savo nuosavybėn G. V. nuosavybėje esančio turto. Kitoje dalyje, taip kaip ir prašė M. M. pateiktame procesiniame dokumente išspręsti bylą atnaujinus procesą, prašė palikti jau įvykdytą teismo sprendimą galioti. Pažymėjo, kad K. V. pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo, buvo teikiamas iš dviejų savarankiškų reikalavimų, kurių pirmas buvo jau įvykdytas, t. y. motinos J. V. turtas po jos mirties buvo paveldėtas ir registruotas G. V. vardu.

2.7. Teismo sprendimui aptariamoje dalyje įsiteisėjus, notarė atliko privalomus paveldėjimo veiksmus ir J. V. priklausęs turtas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas G. V. nuosavybės teise. Taigi ieškovės pareikštas ieškinys turi būti vertinamas aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, o ne vien remiantis ieškovės ieškinyje dabar nurodomomis aplinkybėmis, jog ieškovė lankydavosi bute, jog leido apsigyventi ten broliui G. V., prižiūrėjo darželį, nupirko malkų bei, kad tarėsi su dukra, kaip geriau nebrangiai kas surašytų ieškinį taip, kad turtas po mamos ir brolio mirties atitektų K. V..

2.8. Ieškovė dėl antrojo ieškinio reikalavimo manydama, kad jos teises ar teisėtus interesu pažeidė jos dukra teikusi netinkamą ieškinį, galėjo bylos nagrinėjimo metu realizuoti procesinę teisę ir pati pareikšti savarankišką reikalavimą, tačiau to nepadarė, laikydama, jog dukra pažeidė jos teises reikšdama netinkamą ieškinį, turėjo procesinę teisę atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020, bet tokia tvarka nepasinaudojo. Ieškovė J. S. civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, dalyvavo teismo posėdyje, teikė parodymus teismui. Teismui byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 priėmus sprendimą, kuris įsiteisėjo bei buvo įvykdytas ir J. S. tam pritarė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tuo neteko teisinio ir faktinio pagrindo reikšti reikalavimą iš naujo ir savo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovės teiginys, jog po J. V. mirties, jai nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi G. V., neatitinka tiesos.

3.1. Nei viename procesiniame dokumente anksčiau nagrinėtose bylose nėra nurodyta, kada G. V. po motinos mirties pradėjo gyventi J. V. nuosavybės teise turėtame bute. Atsakovė niekada nebuvo atvykusi į butą, nedalyvavo močiutės laidotuvėse ir nežinia kuo grindžia, kad per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti G. V. apsigyveno bute bei prižiūrėjo butą kaip savo. Iškart po motinos (duomenys neskelbtini) mirties, buto priežiūra pradėjo rūpintis ieškovė, buto priežiūrai talkino dukra K. V., brolis tuo metu gyveno su sugyventine, tiksli jo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, nes savo gyvenimo detalių nepasakojo. Apytiksliai (duomenys neskelbtini) vasarą jis pradėjo atvykti į butą, paaiškėjo, kad jis nutraukė ryšius su sugyventine ir liko vienas, be dokumentų ir be pastovios gyvenamosios vietos. Dukra K. V. įkalbėjo ieškovę, kad leistų gyventi G. V. vienoje buto pusėje, kambaryje, kuriame jis gyveno iki santuokos sudarymo, patikino, kad dukra globos dėdę, padės jam susitvarkyti dokumentus, įkalbės rasti darbą, nustoti vartoti alkoholį. Tik tuomet, pasibaigus vasarai, 2021 metais G. V. pradėjo gyventi bute, viename kambaryje. Dažnai dingdavo ilgesniam laikui, vėl atsirasdavo, nenustojo vartoti alkoholį, buto tinkamai neprižiūrėjo. Ieškovė neginčija, kad jos faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), bet tai nereiškia, kad ji palikimo nepriėmė. Kadangi paskutiniu metu butu daugiausia rūpinosi ir G. V. prižiūrėjo dukra K. V., G. V. mirus apie jo mirtį dukrai K. pranešė kaimynė, kuriai buvo paliktas telefono numeris, kad iškilus reikalui pastaroji galėtų susisiekti. Tik po to dukrai paskambino iš policijos, pasakė, jog yra duomenų, kad mirusysis turi dukrą, tačiau nei dukros adreso, nei telefono numerio nebuvo perduota, todėl buvo manoma, kad suradus dėdės dukrą apie tėvo mirtį ją informavo policija. Dėdės dukra į laidotuves neatvyko. Po G. V. mirties jo dukros gyvenamoji vieta nebuvo žinoma ir joks ryšis nebuvo palaikomas.

3.2. Tai, kad palikimo priėmimo įforminimo klausimą ieškovė ir jos dukra sprendė neteisingu keliu, gavus konsultaciją iš VU teisės klinikos, nereiškia, kad ieškovė palikimo nepriėmė, ar kad priimto palikimo neketina perduoti savo dukrai. Per šešis mėnesius palikimą po motinos mirties priėmė ieškovė ir pagal tuo metu galiojantį įstatymą palikimas ieškovei priklauso nuo jo atsiradimo dienos. Tuo tarpu G. V. per 6 mėnesius nuo motinos mirties palikimo nepriėmė nei notarine tvarka, nei pradėjęs jį valdyti, todėl tarpusavio santykiai, gyvenimas bute nuo 2001 metų rudens, nepakeitė situacijos, kad pagal galiojusį įstatymą nuo to laiko, kai po motinos mirties palikimą priėmė ieškovė, pradėjusi butą valdyti, butas priklauso ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Aplinkybė, kad atsakovė užvedė paveldėjimo bylą po G. V. mirties, niekaip nepatvirtina, kad G. V. priėmė palikimą po motinos mirties. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5011-604/2019 G. V. vis tik nebuvo suinteresuotas, kad būtų nustatytas juridinės reikšmės turintis faktas, jog palikimą po motinos mirties (duomenys neskelbtini) metais priėmė būtent jis. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad palikimo įstatymo nustatytu laiku jis nepriėmė ir jo pastangomis nebuvo siekiama nustatyti palikimo priėmimo faktą. O atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad per įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį G. V. motinos bute apsigyveno ir pradėjo butą valdyti kaip savo.

