Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-116-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: e2A-116-613/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: E. G., R. G.
Ieškovas: M. L.
Advokatai: Ramunė Kuzmienė, Renas Bradūnas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-116-613/2022Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00686-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.5; 2.1.2.6; 2.1.2.7; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovams E. G. ir R. G. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovų E. G. ir R. G. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, be teisinio pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. L. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų E. G. ir R. G. (toliau – ir atsakovai) solidariai 32 400 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. 2018 m. lapkričio mėnesį ieškovė atsakovams R. G. ir E. G. paskolino 38 000,00 Eur grynaisiais pinigais, juos atsakovai įsipareigojo grąžinti po metų, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. 2018 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas tai patvirtinantis skolos raštelis. Skolos raštelį rusų kalba surašė E. G. ir jį pasirašė.

1.2. Atsakovams suteikė atlygintiną paskolą, atsakovams perdavė 38 000,00 Eur, o atsakovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį kaip atlygį už naudojimąsi paskolintais pinigais mokėti po 100,00 Eur iki einamojo mėnesio 20 dienos. Aplinkybės, kad pinigus pagal paskolos raštelį atsakovai gavo, jie neneigė, tačiau, pasibaigus skolos grąžinimo terminui, visos jiems paskolintos sumos negrąžino, pradėjo ginčyti sumos dydį, ją sumažindami iki 3 800,00 Eur.

1.3. Piniginių lėšų skolinimo faktą patvirtina tai, kad atsakovė R. G. kaip skolos grąžinimą per tris kartus iš savo sąskaitos pervedė 5 600,00 Eur, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. pervedė 2 000,00 Eur, 2019 m. gruodžio 9 d. – 1 800,00 Eur ir 2019 m. gruodžio 9 d. – 1 800,00 Eur.

1.4. Atsakovė dėl, jos manymu, per klaidą ieškovei grąžintos didesnės sumos nei pasiskolino grąžinimo kreipėsi į SEB banką, ieškovę ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo ieškovei pradėjimo. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veikos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. R. 2020 m. sausio 15 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant atsakovei R. G., kad tarp jos ir M. L. yra susiklostę civiliniai santykiai, todėl ji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

1.5. Aplinkybę, kad atsakovai iš ieškovės pasiskolino ne 3 800,00 Eur, o 38 000,00 Eur, patvirtina 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-629 (20), 11-1121 (20), pateikta ikiteisminiame tyrime Nr. 1-1-08979-20, joje nurodyta, kad tirti pateiktame skolos rašte taškai ir kablelis yra prirašyti, prirašyti taškai, kablelis ir skolos raštelio 16 (paskutinėje) eilutėje esantis įrašas „100 E už sausio“ ir šalia esantys du parašai yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčiu vienodomis savybėmis) rašalu, nustatyti, ar jie yra parašyti tuo pačiu rašikliu negalima, nes rašalu parašytuose įrašuose rašiklį individualizuojančių požymių nėra. Aplinkybę, kad ieškovė atsakovams paskolino 38 000,00 Eur, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai A. M., N. G., P. S..

1.6. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08979-20, pradėtas pagal ieškovės pareiškimą, buvo nutrauktas 2020 m. rugpjūčio 5 d., nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovams perleido 38 000,00 Eur. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovei pasiūlyta ginčą tarp šalių spręsti civilinio proceso tvarka.

1.7. Atsakovai ieškovei iš pasiskolintos 38 000,00 Eur sumos yra grąžinę 5 600,00 Eur, todėl likusi negrąžinta skolos dalis – 32 400,00 Eur. Ši negrąžinta suma solidariai priteistina iš atsakovų.

1.8. Kadangi atsakovai praleido terminą prievolei įvykdyti, todėl privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir atsakovai nebuvo susitarę dėl kitokio dydžio palūkanų mokėjimo praleidus terminą, todėl priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

2. Atsakovai R. G. ir E. G. pateikė priešieškinį, juo prašo pripažinti, kad M. L. ir E. G. sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovės M. L. ieškovams 1 800,00 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1 800,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai priešieškinį ir nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1. E. G. ir R. G. M. L. buvo skolingi 3 800,00 Eur, juos grąžino 2019 m. gruodžio 9 d. atliktais bankiniais pavedimais.

2.2. Priešingai nei teigia ieškovė, ne atsakovai yra skolingi M. L., bet M. L. yra skolinga atsakovams 1 800,00 Eur sumą, kuri buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą per klaidą sudubliavus mokėjimo nurodymus.

2.3. M. L. savo reikalavimus grindžia tik selektyviais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie M. L. ieškinyje nurodomų aplinkybių nepatvirtina. Skolos raštelio originalas visą laiką buvo pas M. L., todėl tikėtina, kad pati M. L. darė taisymus (prirašymus) skolos raštelyje, turėdama tikslą gauti finansinės naudos ir išvengti per klaidą jai sumokėtos 1 800,00 Eur sumos grąžinimo.

2.4. Skolos raštelio originalas nuo pat jo surašymo momento buvo pas M. L., o R. G. atnešus palūkanas, M. L. iš anksto laukdavo pasiruošusi, savo ranka skolos raštelyje parašiusi: „100 E už gruodžio, 100 E už sausio“, todėl R. G. M. L. akivaizdoje likdavo tik pasirašyti, M. L. iš karto skolos raštelį pasiimdavo. E. G. skolos raštelio originalo nuo jo surašymo iki šiol nėra matęs, todėl nėra jokių teorinių ir praktinių prielaidų, jog jis būtų galėjęs atlikti skolos raštelio korekcijas.

2.5. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas R. G. ir E. G. buvo nutrauktas. M. L. byloje pateikti duomenys, t. y. medžiaga iš baudžiamosios bylos, turi būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles, asmenų parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti vertinami kaip liudytojų parodymai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintų įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo prasme (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 189, 190, 192 straipsniai). Taip pat pažymėjo, kad įstatymo sandoriui nustatytos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. M. L. ieškinyje kelia reikalavimus, kurie nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais, todėl M. L. ieškinys atmestinas, o sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

2.6. Mano, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. ir E. G., siekdami pervesti M. L. 3 800,00 Eur sumą, per klaidą sudubliavo 1 800,00 Eur bankinio mokėjimo nurodymą, minėta pinigų suma buvo pervesta M. L. be jokio teisinio pagrindo, todėl mano, kad jų reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovės M. L. atsakovams priteistinos piniginės lėšos, kurias M. L. gavo be jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

3. Ieškovė M. L. atsiliepimu į priešieškinį su atsakovų reikalavimu priteisti iš ieškovės be teisinio pagrindo gautas pinigines lėšas nesutinka, prašo jį atmesti, o ieškovės ieškinį tenkinti. Mano, kad atsakovai, prašydami pripažinti sandorį negaliojančiu, iš esmės pripažįsta, kad buvo sudarytas ieškovės nurodytas sandoris ir atsakovai iš ieškovės pagal jį pasiskolino 38 000,00 Eur. Pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai iš ieškovės pasiskolino 38 000,00 Eur. Paskolos raštelis surašytas atsakovo E. G. ranka rusų kalba ir jo pasirašytas. Neneigia, kad paskolos raštelis buvo saugomas pas ieškovę, tačiau atsakovė, mokėdama palūkanas, turėjo galimybę paskolos raštelyje padaryti taisymus. Pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas dėl sukčiavimo, buvo nutrauktas, šiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog atsakovai iš ieškovės gavo 38 000,00 Eur sumą. Sutinka, kad jos ir atsakovų sudarytas sandoris neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) turi pareigą šią paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Tačiau, sutartį pripažinus negaliojančia, turi būti taikoma restitucija. Todėl atsakovai, pripažinus sandorį negaliojančiu, turi ieškovei grąžinti pagal sandorį gautus ir iki šiol negrąžintus 32 400,00 Eur. Teigia, kad atsakovai iš ieškovės pasiskolino daug didesnę sumą nei yra iki šio grąžinę, todėl nepagrįstas jų reikalavimas grąžinti 1 800,00 Eur, kaip gautus be pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; pripažino 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės M. L. ir atsakovų R. G. ir E. G. dėl 38 000,00 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nusprendė taikyti restituciją – priteisti ieškovei M. L. iš atsakovų E. G. ir R. G. solidariai 31 200,00 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 31 200,00 Eur sumos nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. šalys sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė M. L. atsakovams R. ir E. G. paskolino pinigines lėšas, pinigines lėšas atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. lapkričio 19 d. (paskolos raštelyje matomi paskolos raštelio surašymo dienos ir paskolos grąžinimo dienos skaičiaus taisymai).

6. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 26 punktas). Todėl būtent ieškovė privalo įrodyti, kad pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį ji atsakovams paskolino ir perdavė 38 000,00 Eur.

7. Taip pat pažymėjo, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.).

8. Teismas, vertindamas atsakovų argumentus dėl CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, joje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

9. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė M. L. įrodė esminę paskolos sutarties sąlygą – 38 000,00 Eur perdavimą paskolos gavėjų (atsakovų) nuosavybėn ir paskolos gavėjų įsipareigojimą grąžinti pinigus, todėl konstatavo, kad ieškovė ir atsakovai 2018 m. lapkričio 19 d. sudarė paskolos sutartį (jos sudarymą atsakovas R. G. patvirtino 2018 m. lapkričio 20 d. surašydamas paskolos raštelį), pagal kurią ieškovė atsakovų nuosavybėn perdavė 38 000,00 Eur grynaisiais pinigais, o atsakovai įsipareigojo grąžinti pinigus po metų, iki 2019 m. lapkričio 19 d. Teismui nekilo abejonių, jog ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį disponavo nurodyta suma (38 000,00 Eur), todėl ši aplinkybė pripažintina įrodyta.

10. Teismas, nustatęs, kad ginčijama ieškovės ir atsakovų 2018 m. lapkričio 19 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 38 000,00 Eur paprasta rašytine forma, atsižvelgdamas į CK 6.871 straipsnio 4 dalį, nustatančią imperatyvų reikalavimą tokio pobūdžio sandorį sudaryti notarine forma, konstatavo, kad yra pagrindas šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

11. Teismas, pripažinęs, kad 2018 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi ieškovė atsakovams perdavė (paskolino) 38 000,00 Eur, konstatavęs šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nusprendė taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai 31 200,00 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo tenkinti atsakovų priešieškinio dalį dėl 1 800,00 Eur be pagrindo gautų lėšų ir procesinių palūkanų priteisimo nėra, todėl šias atsakovų priešieškinio dalis atmetė.

12. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įprastai teismo sprendimu prievolė yra ne sukuriama, bet tik patvirtinamas jos egzistavimas, tačiau kai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikoma restitucija, nė viena iš sandorio šalių neturi pareigos vykdyti restituciją anksčiau, nei įsiteisėja teismo sprendimas, todėl tokiu atveju procesinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo bylos iškėlimo momento, bet nuo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-202-330/2021). Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant šias palūkanas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2021 m. spalio 4 d.

13. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalis, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovai R. G. ir E. G. (toliau – apeliantai), atstovaujami advokato Reno Bradūno, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti, ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

14.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas įrodymų leistinumo išimtį, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi liudytojų, pakviestų bylos baigtimi suinteresuotos šalies, parodymais (prieštaringais perpasakojimais) kaip patikimais.

14.3. Pažymėjo, kad nė vienas liudytojas nedalyvavo pinigų perdavimo metu, nematė, kaip buvo surašomas skolos raštelis, teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečios sandorio sudarymo datos ir vietos, todėl objektyviai negali žinoti ir kitų su sandorio sudarymo susijusių aplinkybių. Liudytojai iš esmės skirtingai perpasakoja tai, ką jiems pasakojo pati ieškovė, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi.

14.4. Baudžiamosios bylos medžiaga turi būti vertinama pagal CPK nustatytas taisykles. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkų) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. IBPS-V-1843447-20) negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas, įrodantis, kad konkreti paskolos suma buvo perduota atsakovams (CPK 177 straipsnis, 180 straipsnis, 197 straipsnis). Minėtas nutarimas neturi jokios prejudicinės galios (CPK 182 straipsnis), iš jo turinio matyti, kad jame iš esmės dėstomos ieškovės M. L. ir kitų asmenų paaiškinimai, o ne nustatytos konkrečios aplinkybės ar užfiksuoti faktai.

14.5. Mano, kad ieškovė, taisydama paskolos raštelio datą, siekė suklaidinti teismą, dirbtinai sukurdama loginę įvykių seką, kad neva atsakovai dukrai dovanojo ne savo turimas lėšas, bet iš ieškovės paskolintus pinigus. Tačiau šią ieškovės versiją paneigia kiti byloje esantys įrodymai – Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos ir deklaracijos apie atsakovų pajamas, banko pažyma dėl kredito likučio.

14.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo leistinais, patikimais rašytiniais įrodymais įrodytą faktą, t. y. apskritai nieko nepasisakė dėl atsakovų turtinės padėties. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės turtinės padėties. Dėl to buvo pažeistas šalių rungimosi principas ir įrodymų vertinimo taisyklės.

14.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atmestinai ir netinkamai įvertino ieškovės, atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nepakankamai paaiškino įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų konkrečių aplinkybių. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis faktinių bylos duomenų, priimtas pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

14.8. Nagrinėjamu atveju esminė teisiškai reikšminga įrodinėjimo aplinkybė yra pinigų perdavimo faktas, t. y. ieškovė turi įrodyti, kad jos finansinė padėtis pablogėjo tokia pat pinigine suma, kuria atsakovų finansinė padėtis pagerėjo.

Žemesnės instancijos teismas

14.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, vertino pavienius ir painius įrodymus, o ne įrodymų visetą.

14.10. Teigia, kad byloje yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, t. y. pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Todėl atsakovų reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš ieškovės atsakovams priteistinos piniginės lėšos, kurias M. L. gavo be jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į atsakovų R. G. ir E. G. apeliacinį skundą ieškovė M. L., atstovaujama advokatės Ramunės Kuzmienės, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko kitus byloje esančius duomenis, ieškovės paaiškinimus. Teismas pagrįstai liudytojų N. G., M. K., P. S. ir A. M. parodymus vertino kaip patikimus, kadangi nenustatė jokių šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, liudytojas P. S. iš ieškovės niekada nebuvo skolinęsis pinigų, o liudytojui M. K. pinigus skolino ne pati ieškovė, o jos vyras.

15.2. Priešingai nei teigia apeliantai, kad pirmosios instancijos teismas leido atsakovų atstovui užduoti liudytojams klausimus, šalino tik tuos, į kuriuos jau buvo atsakyta.

15.3. Mano, kad liudytojų parodymai dėl paskolintų piniginių lėšų kupiūrų negali būti traktuojami kaip esminiai prieštaravimai, kadangi ieškovė paaiškino, kad smulkesnes kupiūras ji nuolat keisdavo į stambesnes banke. Šią aplinkybę gali patvirtinti banko darbuotojai.

15.4. Pažymėjo, kad neturėjo jokio suinteresuotumo prirašyti taškus ir kablelius, kartu sumažinti paskolintą pinigų sumą, o vėliau įrodinėti, kad paskolinta suma buvo dešimt kartų didesnė. Mažinti paskolintą sumą buvo naudinga tik atsakovams, siekiant išvengti pareigos grąžinti skolą. Būtent prirašyti ženklai iškreipė paskolintą sumą.

15.5. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad trūko duomenų tiesioginei tyčiai pagrįsti, ir pasiūlyta ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė atsakovams paskolino būtent 38 000,00 Eur, o ne – 3 800,0 Eur, kaip teigia atsakovai.

15.6. Mano, kad ieškovė neturėjo pareigos įrodyti, kad jos finansinė padėtis pablogėjo. Ieškovei reikėjo įrodyti esminę paskolos sutarties sąlygą – 38 000,00 Eur perdavimą atsakovų nuosavybėn ir atsakovų įsipareigojimą grąžinti paskolintus pinigus.

15.7. Pažymėjo, kad atsakovai apeliaciniame skunde nemini aplinkybių, kurios išimtinai yra jiems nenaudingos, t. y. dėl atsakovų sutaupytų ir dukrai padovanotų grynųjų pinigų kilmės ir jų laikymo. Kad R. G., pervesdama pinigines lėšas ieškovei, šiuos veiksmus atliko sąmoningai ir tai nebuvo jokia klaida, patvirtina Lietuvos banko atsakymas, jame nurodyta, kad per visą atsakovės prisijungimo prie banko laiką nebuvo užfiksuota banko sesijos nutrūkimų arba sutrikimų ir to, kad atsakovė pakartotinai jungėsi prie interneto banko.

15.8. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai ir išsamiai aptarė visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai pagrindė, kodėl vienas ar kitas aplinkybes vertina įrodytomis arba neįrodytomis. Taip pat tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir vertino ne pavienius ir painius įrodymus, o įrodymų visetą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. šalys sudarė paskolos sutartį, t. y. ieškovė M. L. atsakovams Ramutei ir E. G. paskolino pinigines lėšas, kurias atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. lapkričio 19 d.

20. Ieškovė M. L. ieškinyje nurodė, kad atsakovams pagal nurodytą paskolos raštelį ji paskolino 38 000,00 Eur, atsakovai laiku dalies paskolos negrąžino, todėl ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 32 400,00 Eur negrąžintos paskolos. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad pagal į bylą pateiktą paskolos raštelį iš ieškovės M. L. jie pasiskolino 3 800,00 Eur, juos ieškovei yra grąžinę mokėjimo pavedimais, ieškovės ir atsakovų sudarytą paskolos sutartį prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes ji sudaryta pažeidžiant formos reikalavimus – sutartis turėjo būti notarinės formos, ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 1 800,00 Eur be pagrindo gautas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, tai yra pripažino šalių sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 31 200,00 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniu skundu atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, vertino pavienius ir painius įrodymus, o ne įrodymų visetą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas atmestinai ir netinkamai įvertino ieškovės, atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nepagrįstai vertino liudytojų parodymus kaip patikimus, nepakankamai paaiškino įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų konkrečių aplinkybių. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis faktinių bylos duomenų, priimtas pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, dėl to naikintinas.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo

25. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas dalyvauja įrodinėjimo procese ir yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Jis, be kita ko, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu patikslina šalių pareigą įrodinėti ir kontroliuoja jos įgyvendinimą bylos nagrinėjimo metu. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir jos paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą. Be to, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, reikia atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, kadangi jos gali pakeisti įrodinėjimo pareigos paskirstymą.

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. v. A. G. , bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-235/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013; kt.).

27. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą pagal ginčo pobūdį. Apeliantų teigimu, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovams perdavė 38 000,00 Eur, o nesant byloje pateikto rašytinio paskolos dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais, 38 000,00 Eur perdavimo atsakovams faktas nustatytas pažeidžiant CPK 178–185 straipsnių nuostatas.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu, tai ir jos vykdymo aplinkybės turi būti įrodinėjamos rašytiniais įrodymais. Šis draudimas nėra absoliutus, nes kelios jo išimtys nustatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytos aplinkybės, kada gali būti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudarytas sandoris, jis įformintas paskolos rašteliu, atsakovai pinigų gavimo fakto neginčijo, bet, jų teigimu, ieškovės paskolinta pinigų suma yra 3 800,00 Eur, skola yra grąžinta ir tai patvirtina mokėjimo pavedimai. Atsakovai teigia, kad paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos, todėl jos nesilaikymas atėmė iš ieškovės teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas pinigų perdavimo paskolos gavėjams faktą, rėmėsi šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pagal juos, ieškovė atsakovams perdavė 38 000,00 Eur, notarinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, skola grąžinta iš dalies mokėjimo pavedimais, skolos raštelis pas kreditorę, jos grąžinimo raštelis nesurašytas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra rašytinis paskolos sudarymo faktą patvirtinantis įrodymas – skolos raštelis, nors nebuvo laikomasi įstatyme nustatytos reikalaujamos notarinės formos ir jos nesilaikymas patį sandorį daro niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, tačiau tokios aplinkybės yra pakankamos, kad vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais galėtų būti naudojami liudytojų parodymai sandorio sudarymo aplinkybėms įrodinėti. Tačiau tai savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad liudytojų parodymai yra pakankami pinigų perdavimo faktui patvirtinti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų parodymų naudojimo paskolos suteikimo / grąžinimo bylose teisiškai nepagrįsti, nes šiuo atveju jų panaudojimas nepažeidžia CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų.

31. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.)

33. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

34. Pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai.

35. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai pinigų gavimo fakto neginčijo, o atsikirto, kad gavo 3 800,00 Eur ir nurodyto dydžio skolą (ir dar per klaidą 1 800,00 Eur didesne suma) grąžino ieškovei mokėjimo pavedimais. Atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovams perdavė būtent 38 000,00 Eur, t. y. kad ieškovės finansinė padėtis pablogėjo tokia pat pinigine suma, kuria atsakovų finansinė padėtis pagerėjo. Liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi jie yra šalies (ieškovės), suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, pinigų perdavimo fakto nematė, todėl jiems negali būti žinomos ir kitos su paskolos sandorio sudarymu susijusios aplinkybės.

36. Bylose dėl paskolos sutarties teisiniuose ginčuose į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl kreditoriaus paskolos suteikimo ir skolininko paskolos grąžinimo. Vadinasi, teisme turi būti nustatyta, kad piniginės lėšos buvo perduotos skolininkui ir skolininkas paskolą grąžino. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių be įrašų apie skolos grąžinimą su kreditoriaus aiškinimu, kad skola negrąžinta, paprastai yra pakankami įrodymai teismui nuspręsti, kad kreditorius įvykdė pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, – kad skola negrąžinta. Skolininkas, kuris esant tokioms aplinkybėms tvirtina priešingai, turi įrodyti skolos grąžinimo faktą, t. y. jis privalo šias aplinkybes įrodyti kaip jas nurodęs asmuo (CPK 178 straipsnis).

37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių procesiniais dokumentais, juose išdėstytais šalių paaiškinimais, motyvais ir argumentais, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovų nurodytų argumentų.

38. Visų pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 1.93 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata ir, siekdamas nustatyti ginčo paskolos sudarymo aplinkybes, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais.

39. Be to, apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nepasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas aiškiai pažymėjo, kad asmeniniai liudijimai, kartu ir liudytojų parodymai, patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Be kita ko, teismas, vertindamas liudytojų parodymus, nurodė, kokios aplinkybės nustatytinos remiantis liudytojų parodymais, tinkamai ir aiškiai motyvavo, kodėl vienais parodymais remiasi, o kitus atmeta, liudytojų parodymus vertino visos bylos medžiagos kontekste.

40. Antra, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovų pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais atsakovai siekė pagrįsti savo turtinę padėtį, kad jie buvo finansiškai pajėgūs dukrai padovanoti 48 000,00 Eur, ir pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovai šios aplinkybės neįrodė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalies turtinė padėtis įrodoma ne tik pateikiant duomenis apie gautas pajamas, bet ir pateikiant duomenis apie turėtas išlaidas.

41. Trečia, teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesiaiškindamas ir nevertindamas ieškovės turtinės padėties (ieškovės turtinės padėties pablogėjimo ta apimtimi, kokia pagerėjo atsakovų turtinės padėtis), pažeidė šalių rungimosi principą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos nustatytinos aplinkybės yra ieškovės piniginių lėšų perdavimo atsakovams ir atsakovų skolos grąžinimo ieškovei faktų nustatymas. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovė neturėjo pareigos įrodyti savo finansinės padėties pablogėjimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės (ne)nustatytas niekaip nesusijęs su šalių rungimosi principo pažeidimu. Šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Pagal nagrinėjamos bylos pobūdį, ieškovė neturėjo pareigos įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimo, tokia teise ir nesinaudojo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog ieškovė 2018 m. lapkričio mėnesį disponavo 38 000,00 Eur, todėl šią aplinkybę pripažino įrodyta.

42. Ketvirta, nors teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiais, kad baudžiamosios bylos medžiaga turi būti vertinama pagal CPK nustatytas taisykles, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, įrodantis, kad konkreti paskolos suma buvo perduota atsakovams, ir neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išimtinai rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir joje nustatytas faktines aplinkybes vertino kaip prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius įrodymus, tiek prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, vertino atskirai, nesuteikdamas nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios, todėl daryti išvadą, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra pagrindo.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovams 38 000,00 Eur, o atsakovai netinkamai įvykdė prievolę grąžinti paskolintus pinigus, pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nesutikus su atsakovų argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

44. Apeliantai apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis faktinių bylos duomenų, todėl, apeliantų manymu, skundžiamas sprendimas naikintinas. Su šiuo apeliantų argumentu nesutiktina.

45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

46. Nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginys, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, tėra jų subjektyvi nuomonė ir ja remiantis nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

50. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą patyrė 1 320,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

52. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl 1 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis po 660,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. L. iš atsakovų R. G. ir E. G. lygiomis dalimis po 660,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė