- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1668-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00620-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3241-1130/2022 pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. M. pateiktu prašymu prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, kaip pateiktą per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020 procesą atnaujinti, teismui atnaujinus procesą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti, panaikinant nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V., priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V. (G. V.), mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti, tuo motyvu, kad pareiškėja M. M. yra G. V. dukra, t. y. pirmos eilės įpėdinė; priimant naują sprendimą, patvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nustatytą civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020, juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti.
2. Pareiškėja prašyme bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pareiškėja K. V. nepranešė ir neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, mirusiojo G. V. dukros M. M. (mergautinė pavardė V.), kuri yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Pažymėjo, kad K.V. yra mirusiojo dėdės G. V. dukterėčia ir tik 5-tos eilės įpėdinė. Pabrėžė, kad remiantis pareiškėjos K. V. į bylą pateiktais duomenimis ir jos nesąžiningai nutylėta aplinkybe, jog yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė M. M., tokiu būdu buvo sąmoningai suklaidintas teismas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo K. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad procesas Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 būtų atnaujintas, atnaujinus procesą civilinėje byloje 2YT-6329-604/2020 atsisako nuo pareiškimo ir prašo civilinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 juridinės reikšmės faktas buvo nustatytas pagal K. V. pareiškimą, pareiškėja M. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo, pareiškėjai net nebuvo žinoma nei M. M. pavardė, nei gyvenamoji vieta, nei darbo vieta. K. V. apie M.M. egzistavimą nežinojo, G. V. niekada nėra minėjęs, kad turi dukrą. Kadangi nagrinėjant bylą dėl juridinės reikšmės faktų nustatymo nebuvo duomenų apie dėdės G. V. dukrą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms K. V. neprieštarauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atnaujintas, bet nesutinka su M. M. atstovo prašymu atnaujinus bylą teismo sprendimą panaikinti iš dalies patvirtinant faktą, kad po močiutės mirties G. V. priėmė turtą palikimą ir jį valdė. K. V. manymu, toks pusėtinas sprendimas negali būti priimtas, nes fakto nustatymas, kad G. V. priėmė turtą po močiutės mirties ir faktiškai turtą valdė, neturi sukelti teisinių pasekmių asmeniui, kuris tokio fakto nustatyti neprašė, jeigu M. M. siekia, kad būtų nustatytas tokio pobūdžio faktas, ji turėtų kreiptis su pareiškimu dėl tokio fakto nustatymo. Pareiškėja paaiškino, kad turi teisę atsisakyti nuo prašymo nustatyti juridinės reikšmės turinčius faktus ir prašyti bylą nutraukti, jai žinoma ir suprantama, kad nutraukus bylą iš naujo kreiptis į teismą su analogišku pareiškimu ji netenka teisės.
5. Suinteresuoti asmenys J. S. ir I.J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad yra J. V., mirusios (duomenys neskelbtini) dukros, G. V., miręs (duomenys neskelbtini) yra jų brolis. Paaiškino, kad po motinos mirties butą, kuriame jie užaugo, prižiūrėjo jos abi, butą tvarkė, jį remontavo, darže augino daržoves, naudojosi sodu. Pabrėžė, kad daugiausia pastangų priežiūrai skyrė I. J., kurios pagrindinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje, o motinos butą kaime naudojo vasaros poilsiui, taip pat daugiausia butu ir daržu su sodu rūpinosi J. S. dukra K. V., atvykdama kartu su motina arba viena. Paaiškino, kad pašlijus I. J. sveikatai daugiausia butu, daržu ir sodu rūpinosi J. S. dukra K. V.. Abi seserys sutarė, kad po jų mirties butas, daržas ir sodas atiteks K. V.. Po G. V. mirties abi seserys susitarė, kad K. V. turi sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir butą persirašyti savo vardu, nei viena iš visų trijų neturi pakankamo išsilavinimo ir teisinių žinių, kad suprastų, kaip reikia sutvarkyti dokumentus, todėl K. V. ieškojo pagalbos ir viską darė taip, kaip jai patarė studentai iš Teisės klinikos, apie G. V. dukrą M. joms nebuvo nieko žinoma, nes po G. V. santuokos nutraukimo 1986 metais su buvusia G. V. žmona nebuvo bendraujama. Paaiškino, kad po dviejų bylų nagrinėjimo dėl palikimo priėmimo, joms tapo žinoma, kad buvo labai suklaidintos, todėl prieštarauja tam, kad būtų pripažinta, jog brolis G. V. po mamos J.V. mirties pats priėmė visą jos palikimą ir valdė vienas, nes tai neatitinka tiesos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi patenkino pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020 pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą; pareiškėjos K. V. atsisakymą nuo pareiškimo priėmė ir civilinę bylą pagal pareiškėjos K.V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutraukė.
7. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje 2YT-6329-604/2020, M. M. sprendimo priėmimo metu nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas jai nebuvo siunčiamas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad apie šį teismo sprendimą M. M. sužinojo ar turėjo sužinoti jo įsiteisėjimo dieną (2020 m. gruodžio 7 d.), apie šį teismo sprendimą ji sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja M. M. pateikė 2022 m. kovo 14 d., taigi nepraleidusi trijų mėnesių termino (CPK 74 straipsnio 2 dalis, 5 dalis). Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
8. Teismas taip pat nurodė, kad M. M. nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2YT-6329-604/2020 nagrinėjimą, jai nebuvo siųstas byloje priimtas sprendimas, pareiškėjai K. V. priėmus G. V. palikimą, M. M., kaip jo įstatyminė įpėdinė, netenka teisės priimti jo palikimą, todėl teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų, o tai vadovaujantis CPK 366 straipsnio 7 dalimi, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
9. Teismas pažymėjo, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal CPK nuostatas atsižvelgiant į išimtis numatytas CPK V dalyje. CPK V dalyje nėra nustatyta jokio specialaus reglamentavimo, kuris draustų atsisakyti pareiškimo, todėl pareiškimo atsisakymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas <...> turi teisę atsisakyti ieškinio; CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, <...> jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliantė (pareiškėja) M. M. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-05-11 nutarties dalį, kurioje teismas nutarė pareiškėjos K. V. atsisakymą nuo pareiškimo priimti, civilinę bylą pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti. Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkes teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
11.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties dalis, kurią skundžia apeliantė, prieštarauja ankstesnei, t. y. to paties teisėjo civilinėje byloje Nr. eA2-3241-1130/2022 priimtai 2022-05-02 teismo nutarčiai. Teismo 2022-05-02 nutartyje konstatuotas paskirto 2022-05-11 teismo posėdžio tikslas, t. y. spręsti tik klausimų dėl proceso atnaujinimo ir jokie kiti nagrinėjimui klausimai nebuvo numatyti.
11.2. Nepanaikinus skundžiamos 2022-05-11 teismo priimtos nutarties dalies, bus suklaidinti kiti suinteresuoti asmenys, kuriems 2022-05-02 teismo nutartimi apie rašytinį procesą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 atnaujinimo, buvo informuoti asmenys teismo viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklapyje apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinėje byloje Nr. eA2-3241-1130/2022 klausimą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 atnaujinimo, neleistinai išsprendė ir kitus nenumatytus 2022-05-02 nutartimi klausimus, tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Pirmosios instancijos teismas 2022-05-11 nutartimi išnagrinėjęs proceso atnaujinimo klausimą ir tenkindamas pareiškėjos M. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo, neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti kitaip klausimo.
11.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas E. S. nesilaikė aukščiau nurodytais atvejais CPK 370 str. 4 d. ir 5 d. teisės normų reikalavimų bei nagrinėjo ir priėmė civilinėje byloje Nr. eA2-3241-l 130/2022 kitus procesinius ir teisės klausimus, kurie galėjo būti nagrinėjami tik atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 ir kuriuos galėjo spręsti tik kitas teisėjas, todėl pirmosios instancijos teismo 2022-05-11 nutartis apeliantės apskųstoje dalyje, yra pagrindas panaikinti nutartį ir perduoti toliau nagrinėti pareiškėjos M. M. pareikšto prašymo dėl proceso atnaujinimo ribose.
Motyvuojamoji dalis
11.6. Dalyvaujančios civilinėje byloje K. V. prašymai ir/ar reikalavimai, neturi būti teismo tenkinami ir dėl to, jog K. V. nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, K. V. praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo.
12. Suinteresuoti asmenys J. S. ir I. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad juridinės reikšmės faktas, kad jis vienas priėmė palikimą nustatytas patariant K. V. konsultavusiems teisininkams-studentams. Atsiradus dar vienai J. V. anūkei kilo ginčas, kas iš tiesų priėmė palikimą po motinos mirties. Todėl negali likti nustatytas faktas, kad palikimą priėmė G. V., nes tai neatitinka tiesos. K. V., supratusi, kad buvo nueita klaidingu keliu tvarkant dokumentus po močiutės mirties, priėmė teisingą sprendimą atsisakyti nuo pareiškimo dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo ir teismas pagrįstai bylą nutraukė atverdamas kelia kilusiam ginčui teisingai išspręsti.
13. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:
13.1. atsiliepimu į M. M. prašymą K. V. neprieštaravo dėl proceso atnaujinimo, atsisakė nuo reikalavimo nustatyti abu juridinės reikšmės faktus – kad dėdė G. V. priėmė palikimą po K. V. močiutės mirties ir kad K. V. priėmė palikimą po G.V. mirties ir prašė bylą nutraukti. Mirus močiutei J. V. palikimo priėmimas nebuvo įformintas, mirus dėdei dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo konsultacijos buvo kreiptasi į teisės studentus ir jai buvo paaiškinta, kad lengvesnis kelias palikimui priimti yra nustatyti juridinės reikšmės faktą, kad po močiutes mirties palikimą priėmė ne jos motina ir teta, o dėdė.
13.2. Atsiliepime į M. M. prašymą dėl proceso Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 atnaujinimo, K. V. nurodė, kad atsisako pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Kadangi K. V. šioje byloje buvo pareiškėja, atnaujinus procesą byla turėjo būti nagrinėjama pagal jos pateikto pareiškimo reikalavimus, todėl ji turėjo visiškai pagrįstą teisę atsisakyti pareikštų reikalavimų. Atnaujintoje byloje nauji reikalavimai negali būti keliami, todėl M. M., siekdama, kad dėl jos paveldėjimo teisės būtų nustatyti tam tikri juridiniai faktai, pati turi kreiptis į teismą dėl tokio fakto nustatymo. Šioje byloje M. M. nebuvo pareiškėja ir ne dėl jos teisių ar pareigų juridiniai faktai buvo nustatyti.
13.3. Apeliantės bylos atnaujinimo pagrindas buvo tas, kad teismo sprendimu jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, o į atnaujintos bylos (Nr. 2YT-6329-604/2020) nagrinėjimą ji nebuvo įtraukta. Atnaujinta byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal pareiškėjos K. V. pareiškimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo K. V. interesais. Tuo tarpu apeliantė siekia, kad pagal K. V. pareiškimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo, G. V. po K. V. močiutės mirties priėmė palikimą pradėjus turtą valdyti, teisines pasekmes juridinio fakto nustatymas sukeltų ne pareiškėjai K. V. tačiau apeliantei. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) į bylos nagrinėjimą, kurioje atnaujintas procesas pagal apeliantės prašymo, nebuvo įtraukta ir savarankiško reikalavimų nepareiškė. Atnaujinus bylos nagrinėjimo pareikšti reikalavimai, pagal CPK 370 str. 4 d., nėra plečiami. Tačiau nėra draudžiama pareiškėjui pareikštų reikalavimų atsisakyti, jei pareiškėjas pripažįsta, kad juridinės reikšmės faktai pagal pareiškėjo pareiškimą negalėjo būti nustatyti. Atsisakymas nuo pareiškimo nepažeidžia ne tik pareiškėjos teisių, bet ir suinteresuoto asmens (apeliantės) teisių. Apeliantė nebuvo šioje byloje pareiškėja, taip pat nebuvo CPK 443 str. 7 d. nustatyta tvarka pareiškusi reikalavimo dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo apeliantės interesais.
13.4. Apeliantė susipainiojo, kuris teisėjas priėmė sprendimą byloje Nr. 2YT-6329- 640/2020) ir kuris teisėjas priėmė skundžiamą nutartį atnaujintoje byloje. Iš priimtų teismo sprendimų aiškiai matyti, kad atnaujintoje byloje nutartį priėmė ne tas pats teisėjas, dėl kurio sprendimo byla buvo atnaujinta. Atnaujinus bylą, ji nagrinėjama pagal CPK bendrąsias taisykles, kurios nedraudžia pareiškėjui atsisakyti nuo pareiškimo. Todėl joks procesinis pažeidimas šioje byloje nėra padarytas. Be to, teismo nutartis apeliantei atveria kelią siekti paveldėjimo teisės įgyvendinimo, jei tokių ji turi iš tiesų, įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja neturi jokios teises naudotis ne jos, o K.V. interesais buvusiu nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu.
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalies, kuria byla nutraukta pareiškėjai atsisakius pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).
19. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).
20. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 pareiškėjos K. V. pareiškimas tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti, taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. V., priėmė palikimą, atsiradusį po jos dėdės G. V., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti palikimui priimti. Ši byla pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo atnaujinta.
21. Pareiškėja, pasinaudodama jai CPK 140 straipsnio 1 dalies suteikta teise, atsisakė ieškinio. Ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliantė savo atskirajame skunde nenurodė, kokias įstatymo normas pažeidžia, taip pat nepagrindė kaip pareiškėjos K. V. ieškinio atsisakymas prieštarauja viešajam interesui ar jos pačios interesams. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
22. . Pažymėtina, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009).
23. Nagrinėjamos bylos atveju, procesas byloje, kuri buvo atnaujinta, pradėtas pagal K. V. pareiškimą tam, kad jai būtų sudarytos sąlygos paveldėti turtą po jos močiutės mirties. Motyvuodama savo atsisakymą nuo ieškinio nurodo, kad ji duomenų apie mirusio dėdės dukrą neturėjo, todėl nežinojo, kad jos palikimo sutvarkymo kelias po močiutės mirties yra ydingas. K. V. nesutinka, kad atnaujinus bylą pagal jos paduotą pareiškimą būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V. priėmė turtą po močiutės mirties ir faktiškai turtą valdė. Taigi, paaiškėjus naujai aplinkybei, kad dėdė, kurio palikimą po dėdės mirties siekė atnaujintoje byloje pareiškėja priimti, turėjo dukrą, K. V. ieškinio atsisakė. Be to, pareiškėja pripažįsta, kad juridinės reikšmės faktai pagal pareiškėjos pareiškimą negalėjo būti nustatyti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių pareiškėjos pareiškimo atsisakymą priimti ir bylą pagal pareiškėjos prašymą atnaujintoje byloje nutraukti. Pareiškėjai pareiškus, jog ji atsisako ieškinio, šios procesinės teisės realizavimas civilinėje byloje tampa nebeįmanomas, nes pareiškėja iš esmės atsisako savo reikalavimų. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tam, kad jai būtų sudarytos sąlygos priimti palikimą po jos tėvo mirties.
24. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties dalis, kurią skundžia apeliantė, prieštarauja ankstesnei, t. y. to paties teisėjo civilinėje byloje Nr. eA2-3241-1130/2022 priimtai 2022-05-02 teismo nutarčiai. Teismo 2022-05-02 nutartyje konstatuotas paskirto 2022-05-11 teismo posėdžio tikslas, t. y. spręsti tik klausimų dėl proceso atnaujinimo ir jokie kiti nagrinėjimui klausimai nebuvo numatyti. Su tokiu argumentu nėra jokio pagrindo sutikti.
25. Pirmosios instancijos teismas rašytinio posėdžio datą dėl proceso atnaujinimo paskyrė 2022-05-02 nutartimi. Bylos duomenimis, pareiškėja ieškinio atsisakymą pateikė kartu su atsiliepimu į apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo. CPK nuostatos nenumato, kad teismas gavęs ieškinio atsisakymą turi šalis informuoti apie šio klausimo išsprendimui skiriamą rašytinio posėdžio datą. Taigi, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ne tik bylos atnaujinimo klausimą, bet ir pareiškėjos toje pačioje byloje pareikštą prašymą priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti.
26. Apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas nesilaikė CPK 370 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimų bei nagrinėjo ir priėmė civilinėje byloje Nr. eA2-3241-l 130/2022 kitus procesinius ir teisės klausimus, kurie galėjo būti nagrinėjami tik atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2YT-6329-604/2020 ir kuriuos galėjo spręsti tik kitas teisėjas.
27. CPK 370 straipsnyje numatyta, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.
28. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinę bylą Nr. 2YT-6329-604/2020 pagal pareiškėjos Kr. V. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjo teisėjas M. G.. Bylą pagal apeliantės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo teisėjas E. S.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti CPK 370 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų pažeidimo nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą pagal apeliantės pareiškimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad dalyvaujančios civilinėje byloje K. V. prašymai ir/ar reikalavimai, neturi būti teismo tenkinami ir dėl to, jog K.V. nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo ir ji praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėnesių terminą dėl proceso atnaujinimo. Kaip minėta CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika – atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kadangi procesas atnaujinamas neskundžiama teismo nutartyje (skundžiamoje teismo nutartyje klaidingai nurodyta, kad visa nutartis skundžiama) byla pakartotinai turėjo būti nagrinėjama būtent pagal pareiškėjos K. V. pareikštą pareiškimą kartu vertinat aplinkybes dėl kurių buvo atnaujinta byla. Atnaujinus bylą pagal K. V. pareiškimą teismas privalėjo šioje byloje išspręsti K. V. pareikštą prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Tuo tarpu pareiškėja K. V. nebuvo pareiškusi prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl apeliantės nurodytas argumentas dėl CPK 368 straipsnyje numatyto termino praleidimo neaktualus.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.