4. Triplike atsakovė nurodė, kad ieškovė po motinos mirties nesiekė paveldėti turto, nesiekė paveldimą turtą įgyti savo nuosavybėn ir tai tęsėsi iki ieškinio pateikimo teismui 2023 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metams, tokį ilgą neveikimą paveldėti ieškovė jokiais argumentais nepagrindžia ir nepaaiškina, tačiau iš pateikto ieškinio ir dubliko turinio matyti, kad tai ji daro dėl savo dukros K. V., kuri civilinėje byloje atsiėmė savo pareiškimą, atsisakiusi tokiu būdu, paveldėti savo dėdės G. V. turtą.

4.1. Analizuojant išreikalautą civilinę bylą Nr. 2YT-6329-604/2020, matyti, kad pareiškėja K. V. byloje suinteresuotais asmenimis įtraukė savo motiną J. S. ir tetą I. J.. Abi seserys byloje savarankiškų reikalavimų dėl paveldėjimo po motinos mirties byloje nepareiškė. Laikytina, kaip konstatuota ir teismo sprendime, jog J. S. ir I. J. palikimo nepriėmė. Pagal J. S. 2020 m. lapkričio 4 d. posėdyje teismui duotą paaiškinimą, teismas sprendime nustatė, kad „<...> mama J. V. turėjo tris vaikus – ją, I. J. ir G. V.. Mama iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), mirties dieną turėjo butą su ūkio pastatais. Po mamos mirties jos bute pasiliko gyventi G. V., nei pati, nei sesuo į palikimą nepretendavo, tik kartais kartu su K. V. ten lankėsi. Brolis šeimos neturėjo, gyveno vienas. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.“. Civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020 motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje teismas konstatavo „Iš bylos medžiagos, pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų matyti, kad po J. V. mirties G. V. į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau liko gyventi motinos bute. Niekas kitas J. V. palikimo nepriėmė. Taigi, teismas prieina išvados, kad G. V. per šešis mėnesius nuo J. V. palikimo atsiradimo dienos išreiškė valią priimti motinos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo, šią aplinkybę pareiškėja pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra“.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Aptariamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 apklausti liudytojais O. G. ir liudytojas D. S. patvirtino aplinkybę, kad po J. V. mirties, jos bute toliau liko gyventi jos sūnus G. V., mokėjo mokesčius, valdė ir prižiūrėjo tą turtą. J. S. byloje prieš duodant teismui paaiškinimus prisiekė garbingai ir sąžiningai pasižadėjo sakyti byloje tiesą.

4.3. Civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 yra pateiktas J. S. 2020 m. kovo 5 d. pareiškimas, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., kuriame nurodyta: „Aš, J. S., pareiškia, kad po J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimo nepriimu ir pretenzijų nereiškiu, faktiškai turto nevaldau. CK 5.60 straipsnis išaiškintas: palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Pareiškimas man garsiai perskaitytas, žodžiu išverstas į rusų kalbą, suprastas ir, atitinkantis mano valią, pasirašytas“. Toks J. S. 2020 m. kovo 5 d. pareiškimas, pateiktas civilinėje byloje yra įrodymas dėl paveldėjimo nepriėmimo (atsisakymo), yra išsamus ir aiškus, jog motinos palikimo nepriima, pretenzijų nereiškia ir faktiškai turto nevaldo. Tokie patvirtinimai teisme turi didesnę įrodomąją galią, nes yra iš anksto apgalvoti, notaro patvirtinti ir pateikti teismui, įrodantys asmens valią, kurią teismas posėdžio metu patikrina, suteikdamas proceso dalyviui paaiškinimus pateikti ir žodžiu.

4.4. Nurodo, kad ieškovės J. S. teiginys, jog po motinos mirties paėmė raktus ir leido gyventi savo broliui G. V., aiškiai teismo turi būti vertintinas kritiškai kitų byloje įrodymų eilėje. Nebūdama buto savininke, J. S. neturėjo jokio teisinio pagrindo „leisti ar neleisti“ gyventi toliau broliui motinos bute. Teiginys nelogiškas ir akivaizdžiai prasimanytas ieškovės J. S. paaiškinimas, būk tai, davė broliui raktus nuo buto, kuriame jis daug metų gyveno iki motinos mirties ir gyveno iki pat savo mirties.

4.5. Teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 įsiteisėjus, ieškovės J. S. dukra K. V. pateikė sprendimą notarei, kuri (duomenys neskelbtini) išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo G. V. po motinos J. V. mirties paveldėjo butą, daikto priklausinius ir kitą turtą, kurio savininkė buvo palikėja J. V., visa apimtimi. Laikytina, jog vienerių metų ieškininės senaties terminas prasidėjo (duomenys neskelbtini) išdavus Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir juridinės reikšmės fakto nustatymo, įteikė teismui tik 2023 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

4.6. Pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 teismo sprendimas, dalyje dėl G. V. paveldėjimo buvo įvykdytas ne tik išdavus jo vardu paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau buvo pilnai įvykdytas įregistruojant teisėto paveldėtojo G. V. vardu nuosavybės teisę.

4.7. Ieškovė dublike aiškindama savo dukros K. V. nepasisekusį nesąžiningą bandymą paveldėti visą J. V. turtą, nepranešus apie tai M. M., vis tiek procesiniame dokumente leidžia suprasti, kad ir šiame procese sieks to paties tikslo kaip ir jos dukra, paveldėti, kad turtas būtų perduotas dukrai K. V.. Tuo, ieškovė pabrėžtinai patvirtino, ne tik žinojusi visas aplinkybes, bet, kad veikė kartu su dukra K. V. paveldėjimo nepasisekusiu variantu ir, kad šį klausimą sprendė kartu. Esant ir tokioms aplinkybėms, praleistas ieškinio senaties terminas neturi būti atnaujintas, teismui taikant dėl ieškinio pateikimo praleidus terminą, ieškinio senatį.

5. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. S., J. V. ir G. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, neprieštaraus ieškinio patenkinimui (el. b. t. 1, l. 65-67).

6. Trečiasis asmuo I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, kad butas yra iš dviejų dalių, turi du įėjimus iš vienos ir kitos pusės, į visą butą iš abiejų įėjimų patekti negalima, nes yra siena. Kai mama buvo gyva, ieškovė apsistodavo viename kambaryje su I. J., o nuo kelio apsistodavo brolis. Po motinos mirties brolio mamos bute nebuvo, jam per pažįstamus apie mamos mirtį perdavė sesuo. Per mamos laidotuves su broliu susipyko, nes jis vartojo alkoholį, su juo neįmanoma buvo pasikalbėti. Per mamos laidotuves nusprendė, kad ji prižiūrės mamos namus, su tuo sutiko sesuo ir brolis, bet pas notarą nenuėjo, nes nesupranta popieriuose, jai sakė, kad nereikia. Po motinos mirties G. V. buvo išvažiavęs trejiems metams, kur jis buvo, nežino, butą prižiūrėjo ji pati, kai pati negalėjo, jai padėjo dukra K. V., rinko obuolius, sodino burokėlius ir kita, tvarkėsi bute. K. V. apsistodavo tame gale buto, kurioje buvo G. V., kai sugrįžo po trejų metų. Ji su seserimi atvažiuodavo į kapines, užsukdavo į butą, pietavo. Trečius metus, kai atvažiavo į kapines, jis atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini), tai buvo rudenį, atvažiavo paprašyti raktų, norėjo ten pagyventi, nes daugiau neturėjo kur gyventi, broliui skirtas nedidelis kambarys buvo, įėjimas nuo kelio, įėjimo durys buvo rakinamos nedidelėmis spynomis, neprisimena, ar buvo skirtingi raktai nuo abiejų įėjimų. Leido broliui gyventi, nes jis pasakė, kad neturi kur gyventi, be to, ką pasakytų žmonės, jei ji neleistų jo. Ji visą laiką prižiūrėjo namus, sodino daržą, jai padėjo ir sesuo I. J.. Brolis iš šito buto išvyko ir negyveno, kai mama buvo gyva. Kai mama buvo gyva, gyveno visi kartu, paskui ji (duomenys neskelbtini) ištekėjo ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), sesuo į (duomenys neskelbtini), po mamos mirties brolis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Brolis buvo vedęs, kai mama buvo gyva, jis išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur tiksliai jis gyveno niekas nežino. Brolis pasakė, kad jam nereikia lietuviškų dokumentų, jis ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini), ten išvažiavo gyventi jo draugė, bet greitai su ja išsiskyrė, atrodo, dar mama buvo gyva tuo metu. Jį sustabdė policija ir pasakė, kad reikia turėti bent leidimą gyventi, nežino, kada tai buvo. Brolis niekur nedirbo, jam drabužius, pinigus duodavo, o jis viską pragerdavo, nieko neprižiūrėjo, tik ji pati ten prižiūrėjo. Dukra K. V. mokėjo už elektrą bute 2018 m. Po mamos mirties už elektrą mokėjo K. V., nes pati buvo silpnos sveikatos, nesuprato popieriuose. Dokumentus dėl paveldėjimo pradėjo tvarkyti dukra K. V., nes laikas bėgo, reikėjo tvarkyti dokumentus. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena apie 50 m., nuo jos gyvenamosios vietos iki mamos buto apie 25 km. Atvažiuodavo į mamos butą po jos mirties autobusais, žiemą atvažiuodavo, kai galėdavo, kai pati negalėdavo, prašė K. V., tvarkydavosi bute, kūreno pečių. Po mamos mirties atvažiuodavo į kapines, lankydavosi bute ji, dukra K. V., sesuo I. J.. Vasarą atvažiuodavo dažnai. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) vasarą lankydavosi, kai turėjo sveikatos važiuodavo, kai neturėjo sveikatos, važiuodavo K. V.. Buvo išlaužtos buto durys, jas reikėjo tvarkyti. Buvo areštuotas brolio turtas, jiems paskambino, kad yra skola už elektrą, K. V. nuvažiavo aiškintis, viską apmokėjo. Mama mirė ten, kur gyveno, palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. Iki mamos mirties G. V. būdavo, po jos mirties išvažiavo ir jo ilgai nebuvo, ten gyvena sesuo, kiti žmonės ir jai sakė, kad jis išvažiavęs. Nežino, ar I. J. gyveno mamos bute po mamos mirties. Duodama parodymus civilinėje byloje K. V. parodė, kad po močiutės mirties G. V. rūpinosi butu, apmokėjo sąskaitas, atliko remontus bei kitas su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusias veiklas, bet ten nenurodyta kada būtent jis ten gyveno, jis tik porą mėnesių pabuvo, negalėjo iš karto išvažiuoti, kai atsirado pinigai ir išvažiavo, tiksliai neprisimena. Kai buvo nagrinėjama Šalčininkų rūmuose kita civilinė byla, duodama paaiškinimus, K. V. parodė, kad G. V. faktiškai gyveno paveldėtame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, vykdė turtinius įsipareigojimus, mokėjo mokesčius, nežino, kodėl K. V. taip nurodė, nes jis neturėjo jokių pinigų nes nedirbo, išmokų negavo, nes neturėjo dokumentų, buvo antstoliai areštavę turtą ir K. V. viską apmokėjo. Šioje byloje ji buvo suinteresuotu asmeniu, nepareiškė reikalavimo paveldėti turtą po mamos mirties, nes taip dukra paaiškino, kad taip bus geriau, taip daugiau atiteks K. V.. Suprato, kad turi teisę paveldėti turtą po mamos mirties, jai, kaip vyriausiai buvo pasiūlyta rūpintis turtu, pati dokumentuose nesupranta, viskam vadovavo K. V.. Be to, teisme šioje byloje parodė, kad mama turėjo tris vaikus, po mamos mirties pasiliko gyventi G. V., nei pati nei sesuo į palikimą nepretendavo, tik kartais su K. V. ten lankėsi, brolis šeimos neturėjo, gyveno vienas, taip nurodė, nes brolis neturėjo šeimos, jam padėjo pati su K. V., veždavo jam drabužius ir pinigus, jis kurį laiką buvo, paskui dingo. M. M. nepažinojo iki šiol. Iki mamos mirties su broliu kalbėdavosi, bet jis neaiškino, kad turi dukrą, su jos mama jis pagyveno gal metus. Brolis su šeima į mamos butą neatvažiuodavo. Apie tai, kad brolis turi dukrą nežinojo ilgai, nežino, kada ji gimė, apie ją sužinojo iš pokalbio su broliu, neprisimena, kada tai buvo. Su K. V. kalbėjo apie paveldėjimą, kad pati paveldės, o paskui perduos K. V.. Iš karto nesikreipė dėl paveldėjimo po mamos mirties, nes buvo daug rūpesčių, darbas, vaikai, laikas greitai praėjo. Sudarė pareiškimą 2020 m. kovo 5 d., kad po mamos mirties palikimo nepriėmė, faktiškai turto nevaldo, nes taip pasakė K. V., kad taip geriau, viską darė K. V..

8. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus iš esmės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.

9. Atsakovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.

10. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.

11. Trečiasis asmuo I. J., kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipnis).

12. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 67), todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šalčininkų rajono savivaldybės trečiasis notaro biuras, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 100), todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

14.1. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina J. V., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 7).

14.2. J. V. turėjo tris vaikus: ieškovę J. S., I. J. ir G. V. (el. b. t. 1, l. 8, 10).

14.3. Iš 2020 m. balandžio 3 d. Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės Liudijimo, valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad duomenų apie paveldėjimo bylą po J. V. mirties nėra (el. b. t. 1, l. 11).

14.4. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės M. M. tėvas ir palikėjos J. V. sūnus G. V. (el. b. t. 1, l. 14).

14.5. Pagal 2018 m. gruodžio 10 d. Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis G. V. gyvenamoji vieta nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. spalio 3 d., nuo 2018 m. spalio 16 d. buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 17). Duomenų apie G. V. deklaruotą gyvenamąją vietą byloje nėra.

14.6. 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus rajono pirmojo notaro biuro notarė patvirtino ieškovės J. S. pareiškimą, kuriuo ji pareiškė, kad po J. V. mirties palikimo nepriima ir pretenzijų nereiškia, faktiškai turto nevaldo (el. b. t. 2, l. 49).

14.7. Iš 2021 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir daikto priklausiniai buvo registruoti J. V. vardu nuo 1992 m. kovo 31 d. (el. b. t. 1, l. 18-19).

14.8. 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės sprendimu Šalčininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pareiškėjos K. V. pareiškimas tenkintas ir nustatyti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti; 2) kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti (el. b. t. 1, l. 25-27, išreikalautos civilinės bylos Nr.2YT-6329-604/2020 l. 62-64). Šio teismo sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė išdavė liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užvesta byla po J. V. mirties, paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinis - mirusiosios sūnus G. V. (el. b. t. 1, l. 28).

14.9. (duomenys neskelbtini) G. V. vardu išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis paveldi palikėjos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą (el. b. t. 1, l. 31-35).

14.10. Iš 2023 m. liepos 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir daikto priklausiniai registruoti G. V. vardu nuo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. t. 1, l. 36-38).

14.11. 2022 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1064-294/2022, M. M. atnaujintas terminas palikimui priimti po G. V. mirties (el. b. t. 1, l. 36-38).

Žemesnės instancijos teismas

14.12. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė išdavė liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užvesta paveldėjimo byla po G. V. mirties, paveldimo turto pagal įstatymą įpėdinė - mirusio duktė M. M. (el. b. t. 2, l. 15).

14.13. 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi patenkino pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020 pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą; pareiškėjos K. V. atsisakymą nuo pareiškimo priėmė ir civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutraukė (el. b. t. 1, l. 41-46, išreikalauta civilinė byla Nr. eA2-3241/2022). 2022 m. liepos 21 d. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartį paliko nepakeistą (el. b. t. 2, l. 11-14, civilinė byla Nr. e2S-1668-340/2022).

15. Liudytoja K. V. 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelė J. V.. Tuo metu pati su tėvais gyveno (duomenys neskelbtini), bet dažnai atvažiuodavo pas močiutę, padėjo prižiūrėti daržą ir sodą, tai darė ir po močiutės mirties. G. V. iki močiutės J. V. mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuodavo pas savo mamą į svečius. Tuo metu dėdės ten nebuvo, jis tai buvo, tai nebuvo, bet laidotuvėse dalyvavo. Iki močiutės mirties jis būdavo močiutės pusėje nuo kelio, atvažiuodavo kartais. Po laidotuvių keletą metų jis buvo dingęs, nes susipyko su jos mama iš karto po močiutės laidotuvių, jo nebuvo apie tris metus – tris su puse metų, o paskui atsirado, pasiprašė gyventi močiutės bute ir jos mama davė raktus ir leido jam gyventi mažesniame kambaryje. Apsigyvenęs bute dėdė nedirbo, neturėjo dokumentų, dažnai būdavo girtas. Butas yra bendras, bet yra dvi pusės, viena buto pusė yra nuo kelio, o kita nuo kiemo, vienoje pusėje du kambariai ir kitoje, taip pat dvi virtuvės, po močiutės mirties jos su mama ten buvo palikusios savo daiktus vienoje pusėje, nuo kelio, o kitoje pusėje palikdavo mamos sesuo I. J.. G. V. norėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), nesikeitė dokumentų, norėjo padaryti dokumentus ten, bet susipyko su sugyventine ir jis grįžo čia, dokumentų nedarė. Mama davė pinigų, kad jis susitvarkytų dokumentus, bet jis to nepadarė, tai buvo po močiutės mirties, 2001-2005 m., tada jis jau buvo grįžęs gyventi į butą, tada jis turėjo konfliktų su kaimynais, buvo atvykusi policija, su pareigūnais jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) padaryti leidimą gyventi, po penkių metų jis jį turėjo pratęsti ir ji pati jam tai padėjo padaryti. 2018 m. mokėjo pati už elektrą, nes prieš tai mama jam duodavo pinigus sumokėti, bet jis neapmokėdavo, pinigus pragerdavo. Taip pat nuveždavo rūbų, avalynės, maisto, duodavo pinigų. Dėdė buvo kreipęsis į teismą dėl palikimo priėmimo, nes mama buvo susitarusi, kad per jį padarys paveldėjimą ir paskui jai (liudytojai) padovanos tą butą. Nuėję į teisės kliniką padarė taip, kaip pasakė studentai, bet dėdė susibarė su jos mama, pasakė jai, jog nieko nedarys ir nenuėjo į teismo posėdį. Kita byla buvo pradėta dėl paveldėjimo po dėdės mirties, nes su mama pasitarė, nuėjo pas notarą ir notaras pasakė, kad reikia kreiptis į teismą, todėl reikėjo viską pradėti iš naujo. Kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis užregistruotas notarės, nežinojo, kad pati tai turi padaryti. Yra kelis metus mačiusi dėdės sugyventinę, tame bute. Kitame teismo sprendime ji nenurodė, kada dėdė pradėjo gyventi tame bute. Po senelės mirties už elektrą mokėjo mama. Jos ir mamos santykiai su G. V. buvo įvairūs, kartais nelabai geri, kartais labai geri. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos 2YT-1064-294/2022 nagrinėjimo metu pasakė, kad apie tai, jog G. V. jis turi dukrą sužinojo jo mirties dieną, tai sužinojo iš policijos, iki tol apie tai nieko nežinojo. Manė, kad policija pranešė G. V. dukrai apie jo mirtį, pati jai apie tai nepranešė. Neprisimena, ar sakė studentams, kad G. V. turi dukrą. Kadangi neminėjo apie dukrą iš pradžių ieškinyje, tai ir paskui neminėjo. Apie paveldėjimo eiliškumą jai buvo išaiškinta tik pas notarą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo10 d. sprendime pateikė informaciją, kad M. M. kažkas iš giminių informavo, nežino tiksliai, kas iš giminių ir ką galėjo M. M. pranešti. Pareiškime dėl palikimo priėmimo (teisėjas M. Gerasimovič) nurodė, kad faktiškai jis gyveno bute, juo rūpinosi ir vykdė turtinius įpareigojimus, taip nurodė, nes jis nors gėrė, bet prižiūrėjo daržą, atliko veiksmus, kuriuos ji nurodė pareiškime, be to, ji pridėjo motinos pareiškimą, kad nepretenduoja į palikimą, nes taip buvo patarta teisininkų ir notaro. Apie tai, kad reikėjo pranešti M. M., nežinojo, bet paskui notarė pasakė, kad ją reikia rasti ir notarė jos ieškojo.

16. Liudytoja O. G. 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo 1990 m. į šį kaimą dirbti, jiems davė butą (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, o pirmame aukšte gyveno J. V. su savo šeima. Neprisimena, kada mirė J. V.. J. V. turėjo dvi dukras ir sūnų G. V., tuo metu jis su motina negyveno, tik atvažiuodavo. Jai atsikrausčius ten gyventi, J. S. gyveno vienoje buto pusėje, o kitoje pusėje gyveno J. S.. J. S. mirus G. V. su žmona ar sugyventine gyveno (duomenys neskelbtini), tai žinojo, nes jis atvažiuodavo kartą – du per mėnesį, bendravo ir žinojo tai, tai buvo apie 1996-1998 m. Mirus motinai, J. S. jau gyveno (duomenys neskelbtini), buvo ištekėjusi, G. V. nebuvo. Kažkur po trijų metų, gal ir daugiau, jis grįžo į tą butą, niekur nedirbo, gėrė, išvažiuodavo, vėl grįždavo, jo ieškodavo policija, bet dėl ko, nežino. K. V. ir J. S. jai mokėjo, kad ji (O. G.) jį maitintų, jis sakė, kad susipyko su savo sugyventine ir ji jį išvarė, todėl jis grįžo. Tuos metus, kai bute niekas negyveno, K. V. ir J. S. turėjo daržą už kelio, šalia namo, atvažiuodavo prižiūrėjo daržą ir butą. G. V. gyveno toje buto pusėje, kurioje gyveno motina, tai yra mažesniame kambaryje, nes didelis kambarys buvo nešildomas. Butas turi du įėjimus, vienas įėjimas iš lauko pusės, nuo kelio, o kitas iš kiemo pusės, tos buto dalys buvo atskirtos ir negalima buvo patekti iš vienos pusės į kitą, reikėjo eiti aplinkoj, per kiemą. K. V. atvažiuodama gyveno J. S. kambaryje iš kiemo pusės. Apklausiama kitoje byloje Šalčininkų teisme, ką jos klausė, tą ir atsakinėjo. G. V. atvažiuodavo, kai mama buvo gyvena, jai mirus, jo nebuvo gal tris metus ir tik tada grįžo. J. V. mirties metu su ja niekas negyveno, tik J. S. ir K. V. atvažiuodavo, turėjo daržą. Kitame teisme sakė taip kaip dabar, gal neteisingai užrašė jos parodymus. J. V. laidotuvėse nedalyvavo.

Dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

17. Ieškovė J. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

18. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, nes palikėjos palikimas atsirado galiojant šiam kodeksui.

19. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra iš esmės analogiškas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį; teisė į palikimą jį priėmusiam įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo momento, o paveldėto turto masė nustatoma iškirtinai pagal objektyvų kriterijų - priėmęs palikimą įpėdinis įgyja teises į visą palikimu esantį turtą (jam tenkančią dalį) (CK 5.1 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis); 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis - šešių mėnesių - terminas palikimui priimti, tačiau šio termino teisinė reikšmė ta pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001).

20. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

21. Ieškovė prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, nori įgyvendinti savo teises į po motinos J. V. mirties likusį nekilnojamąjį turtą – butą su priklausiniais. Ieškovė teigia, kad po J. V. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jos turtą valdyti. Ieškovė nurodo, kad motinos butą ir prie jo turimą žemę prižiūrėjo, pirko malkas buto šildymui žiemos sezono metu, mokėjo mokesčius, atliko reikalingus einamuosius remontus, lėšas, kurių reikėdavo buto, sodo, daržo priežiūrai, skirdavo ieškovė, po motinos mirties butą prižiūrėjo ir butu nepertraukiamai rūpinosi visą laiką.

22. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kaip šios bylos ginčui reikšmingas aplinkybes: kad iki motinos mirties bute užaugo visi trys jos vaikai, tačiau vėliau, iki savo mirties, motina gyveno viena; butą, sodą ir daržą jai padėjo prižiūrėti dukros J. S. ir I. J.; sūnus G. V. iki (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje, santuoką nutraukus apie metus laiko buvo grįžęs gyventi pas motiną, tačiau greitai susirado sugyventinę ir gyveno (duomenys neskelbtini); apie (duomenys neskelbtini) iširo brolio G. V. bendras gyvenimas su sugyventine, ji neturėjo darbo ir lėšų pragyvenimui. Ieškovė jam pasiūlė pagyventi motinos bute, paskyrė jam kambarį, kuriame buvo gyvenęs iki santuokos. Ieškovės tvirtinimu, ji leido gyventi G. V. motinos bute nuo 2001 metų, davė jam raktus nuo vieno įėjimo į butą (butas turėjo du atskirus įėjimus ir atskiras virtuves, iš kurių šildomi kambariai); po motinos mirties visais kambariais naudojosi ieškovė; nors brolis ir gyveno bute, tačiau neprižiūrėjo buto, nemokėjo mokesčių, piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo asmens dokumentų, jos dukra K. V. pasirūpino, kad jis gautų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jo gyvenamoji vieta buvo apskaityta (duomenys neskelbtini), tačiau ne palikėjos bute; ieškovės dukra K. V. rūpinosi savo dėde G. V., kuris (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė (mirė palikėjos bute); K. V. 2018 metais apmokėjo jo skolas už suvartotą elektros energiją.

23. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

24. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).

25. Nagrinėjamoje byloje ieškovės procesinė pareiga įrodyti, kad būtent ji per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per 6 mėnesius po motinos (palikėjos) mirties ( (duomenys neskelbtini)) faktiniais aktyviais veiksmais priėmė palikimą, kurį sudaro butas su priklausiniais – esantys (duomenys neskelbtini).

26. Ieškovė motinos palikimo priėmimo faktą įrodinėja savo pačios teisme duotais paaiškinimais ir liudytojų (ieškovės dukros K. V. bei palikėjos kaimynės J. G. teisme duotais parodymais). Kitokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikėjos palikimą, į bylą nėra pateikta. Be to, ieškovė šioje byloje pasirinko poziciją įrodinėti jos, kaip palikėjos įstatyminės įpėdinės (dukros), palikimo priėmimo faktą, neigdama aplinkybę, kad kitas palikėjos įstatyminis įpėdinis (sūnus) G. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą faktiškai pradėdamas jos turtą valdyti.

27. Teismas pažymi, kad ieškovės keliamo ginčo atveju, ieškovės pareiga įrodyti savo aktyvius palikėjos palikimo priėmimo veiksmus, kurie leistų teismui vertinti, ar pagal ieškovės veiksmų pobūdį ir į bylą pateiktus įrodymus, būtent ieškovės aktyviais veiksmais priimtas palikimas, nes įstatymas nedraudžia ir keliems tos pačios eilės įpėdiniams priimti palikėjos palikimą.

28. Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės valią naudotis, valdyti palikėjos turtą kaip savo nuosavybę. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad per įstatyme nustatytą terminą ir vėliau ieškovė prižiūrėjo butą, jį remontavo, pirko malkas, mokėjo mokesčius ir atliko kitus aktyvius, kuriuos atlieka turto savininkas, prižiūrėdamas savo turtą. Akivaizdu, kad naudojantis butu, jį prižiūrint, remontuojant, ieškovė turėjo naudoti palikėjos butui tiekiamą elektros energiją, už kurią turėjo būti apmokama elektros energijos tiekėjui. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad nuo palikimo atsiradimo, (duomenys neskelbtini), iki kol ji kreipėsi su šios bylos ieškiniu (ieškinys teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 7 d.), būtent ji apmokėdavo sąskaitas už naudojamą elektros energiją, kaip palikėjos turto teisėta valdytoja. Ieškovė pateikia tik 2018 m. mokėjimo pavedimus, kurie patvirtina, kad 2018 m. liepos, spalio, lapkričio mėnesiais G. V. skolą už išnaudotą palikėjos bute elektros energiją apmokėjo ieškovės dukra K. V..

29. Ieškovė ieškinyje ir teisme duodama paaiškinimus nurodė, kad ji palikėjos bute negyveno, (duomenys neskelbtini) metais sukūrė šeimą ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestelį, sesuo I. J. gyveno (duomenys neskelbtini), pastaroji faktiškai nuo 1999 m. atvažiuodavo butą. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos brolis G. V. iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno santuokoje, o vėliau apie metus laiko (pasak ieškovės 1987 metais) gyveno pas motiną, kur turėjo savo atskirą kambarį su atskiru įėjimu, vėliau susirado sugyventinę (duomenys neskelbtini), gyveno pas ją. Motinos bute, ieškovės leidimu, jis apsigyveno tik 2001 m. metais ir gyveno iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Teismas pažymi, kad viena, vertus, ieškovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teigiamas aplinkybes, kad jos brolis turėjo kitą gyvenamąją vietą, kad būtent, tuo laikotarpiu, kuris yra aktualus palikėjos palikimo priėmimo faktui atsirasti, G. V. motinos bute negyveno, o apsigyveno tik po trejų metų po motinos mirties. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamos bylos atveju aktuali ir įrodinėtina aplinkybė, kad būtent ieškovė po motinos mirties per įstatymo nustatyta terminą faktiniais veiksmais priėmė motinos palikimą ar jo dalį, o ne tai, kad ieškovės brolis nepriėmė palikimo. Tai, kad ieškovė rūpinosi broliu, kuris gyveno motinos bute, nėra aplinkybė, patvirtinanti faktą, kad ieškovė priėmė motinos palikimą. Ieškovės nurodyti argumentai, kad G. V. turėjo įsiskolinimą už butui tiekiamą elektros energiją, vartojo alkoholinius gėrimus, nedirbo, taip pat nepatvirtina ieškovės šiuo ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių. Tai, kad G. V. gyvenimo būdas galimai nebuvo nepriekaištingas visuomenės moralės požiūriu, neatima iš jo teisės paveldėti pagal įstatymą ir neįrodo ieškovės prašomo nustatyti juridinio fakto.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

31. Vertinant ieškovės paaiškinimų ir liudytojų K. V. bei O. G. parodymų, duotų nagrinėjant šią civilinę bylą patikimumą yra reikšmingi išreikalautos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisme išnagrinėtos civilinės bylos 2YT-6329-604/2020, iškeltos pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., I. J., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, duomenys.

32. K. V., šios bylos ieškovės J. S. dukra, kreipėsi į teismą dėl dviejų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo: kad po jos močiutės J. V. mirties turtą paveldėjo sūnus G. V., pradėjęs tą turtą valdyti bei, kad po G. V. mirties turtą paveldėjo K. V., pradėjusi tą turtą valdyti. Pareiškime teismui ir duodama parodymus teisme K. V. paaiškino, kad po J. V. mirties G. V. faktiškai gyveno paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savą, vykdė turtinius įsipareigojimus, mokėjo mokesčius, apmokėjo sąskaitas, atliko remonto darbus bei kitas su nekilnojamuoju turtu susijusias veiklas (išreikalautos civilinės bylos Nr. civilinės bylos 2YT-6329-604/2020, l. 3-5) .

33. J. S. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-6329-604/2020, teisme davė parodymus, kad po jos motinos J. V. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pasiliko gyventi G. V., nei pati, nei sesuo į palikimą nepretendavo, tik kartais kartu su K. J. ten lankėsi. Brolis šeimos neturėjo, gyveno vienas.

34. Liudytoja O. G., davusi liudytojo priesaiką, teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-6329-604/2020 liudijo, kad G. V. visą laiką gyveno su tėvais, jis, kiek jai žinoma, neturėjo nei šeimos, nei vaikų, gyveno vienas.

35. Civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 K. V. suinteresuotu asmeniu G. V. pirmos eilės įstatyminės įpėdinės - dukros M. M. nenurodė, byla buvo išnagrinėta M. M. nedalyvaujant. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 K. V. pareiškimas buvo patenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti, rūpintis ir prižiūrėti per 6 mėnesių įstatyme nustatytą terminą, taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V. mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti. Nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 suinteresuoti asmenys J. S. ir I. J., palikėjos J. V. dukros, savarankiškų reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nereiškė.

36. Tuo tarpu, nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovė J. S., davusi priesaiką, liudija priešingai, teigia kitokias aplinkybes, negu nurodė nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020, t. y. tvirtina, kad būtent ji po motinos mirties priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą bei toliau visą laikotarpį, po motinos mirties rūpinosi motinos butu kaip savo, o brolis G. V. motinos bute po motinos mirties negyveno, butu nesirūpino, jo neprižiūrėjo, bute pradėjo gyventi epizodiškai tik nuo 2001 metų.

37. Nagrinėjamoje byloje liudytoja apklausta K. V. taip pat nurodė skirtingas faktines aplinkybes, negu nagrinėtoje civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 – kad G. V. iki močiutės mirties gyveno (duomenys neskelbtini), po močiutės mirties buvo dingęs, jo nebuvo apie tris su puse metų, o paskui atsirado, pasiprašė pas jos mamą ir mama leido jam gyventi močiutės bute. Be to, nurodė, kad ankstesnėje byloje rašydama pareiškimą buvo suklaidinta teisės studentų, kurie ją klaidingai pakonsultavo. Taip pat prieštaringai ir nenuosekliai teigė, kad ankstesnės bylos savo pareiškime nurodė, kad G. V. faktiškai gyveno bute, nes jis, nors ir gėrė, bet prižiūrėjo daržą, atliko veiksmus, kuriuos ji nurodė tos bylos pareiškime.

38. Nagrinėjamoje byloje liudytoja apklausta O. G., prisiekusi, taip pat nurodė priešingas aplinkybes, negu ankstesnėje byloje, teigė, kad J. V. mirus, G. V. gyveno su žmona ar sugyventine Vilniuje, mirus motinai jo ten nebuvo, kažkur po trejų metų jis grįžo į tą butą, tuo metu bute niekas negyveno.

39. Taigi, kaip matyti, tų pačių asmenų, davusių priesaiką, paaiškinimai ir liudijimai skiriasi, nurodomos priešingos aplinkybės dėl J. V. palikimo priėmimo faktinių aplinkybių, vienu atveju teigiama, kad G. V., mirus motinai, nuolat gyveno motinos bute iki savo mirties, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, šeimos neturėjo, gyveno vienas. Kitu atveju (nagrinėjamos bylos atveju) nurodoma, kad būtent tuo laikotarpiu, kuris yra reikšmingas palikimo priėmimo faktui nustatyti, pastarasis palikėjos bute negyveno, o apsigyveno būtent nuo 2001 m. ir epizodiškai gyveno iki savo mirties.

40. Atsižvelgiant į ieškovės ir liudytojų K. V. bei O. G. parodymų prieštaringumą, skirtingumą, nenuoseklumą dėl nurodomų faktinių aplinkybių, teismas šioje byloje nelaiko jų patikimu įrodymų šaltiniu, leidžiančiu spręsti, kad ieškovė J. S. priėmė po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą terminą jos palikimą ir visą nepertraukiamą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą su šios bylos ginču palikėjos turtą valdė kaip savo. Objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių tokį faktą, ieškovė nepateikė.

41. Be to, civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 yra pateiktas J. S. 2020 m. kovo 5 d. pareiškimas, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., kuriame nurodyta, kad J. S., pareiškia, kad po J. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) palikimo nepriima ir pretenzijų nereiškia, faktiškai turto nevaldo. CK 5.60 straipsnis išaiškintas: palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Pareiškimas jai garsiai perskaitytas, žodžiu išverstas į rusų kalbą, suprastas ir, atitinkantis mano valią ir J. S. pasirašytas“. Toks J. S. 2020 m. kovo 5 d. rašytinis pareiškimas yra išsamus ir aiškus, kuriuo ji patvirtina, kad palikėjos turto faktiškai nevaldo. Šis ieškovės rašytinis patvirtinimas yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nes yra pačios ieškovės suprastas, atitinkantis jos valią, pasirašytas, jai išverstas į suprantamą (rusų) kalbą, notaro išaiškintos palikimo nepriėmimo pasekmės (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

42. Teismas vertina kritiškai, kad tiek ieškovė, tiek ieškovės dukra K. V. buvo suklaidintos teisės studentų, kurie ankstesnėje byloje surašė K. V. pareiškimą. Nėra logiškas ir objektyviai paaiškinamas ieškovės ir liudytojos K. V. teiginys, kad ankstesnėje byloje dokumentai buvo tvarkomi „neteisingu keliu“, J. S. to nesuprato dėl amžiaus ir išsilavinimo stokos. Nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020, tiek J. S., tiek K. V., prisiekę, davė paaiškinimus dėl faktinių palikėjos palikimo priėmimo aplinkybių, o ne dėl teisės taikymo. Todėl, preziumuojama, kad teisingai nurodė ir papasakojo viską, kas joms žinoma apie palikėjos palikimo priėmimą.

43. Ieškovė dėl palikėjos J. V. palikimo priėmimo fakto nustatymo kreipėsi į teismą praėjus (duomenys neskelbtini) metams nuo palikimo atsiradimo, tokį ilgą neveikimą paveldėti ieškovė jokiais argumetais nepagrindžia ir nepaaiškina. Ieškovė nuo palikėjos palikimo atsiradimo nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam įpėdiniui G. V.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje 2YT-6329-604/2020, būdama suinteresuotu asmeniu, nereiškė savarankiško reikalavimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo į palikėjos J. V. palikimą, duodama paaiškinimus neginčijo pareiškėjos K. V. pareiškime nurodytų aplinkybių, kad paveldėtą turtą faktiškai aktyviais veiksmais faktiškai pradėjo valdyti įpėdinis G. V.. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui vertinti, kad ieškovė neatliko faktiniam palikėjos palikimo priėmimui būdingų veiksmų. Ieškovės nurodyti argumentai, kad G. V. turėjo įsiskolinimą, už butui tiekiamą elektros energiją, vartojo alkoholinius gėrimus, nedirbo, pinigų jam duodavo ieškovė, taip pat nepatvirtina ieškovės šiuo ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių. Tai, kad G. V. gyvenimo būdas galimai nebuvo nepriekaištingas visuomenės moralės požiūriu, neatima iš jo teisės paveldėti pagal įstatymą ir neįrodo ieškovės prašomo nustatyti juridinio fakto.

44. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad priėmė savo motinos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą, todėl šis jos ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 185 straipsnis).

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo

45. Ieškovė reiškia reikalavimą panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo G. V., miręs (duomenys neskelbtini), palikėjos sūnus, paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėja J. V., visa apimtimi.

46. Ieškovė ieškinyje nurodo argumentus, dėl kurių, pagal ieškovės šios bylos reikalavimą turi būti panaikintas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimas turi būti panaikintas tuo pagrindu, jog kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pagal M. M. prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas, K. V. atsisakymas nuo pareiškimo dėl juridinės reikšmės faktų nustatymo priimtas ir civilinė byla Nr. 2YT-6329-604/2020 nutraukta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis palikta nepakeista, todėl neliko teisinio pagrindo (įsiteisėjusio teismo sprendimo), pagal kurį buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Pažymima, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), šioje byloje prašo spręsti kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą.

48. CPK 373 straipsnyje nustatyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos gavusios sprendimą vykdydamos.

49. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 27 punktą).

50. CPK 761 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 straipsnio 2 dalis).

51. Įvertinus teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad klausimai, susiję Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pagal K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., I. J., M. M. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, įvykdymo atgręžimo paduodami ir nagrinėjami toje pačioje byloje.

52. Šioje byloje, kaip minėta, ieškovė reiškia naują savarankišką reikalavimą, kuris teisme nebuvo nagrinėtas ir dėl jo nebuvo priimtas procesinis sprendimas, todėl nėra pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto.

53. Nagrinėjamoje byloje ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą apsprendžia ieškovės reikalavimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę nustatyto pagrįstumas ir teisėtumas. Teismui netenkinus šio ieškovės reikalavimo ir nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė faktiniu valdymu priėmė J. V. palikimą, atmestinas išvestinis reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

56. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Atsakovės atstovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų 1 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydį, kurios atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi išlaidas, neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių. Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į nagrinėjamo ginčo pobūdį, į atsakovės atstovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus dėl ieškinyje nurodytų bei iškeltų argumentų ir klausimų, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

57. Iš ieškovės valstybei priteisiamos 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

58. CPK 137 straipsnio 6 dalis įpareigoja teismą pranešti apie civilinės bylos iškėlimą, kai byla susijusi su registruojamojo daikto daiktinėmis teisėmis. Teismas CPK 137 straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamojo daikto daiktinėmis teisėmis, įgyvendino priimdamas ir viešo registro tvarkytojui išsiųsdamas pranešimą. CPK 275 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Aptarta CPK 275 straipsnio 2 dalies nuostata įgyvendintina išsiunčiant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) kopiją viešam registrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės J. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 520,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų ir 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Išsiųsti viešo registro tvarkytojui (valstybės įmonei „Registrų centras“) įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė